Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis, 1-254-1036/2018

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-04-11
Bylos Nr.: 1-254-1036/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-18301-2016-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Mindaugas Povilanskas
Nukentėjusysis: B. T., Č. T., V. N.
Kaltinamasis: R. B., A. S.
Advokatai: Tadeuš Gudzinski, Antonas Kviatkovskis

Kategorijos

1.2.5.4.2Žmogaus terorizavimas arba sistemingas bauginimas (BK 145 str. 2 d.)
1.2.10.1Neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas (BK 165 str.)
1.2.14.10.2.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu (BK 187 str. 2 d.)
2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-254-1036/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18301-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.2; 1.2.10.1; 1.2.14.10.2.1; 2.3.6.4.5.1 (S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 11 d.Vilnius

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Mindaugas Povilanskas, sekretoriaujant Rūtai Čereškaitei, vertėjaujant Erikai Tunčikienei, dalyvaujant nukentėjusiems B. T., Č. T., V. N., prokurorui Jonui Selilioniui, kaltinamiesiems R. B. ir A. S., kaltinamojo R. B. gynėjui advokatams Tadeuš Gudzinski, kaltinamojo A. S. gynėjui advokatui Anton Kviatkovski, specialistui A. V., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas:

1) 2005 m. gruodžio 21 d., Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 25 straipsnio 2 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas buvo atidėtas 2 metams, 2008 m. vasario 1 d., atleistas nuo bausmės;

2) 2011 m. vasario 21 d., Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį - laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

3) 2011 m. liepos 15 d., Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį paskirtas 60 parų areštas, vadovaujantis BK 49, 50 straipsniais, 63 straipsnio 1, 3, 7, 8, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) punkto papunkčiu bausmė subendrinta su 2011 m. vasario 21 d., teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta - 7 mėnesiai laisvės atėmimo, atliekant pataisos namuose. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 21 d., nutartimi paleistas lygtinai neatlikus 27 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės;

4) 2016 m. rugpjūčio 3 d., Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai laisvės atėmimo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7, 8, 9 punktais, 3 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2017 m. liepos 26 d., išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro.

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, šiuo metu bausmę atliekantis Alytaus pataisos namuose (duomenys neskelbtini), Alytuje, teistas:

1) 2008 m. birželio 28 d., Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

2) 2012 m. liepos 23 d., Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 10 mėnesių;

3) 2013 m. vasario 11 d., Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 1 metams;

4) 2013 m. rugsėjo 2 d., Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams; bausmę subendrinus su 2013-02-11 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, subendrinta bausmė paskirta - laisvės apribojimas 1 metams 6 mėn.; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus bausmę 1/3 paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metams;

5) 2013 m. rugsėjo 2 d., Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 8 MGL bauda; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus bausmę 1/3 paskirta galutinė bausmė - 5 MGL (650 Lt) bauda; bausmę subendrinus su 2013-09-02 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas 8 mėnesiams ir 5 MGL (650 Lt) bauda;

6) 2015 m. balandžio 13 d., Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn.; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus bausmę 1/3 paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams;

7) 2015 m. birželio 29 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį galutinę bausmę, subendrinus su 2015-04-13 nuosprendžiu paskirta bausme, - laisvės atėmimu 1 metams 3 mėn.; 2016 m. vasario 10 d. paleistas iš pataisos namų, atlikus bausmę;

8) 2017 m. birželio 21 d., Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams;

9) 2018 m. vasario 21 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 metų 3 mėn. laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus 1/3, paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėn.; vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė subendrinta su 2017-06-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose;

10) 2018 m. vasario 23 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose,

kaltinami pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. ir A. S., veikdami bendrai, sistemingai baugino V. N., panaudodami psichinę prievartą, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 14 d., iki 2016 m. balandžio 20 d., nuolat skambino V. N. ir rašė jai trumpąsias žinutes, persekiojo, taip sudarydami bauginančią aplinką, o būtent:

2016 m. balandžio 14 d., apie 22.50 val., skambino V. N., pokalbio metu A. S. garsiai šaukė, vartodamas necenzūrinę leksiką grasino susidorojimu, prievartavimu; 2016 m. balandžio 18 d., apie 19.21 val., skambino V. N., pokalbio metu A. S. garsiai šaukė, vartodamas necenzūrinę leksiką grasino, kad atvažiuos į V. N. namus, gąsdino, kad ši nebegyvens su L.; 2016 m. balandžio 17 d., apie 00.30, R. B. išlaužus lauko duris, įsibrovė į gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš V. N. reikalavo duoti šiai priklausantį mobiliojo ryšio telefoną su tikslu surasti šios draugo numerį bei sakydami, jog taip visko nepaliks; 2016 m. balandžio 20 d., po 22.00 val., tikslus laikas nenustatytas, abu atvažiavo prie V. N. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), beldėsi į duris, nukentėjusiajai neįleidus jų į vidų, skambo jai telefonu, nukentėjusiajai neatsiliepus, parašė trumpąją žinutę su tekstu: „geriau išeik į lauką, kitu atveju įsilaušim į namus arba išdaužysim langus“

Be to, R. B. ir A. S., veikdami bendrai, 2016 m. balandžio 17 d., apie 00.30 val., R. B. išlaužus 16 eurų vertės durų spyną, prieš V. N. valią, įsibrovė į jos, kaip buto nuomininkės gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso B. T., tokiais veiksmais pažeidė V. N. būsto neliečiamumą.

Be to, R. B. ir A. S., veikdami bendrai, laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d., 23.00 val., iki 2016 m. balandžio 27 d., 2.00 val., tikslus laikas nenustatytas, atėjo prie gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno V. N., R. B. sugadinęs įėjimo durų spyną, užėjo į vidų, kur koridoriaus patalpoje, nenustatytu būdu padegė ten buvusius daiktus, nuo ko kilo gyvenamojo namo gaisras, jam išėjus iš gyvenamojo namo, A. S. akmeniu išdaužė namo svetainės langą, taip įtakodamas spartesnį gaisro įsiplieskimą, taip bendrais veiksmais, visuotinai pavojingu būdu – padegdami, sunaikino svetimą - V. N. priklausantį turtą: 30 eurų vertės žieminius batus, 20 eurų vertės rudeninius batus, 15 eurų vertės vasarines basutes, 20 eurų vertės batelius, 35 eurų vertės švarką, 80 eurų vertės žieminę striukę, 30 eurų vertės pavasarinę striukę, 60 eurų vertės rudeninę striukę, 150 eurų vertės televizorių, dvi sukneles po 30 eurų, bendrai 60 eurų vertės, 3 poras kelnių po 20 eurų, bendros 60 eurų vertės, 3 megztinius po 15 eurų, bendros 45 eurų vertės, 6 marškinėlius po 5 eurus, bendrai 30 eurų vertės, dvi tunikas po 15 eurų, bendros 30 eurų vertės, apatinį trikotažą, bendros 40 eurų vertės, 3 rankšluosčius po 7 eurus, bendros 21 eurų vertės, 3 patalynių komplektus po 20 eurų vertės, bendros 60 eurų vertės, dvi pagalves po 15 eurų, bendros 30 eurų vertės, 30 eurų vertės antklodę, kosmetikos priemones (lūpų dažai, šešėliai, blakstienų tušai, pieštukai) bendros 50 eurų vertės, buitinę chemiją (indų, langų, grindų ploviklius) bendros 40 eurų vertės (bendra vertė 936 eurai); - B. T. priklausantį turtą: 200 eurų vertės televizorių, 600 eurų vertės muzikinį centrą, 100 eurų vertės sofą-lovą, du stalus, bendros 150 eurų vertės, 5 vnt. kėdžių, bendros 150 eurų vertės, 40 eurų vertės dujų balioną, virtuvinius indus - lėkštes, šakutes, peilius, šaukštus, bendros 150 eurų vertės, 150 eurų vertės spintą, drabužius (striukes, megztinius, kostiumus, kitus drabužius, batus), bendros 550 eurų vertės (bendra vertė 2090 eurų); - Č. T. priklausantį turtą: 1000 eurų vertės antikvarinę komodą, 100 eurų vertės sofą-lovą, 3 vnt. šviestuvų, bendros 200 eurų vertės, 130 eurų vertės laidus, 3 vnt. vidutinių kilimų, bendros 120 eurų vertės, 150 eurų vertės virtuvinį komplektą, drabužius (striukes, megztinius, kostiumus ir kitus drabužius), bendros 550 eurų vertės, 150 eurų vertės batus, 6 didelius stiklo paketus, bendros 600 eurų vertės, 5 vnt. sudaužytų langų, bendros 200 eurų vertės, 5 vnt. rozečių ir 3 vnt. jungiklių, bendros 120 eurų vertės, 5 vnt. durų, bendros 550 eurų vertės, 150 eurų vertės grindų parketą, 1000 eurų vertės namo stogo konstrukciją (bendra vertė 5020 eurų).

Kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Parodė, kad niekam negrasino, nebuvo įsiveržęs į namus, namo kuriame gyveno nukentėjusioji, nepadegė, tuo metu buvo su drauge (mergina). Koks draugės (merginos) vardas ir pavardė pasakyti atsisako. V. N. pažįsta, gyveno anksčiau su ja 3,5 metų. V. N. jam buvo neištikima, todėl išsiskyrė. Išsiskyrė gražiai be pykčių. Su V. kartu gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini). Po išsiskyrimo tuose namuose liko gyventi V.. 2016 m. balandžio mėnesį su A. S. nebuvo į tuos namus atėjęs. Nežino, kodėl nukentėjusioji V. N. ir kaltinamasis A. S. jį apklaba. Civilinių ieškinių nepripažįsta. Garso įrašuose, kurie išklausyti teisiamojo posėdžio metu, savo balso neatpažįsta, mano, kad girtų asmenų balsai.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Prisipažįsta dėl įsibrovimo bei skambučių, tačiau neprisipažįsta dėl padegimo. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. nepažinojo, jos kontaktų neturėjo, telefono numerį gavo iš R.. Jei ne R., jis būtų bei skambinęs, nei rašinėjęs V.. Skambino ir rašė SMS R. prašymu. Kai skambindavo R. V. neatsiliepdavo, todėl R. prašė skambinti jo. R. sakydavo, kad V. neduos ramybės gyventi su kitu vyriškiu. R. žinojo apie jo skambučius V., jis šalia pokalbių metu šalia stovėdavo. V. skambindavo ir iš savo ir iš R. numerio. Negrasino prievartavimu, tačiau grasino susidorojimu. Vienas prie V. gyvenamos vietos nuvykęs nebuvo. Su R. buvo pas V. prie namų beldėsi į duris, bet durys buvo uždarytos. R. sakė „tuoj atidarysiu“ ir atidarė duris. Kaip tiksliai atidarė nesuprato. Įėjus į vidų rado vieną miegančią V.. R. ėjo ieškoti jos draugo. Jis tuo metu buvo išgėręs, nežino, ar R. buvo blaivus. Be R. vienas nebūtų ėjęs į namus pas V. Nesutinka su kaltinimu dėl padegimo. Tą dieną paskambino R. ir pakvietė išgerti alaus prie Valčiūnų kioskelio. Nuėjo, alaus nusipirko, pradėjo gerti. R. sakė „einam pažiūrėti pas V.“. Nuėjo iki V. namų, jis pasiliko lauke prie kelio. R. užėjo į vidų. Jis liko stovėti priešais verandą kieme. R. atidarius duris pasirodė dūmai. Negali pasakyti, ar R. prisidėjo prie to gaisro kilimo, ar ne. Akmenį į langą metė jis, neįsivaizduoja kodėl taip padarė. Teisiamojo posėdžio metu perklausius garso įrašus, parodė, kad įrašuose girdisi jo, R. B. ir V. N. balsai. Kodėl V. telefonu pasakė, kad „aš padegiau tavo namus“ nežino. Ar yra ryšys tarp šių jo pasakytų žodžių ir sudegusio namo, negali pasakyti. Kodėl taip pasakė nežino. Jei būtų laisvėje atlygintų padarytą žalą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti kaltinamojo A. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. S. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies. Jis lieka prie pirminių parodymų. Dėl pirmo epizodo pripažįsta. Nr. (duomenys neskelbtini) naudojosi R. B., o tuo metu jo telefono buvo Nr. (duomenys neskelbtini). R. nuolat neduodavo ramybės V., jis vieną kartą yra girdėjęs, kaip šis sakė, kad šią užmuš ar nušaus, o ypač kai būdavo neblaivus. Visą laiką šiai skambino, rašydavo žinutes ir girdėjo, kaip R. pokalbio metu sakė, kad šiai nebus gyvenimo čia. Tiksliai jau datos nepamena, bet gali būti kaip surašyta įtarime - 2016-04-14 nurodytu laiku, buvo su R. ir iš šio numerio skambino V., kuriai pokalbio metu grasino. Nurodyti tiksliai, ką sakė, negali. Taip darė, nes R. jam sakė taip daryti. 2016-04-17 apie 00.30 val. (kaip surašyta įtarime) kartu su R. nuėjo iki namų, kur gyvena V.. R. išlaužė durų spyną ir jie kartu užėjo į vidų. R. pradėjo reikalauti duoti telefonus. Telefonai šiam buvo reikalingi, kad surastų naujo V. draugo telefono numerį ir, kad ši niekam nepaskambintų. Du V. telefonai gulėjo virtuvėje, kur R. rado ir paėmė, bet V. pamačiusi pradėjo prašyti, kad šis atiduotų. R. atidavė telefonus. Vėliau šis iš virtuvės paėmė grandinėlę su pakabuku. Tą dieną pas V. buvo maždaug apie valandą. Kitų faktų detaliau papasakoti negali, nes nepamena. Nelabai pamena ir tai, kiek kartų skambino V., bet porą kartų tikrai. R. visą laiką, kai skambino V., būdavo šalia jo. Dėl grasinimų V. visiškai prisipažįsta. Dėl antro epizodo, t. y. dėl to, kad neteisėtai 2016-04-17 apie 00.30 val. pažeidė asmens būsto neliečiamumą, prisipažįsta visiškai ir apie šį faktą jau papasakojo, nesikartos. Dėl trečio epizodo, padegimo, savo kaltės nepripažįsta, kadangi jis to nedarė. Šį gyvenamąjį namą padegė R. B., nes šis sakė, kad vis vien V. atkeršys. 2016-04-26 buvo susitikęs su R., šis paprašė kartu nueiti link V. namų. Atėjus prie V. namų, R. peršoko per tvorą ir nuėjo link durų. Jis pasiliko stovėti ant kelio. Kokiu tikslu R. ten nuėjo, jam nesakė. Matė, kad R. išlaužė duris ir užėjo į vidų. Kai durys atsidarė, matė, kad iš namo vidaus eina didžiulis dūmų kamuolys. R. ten buvo neilgai. Iš tolo matė, kaip R. koja spardė drabužius. Paskui R. išėjo iš namų. Prie to namo dar pastovėjo apie 10 minučių. Išeinant iš ten, jis dar nuo kelio paėmė akmenį ir metė į langą, bet mano, kad langas nesudužo. Jiems išeinant jau buvo liepsna, nes kai langas dužo, oras pateko į vidų ir labai greitai įsiliepsnojo. Jie su R. stovėjo prie miškelio. Matė, kaip buvo atvažiavusi gaisrinė, greitoji, o vėliau ir policija. Dar pareigūnai važinėjo po Juodšilių kaimą ir ieškojo, kas padegė. Bet R. žinojo keliukus, kuriais einant jų policija nesurado. Nori pasakyti, kad mano, jog R. prieš tai, t. y. iki jų susitikimo, buvo nuėjęs link V. namų ir padegęs namą. Nes kaip minėjo, kai R. atidarė verandos duris, jau buvo dūmų kamuolys. Tiesiog, kai išdaužė langą, tai liepsna greičiau įsiplieskė. Jis tikrai neprisidėjo prie gaisro. Namus padegė R. B.. Po įvykių R. jo prašė, kad jis viską, t. y. ir gaisrą, ir terorizavimą "ant savęs paimtų", siūlė jam už tai pinigų. Tačiau jis atsisakė, pasakė, kad kiekvienas turi už savo veiksmus atsakyti. 2017 m., tiksliai mėnesio pasakyti negali, buvo sutikęs su R.. Šis prašė nueiti gegužės mėnesį į teismą dėl grandinėlės ir prašė viską neigti, atseit, kad jis nematė, kai šis paėmė ir vėliau turėjo tą grandinėlę su pakabuku. Šiuo metu jis yra kalėjime, o greitai jį turi etapuoti į pataisos namus (lygtais Alytų). Dar nori pasakyti, kad R. galvojo, jog V. buvo namo viduje, todėl ir padegė namą, nes šią norėjo sudeginti. R. ne vieną kartą jo akivaizdoje sakė, kad užmuš V., neduos šiai ramiai gyventi (t. III, b. l. 38-40).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis R. B. savo kaltės nepripažino, o kaltinamasis A. S. kaltę pripažino iš dalies, jų kaltė, padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodytą kitais duomenimis, kurie buvo betarpiškai ištirti teismo posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Nukentėjusioji V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su R. anksčiau gyveno, po to geruoju išsiskyrė. Nuo vasario mėnesio pradėjo bendrauti su L.. Sužinojęs apie tai buvęs draugas labai supyko, prasidėjo grasinimai - skambučiais, ateidavo prie namų, laukdavo prie stotelės. A. kontaktų neturėjo bei neieškojo, jo nepažinojo, jam neskambino. Prasidėjus grasinimams nusprendė įrašinėti telefoninius pokalbius, tačiau tam jog pokalbio įrašymo programėlė veiktų, ji turėdavo perskambinti, nes kai jai skambina pokalbio neįrašinėja. Įrašytuose pokalbiuose girdėti, kaip jai grasina R. ir A.. Buvo gavusi sms žinutę, kad išeitų į lauką, nes kitaip šie išdaužys langus. Skambučiai ją gąsdindavo, net dabar nuo jų dreba. Skambinėjimas truko balandžio mėnesį, o po namo padegimo dar kelis kartus buvo skambinęs R., tačiau po padegimo viskas baigėsi. Grasinimai turėjo realų pobūdį, nes prieš tai R. B. prieš ją naudojo fizinį smurtą. Naktį, kai miegojo A. S. ir R. B. išlaužė duris, įėjo į vidų, pradėjo klausinėti L. telefono numerio. jie į duris nesibeldė, jų į vidų nekvietė. Jie norėjo jį surasti ir sumušti. R. ėjo į virtuvę, ji liko kambary su A., vyrams išėjus, pamatė jog dingo sidabrinė grandinėlė su pakabuku. Į jos nuomojamą būstą A. ir R. įėjo prieš jos valią. Gaisro naktį ji buvo su L.. Jai visą vakarą skambinėdavo du numeriai – R. ir dar vienas, tačiau ji neatsiliepdavo. Po to pastebėjo, kad skambina nepažįstamas numeris. Pakėlė ragelį, jai skambino kaimynė ir pranešė, kad dega jos namas. Tada ji paskambino R., jis pasakė, kad yra namuose, tačiau buvo girdėti, kad jis kažkur einasi. Girdėjosi A. balsas. Gaisro metu sudegė visi jos daiktai: drabužiai, avalynė, patalynė, televizorius, kosmetika. Viskas ką turėjo. Butą ji nuomojosi iš Č. T.. Butas buvo pilnai apstatytas, buvo užuolaidos, sofa – lova, komoda, dujinė, stalai, Č. daiktai. Į butą buvo galima ateiti ir gyventi. Gaisro metu viskas sudegė: grindys, sienos, lubos, viską reikėjo iš naujo statyti, remontuoti. Ji neturi pagrindo apklabėti R. B.. Po išsiskyrimo, jis išėjo iš jos, ji liko viena gyventi. Ikiteisminio tyrimo metui visas aplinkybes prisiminė geriau.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusios V. N. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. N. parodė, kad 2016-04-14 apie 22.50 val. jai būnant namuose į telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino tel. Nr. (duomenys neskelbtini), telefonu kalbėjo jos buvusio sugyventinio R. B., (duomenys neskelbtini), draugas, kiek žino, A., kuris jai pradėjo grasinti, kad su ja ir jos dabartiniu draugu L. M. susidoros, kad ją prievartaus, jie negyvens, kad žino, kur gyvena. 2016-04-18 apie 19.21 val. į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino Nr. (duomenys neskelbtini), kalbėjo tas pats R. draugas A., kuris grasino, kad atvažiuos pas ją į namus, kad su dabartiniu draugu negyvens, uostys ir plaus kojines, kad susidoros, kad ras kas tai padarys. Bijo dėl savo ir savo draugo L. M. gyvybės, grasinimai yra realūs, nes šie buvo atvykę į namus, nors jos namuose tada nebuvo. 2016-04-17 apie 00.30 val. jai būnant namuose ir miegant, prabudo nuo trenksmo (išlaužė durų spyną) ir į jos kambarį įėjo R. su savo draugu A., R. pradėjo reikalauti, kad ši atiduotų mobilųjį telefoną, taip pat klausė, kur yra L. (kaip suprato, norėjo šį sumušti), R. buvo užėjęs į virtuvę, ji po kokių dviejų minučių užėjo ir pamatė, kad ant stalo nėra jos sidabrinės grandinėlės su pakabuku, ji R. paklausė, kur jos sidabrinė grandinėlė, šis atsakė, kad nematė. Išeidamas pasakė, kad vis tiek dar ras juos kartu su L. ir išėjo. Turi įrašiusi telefoninius pokalbius ir sms žinutes, kurias pateiks tyrimo eigoje. Prašo imtis veiksmų, nes bijo dėl savo gyvybės (t. I, b. l. 112).

Papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. N. parodė, kad R. B. pažįsta apie 4 metus. Su R. apie 3 metus 6 mėnesius kartu gyveno. Oficialiai santykių įforminę nebuvo, jie buvo sugyventiniai, bendrų vaikų neturi. Su R. gyveno pas jo motiną, adresu (duomenys neskelbtini), namo numerio nepamena. Gyvenant kartu, jų tarpusavio santykiai nebuvo idealūs, buvo visko. Būdavo, kad R. prieš ją naudodavo fizinį smurtą, tačiau į policiją nesikreipė ir jokių pareiškimų nerašė, nenorėjo. Paskui R. susirado kitą merginą, todėl 2015 metų liepos mėnesį jie išsiskyrė ir ji pradėjo gyventi kitur. Praėjus kažkiek laiko, su R. vėl pradėjo gyventi kartu, šįkart pas ją, nes tuo metu jau buvo susiradusi butą, kuriame gyveno. R. inicijavo gyvenimą kartu. Kažkur apie du mėnesius su R. pagyveno, tačiau vėl prasidėjo konfliktai. Vieną dieną grįžusi namo, pamatė, jog nėra jokių R. daiktų. Suprato, kad šis išėjo. Jau nuo 2016 metų sausio mėnesio su R. nebegyvena. Išsiskyrus su R., jų santykiai buvo geri, kaip ir taikiai išsiskyrė. Būdavo, kad R. skambindavo ir klausdavo, kaip sekasi. Kartas nuo karto R. užvažiuodavo pas ją arbatos, su šiuo pasikalbėdavo, jokių konfliktų nebūdavo, santykiai buvo kaip draugų. 2016 m. vasario mėnesio pabaigoje susipažino su vaikinu L.. Kai R. sužinojo, kad ji susirado vaikiną, pradėjo jai skambinėti ir grasinti, kad jokio savo gyvenimo neturės, šis neduos jai normaliai gyventi. Tiksliai datos nurodyti negali, tačiau būnant namuose 2016-04-14 apie 22.50 val. į numerį (duomenys neskelbtini) paskambino Nr. (duomenys neskelbtini). Šis Nr. (duomenys neskelbtini) yra R.. Pakėlus ragelį, suprato, kad čia skambina ne R., o šio draugas A., kuris pokalbio metu pradėjo grasinti. Būtent A. grasino, kad su ja ir jos dabartiniu draugu L. susidoros, kad ją prievartaus, kad ji kartu su L. negyvens. Nori patikslinti, kad šį pokalbį įrašė ir galės pateikti. 2016-04-17 nakties metu apie 00.30 val. išgirdo triukšmą, nuo kurio ji prabudo. Tuo metu buvo viena namuose, draugo L. nebuvo. Prabudus, pamatė, kad į kambarį užėjo R. su savo draugu A.. Jie į namą pateko išlaužę durų spyną. Būdamas kambaryje R. pradėjo klausinėti, kur yra jos draugas L.. Į tai atsakė, kad nežino, kur šis yra. Tada R. pradėjo reikalauti, kad ji atiduotų savo mobiliojo ryšio telefoną. Savo telefono nedavė. Savo telefoną išjungė ir paslėpė, nes bijojo, kad R. nepaimtų. Mano, kad R. norėjo paimti telefoną tam, kad surastų L. numerį, nes kaip suprato, norėjo šį sumušti. Tuo metu A. nieko nesakė, tik buvo šalia. Po to, R. vienas nuėjo į virtuvę. Kažkur po dviejų minučių ji nuėjo į virtuvę paskui R., o paskui ją atėjo ir A.. Užėjusi į virtuvę iš karto pastebėjo, kad ant stalo nėra sidabrinės grandinėles su pakabuku. Suprato, kad R. paėmė ir paklausė, kur jos grandinėle su pakabuku. Į tai R. atsakė, jog nežino. Po to, R. su A. labai greitai išėjo iš buto. Išeidamas R. pasakė, kad vis vien juos, t. y. ją ir L., suras bei taip ramiai visko nepaliks. Daugiau nieko nesakė. Išeidamas A. nieko nesakė. Po to, 2016-04-18 apie 19.21 val. į jos numerį paskambino R. draugas A. jau iš savo numerio (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu A. vėl pradėjo jai grasinti, kad atvažiuos pas ją į namus, kad ji nebegyvens kartu su L.. Taip pat grasino, kad uostys ir plaus kojines, jog susidoros su ja ir ras, kas tai padarys, t. y. susidoros. Po šio skambučio suprato, kad R. su savo draugu nei jai, nei draugui L. neduos ramybės ir tikrai kažką padarys, todėl susiruošė ir nuvažiavo į policijos komisariatą, kuriame parašė pareiškimą dėl grasinimų. Nori pasakyti, kad 2016-04-20 vakare, kažkur po 22.00 val. grįžo namo. Tik sugrįžus namo, pas ją į namą, o būtent į langus kažkas pradėjo belstis, tačiau ji durų neatidarinėjo, šviesa buvo išjungta. Tada į savo numerį gavo žinutes iš R. numerio. Žinutėse R. prašė išeiti į lauką, kitu atveju, jei neišeis, šie įsilauš į namus. Kadangi bijojo, išėjo į lauką. Išėjusi į lauką, pamatė, kad R. yra su savo draugu A.. R. pradėjo klausinėti, kur yra jos draugas L.. Ji atsakė, jog nežino. Daugiau R. nieko jos neklausė ir negrasino. Pasikalbėjus, išėjo namo. Grandinėlė buvo sidabrinė, paprasta, ypatingų požymių nebuvo, atpažinti galėtų pagal bendrus bruožus. Pakabukas buvo iš sidabro, apvalus, o viduje buvo baltos spalvos akmenukas. Grandinėlės vertė yra 30 eurų, o pakabuko vertė - 20 eurų, bendrai padaryta 50 eurų turtinė žala. Ji nematė, kaip R. paėmė grandinėlę su pakabuku. Suprato, kad tai R. paėmė, nes šis pirmas užėjo į virtuvę, o paskui užėjo ji ir pamatė, jog nebėra grandinėlės su pakabuku. Prieš einant miegoti tą grandinėlę su pakabuku padėjo virtuvėje ant stalo. Ji su L. pradėjo gyventi nuo 2016-04-27, iki to laiko kartu negyveno. Prie protokolo pateikė DVD-R diską, kuriame įrašyti 4 pokalbio įrašai. Šiuose įrašuose girdimas moteriškas balsas yra jos, vieno vyro balsas yra R. B., o antro - vaikino vardu A.. 2016-04-14 dviejose pokalbio įrašuose ji kalbėjo su R. B. ir vaikinu vardu A.. Pirmame įraše iš pradžių kalbėjo su vaikinu vardu A., paskui ragelį perėmė R. B., o vėliau vėl ragelį perėmė A., o pokalbį baigė kalbėdama su R.. Antrame įraše rusų kalba kalbėjo su R. B., o kalbėdama su R., girdėjosi kaip šalia rėkavo A.. 2016-04-18 pokalbio įraše ji kalbėjo su vaikinu vardu A.. 2016-04-27 pokalbio įraše kalbėjo su R. B., o pokalbio metu girdėjosi rėkimas, vaikino vardu A. (t. I, b. l. 115-116, 119-120).

