Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs 1990 m. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, įgijęs baldžiaus profesiją, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininku, teistas: 1) Panevėžio apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 150 straipsnio 4 dalį (trys veikos), 150 straipsnio 3 dalį, 140 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 7 metams; 2) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį – areštu 87 paroms; 3) Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2018 m. liepos 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta galutinė 30 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. 2020 m. rugpjūčio 15 d. apie 23.00 val., (duomenys neskelbtini) Kupiškio r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,45 promilių girtumas, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ginčo metu, pneumatiniu pistoletu „Smith Wesson MP 40“ šovė vieną kartą D. K. į galvos sritį, padarydamas šautinę žaizdą su svetimkūniu, kairės akies viršutinio voko srityje šalia akiduobės išorinės sienelės, dėl ko nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo D. K. sveikatą.

Šiais savo veiksmais J. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis J. A. parodė, kad dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažįsta iš dalies ir gailisi dėl susiklosčiusios situacijos. Pripažįsta, kad šaudė iš pistoleto, tačiau taikėsi ne į D. K., o į grindinio plyteles. Kulkos atšoko nuo plytelių ir net padarė skyles kaimyno languose. Jis kaimynui įstiklino naują langą, ir taip atlygino žalą. Sutinka su tuo, kad jo iššauta kulka į grindinį galėjo atšokti rikošetu ir pataikyti D. K. į akį. Savo veiksmus jis laiko savigyna, kadangi pas jį į namus atvažiavo nekviesti asmenys ir jį puolė, o jis gynėsi atsišaudydamas. Jis tą vakarą neskambino R. O. nekvietė jo atvažiuoti. Paaiškina teismui, kad viskas prasidėjo nuo to, kad 2020 m. rugpjūčio 15 d. vakare jis kartu su drauge Ž. S. šventė Žolines pas kaimynę A. V. šalimais sode. Buvo jis kartu su Ž. S., kaimynė A. V. su draugu D., ir B. G.. Švęsdami jie vartojo alkoholinius gėrimus. Ž. S. pradėjo iš jo telefono rašinėti žinutes R. O. ir erzinti jį dėl B. G.. R. O. kažką atrašinėjo. R. O. galvojo, kad susirašinėja su juo (J. A.). Po to, Ž. S. R. O. parašė, kad „J. juokauja“. Baigę švęsti Žolinę visi išsiskirstė ir jis parėjęs namo rūkė terasoje. Buvo jau naktis. Tada pamatė, kad į sodus atvažiuoja lengvasis automobilis. Iš automobilio išlipė žmonės, kurie keliuku ėjo iki jo namų. Kai žmonės priėjo visai arti, jis pažino, kad tai D. K. ir V. Š., kurie buvo neblaivūs. Jie nieko nepasakė, jis jiems irgi nieko nepasakė. Pas D. K. rankoje pamatė daiktą, panašų į peilį, su kuriuo D. K. užsimojo, o V. Š. puolė su kumščiais. Jis išsigando. Kadangi neturėjo galimybės pabėgti nuo užpuolikų, atšoko atgal ir nuo terasoje buvusios kėdės pagriebė ginklą, su kuriuo iššovė 3-4 kartus į kiemo grindinio plyteles. Užpuolikų neperspėjo, kad turi ginklą, įspėjamojo šūvio į orą neiššovė. D. K. jam nesudavė smūgio, o V. Š. jam iš rankų išmušė ginklą ir pasiėmė. Tada V. Š. ir D. K. nubėgo iki mašinos ir nuvažiavo, o jis nuėjo į namus kviesti policijos. Parodo, kad ginklą turėjo terasoje, nes dieną su juo vaikė katinus, paukščius, ir po to neparnešė į namus. Šio konflikto jo draugė Ž. S. nematė, nes miegojo namie. Skambindamas pagalbos telefonu 112 pranešė, kad jį užpuolė D. K. ir V. Š.. Atvykusiems policijos pareigūnams parašė pareiškimą, kad jį užpuolė ir pasisavino jo ginklą. Taip pat, tą patį vakarą paskambino R. O. ir pasakė, kad jie grąžintų ginklą ir tuo pabaigti konfliktą, nes suprato, kad D. K. ir V. Š. galėjo atvažiuoti pas jį tik R. O. pakviesti. Kitą dieną jam skambino V. Š., kuris grasino „išlupti akį“ ir sakė, kad J. A. sužalojo jo draugą“. Paaiškina teismui, kad įvykio dieną telefonu kalbėjo su R. O. ir jokių pykčių nebuvo. R. O. jo bendradarbis. D. K. ir V. Š. yra jo pažįstami, su jais iki įvykio dienos santykiai buvo normalūs. Anksčiau tiek R. O., tiek D. K. ir V. Š. yra buvę pas jį (J. A.) kelis kartus namuose „pabaliavoti“. Ligonių kasai civilinį ieškinį atlygino, kad būtų lengvinančių aplinkybių. Mano, kad nukentėjusiojo D. K. ieškinys yra per didelis. Teismo posėdžio metu perklausius garso įrašus iš BPC, kaltinamasis J. A. parodė, kad skambindamas numeriu 112 buvo pasimetęs, todėl galėjo sumaišyti jį užpuolusių asmenų vardus.

