- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-12
- Bylos Nr.
- 1A-417-312/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18301-2016-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Alenas Piesliakas, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- R. B., A. S.
- Advokatai
- Antonas Kviatkovskis, Gediminas Milevičius
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako, Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant, apėmimu subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, iš dalies sudedant ir galutinė bausmė R. B. paskirta laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu, R. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiesiems nusikaltimais padarytos žalos ½ dalį, įpareigojant kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos V. N. sumokėti 39 eurus žalos, Č. T. - 272,33 eurus žalos, B. T. - 87,03 eurus žalos. A. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 165 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taip pat jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, už veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant, apėmimu subendrinta bausmė subendrinta su bausme, paskirta už veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, iš dalies sudedant ir galutinė bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 23 d. paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 21 d. paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir A. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė ketverių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę A. S. įskaitytas bausmės laikas, įskaitytas ir atliktas pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendį. Nukentėjusiųjų Č. T., B. T., V. N. civiliniai ieškiniai tenkinti. Iš A. S. ir R. B. Č. T. naudai solidariai priteisti 6 536 eurai turtinei žalai atlyginti, B. T. naudai - 2 090 eurų turtinei žalai atlyginti, V. N. naudai - 936 eurai turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. R. B. ir A. S. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrai, sistemingai baugino V. N., panaudodami psichinę prievartą, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., nuolat skambino V. N. ir rašė jai trumpąsias žinutes, persekiojo, taip sudarydami bauginančią aplinką, o būtent: 2016 m. balandžio 14 d., apie 22.50 val., skambino V. N., pokalbio metu A. S. garsiai šaukė, vartodamas necenzūrinę leksiką grasino susidorojimu, prievartavimu; 2016 m. balandžio 18 d., apie 19.21 val., skambino V. N., pokalbio metu A. S. garsiai šaukė, vartodamas necenzūrinę leksiką grasino, kad atvažiuos į V. N. namus, gąsdino, kad ši nebegyvens su L.; 2016 m. balandžio 17 d., apie 00.30, R. B. išlaužus lauko duris, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš V. N. reikalavo duoti šiai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną su tikslu surasti šios draugo numerį bei sakydami, jog taip visko nepaliks; 2016 m. balandžio 20 d., po 22.00 val., tikslus laikas nenustatytas, abu atvažiavo prie V. N. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), beldėsi į duris, nukentėjusiajai neįleidus jų į vidų, skambo jai telefonu, nukentėjusiajai neatsiliepus, parašė trumpąją žinutę su tekstu: „geriau išeik į lauką, kitu atveju įsilaušim į namus arba išdaužysim langus“.
2. Taip pat R. B. ir A. S., veikdami bendrai, 2016 m. balandžio 17 d., apie 00.30 val., R. B. išlaužus 16 eurų vertės durų spyną, prieš V. N. valią, įsibrovė į jos kaip buto nuomininkės gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso B. T., tokiais veiksmais pažeidė V. N. būsto neliečiamumą.
3. Taip pat R. B. ir A. S., veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d., 23.00 val., iki 2016 m. balandžio 27 d., 2.00 val., tikslus laikas nenustatytas, atėjo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno V. N., R. B. sugadinęs įėjimo durų spyną, užėjo į vidų, kur koridoriaus patalpoje, nenustatytu būdu padegė ten buvusius daiktus, nuo ko kilo gyvenamojo namo gaisras, jam išėjus iš gyvenamojo namo, A. S. akmeniu išdaužė namo svetainės langą, taip įtakodamas spartesnį gaisro įsiplieskimą, taip bendrais veiksmais, visuotinai pavojingu būdu – padegdami, sunaikino svetimą V. N. priklausantį turtą: 30 eurų vertės žieminius batus, 20 eurų vertės rudeninius batus, 15 eurų vertės vasarines basutes, 20 eurų vertės batelius, 35 eurų vertės švarką, 80 eurų vertės žieminę striukę, 30 eurų vertės pavasarinę striukę, 60 eurų vertės rudeninę striukę, 150 eurų vertės televizorių, dvi sukneles po 30 eurų, bendrai 60 eurų vertės, 3 poras kelnių po 20 eurų, bendros 60 eurų vertės, 3 megztinius po 15 