Nukentėjusysis Č. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad turėjo nuomininkę, kuri išsiskyrė su draugu. Nuomininkė tą draugą išvarė, todėl jis sugalvojo atkeršyti. Asmeninių nesutarimų su R. B. neturi ir neturėjo. Priešų neturi. Nuomininkė jam iki gaisro skundėsi, kad R. B. be leidimo pas ją atėjo, jai grasina. Kambarys, kurį nuomojosi V. N. buvo apstatytas baldais, ten buvo ir jo daiktų, sudegė daug knygų. Gaisro metu buvo apgadintas ir antrame aukšte esantis kambarys. Šiai dienai dar ne viskas sutvarkyta. Trūksta pinigų. Apie gaisrą jam pranešė dukra B.. Dukra ir kaimynė matė, kad gaisro metu kaltinamieji vaikščiojo prie jo namų. Civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusysis B. T. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tuo metu, kai buvo gaisras jo nebuvo namuose. Apie gaisrą jam pranešė kaimynas. V. N. pas juos nuomojosi butą. Tame bute gyveno tik V., o R. B. tik kartais ateidavo. Į jos butą buvo atskiras įėjimas, kuriuo naudojosi tik V.. Gaisras kilo ten kur gyveno V.. Namas buvo padegtas, nes visi rūbai buvo sumesti ant grindų, visa krūva, gaisrininkai pastebėjo, kad jie rūksta. Nei jis, nei tėvas priešų neturi. Mano, kad tai kaltinamųjų darbas, nes prieš gaisrą jie V. grasindavo. Apie tai jam pasakojo V., rodė telefoną. Girdėjo įrašytus pokalbius su grasinimais, atpažino R. B. balsą. A. S. anksčiau nepažinojo. Civilinį ieškinį palaiko. Gaisro metu sudegė jo daiktai, jų vertė ir padarytą žalą nurodė minimaliai. Rašydamas ieškinį dar pamiršo paminėti sudegusio balkono atstatymą.

Liudytojas A. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad parvažiavo iš darbo namo, kur nuomojosi kambarį, pavalgė, pažiūrėjo filmą, prieš 23 val., nuėjo miegoti. Išgirdo sprogimą, pažiūrėjo pro langą, tuo momentu ugnis pasirodė, prižadino kaimyną. Susirinko drabužius, išbėgo lauk.

Liudytojas R. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad parėjo su draugu iš darbo namo, kur nuomojosi kambarį. Buvo pavargę, todėl 23 val., nuėjo miegoti. Miegojo, kai pažadino kaimynas, su kuriuo kartu gyveno vienam kambary. Pažadino nuo triukšmo, pastebėjo dūmus už lango. Apsirengę išbėgo į lauką. Su niekuo iš kaimynų nebendraudavo. Į butą grįždavo tik permiegoti.

Liudytoja G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad vėlai vakare du vyriškiai (jaunuoliai) ateidavo iki to namo ir išeidavo nuolat sugrįždami, kalbėdami grasinančiais žodžiais. Jie nuolat prieidavo prie lango, kuris vėliau buvo išdaužtas, šukavo, beldė, turėjo su savimi lazdas, vėzdus. Ji girdėjo grasinimus, iš jų žodžių suprato, kad grasina merginai. Po kurio laiko, ji tuos du jaunuolius matė išeinančius iš kaimynų namo. Atkreipė dėmesį, kad jie rankose turėjo tuščią tarą – du butelius. Po jų išėjimo ji tikėjosi, kad viskas nurims, jaunuoliai nesugrįš. Atsigulė į lovą ir pro užuolaidų tarpą pamatė liepsną. Iš karto iškvietė pagalbą. Ji gyvena apie 100 metrų atstumu nuo namo, kuris degė, tarp jų kitų namų nėra, ji artimiausia kaimynė. Tų jaunuolių atpažinti negalėtų, nes buvo tamsus paros metas. Mano, kad tie jaunuoliai galėjo būti apie 1,70 m. – 1,80 m. ūgio, kiek pamena jie kalbėjo rusiškai.

Liudytojas S. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad buvo gautas iškvietimas, kad padegtas namas. Įvykio vietoje jau buvo gaisrininkai. Savininkas aiškino, kad du pažįstami vaikinai, kurie tą vakarą vaikščiojo girti, žadėjo tai įvykdyti, tą ir padarė. Sakė, kad tie du ar vienas iš jų gali gyventi greta esančiame kaime. Pagal pirminę informaciją padegimo fakto niekas nematė.

Liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą naktį, kai kilo gaisras V. N. buvo pas jį svečiuose. Paskambino kaimynai ir pranešė, kad dega namas, kur ji gyveno. Ji pasakodavo, kad R. jai neduoda ramybės, skambina bei grasina, todėl jis patarė V. kreiptis į policiją.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos B. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metui. Liudytoja B. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad į tyrėjo klausimą: Ar iš 2016-04-26 į 2016-04-27 naktį Jūs buvote name? Atsakymas: B. linksėjimas galva, kad taip. Į tyrėjo klausimą: Ar 2016-04-26 Jūs pastebėjote, kad Jūsų kieme yra svetimi žmonės? Atsakymas: B. linksėjimas galva, kad taip. Į tyrėjo klausimą: Kelintą valandą Jūs pastebėjote svetimus žmonės: apie 20.00 val., apie 21.00 val., apie 22.00 val., apie 23.00 val., ar apie 24.00 val.? Atsakymas: B. linksėjimas galva, kai buvo pasakyta apie 24.00 val. Į tyrėjo klausimą: Kur Jūs pastebėjote svetimus žmonės, t. y. šalia savo namo, ar šalia tėvo namo? Atsakymas: B. pirštais nurodė antrąjį variantą. Į tyrėjo klausimą: Kiek svetimų žmonių Jūs matėte? Atsakymas: B. pirštais parodė du. Į tyrėjo klausimą: Kiek žmonių iš dviejų Jūs pažįstate? Atsakymas: B. pirštu parodė vieną. Į tyrėjo klausimą: Ar Jūs galėsite atpažinti šį žmogų iš nuotraukų? Atsakymas: B. linksėjimas galva, kad taip. Į tyrėjo klausimą: Sakykite, kokio amžiaus buvo žmogus, kurį galite atpažinti: iki 18 metų, nuo 18 iki 25 metų, nuo 25 metų iki 30 metų, nuo 30 metų iki 35 metų, virš 40 metų? Atsakymas: B. linksėjimas galva, kai buvo pasakyta nuo 25 iki 30 metų. Į tyrėjo klausimą: Sakykite, kokio kūno sudėjimo minėtas asmuo buvo: liekno, vidutinio, stambaus? Atsakymas: B. linksėjimas galva, kai buvo pasakyta vidutinio. Į tyrėjo klausimą: Sakykite, kokie buvo plaukai: šviesūs, tamsūs, „ryži", asmuo buvo plikas, su kepure, ar nepastebėjote? Atsakymas: B. linksėjimas galva, kai buvo pasakyta „nepastebėjote". Į tyrėjo klausimą: Sakykite, kokia buvo veido forma: ovalo, apvali, pailga, kvadrato, trikampio, nepamena? Atsakymas: B. linksėjimas galva, kai buvo pasakyta apvalios. Į tyrėjo klausimą: Ar jie laužė namo duris? Atsakymas: B. linksėjimas galva, kad taip. B. pirštais nurodė du. Į tyrėjo klausimą: Kokias duris jie išlaužė: iš kiemo pusės, iš gatvės pusės? Atsakymas: B. linksėjimas galva, kai buvo pasakyta iš kiemo pusės. Į tyrėjo klausimą: Tie žmonės buvo įėję į namo vidų? Atsakymas: B. linksėjimas galva, kad taip. Į tyrėjo klausimą: Jie užėjo dviese? Atsakymas: B. linksėjimas galva, kad taip. Į tyrėjo klausimą: Sakykite, ilgai tie žmonės buvo namo viduje? Iki 1 min., nuo 1 iki 3 min., nuo 3 min. iki 5 min., nuo 5 min. iki 10 min., iki 30 min. Atsakymas: B. linksėjimas galva, kai buvo pasakyta iki 1 min. Į tyrėjo klausimą: ar Jūs matėte, kad jie akmeniu išdaužė lango stiklą? Atsakymas: B. linksėjimas galva, kad taip. Į tyrėjo klausimą: Sakykite, šie žmonės Jus matė? Atsakymas: B. linksėjimas, kad taip. Į tyrėjo klausimą: Sakykite, po to, kai tie žmonės išėjo iš namo, ką jie veikė: su Jumis bendravo ir sakė ką nors; ko nors klausė; nieko nesakydami vaikščiojo po kiemą; nieko nesakydami išėjo iš kiemo; darė ką nors, apie ką nebuvo paklausta? Atsakymas: B. linksėjimas galva, kai buvo pasakyta, kad nieko nesakydami išėjo iš namo ir iš kiemo. Į tyrėjo klausimą: Kelintą valandą pastebėjote, kad dega namas? Atsakymas: B. nurodė mobiliojo ryšio telefone „HAIER“ - 1.58 val. Į tyrėjo klausimą: Sakykite, kur tuo laiku buvote: kieme; iš namo išėjote dėl triukšmo, dėl šuns lojimo, ar Jums kas nors pranešė? Atsakymas: B. linksėjimas galva, kai buvo pasakyta, kad dėl šuns lojimo (t. II t. b. l. 82-84).