Teismo posėdžio metu specialistas A. K. parodė, kad dirba Panevėžio AVPK vyresniuoju specialistu ir yra pagal pareigas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą. Posėdžio metu pagarsinus A. K. 2020-08-20 surašytą specialisto išvadą, A. K. parodė, kad žino apie tokio tipo ginklą eina kalba. Tokio pneumatinio pistoleto kulka skrieja iki 20 metų. Šaudant į žemę (į minkštą paviršių) kulkos rikošeto nėra. Šaunant į žemę (kietą pagrindą) rikošetas yra. Šaunant į žemę (kietą pagrindą) stačiu kampu kulka teoriškai nerikošetuoja. Nuo plastikinės kulkos rikošetas yra didesnis, nei nuo plieninės, nes plastikas yra medžiaga, kuri amortizuojasi. Paaiškina, kad pneumatinio pistoleto veikimo principas toks, kad kuo daugiau CO₂ dujų balionėlyje, tuo didesnė kulkos jėga. Kai dujų balionėlyje mažai, kulkos galia gali būti perpus mažesnė. Kadangi išvadoje parašė, kad pistoletas tinkamas šaudyti įstačius naują suspaustų dujų balionėlį, matyt tiriamo ginklo balionėlyje dujų buvo mažai.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, bausmės skyrimas

Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad kaltinamasis J. A. kartu su liudytojais Ž. S., A. V., B. B. 2020-08-15 vakare šventė Žolines pas A. V. sode. Šventės metu buvo vartojamas alkoholis. Iš kaltinamojo J. A. telefono kaltinamojo draugė Ž. S. pradėjo rašinėti žinutes liudytojui R. O., kuriose R. O. buvo erzinamas dėl B. B., su kuria anksčiau artimai draugavo. Teismo posėdžio metu liudytoja A. V. parodė, kad žinutes R. O. Ž. S. rašė kartu su J. A.. Pati Ž. S. teisme duodama parodymus parodė, kad žinutes rašinėjo ji bei nurodė, kad nebepamena, ar ji pati ar J. A. vakaro eigoje parašė žinutę R. O., kad „J. juokauja“. Iš pačio kaltinamojo J. A. teisme duotų parodymų matyti, kad jis vakaro metu žinojo, jog Ž. S. iš jo telefono rašinėja erzinančias žinutes R. O.. Liudytoju apklaustas R. O. nurodė, kad gavo erzinančias žinutes apie jį ir B. B. iš J. A. telefono, kurios jį supykdė. Nors kaltinamasis J. A. teisme parodė, kad įvykio dieną R. O. nekvietė pas save atvykti į namus, visgi, kiti bylos įrodymai rodo priešingai. Tiek liudytojos A. V. ir B. B., tiek liudytojas R. O. parodė, kad J. A. skambino ir kvietė R. O. atvykti. Liudytojas R. O. teisme nurodė, kad iš pradžių J. A. pakviestas nevažiavo, tačiau vėliau, kai jau buvo kartu su D. K. ir V. Š., iš J. A. gavo žinutę, kurioje J. A. kvietė atvažiuoti „išgerti butelio ir gražiai pašnekėti“. Tokie liudytojo R. O. parodymai atitinka paties kaltinamojo J. A. parodymus, kad R. O. buvo parašyta žinutė „J. juokauja“, liudytojos Ž. S. parodymus apie tokio turinio žinutę, taip pat, atitinka liudytojos A. V. ir B. B. parodymus, kad J. A. R. O. kvietė atvažiuoti. Teismo įsitikinimu yra visiškai logiška, kad J. A. kvietė pas save R. O. gražiai pakalbėti, kadangi rašinėjimas minėto turinio žinučių iš J. A. telefono, buvo išties negražus poelgis. Taigi, J. A. turėjo pagrindą tą vakarą pasiaiškinti R. O. (atsiprašyti jo). Tokią išvadą teismas daro iš paties kaltinamojo teisme duotų parodymų bei liudytojo R. O. parodymų, kad iki įvykio jų santykiai buvo normalūs, be to, abu buvo bendradarbiai. Taigi, esant aptartoms aplinkybėms, išspręsti susidariusią nemalonią situaciją turėjo ir galėjo paprastas šių vyrų pokalbis, kuriam J. A. iš esmės R. O. ir kvietė. Toks J. A. elgesys laikytinas savaime suprantamu, kadangi palaikant normalius žmogiškus santykius (kokie tuo metu buvo tarp J. A. ir R. O.) yra normalu pasiaiškinti (atsiprašyti) už savo netinkamą elgesį ar veiksmus. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme nukentėjusysis D. K. ir liudytojai R. O. ir V. Š. nuosekliai parodė, kad atvykus pas J. A. jie pasisveikino ir bendravo. Teismas yra linkęs tikėti tokiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais. Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad visi asmenys (J. A., R. O., V. Š. ir D. K.) buvo gerai tarpusavyje pažįstami ir iki įvykio jų tarpusavio santykiai buvo geri. Be to, J. A., R. O. ir V. Š. dar buvo ir bendradarbiai. Pažymėtina ir tai, kad visi trys asmenys (R. O., V. Š. ir D. K.) anksčiau yra buvę pas J. A. namuose ir ten leido laisvalaikį, kartu vartojo alkoholį. Šitoje vietoje yra svarbu ir tai, kad įvykio dieną menamas konfliktas (dėl žinučių) galėjo būti tik tarp J. A. ir R. O., kadangi J. A. su V. Š. ir D. K. tą dieną jokių konfliktų neturėjo. Nei D. K., nei V. Š. tą vakarą neturėjo jokio pagrindo užpulti J. A., nes tuo metu jie nebuvo susipykę, o juo labiau, užpulti su žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingu daiktu - peiliu. Savo ruoštu pats J. A. neturėjo jokio pagrindo iš niekur nieko pradėti šaudyti į jam pažįstamus D. K. ir V. Š.. Iš to seka pagrįsta išvada, kad įvykio dieną pas J. A. atvykę R. O., V. Š. ir D. K. su J. A. turėjo pradėti normaliai bendrauti. Liudytojo R. O. teisme duoti parodymai, kaip tik tai ir iliustruoja. R. O. parodė, kad pasisveikinęs su J. A. jo paklausė dėl rašinėtų žinučių ir bendravo su J. A. šia tema. Tokius liudytojo R. O. parodymus patvirtina liudytojo V. Š. parodymai, kad R. O. pradėjo su J. A. aiškintis santykius, o jis (V. Š.) nieko nesiaiškino su J. A.. Šiuos V. Š. parodymus teismas laiko patikimais, kadangi, kaip jau buvo minėta įvykio dieną V. Š. ir J. A. neturėjo jokių konfliktų. Toliau matyti, kad V. Š. teisme parodė, kad su J. A. aiškinosi ir D. K.. Liudytojas R. O. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme parodė, kad D. K. irgi kalbėjo su J. A.. Taip pat, liudytojas R. O. teisme parodė, kad su J. A. vienu metu buvo kaip ir susitaikę dėl rašytų žinučių, tačiau kai J. A. paprašė B. B. telefono numerio, vėl kilo konfliktas, tuo metu įsikišo ir D. K.. Išnagrinėjus bylą yra neginčijamai nustatyta, kad tiek J. A., tiek D. K. tą vakarą buvo neblaivūs. Teismo įsitikinimu, būtent ši aplinkybė galėjo nulemti, jog D. K. įsikišimas į R. O. ir J. A. pokalbį supykdė J. A. ir šis panaudojo pneumatinį ginklą. Kaip žinia, nuo alkoholio apsvaigusio asmens gebėjimas valdyti savo veiksmus yra žymiai sumažėjęs. Imant domėn J. A. nustatytą girtumo laipsnį (2,45 promilės) tokia įvykio eiga yra labiausiai tikėtina. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. A. yra alkoholį vartojantis asmuo, kuris jau yra teistas už smurtinius veiksmus prieš kitą asmenį padarytus būnant neblaiviam, kas tik patvirtina, kad J. A. būdamas neblaivus esant ginčui gali elgtis agresyviai. Aplinkybę, kad J. A. turėjo ginklą su savimi parodė tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai R. O. ir V. Š.. Teismas yra linkęs tikėti tokiais nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis būdamas neblaivus nešiojosi ginklą ir anksčiau. Taigi, nustačius, kad tarp J. A. ir atvykusių asmenų iš pradžių vyko bendravimas (pokalbis), tuo pačiu yra paneigiama J. A. keliama versija apie tai, kad į jo namų kiemą atėję asmenys jį iš karto užpuolė.