eurų, bendros 45 eurų vertės, 6 marškinėlius po 5 eurus, bendrai 30 eurų vertės, dvi tunikas po 15 eurų, bendros 30 eurų vertės, apatinį trikotažą, bendros 40 eurų vertės, 3 rankšluosčius po 7 eurus, bendros 21 eurų vertės, 3 patalynių komplektus po 20 eurų vertės, bendros 60 eurų vertės, dvi pagalves po 15 eurų, bendros 30 eurų vertės, 30 eurų vertės antklodę, kosmetikos priemones (lūpų dažai, šešėliai, blakstienų tušai, pieštukai) bendros 50 eurų vertės, buitinę chemiją (indų, langų, grindų ploviklius) bendros 40 eurų vertės (bendra vertė 936 eurai); B. T. priklausantį turtą: 200 eurų vertės televizorių, 600 eurų vertės muzikinį centrą, 100 eurų vertės sofą-lovą, du stalus, bendros 150 eurų vertės, 5 vnt. kėdžių, bendros 150 eurų vertės, 40 eurų vertės dujų balioną, virtuvinius indus - lėkštes, šakutes, peilius, šaukštus, bendros 150 eurų vertės, 150 eurų vertės spintą, drabužius (striukes, megztinius, kostiumus, kitus drabužius, batus), bendros 550 eurų vertės (bendra vertė 2090 eurų); Č. T. priklausantį turtą: 1000 eurų vertės antikvarinę komodą, 100 eurų vertės sofą-lovą, 3 vnt. šviestuvų, bendros 200 eurų vertės, 130 eurų vertės laidus, 3 vnt. vidutinių kilimų, bendros 120 eurų vertės, 150 eurų vertės virtuvinį komplektą, drabužius (striukes, megztinius, kostiumus ir kitus drabužius), bendros 550 eurų vertės, 150 eurų vertės batus, 6 didelius stiklo paketus, bendros 600 eurų vertės, 5 vnt. sudaužytų langų, bendros 200 eurų vertės, 5 vnt. rozečių ir 3 vnt. jungiklių, bendros 120 eurų vertės, 5 vnt. durų, bendros 550 eurų vertės, 150 eurų vertės grindų parketą, 1 000 eurų vertės namo stogo konstrukciją (bendra vertė 5 020 eurų).
II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai
4. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendį, pripažinti R. B. kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam trejų metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat pripažinti jį kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir paskirti vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, taip pat pripažinti jį kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir paskirti dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę bausmę R. B. paskirti laisvės atėmimą trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, taip pat pripažinti A. S. kaltu pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam dvejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat pripažinti jį kaltu pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir paskirti šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat pripažinti jį kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį ir paskirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, už veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir galutinę bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 23 d. paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 21 d. paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
5. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas tik lakoniškai nurodė, kad sistemingas bauginimas, panaudojant psichinę prievartą, neapima turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu. Prokuroro nuomone, minėtą išvadą teismas sieja su nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, baigtumo momentu, tačiau teismas nedetalizuoja, kodėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumo momentą sieja su 2016 m. balandžio 20 d. Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad prokuroro pateiktas nuteistųjų veiksmų kvalifikavimas nėra teisingas, tačiau nenurodydamas, kokiais argumentais vadovaujasi darydamas tokią išvadą, pažeidė teismo sprendimams keliamus reikalavimus, pagal kuriuos teismo nuosprendis turi būti ne tik teisėtas bei pagrįstas, bet ir aiškus bei pakankamai motyvuotas. Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad nuteistieji jau 2016 m. balandžio 20 d. galėjo suprasti ir suprato, kad jų veiksmai kelia nukentėjusiajai baimę, tačiau užuot liovęsi naudoti psichologinę prievartą, bauginimo procesą tęsė, ėmęsi realių pavojingų veiksmų, pasireiškusių nusikalstama veika, numatyta BK 187 straipsnio 2 dalyje, t. y. svetimo turto sugadinimu visuotinai pavojingu būdu. Nagrinėjamoje byloje nustatyti nuteistųjų veiksmai, nukentėjusiajai nuolat skambinant, rašant trumpąsias žinutes, persekiojant, neteisėtai įsibraunant į būstą bei visuotinai pavojingu būdu sugadinant svetimą turtą, padaryti siekiant ją įbauginti ir turi būti įvertinti ne tik kaip atskiros nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, bet ir kaip psichinės