Liudytojas R. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pamena B. T., nes atlikinėjo procesinį veiksmą. B. T. šitoj byloj buvo apklausta kaip liudytoja, atliko atpažinimą. B. T. negali kalbėti dėl patirtos traumos, bet viską girdi ir supranta. Supranta labai gerai – ne tik gali parodyti, ar taip, ar ne, bet ir supranta ne tik paprastus klausimus, bet ir sudėtingus, gali paaiškinti. Ji gali duoti paaiškinimus dėl aplinkybių, tik reikia uždavinėti daugiau klausimų. B. T. atpažino R. B., kaip asmenį, kurį gaisro naktį matė prie namo. Foto lentelės buvo atrinktos pagal gaunamą informaciją.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, paaiškėjus, kad liudytojas K. K. 2017 m. vasario 1 d. mirė, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo K. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metui. Liudytojas K. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2016 metais pavasarį dirbo kaime pas V. B.. Tuo metu pas V. dirbo vaikinas vardu A., su kuriuos jis kartu gyveno. R. B. pažįsta, tačiau su šiuo nebendrauja, tik pasisveikina. 2016-04-26 buvo namie. Vakare, jau tikrai po 22 val. namo grįžo A.. Kai A. grįžo namo, jie kartu pradėjo gerti alkoholinį gėrimą, A. atėjo vienas. Matėsi, kad A. buvo išgėręs. Tai suprato iš šio išvaizdos ir judesių. Vartojant alkoholinius gėrimus, A. pokalbio metu buvo užsiminęs, kad jis kartu su R. B. padegė namą Juodšilių kaime. Dar minėjo, kad tame name, kurį padegė, kažkokia tai mergina nuomojosi kambarį. Lygtais ta mergina yra buvusi R. mergina. A. detaliai apie tai, kaip padegė tą namą ir kokiu būdu nepasakojo. A. tik abstrakčiai užsiminė, kad šis su R. padegė namą, tačiau visų detalių jam nepasakojo (t. II, b. l. 121-122).

Specialistas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atliko neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimą. Nuvyko su kolegomis apžiūrėti namo. Apžiūros metu stipriausias terminis poveikis buvo nustatytas koridoriaus patalpose. Tiek pabendravus su pranešėja apie gaisrą, tiek su namo savininko sūnumi, nustatė labiausiai tikėtiną gaisro priežastį – tyčinį padegimą. Buvo rastas akmuo kambaryje. Pagal tvarką nustačius tokį įvykį, kuomet buvo galimai gaisras sukeltas tyčia, informuotas BPC, perduoda informaciją policijai. Akmuo buvo rastas svetainėje, ant grindų, po foteliu ar krėslu. Ne toje pačioje patalpoje, kur gaisro židinys. Atsidaręs duris esi koridoriaus patalpose, po kaire – virtuvė, patalpose praėjus toliau yra svetainė. Savaiminio užsidegimo galimybė priklauso nuo medžiagų, kurios buvo koridoriaus patalpose. Namo savininkas neminėjo, kad joje būtų kažkokių specifinių chemikalų, pelenų, kitų galinčių savaime užsidegti medžiagų – tą versiją atmetė. Išvadą dėl tyčinio padegimo davė atsižvelgus į aplinkybes, kad pastate buvo pašaliniai žmonės, galinės durys taip pat su įsilaužymo žymėmis, išdaužtas langas, savininkas minėjo, kad mergina, kuri gyvena, turėjo konfliktų. Teikdami išvadą vertino aplinkybių visumą. Toje pačioje gaisro židinio zonoje techninių priežasčių nenustatė, nerado kažkokių sugedusių elektros prietaisų ar šildytuvų. Patalpos sandarumas turi labai daug įtakos, kaip deguonis gali vaikščioti. Išdaužtas langas galėjo turėti įtakos spartesniam gaisro įsiplieskimui, papildomas deguonis – savotiškas parakas.

Iš byloje esančio 2016 m. balandžio 27 d., apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrima įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas - dviejų aukštų namas. Žiūrint į jį nuo gatvės pusės iš kairės pusės namo gale yra įėjimas į namą. Lauko durys yra skardinės. Duryse esantis liežuvėlis yra sulenktas į vidų. Užėjus į namo vidų, matomas koridorius 1,5x5 m, jis yra apdegęs. Tiesiai yra virtuvė, ji yra apdegusi. Iš dešinės yra kambarys. Kambarys yra apdegęs (t. II, b. l. 18-22).

Iš byloje esančio 2016 m. balandžio 29 d., akto dėl kilusio gaisro matyti, kad surašytas aktas apie gaisrą, kilusį 2016 m. balandžio 27 d. individualiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). G. K. pastebėjusi pirmoji gaisrą apie jį pranešė telefonu 2016-04-27 1.07 val. Pirmosios ugniagesių pajėgos atvyko 2016-04-27 2.09 val. Gaisras lokalizuotas 2016-04-27 2.33 val. Gaisras užgesintas 2016-04-27 2.51 val. Gaisro padariniai: stipriai apdegė antro aukšto lodžija ir joje buvę daiktai, apdegė stogo konstrukcijos, nežymiai aprūko šalia esantis kambarys. Pirmame aukšte išdegė koridoriaus patalpa, lauko durys, pastogė, stipriai aprūko sienos, svetainės ir virtuvės patalpos. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis - tyčinė žmonių veika (padegimas) (t. II, b. l. 25).

Iš byloje esančio 2016 m. gegužės 11 d., Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus inspektoriaus tarnybinio pranešimo dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo matyti, kad 2016-04-27 buvo atliktas neatidėliotinas informacijos patikrinimas dėl gaisro, kilusio individualiame gyvenamajame name, (duomenys neskelbtini). Neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo metu nustatyta, kad 2016-04-27 apie 1.57 val., kilo gaisras individualiame name, (duomenys neskelbtini). Gaisro metu stipriai apdegė antro aukšto lodžija ir joje buvę daiktai, taip pat apdegė stogo konstrukcijos, nežymiai aprūko šalia esantis kambarys. Pirmajame aukšte išdegė koridoriaus patalpa, lauko durys, pastogė, stipriai aprūko lauko siena, svetainės ir virtuvės patalpos. Apžiūros metu nustatyta, kad gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, mūrinis, plytinis, matmenys apie 14 x 8 m. Namo antrame aukšte įrengta medinė, įstiklinta lodžija, jos matmenys apie 5 x 4 m. Pastato stogas plokščias, dengtas šiferiu. Namas nuosavybės teise priklauso I. ir Č. T.. Terminis poveikis, pasireiškiantis degių pastato konstrukcijų apdegimu, sudeginimu bei apanglėjimu, stipriausiai matomas gyvenamojo namo pirmame aukšte, koridoriaus patalpoje ir antrame aukšte, lodžijoje. Pirmame namo aukšte, po lodžija, matomos apdegusios metalinės įėjimo durys, nuo terminio poveikio priekinė (išorinė) metalinė durų pusė pakeitusi spalvą, kita dalis apdegusi, aprūkusi. Apdegusios ir šalia laikytos kitos medinės durys, apdegė jų kampas. Įėjimo durų vidinė dalis (iš koridoriaus pusės) apdegusi žymiai stipriau nei išorinė, dažai nudegę, metalas ryškiai pakeitęs spalvą. Tokie apdegimo požymiai rodo, kad stipriausia ugnis buvo pastato viduje, koridoriaus patalpoje, ir iš jos, pro durų ertmes, išplito į lodžiją. Koridorius smarkiai išdegęs, vidinė apdaila nudegusi, prie sienų ir lubų likusios medinės konstrukcijos giliai apanglėjusios. Šalia įrengta virtuvė ir joje buvę daiktai aprūkę, sienoje matyti degusių buitinių dujų žymė. Už koridoriaus esantis kambarys (svetainė) stipriai aprūkęs, nuo karščio sutrūkinėjęs sienų tinkas, apdegė viduje laikyti daiktai (sofa-lova, spinta, spintelė, televizorius). Kambario langas išdaužtas, kambario viduryje, prie lovos, po krėslu ant grindų, rastas akmuo, kuriuo galimai ir buvo išdaužtas langas. Kitoje namo pusėje esančios įėjimo durys su laužimo žymėmis. Lodžijos patalpos smarkiai paveiktos ugnies: kampas pradegęs kiaurai, kai kurios medinės dailylentės sudegusios, kitos rėmų konstrukcijos giliai apanglėjusios. Lodžijos vidus stipriai apdegęs, lubos vietomis pradegusios kiaurai, langų stiklai išdužę, durys apdegusios. Viduje buvę daiktai ir buitinė technika taip pat su ryškiais terminio poveikio požymiais, daiktai - aprūkę, pasidengę suodžiais. Už lodžijos esantis kitas kambarys nežymiai aprūkęs. Tikslinant įvykio aplinkybes, gaisro vietoje buvo bendrauta su namo savininko Č. T. sūnumi B. T.. Jis nurodė, kad pastaruoju metu jis ir jo dukra konfliktuoja su asmeniu, kurio neįvardino, ir įtaria, kad šis tyčia ir sukėlė gaisrą. Apžiūrėjus gaisro vietą, įvertinus apdegimus, ugnies plitimo kelius ir įvertinus terminį poveikį pastato degioms konstrukcijoms, nustatyta, kad gaisras kilo ir gaisro židinio zona yra namo viduje, koridoriaus patalpoje. Apie gaisrą telefonu pranešė kaimynė G. K.. Bendraujant telefonu ji nurodė, kad apie vidurnaktį išgirdo garsą, panašų į lango išdaužimą. Po kiek laiko namo viduje pastebėjo vaikštančius pašalinius asmenis ir išdaužtą lango stiklą. Vienas iš tų asmenų, išeidamas iš pastato, su savimi nešėsi du plastikinius bakelius. Dar po kurio laiko G. K. pamatė liepsnas, besiveržiančias pro įėjimo duris, esančias po lodžija. Tuomet pranešėja nedelsiant kreipėsi į BPC. Apibendrinus atlikto patikrinimo informaciją, labiausiai tikėtina kilusio gaisro priežastis - tyčinė žmonių veika (padegimas) (II t., b. l. 26-28).

Iš byloje esančio 2016 m. lapkričio 17 d., asmens parodymo atpažinti pagal kitus jutimo organais suvokiamus požymius protokolo matyti, kad V. N. pasiūlius pagal balsą atpažinti asmenį, apie kurį ji davė parodymus, ji pareiškė, kad iš 3 parodytų asmenų – vyrų, kurie paeiliui perskaitė jiems duotą tekstą, ji pagal balsą atpažino vyrą, laikantį numerį Nr. 2, paaiškindama, kad šis vyras telefoninio pokalbio metu jai grasino. Atpažintasis Nr. 2 - A. S. (t. I, b. l. 140-145).

Iš byloje esančio 2016 m. gegužės 2 d., asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo užfiksuota, kad B. T. pateiktos 6 asmenų nuotraukos. Pasiūlius liudytojai pagal nuotraukas nurodyti asmenį, apie kurį ji davė parodymus, B. T. nurodė į nuotrauką Nr. 1. Veiksmais B. nurodo, kad atpažįsta asmenį iš dviejų asmenų (kuriuos matė gaisro naktį), kuris buvo aukštesnis pagal ūgį. Nuotraukoje Nr. 1 yra R. B. (t. II, b. l. 86-91).

Iš byloje esančio 2017 m. lapkričio 17 d., asmens parodymo atpažinti protokolo užfiksuota, kad B. T. pasiūlius nurodyti asmenį, apie kurį ji davė parodymus, B. T. iš 3 parodytų asmenų - vyrų, atpažino vaikiną, laikantį numerį 1. Atpažintasis - A. S. (t. II, b. l. 99-102).

Iš byloje esančio 2016 m. balandžio 27 d., VA VPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo S. D. tarnybinio pranešimo matyti, kad liudytoja G. K. pareiškė, kad 2016-04-26 nuo 22.30 val., iki 23.00 val., prie (duomenys neskelbtini) namo matė tris neblaivius vyriškius, kurie rėkė, kad sudaužys ir padegs žalios spalvos automobilį ir namą. Vienas iš jų buvo V. N. buvęs draugas. Paties padegimo momento nematė. 2016-04-27 apie 1.00 val., pamačiusi gaisrą, iškvietė policiją. Namo savininkas Č. T. parodymų nedavė, nes nieko nematė bei dar nežinojo, kokia žala jam padaryta. Name nakvoję R. A. ir A. Č. pareiškė, kad miegoti nuėjo 2016-04-26 apie 22.00 val. 2016-04-27 apie 1.00 val., prabudo nuo triukšmo ir dūmų kvapo. Jie miegojo namo antrame aukšte (t. II, b. l. 34).

Iš byloje esančio 2016 m. gegužės 12 d., savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad V. N. pateikė CD-R diską, kuriame įrašytas telefoninis pokalbis (II t., b. l. 133-134).

Iš byloje esančio 2016 m. rugsėjo 12 d., apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra DVD laikmena. Apžiūros metu nustatyta, kad įstačius DVD laikmeną ir atidarius, matome įrašyta vieną failą. Failas pavadintas užrašu „(duomenys neskelbtini) 2016-04-27“. Įrašas yra 81 KB. Įrašo trukmė 00:00:50. Įjungus įrašą nustatyta, kad tarpusavyje rusų kalba šneka mergina su vaikinu. Jiems kalbant girdisi dar vienas vyriškas balsas, kuris rėkia rusų kalba ir reikalauja duoti jam ragelį. Iš to vyro šaukimo nustatyta, kad tai jis padegė namą. Pasiklausius įrašą, buvo surašyta pokalbių įrašo suvestinė, kuri pridėta prie apžiūros protokolo (t. II, b. l. 136-139).

Iš byloje esančio 2016 m. rugsėjo 12 d., apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra DVD laikmena. Apžiūros metu nustatyta, kad DVD laikmenoje įrašyti 4 failai. Pirmas failas pavadintas užrašu „+(duomenys neskelbtini) 2016-04-18“. Įjungus pirmą įrašą nustatyta, kad tarpusavyje rusų kalba šneka mergina su vaikinu, vėliau kalba lietuvių kalba. Antras failas pavadintas užrašu „+(duomenys neskelbtini) 2016-04-27“. Įjungus antrą įrašą nustatyta, kad asmenys tarpusavyje kalbasi rusų kalba, iš pradžių mergina su vaikinu, vėliau girdisi kitų asmenų balsai. Trečias failas pavadintas užrašu „+(duomenys neskelbtini) 2016-04-14“. Įjungus failą girdisi, kaip rusiškai kalbasi mergina su vaikinu. Ketvirtas failas pavadintas užrašu „+(duomenys neskelbtini) 2016-04-14“. Įjungus failą girdisi, kaip rusiškai kalbasi mergina su vaikinu. Taip pat girdisi kitų asmenų garsai. Buvo sudaryta pokalbių suvestinė (t. I, b. l. 166-173).

Dėl duomenų pripažinimo įrodymais

BPK 20 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įrodymais baudžiamajame procese gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys (tarp jų ir užfiksuoti garso įrašuose), kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Teisėtais būdais gautais duomenimis laikomi duomenys, surinkti atliekant BPK ar kituose teisės aktuose atliekamus veiksmus ir nepažeidžiant esminių šių veiksmų atlikimo principų bei laikantis tam veiksmui atlikti nustatytos tvarkos ir tinkamai užfiksuojant gautus rezultatus. Sprendžiant, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kas – proceso dalyvis ar valstybės institucija (pareigūnas) – šiuos duomenis surinko ir pateikė į bylą, nes skirtingų subjektų elgesiui taikomi skirtingi principai. Tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (įtariamasis, kaltinamasis, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, taip pat įtariamojo, kaltinamojo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo atstovas) arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo (BPK 98 straipsnis), teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu (principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“).

Nagrinėjamoje byloje, be kitų duomenų, kaltinimas grindžiamas ir nukentėjusios V. N. 2016 m. gegužės 5 d. apklausos metu ir 2016 m. gegužės 12 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas keturiais garso įrašais (t. I, b. l. 115-116 t. II, b. l. 133-134), kurių teisėtumą teisminio bylos nagrinėjimo metu ginčijo kaltinamojo R. B. gynėjas.

Vadovaujantis BPK 98 straipsnyje numatyta, kad įtariamasis, kaltinamasis, atstovas pagal įstatymą, gynėjas, nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas, jų atstovai, taip pat bet koks fizinis ar juridinis asmuo gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Tokius duomenis nukentėjusysis gali pateikti bet kurioje proceso stadijoje. Jau buvo minėta, kad nukentėjusioji V. N., pasinaudodama jai įstatymo suteikta teise, dviejų procesinių veiksmų atlikimo metu (2016 m. liepos 12 d. apklausos metu ir 2016 m. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu) pateikė keturis garso įrašus, įrašytus į du kompaktinius diskus. Minėti garso įrašai buvo prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ir apžiūrėti 2016 m. rugsėjo 12 d. apžiūros protokolais (T. I, b. l. 166-167; t. II, b. l. 136-138). Teismas pažymi, kad joks teisės aktas nedraudžia asmenims, tame tarpe ir nukentėjusiajai, įrašinėti savo paties pokalbius su kitais asmenimis. Be to, BPK 154 straipsnio 6 dalyje įstatymo leidėjas yra numatęs galimybę nukentėjusiųjų pokalbių klausytis (esant jų sutikimui) ir be ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, jei nesinaudojama ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinkus ir paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad nukentėjusioji V. N. pokalbius įrašė savo iniciatyva, naudodamasi specialiai tam skirta mobilaus ryšio telefono programėle, t. y. nesinaudojant ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinkus ir paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą pripažinti, kad nukentėjusios V. N. pateikti garso įrašai, nors ir nėra gauti naudojant baudžiamojo proceso priemones, laikytini įrodymais.

Dėl įrodymų vertinimo ir faktinių aplinkybių nustatymo

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis R. B. savo kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino, nurodė, kad niekam negrasino, nebuvo įsiveržęs į namus, namo, kuriame gyveno nukentėjusioji nepadegė. Kaltinamasis R. B. ikiteisminio tyrimo metu netgi nurodė, kad nepažįsta A. S., nežino kur gyvena nukentėjusioji V. N. (t. I, b. l. 182-83). Kaltinamasis A. S. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino iš dalies. Parodė, kad R. B. paprašytas ir su jo žinia skambindavo nukentėjusiajai V. N., jai grasindavo susidorojimu, kartu su R. B. buvo įsiveržę į jos gyvenamąjį būstą, vyko su R. B. prie V. N. namų beldė į duris, langus, kvietė išeiti, taip pat kartu su R. B. nuvyko prie V. N. namų, matė kaip R. B. buvo į juo užėjęs, jis (A. S.) metė į langą akmenį, po ko V. N. namuose kilo gaisras. Teismas pažymi, kad kaltinamojo R. B. parodymai iš esmės prieštarauja, kitiems, teisminio nagrinėjimo metu ištirtiems, įrodymams. Nukentėjusioji V. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme išsamiai ir nuosekliai parodė kaip, kokiu būdu sulaukdavo grasinimų iš kaltinamųjų, kada ir kaip kaltinamieji buvo įsiveržę į jos gyvenamąjį būstą. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nukentėjusios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, nekito netgi detalėse. Nukentėjusiosios parodymus dalyje dėl telefoninių skambučių ir išsakytų grasinimų iš esmės patvirtina pačios nukentėjusios V. N. iniciatyva padaryti pokalbių telefonu tarp jos ir kaltinamųjų įrašai. Minėti garso įrašai buvo apžiūrėti ikiteisminio tyrimo metu (t. t. I,, b. l. 166-167), surašytos ir prie apžiūros protokolo prijungtos garso įrašų suvestinės (t. I, b. l. 173) teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji, detaliai paaiškino, kaip ir kodėl buvo padaryti įrašai (2017 m. gruodžio 19 d. teisiamasis posėdis). Aptariami garso įrašai buvo ištirti teisiamojo posėdžio metu (2018 m. vasario 27 d. teisiamasis posėdis). Perklausius garso įrašus kaltinamasis A. S. nurodė, kad atpažįsta pokalbiuose užfiksuotus balsus – tai jo, V. N. ir R. B. balsai. Svarbu akcentuoti ir tai, kad kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad tokio (užfiksuoto garso įrašuose) turinio pokalbiai buvo. Nors kaltinamasis R. B. teisiamojo posėdžio metu perklausius garso įrašus nurodė, kad savo balso juose neatpažįsta, jo parodymus paneigia jo paties kartu su gynėju pateiktas prašymas (t. IV, b. l. 72), kuriame nedviprasmiškai pats R. B. nurodo (prašymas pasirašytas ir R. B.), kad garso įrašuose užfiksuoti pasisakymai yra būtent R. B.. Apie grasinimus, išsakytus V. N. atžvilgiu netiesiogiai patvirtina ir nukentėjusiojo B. T., liudytojo L. M. parodymai. Nukentėjusysis B. T. ir liudytojas L. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukentėjusioji V. N. jiems skundėsi, kad jos buvęs vaikinas R. B. jai grasina skambindamas ir rašydamas trumpąsias žinutes, dėl ko liudytojas L. M. patarė nukentėjusiajai V. N. kreiptis į policiją. Jau buvo minėta, kad nukentėjusios parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs ir dėl 2016 m. balandžio 17 d. kaltinamųjų įsibrovimo į nukentėjusiosios gyvenamąsias patalpas. Jos parodymus šioje dalyje iš esmės patvirtina kaltinamojo A. S. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu. Aptartų aplinkybių pagrindu teismas laiko nustatyta, kad kaltinamieji A. S. ir R. B., veikdami kartu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, sistemingai skambindavo nukentėjusiajai V. N., necenzūriniais žodžiais jai grasindavo, be to ją persekiojo, įsibrovė į jos gyvenamąjį būstą, atvykę prie jos namų beldė į duris, reikalavo jas atidaryti, durų neatidarius rašė grasinančias žinutes.