prievartos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, išraiška. Nors nagrinėjamu atveju R. B. ir A. S. nusikaltimus padarė skirtingais veiksmais, tačiau kai kuriais atvejais teismų praktikoje skirtingi kaltininkų veiksmai vertinami kaip ideali nusikaltimų sutaptis. Prokuroro teigimu, atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo pateikiamus motyvus (kad nuolatinis trumpųjų žinučių siuntimas, skambinimas, bendrame kontekste su kaltinamųjų elgesiu įsibraunant į nukentėjusiosios namus, akivaizdžiai įrodo, kad tokiais veiksmais buvo siekiama V. N. psichologiškai įbauginti), nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, vertinimas kaip padarytos atsietai nuo nuteistųjų bendro nusikalstamo sumanymo, ginčytinas. Hipotetiškai vertinant tokią teismo išvadą, reikėtų teigti, jog nuteistieji, darydami minėtą nusikaltimą, siekė ne įbauginti nukentėjusiąją, o sugadinti ne tik V. N., tačiau ir nukentėjusiųjų Č. T. ir B. T. turtą, nors tam neturėjo jokios priežasties. Ši išvada aiškiai prieštarautų teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms, kadangi nuteistųjų veiksmai, sugadinant turtą visuotinai pavojingu būdu, nebuvo savitikslė nusikalstama veika, priešingai, visi A. S. ir R. B. veiksmai buvo tik tam tikri etapai, siekiant konkretaus tikslo - įbauginti nukentėjusiąją, todėl visas nuteistiesiems inkriminuotas veikas sieja vieninga sumanymo tąsa. Be to, besitęsiantys bauginimo veiksmai padaryti ne vieną kartą, jie sudaro tam tikrą neteisėto elgesio grandinę, padaryti siekiant sukelti ir palaikyti nukentėjusiosios baimę, norint, jog ji nerimautų, jaustųsi nesaugiai, paklustų R. B. valiai, galimai atnaujintų su šiuo santykius ar nutrauktų naujus santykius su L. M.. Taigi, nuteistųjų sistemingo bauginimo ir terorizavimo veiksmai, pasireiškę nukentėjusiosios nuomojamo būsto neliečiamumo pažeidimu, turto sugadinimu visuotinai pavojingu būdu, turi būti kvalifikuojami kaip ideali sutaptis su nusikaltimais, numatytais BK 165, 187 straipsniuose. Būtent toks nusikalstamų veikų teisinis įvertinimas atitinka teismų praktiką kasacinės instancijos teismo nagrinėtose pagal faktines aplinkybes panašiose baudžiamosiose bylose, pvz., Nr. 2K-116/2014, 2K-683/2012, Nr. 2K- 499/2010.
6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas R. B., taikydamas bausmės vykdymo atidėjimo institutą, paskyrė per švelnią bausmę. R. B. nusikalto būdamas teistas (teistumas buvo išnykęs) už analogiškas bei kitas nusikalstamas veikas. Nuteistajam praeityje jau buvo taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, taip pat jis buvo paleistas lygtinai. Teismas valstybės vardu ne kartą taikė lengvesnes baudžiamosios atsakomybės realizavimo formas, tačiau R. B. sistemingai darė ir toliau linkęs daryti panašaus pavojingumo ir pobūdžio tyčines nusikalstamas veikas, kurių objektai žmogaus sveikata ir svetimas turtas. Nors baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gal būti taikomas tik vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtinais atvejais. Nagrinėjamu atveju, aplinkybės, kad nuteistasis naujas nusikalstamas veikas padarė pasibaigus ankstesniems bausmės vykdymo atidėjimo terminams, esant išnykusiam teistumui, bei teismo nurodytos aplinkybės, kad R. B. dirba, turi psichinę negalią, nelaikytinos nuteistąjį charakterizuojančiomis išimtinai teigiamai ir sudarančiomis pagrindą jo atžvilgiu pakartotinai taikyti BK 75 straipsnio nuostatas pagrįstai tikintis, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. R. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, vedamas neapykantos ir noro susidoroti su žmogumi, su kuriuo anksčiau artimai bendravo, taip pat jis buvo nagrinėjamų nusikalstamų veikų iniciatorius ir į nusikalstamų veikų darymą įtraukė kitą nuteistąjį. Šios aplinkybės rodo, kad minimi nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, R. B. antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių ir šie nusikaltimai buvo tik gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio dėsninga pasekmė. Tai, kad nuteistasis į nusikalstamų veikų darymą įtraukė ir kitą asmenį, rodo jo asmenybės pavojingumo didėjimą ir, priešingai teismo įsitikinimui, polinkį ateityje daryti naujas nusikalstamas veikas. Be to, R. B. nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, nusikaltimais padarytos žalos neatlygino. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nėra kritiškas savo poelgiams, nesigaili dėl savo veiksmų bei savo elgesiu po nusikalstamų veikų padarymo nesiekė įrodyti, kad ateityje nedarys naujų nusikaltimų, todėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymas šiam asmeniui prieštarautų šio instituto esmei.
7. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
8. Teismo posėdžio metu prokuroras ir nuteistasis A. S. prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis R. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
9. Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas nagrinėjamu atveju turi būti kvalifikuojamas kaip atskira nusikalstama veika, prokuroro teigimu, šis nusikaltimas kartu su nusikaltimais, numatytais BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.
11. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroro ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada iš tiesų prieštarauja formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus BK specialiosios dalies straipsnius. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-37/2011, 2K-83-942/2018 ir kt.). Būtent tokia teisinė situacija ir yra susidariusi nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.
12. Kaip pagrįstai nustatyta baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, R. B. ir A. S. turėjo tikslą sistemingai bauginti nukentėjusiąją V. N., kadangi pastaroji, nutrūkus santykiams su R. B., pradėjo bendrauti su kitu vyru – L. M.. Toks sistemingas bauginimas pasireiškė nuteistiesiems panaudojant psichinę prievartą, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. balandžio 20 d. nuolat skambinant ir rašant trumpąsias žinutes V. N., kurių turinys buvo grasinančio pobūdžio, necenzūrinės leksikos. Savo veiksmais nuteistieji siekė sukurti nukentėjusiajai bauginančią aplinką, norint, kad ji jaustųsi nesaugiai, paklustų R. B. valiai ir galimai nutrauktų santykius su L. M.. Tokius nuteistųjų veiksmus pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė sistemingu bauginimu, panaudojant psichinę prievartą, ir kvalifikavo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Siekiant sustiprinti šį bauginamąjį poveikį, R. B. ir A. S. 2016 m. balandžio 17 d., prieš nukentėjusiosios valią, išlauždami durų spyną, įsibrovė į V. N. nuomojamą gyvenamąją patalpą ir reikalavo duoti mobiliojo ryšio telefoną tam, kad nuteistieji galėtų surasti jos draugo telefono numerį. Šiuos veiksmus, kuriais buvo pažeistas nukentėjusiosios būsto neliečiamumas, pirmosios instancijos teismas tinkamai kvalifikavo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį ir šį nusikaltimą laikė sudarančiu idealiąją sutaptį su BK 145 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu.
13. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju sistemingas nukentėjusiosios bauginimas neapima nuteistųjų padaryto turto sunaikinimo visuotinai pavojingu būdu, todėl BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas turi būti kvalifikuojamas atskirai. Nors paskutinę grasinančio turinio trumpąją žinutę nukentėjusiajai nuteistieji parašė 2016 m. balandžio 20 d., o gyvenamąjį namą, kuriame gyveno V. N., padegė 2016 m. balandžio 26 d. – balandžio 27 d., tai nereiškia, kad šių veiksmų neapėmė vieninga tyčia. Tyčia šiuo atveju turi būti nustatinėjama ne vertinant tarp atskirtų veiksmų praėjusį laikotarpį, o nuteistųjų turėtą tikslą. Kadangi besitęsiantys bauginimo veiksmai nagrinėjamu atveju padaryti ne vieną kartą, jie sudaro tam tikrą elgesio grandinę, kurią siejo bendras R. B. ir A. S. sumanymas – sukelti ir palaikyti nukentėjusiosios baimę. Nuteistųjų tiesioginis tikslas buvo ne sugadinti svetimą turtą, tačiau tokiais veiksmai parodyti V. N., kad jų grasinimai gali būti realizuoti. Apklausiamas A. S. nurodė, kad R. B. padegė namą, nes galvojo, kad nukentėjusioji yra jo viduje, jis ne kartą buvo sakęs, kad neduos pastarajai ramiai gyventi. Šiuo atveju R. B. ir A. S. turėjo pagrindinį tikslą psichologiškai įbauginti V. N. (BK 145 straipsnio 2 dalis) ir tai darė panaudodami psichinę prievartą, kuri pasireiškė ne tik skambinimu ir trumpųjų žinučių rašymu, bet ir neteisėtu įsibrovimu į jos būstą (BK 165 straipsnio 1 dalis), o vėliau ir jos bei kitų asmenų turto sunaikinimu visuotinai pavojingu būdu (BK 187 straipsnio 2 dalis). Nusikaltimai, numatyti BK 165 ir 187 straipsniuose, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos visos kaltininkų veikos dalys, būtent bendras tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Taigi, tokia situacija, skirtingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes, prilyginama idealiajai sutapčiai.