Jau buvo minėta, kad kaltinimo dėl gyvenamojo namo padegimo nepripažino abu kaltinamieji. Kaltinamasis R. B. iš vis neigė buvęs prie V. N. gyvenamojo namo. Teismas pažymi, kad nors kaltinamasis A. S. neprisipažino kaltu dėl namo padegimo, tačiau jo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu sisteminis vertinimas, leidžia daryti išvadą, kad A. S. iš esmės pripažįsta prisidėjęs prie gaisro kilimo, taip pat nurodo, kad prieš kylant gaisrui būtent R. B. buvo užėjęs į V. N. namus, tada jis pamatė iš namo rūkstančius dūmus. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. S. dalyje dėl gyvenamojo namo padegimo parodė, kad nuėjo iki V. namų, jis pasiliko lauke prie kelio. R. užėjo į vidų. Jis liko stovėti priešais verandą kieme. R. atidarius duris pasirodė dūmai. Akmenį į langą metė jis. Vertinant kaltinamojo A. S. parodymus kartu su specialisto A. V. paaiškinimais, duotais teisiamojo posėdžio metu, teismas daro išvadą, kad būtent A. S. nurodytomis aplinkybėmis V. N. namuose buvo sukeltas gaisras. Specialistas A. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad išvadą dėl tyčinio padegimo davė atsižvelgęs į aplinkybes, kad galinės durys taip pat su įsilaužymo žymėmis, išdaužtas langas. Teikdami išvadą vertino aplinkybių visumą. Toje pačioje gaisro židinio zonoje techninių priežasčių nenustatė, nerado kažkokių sugedusių elektros prietaisų ar šildytuvų. Išdaužtas langas turėjo įtakos spartesniam gaisro įsiplieskimui. Be to, teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja G. K. parodė, kad gaisro naktį vėlai vakare matė du vaikinus vaikščiojančius prie kaimyno namo, kur gyveno mergina. Vaikinai keikėsi, rusiškai sakė grasinamus žodžius merginos atžvilgiu, kad padegs, sudaužys. Ji išgirdo stiprų garsą, tada pamatė liepsnas. Liudytojos G. K. parodymai esmėje sutampa su specialisto A. V. nurodytu gaisro kilimo mechanizmu, kaltinamojo A. S. parodymais apie atliktus kaltinamųjų veiksmus. Teismas pažymi, kad liudytoja B. T. 2016 m. gegužės 2 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino R. B., kuris 2016 m. balandžio 26 d., apie 24 val., sulaužė jos tėvui priklausančio namo duris ir į jį įsibrovė (t. II, b. l. 86-99). Liudytoja B. T. taip pat atpažino A. S., kaip asmenį, kuris kartu su R. B. 2016 m. balandžio 26 d. į 27 d. naktį įsibrovė į jos tėvui priklausantį namą (t. II, b. l. 99-104). Svarbu akcentuoti ir tai, kad liudytoja B. T. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kur pamatė du ateinančius asmenis, nurodė, kur tuo metu ji stovėjo, kurias duris nurodyti asmenys išlaužė, į kurį langą buvo mestas akmuo (t. II, b. l. 105-109). Nurodytų liudytojų, kaltinamojo A. S. parodymus, specialisto paaiškinimus patvirtina ir teisiamojo posėdžio metu perklausytas 2016 m. balandžio 27 d. pokalbio, kaip nustatyta teisme vykusio tarp V. N., R. B., A. S., garso įrašas, kurio metu kaltinamasis A. S. nukentėjusiajai V. N. pranešė, kad tai jis padegė jos namus. Aptartų įrodymų pagrindu teismas laiko nustatytu, kad būtent kaltinamieji veikdami bendrai, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, sukėlė gaisrą V. N. nuomotame name, dėl ko buvo sugadintas kaltinime nurodytas nukentėjusiems V. N., Č. T., B. T. priklausantis turtas.

Dėl veikų kvalifikavimo

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti arba padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Taigi, ši norma nustato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą, naudojant psichinę prievartą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-627/2012). Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pavyzdžiui, besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti psichologinį diskomfortą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-542/2011, 2K-198/2013, 2K-347/2014). Objektyviai sistemingumas reikalauja bent trijų bauginančio pobūdžio veiksmų, padarytų per tam tikrą, nelabai ilgą laiko tarpą ir rodančių kaltininko elgesio kryptingumą, o subjektyviai rodo kaltininko siekį įbauginti asmenį. Bauginimo priežastis ir motyvas padarytos veikos vertinimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-327-696/2016).

Nagrinėjamo byloje nustatyta, kad kaltinamieji R. B. ir A. S., veikdami bendrai, kaltinamojo R. B. iniciatyva, per laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 14 d. iki 2016 m. balandžio 20 d., kaltinime nurodytomis aplinkybėmis sistemingai skambinėjo nukentėjusiajai V. N., grasino jai necenzūriniais žodžiais, vieną kartą prieš jos valią, įsibrovė į jos namus, buvo atvykę į jos gyvenamąją vietą, reikalavo išeiti, priešingu atveju grasino sumušti. Susipažinus su telefoninių pokalbių, perklausytų teisiamojo posėdžio metu, turiniu, vartojamais žodžiais (pvz. aš tave padarysiu arba tave prievartausiu, tu man apatnius skalbsi, aš dabar atvažiuoju pas tave, užeinu pas tave į namą ir iškarto pjausiu kaip šašlyką, jis tau negrasina, jis sako kaip bus, aš jus užmušiu, tavo šikna dirbs už penkis, aš tave dar surasiu kale, tu realiai nori, kad tave 10 žmonių prievartautų, tavo kojos rankos dirbs) bendrame kontekste su kaltinamųjų elgesiu įsibraunant į jos namus, akivaizdu, kad jais buvo siekiama psichologiškai įbauginti nukentėjusiąją. Teismas pažymi, kad dėl sistemingo bauginimo panaudojant psichinę prievartą nukentėjusioji buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą, išsikelti gyventi ir dirbti į (duomenys neskelbtini). BK 165 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu, prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jo priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Byloje nustatyta, kad R. B. ir A. S. kartu su V. N. kartu negyveno, kaltinamieji į nukentėjusios nuomojamą būstą įėjo išlauždami duris, nesiklausdami ten teisėtai gyvenančios V. N., į namo vidų užėjo prieš jos (V. N.) valią. Pagal nustatytas bylos aplinkybes A. S. ir R. B. veiksmus sistemingai bauginant nukentėjusiąją V. N. naudojant psichinę prievartą ir įsibrovimą į gyvenamąsias patalpas prieš V. N. valią, kvalifikuoja kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje ir BK 165 straipsnio 1 dalyje idealią sutaptį.

Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu. Veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą, yra vertinamojo pobūdžio. Nagrinėjamo byloje nustatyta, kad kaltinamieji R. B. ir A. S. gaisrą sukėlė gyvenamajame name, kuriame tuo metu buvo dar du žmonės (liudytojai A. Č., R. A.), šalia gyvenamojo namo buvo liudytojams A. Č., R. A. priklausantis automobilis, kiti statiniai, kaimyniniai namai. Iš nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad kaltinamųjų sukeltas gaisras buvo pavojingas aplinkiniams (ne tik nukentėjusiajai V. N.). Taigi, pagal nustatytas faktines aplinkybes, kaltinamųjų veiksmus sukeliant gaisrą V. N. gyvenamosiose patalpose, kurio metu buvo sugadintas svetimas turtas, teismas kvalifikuoja pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamajame akte prokuroras kaltinamųjų A. S. ir R. B. veiksmus kvalifikavo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 165 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, sudarančias idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu prokuroro pateiktas kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimas nėra teisingas. Teismo vertinimu, sistemingas bauginimas panaudojant psichinę prievartą (BK 145 straipsnio 2 dalis) neapima kaltinamųjų atliktų konkrečių veiksmų – turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu (BK 187 straipsnio 2 d.). Pagal teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, baigtumą teismas sieja su 2016 m. balandžio 20 d. kaltinamųjų atliktais veiksmais, todėl A. S. ir R. B. veiksmai padegant gyvenamąjį namą kvalifikuojami pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kaip atskirą nusikalstamą veiką.