14. Nors prokuroras apeliaciniu skundu tiek R. B., tiek A. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 2 dalį prašo skirti griežtesnes bausmes nei paskyrė pirmosios instancijos teismas, tačiau jokių bausmių griežtinimo motyvų nenurodo. Atvirkščiai, nurodo, kad sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu R. B. skirti laisvės atėmimo bausmes, jų dydį parenkant artimą sankcijose numatytam vidurkiui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl bausmių rūšių ir jų dydžių nustatymo pagrįstumą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis – įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus, kaltės formą, nuteistųjų vaidmenis, jų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir paskyrė nuteistiesiems proporcingumo principo reikalavimus atitinkančias bausmes, kurių griežtinti nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina tik tai, kad nagrinėjamu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės turi būti bendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu, todėl pirmosios instancijos teismas, taikydamas dalinį bausmių sudėjimo būdą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, A. S. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė taip pat dar turi būti dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 21 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, nekeičiant pirmosios instancijos teismo pridėtų bausmių dalių.
15. Atsižvelgiant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, teismas turi įvertinti ir visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015 ir kt.).
16. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo spręsdamas dėl galimybės atidėti R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį (trys nusikaltimai padaryti per trumpą laiką, juos sieja bendras sumanymas, jie nukreipti į vieną asmenį, siekiant jį psichologiškai įbauginti, keliant pavojų ne tik jo, bet ir pašalinių asmenų sveikatai ir gyvybei, visuotinai pavojingu būdu (padegant) sunaikinant jo ir kitų asmenų turtą), padarinius (sunaikintas 5 020 eurų vertės turtas), nusikalstamos veikos stadiją (baigti nusikaltimai), kaltės formą (tiesioginė tyčia), nuteistojo vaidmenį (nusikaltimų iniciatorius, įtraukęs į jų darymą kitą nuteistąjį), asmenybę (nusikaltimų padarymo metu buvo tris kartus teistas, taip pat ir už analogiškus nusikaltimus, tačiau teistumas išnykęs, praeityje taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, administracine tvarka baustas aštuonis kartus, įrašytas į Vilniaus rajono centrinės poliklinikos Psichikos sveikatos centro įskaitą (diagnozė – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas), dirba). R. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimus jis padarė bendrininkų grupėje. Pažymėtina, kad nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuoja ir tai, kad po nagrinėjamų nusikaltimų padarymo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu jis buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. R. B. yra nevedęs, turi sūnų, kitų duomenų apie turimus tvirtus socialinius ryšius ar įsipareigojimus byloje nėra. Šių R. B. asmenybę ir padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nuteistajam praeityje jau buvo išreikštas pasitikėjimas, taikant alternatyvas realiam laisvės atėmimui, tačiau jis savo elgesio nekeitė, vis tiek nusikalto, vedinas ciniškų motyvų, iš pavydo ir pykčio padarė tris nusikaltimus prieš tą patį asmenį, su kuriuo anksčiau artimai bendravo, buvo pora, vienas iš nusikaltimų kėlė realų pavojų ir pašaliniams asmenims, buvo padarytas visuotinai pavojingu būdu, savo veiksmų kritiškai nevertino, dėl jų nesigailėjo. Esant aptartų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, R. B. laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas nepagrįstai.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, t. y. netinkamai subendrintų bausmių ir nepagrįsto BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti.
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. B. (R. B.) ir A. S. subendrintos bausmės, ir dalį, kuria R. B. (R. B.), vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, atidėtas laisvės atėmimo bausmės vykdymas.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, R. B. (R. B.) pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo R. B. (R. B.) sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, A. S. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 2 dalį paskirtas laisvės atėmimo bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir A. S. paskirti galutinę subendrintą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.
Į šiuo nuosprendžiu A. S. paskirtą bausmę įskaityti bausmės laiką, įskaitytą ir atliktą pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 21 d. ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. vasario 23 d. nuosprendžius.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.