Dėl bausmių skyrimo

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamojo A. S. atsakomybę sunkiančiomis aplinkybėmis pripažintina tai jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo R. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, skirdamas R. B. bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – vienos nukentėjusios atžvilgiu padarytos dvi nusikalstamos veikos (BK 165 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis), viena veika padaryta visuotinai pavojingu būdu keliant realią grėsmė žmonių sveikatai ir netgi gyvybei (BK 187 straipsnio 2 dalis). Įvertinama ir tai, kad R. B. nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia, vedamas neapykantos ir noro susidoroti su žmogumi, su kuriuo anksčiau artimai bendravo, buvo pora. Teismas pažymi ir tai, kad R. B. buvo nusikalstamų veikų iniciatorius, į nusikalstamų veikų darymą įtraukė kitą kaltinamąjį. Kartu atsižvelgiama ir į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis, iš kurių matyti, kad R. B. teistas, tačiau teistumas išnykęs dirba (t. III, b. l. 116), turi psichinės sveikatos negalią (t. III, b. l. 125), nustatyta jo atsakomybe atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam sankcijose už padarytas veikas numatytas bausmes – laisvės atėmimą, jų dydį parenkant artimą sankcijose numatytam vidurkiai.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu), asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog R. B. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti, ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam R. B. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėms kaltinamojo R. B. atžvilgiu taikytinas BK 75 straipsnis, jam skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiu, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 punktuose numatytus įpareigojimus – visą bausmės atlikimo laikotarpį tęsti darbą, bei visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 69 straipsniu teismas gali įpareigoti kaltinamąjį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji Č. T. 6536 eurų, nukentėjusioji V. N. 936 eurų, nukentėjusysis B. T. pareiškė 2090 eurų civilinius ieškinius turtinei žalai atlyginti. Siekiant užtikrinti realų turtinės žalos atlyginimą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiems nusikaltimais padarytos žalos ½ dalį, kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos V. N. atlyginant 39 eurus žalos, Č. T. 272,33 eurus žalos, B. T. 87,03 eurus žalos.

Teismas, skirdamas bausmę A. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies, BK 61 straipsnio nuostatomis. Teismas įvertina padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį – vienos nukentėjusios atžvilgiu padarytos dvi nusikalstamos veikos (BK 165 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis), viena veika padaryta visuotinai pavojingu būdu keliant realią grėsmė žmonių sveikatai ir netgi gyvybei (BK 187 straipsnio 2 dalis). Skiriant bausmę atsižvelgiama, kad kaltinamasis praeityje teistas 10 (dešimt) kartų, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, nusikalto praėjus vos daugiau nei mėnuo nuo paleidimo iš pataisos namų atlikus laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius, kas rodo kaltinamojo nenorą taisytis, laikytis visuomenėje priimtų gero elgesio normų, jo polinkį nusikalsti. Aptartos, teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, teismui leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti kaltinamajam paskyrus pačią griežčiausią sankcijose numatytą bausmę – laisvės atėmimą. Parinkdamas konkretų laisvės atėmimo bausmės dydį teismas pažymi, kad kaltinamasis A. S. nebuvo padarytų nusikalstamų veikų iniciatorius, prie veikų prisidėjo paprašytas R. B., iš nusikalstamų veikų materialinės naudos neturėjo, atliko antraeilį vaidmenį. Teismas įvertina ir tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis A. S. buvo nuoširdus, aktyviais veiksmais prisidėjo prie nusikalstamų veikų atskleidimo. Be to, ir nukentėjusieji A. S. pretenzijų neturėjo. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam A. S. sankcijoje už padarytas veikas numatytą bausmę – laisvės atėmimą, jos dydį parenkant mažesnį, nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis A. S. 2018 m. vasario 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo (Trakų rūmai) pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2017 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė A. S. paskirta laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikas, atliktas pagal 2017 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį. LITEKO duomenimis A. S. 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu (Trakų rūmai) pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebendrintos. BPK 347 straipsnyje numatyta, kad kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos teismas pagal vėliausio nuosprendžio vykdymo vietą privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose. Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas procesinis reguliavimas sudaro pagrindą šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir 2018 m. vasario 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo (Trakų rūmų) paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. vasario 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo (Trakų rūmų) paskirta bausme.

BK 63 straipsnio 4 dalis (2017-09-28 d. įstatymo Nr. XIII-653 redakcija) įpareigoja teismą, bendrinant bausmes iš dalies sudedant, nurodyti pridedamos bausmės dalies parinkimo motyvus. Parenkant konkretų bausmių bendrinimo būdą ir nurodant pridedamos bausmės dalies motyvus, teismas pažymi, kad A. S. ir R. B. padarytas nusikalstamas veikas skiria mažas laiko tarpas, teismo vertinimu A. S. už visas nusikalstamas veikas buvo procesinės galimybės teisti vienoje byloje, todėl bausmės bendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant bausmės dalį už kitą nusikalstamą veiką parinktina artima įstatymo numatytam minimumui.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius turtinei žalai atlyginti. Č. T. 16 eurų ieškinį dėl spynos sugadinimo 2016 m. balandžio 17 d. įsibraunant į V. N. nuomojamą butą (t. I, b. l. 164) ir 6520 Eur civilinį ieškinį dėl gaisro metu sugadinto turto (t. II, b. l. 66). Nukentėjusioji V. N. 936 eurų civilinį ieškinį dėl gaisro metu sugadinto turto (t. II b. l. 46). Nukentėjusysis B. T. pareiškė 2090 eurų civilinį ieškinį dėl gaisro metu sugadinto turto (t. II, b. l. 78).

Nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Žala padaroma baudžiamosios teisės ginamoms vertybėms. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Ši žala atsiranda turto netekus, jį sunaikinus, sugadinus, sumažinus jo vertę. BPK 109 straipsnyje yra nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas, tačiau nepateikiama turtinės žalos samprata. Ji suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Jau buvo minėta, kad nukentėjusieji pirmiausiai turtinę žalą kildina iš gaisro metu sugadintų, sunaikintų daiktų vertės. Įvertinus nukentėjusiųjų nurodytus nuostolius ir jų dydį bendrame kontekste su kita bylos medžiaga, pirmiausia 2016 m. balandžio 27 d. įvykio apžiūros protokole ir foto lentelėse užfiksuotomis aplinkybėmis (t. II, b. l. 22), akivaizdu, kad nukentėjusiųjų nurodytas žalos dydis yra realus ir pagrįstas. Teismas pažymi, kad nukentėjusieji, teisme prisiekę sakyti tiesą, ir būdami įspėti už melagingų parodymų davimą, patvirtino, kad gaisro metu buvo sunaikinti ieškiniuose nurodyti daiktai, nurodė realias namo remonto kainas. Teismas pažymi, kad 2018 m. kovo 12 d. teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S., ragindamas kaltinamąjį R. B. atlyginti padarytą žalą, iš esmės pripažino ieškinių pagrįstumą. Tarp kaltinamųjų bendrai atliktų veiksmų ir kilusios žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl civiliniai ieškiniai tenkinti, iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiųjų naudai priteistinos ieškiniuose nurodytos sumos.

Dėl procesinių klausimų

Kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamasis A. S. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose pagal ankstesnius nuosprendžius, todėl jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmena, kurioje įrašyti 4 telefoninių pokalbių įrašai; CD-R laikmena, kurioje įrašyti 3 garso įrašai gauti iš bendrojo pagalbos centro; CD-R laikmena, kurioje įrašytas vienas telefoninis pokalbis; CD-R laikmena, kurioje įrašyti įeinančių ir išeinančių skambučių ir žinučių išklotinė, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu,

nusprendė:

R. B. (R. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

- Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams.

- Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

- Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi už veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje ir 165 straipsnio 1 dalyje paskirtas bausmes subendrinti jas apimant, apėmimu subendrintą bausmę subendrinti su bausme paskirta už veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje iš dalies sudedant ir galutinę bausmę R. B. (R. B.) paskirti laisvės atėmimą 3 metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 punktais bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, bei per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, 69 straipsniu paskirti R. B. (R. B.) baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiems nusikaltimais padarytos žalos ½ dalį, įpareigojant kas mėnesį iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos V. N. sumokėti 39 eurus žalos, Č. T. 272,33 eurus žalos, B. T. 87,03 eurus žalos.

Kardomąją priemonę R. B. (R. B.) – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 165 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

- Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams.

- Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

- Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę ir 2018 m. vasario 23 Vilniaus regiono apylinkės teismo (Trakų rūmai) paskirtą bausmę subendrinti su 2018 m. vasario 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo (Trakų rūmai) paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę A. S. įskaityti bausmės laiką įskaitytą ir atliktą pagal 2018 m. vasario 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo (Trakų rūmų) nuosprendį.

Kardomąsias priemones A. S. – rašytinį pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo.

Nukentėjusiojo Č. T. ieškinius tenkinti. Priteisti solidariai iš A. S. ir R. B. (R. B.) Č. T. naudai 6536 eurus turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo B. T. ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš A. S. ir R. B. (R. B.) B. T. naudai 2090 eurų turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. N. ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš A. S. ir R. B. (R. B.) V. N. naudai 936 eurus turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – DVD-R laikmeną, kurioje įrašyti 4 telefoninių pokalbių įrašai; CD-R laikmeną, kurioje įrašyti 3 garso įrašai gauti iš bendrojo pagalbos centro; CD-R laikmeną, kurioje įrašytas vienas telefoninis pokalbis; CD-R laikmeną, kurioje įrašyti įeinančių ir išeinančių skambučių ir žinučių išklotinė, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o A. S. šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėjas Mindaugas Povilanskas