Šioje byloje svarbu tai, kad J. A. 2020-08-15 23.08 val. pirmą kartą paskambinęs į BPC pasakė, kad atėmė šautuvą, jį puolė R. O., dūrė su peiliu ir sėdo į mašiną ir išvažiavo, nežinoma kryptimi. Vos už kelių minučių (23.11 val.) J. A. vėl skambino į BPC ir parodė, kad jį apšaudė R. O. ir V., kurio pavardės nežino, dar buvo „toks D.“, atėmė šautuvą. Dar po kelių minučių (23.15 val.) J. A. vėl skambino į BPC ir teiravosi ar policijos pajėgos yra išsiųstos į įvykio vietą, pasako, kad iš jo atėmė šautuvą. Dar vėliau (23.56 val.) J. A. skambino į BPC ir teiravosi ar R. O. ir „kažkokio“ D. ieško policijos pareigūnai, aiškina, kad jie iš jo atėmė šautuvą. Penktą kartą skambindamas į BPC (2020-08-16 00:25 val.) J. A. akcentuoja, kad iš jo atėmė šautuvą, o pačio paskutinio skambučio metu (2020-08-16 02:39 val.) J. A. aiškina BPC operatoriui, kad jo veiksmai „pagal kitų žmonių nuomonę“ buvo savigyna, kad šautuvą iš jo paėmė arba R. O., arba V.. Aptarti J. A. skambučiai į BPC yra reikšmingi tuo, kad jie atskleidžia, jog pats kaltinamasis iš karto po įvykio, nors ir praneša apie neva panaudotą peilį, tačiau toliau šios aplinkybės nesureikšmina. Iš tolesnių J. A. skambučių matyti, kad kaltinamajam svarbiausia buvo atgauti ginklą. J. A. pirmą kartą skambindamas į BPC nurodo, kad prieš jį neteisėtus veiksmus atliko R. O., t. y., puolė, atėmė šautuvą, dūrė peiliu. Kituose savo skambučiuose J. A. mini ir D. K., tačiau nepriskiria D. K. jokių savarankiškų neteisėtų veiksmų (grasinimo peiliu ar peilio panaudojimo). Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad 2020-08-15 į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai J. Š. ir L. G.. Liudytoja J. Š. teisme nurodė, kad nepamena, kad J. A. būtų sakęs, ką nors apie peilį, tik žino, kad J. A. nebuvo sužalotas. Liudytojas L. G. teisme nurodė, kad J. A. apie peilį nieko neminėjo ir J. A. nebuvo sužalotas. Iš ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad buvo surinkta papildoma informacija apie įvykį: policijos pareigūnus pasitiko akivaizdžiai neblaivus pranešėjas J. A., kuriam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,45 promilių girtumas. J. A. parodė, kad tarp jo ir R. O. įvyko žodinis konfliktas neva dėl to, kad J. A. skiria per didelį dėmesį R. O. draugei. Konflikto metu J. A. panaudojo savo dujinį pistoletą, kurį R. O. atėmė iš J. A. ir pasišalino automobiliu „Audi A3“. Apžiūrint J. A. jokių sužalojimų nesimatė, J. A. teigė, kad jo nesužalojo, pretenzijų jokių neturi, tik pageidavo, kad policijos pareigūnai sutikę R. O. iš jo paimtų ginklą ir atiduotų“.

Išnagrinėjus bylą yra nustatyta, kad po įvykio tą patį vakarą vyko J. A. bendravimas telefonu su liudytojais R. O. ir V. Š., taip pat, paties kaltinamojo teigimu, sekančią dieną V. Š. jam skambino grasino „išlupti akį“ ir sakė, kad J. A. sužalojo jo draugą“. Taigi, iš to teismas daro išvadą, kad iki savo pirmosios apklausos įtariamuoju 2020-08-17, J. A. nebejotinai žinojo, kad D. K. yra sužalotas. J. A. parodymus apie neva turėtą D. K. peilį (teismo posėdžio metu – daiktą, panašų į peilį) teismas įvertinęs nuosprendyje jau aptartus įrodymus atmeta, kadangi tokių parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Teismo įsitikimu, kaltinamasis J. A. pakeitė savo BPC skambučių metu nurodytą įvykio versiją, kad jam peiliu dūrė R. O., kadangi sužinojo, kad D. K. yra sužalotas. Kaltinamasis teigdamas, jog peilį turėjo D. K. tokiu būdu siekia savo veiksmus pateisinti ir juos pavaizduoti gynybiniais, t. y., kad įvykio metu nukentėjo asmuo, kuris puolė jį su peiliu, ir nuo kurio kaltinamasis buvo priverstas gintis. Tai, kad J. A. nerašė pareiškimo policijai dėl užpuolimo su peiliu nei tą pačią dieną, nei vėliau, o tik norėjo atgauti pneumatinį ginklą irgi patvirtina, kad užpuolimo su peiliu išvis nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad niekas iš atvykusių asmenų neatliko jokių smurtinių veiksmų prieš J. A. po to, kai iš J. A. buvo atimtas pneumatinis pistoletas. Teismo posėdžio metu apklausus specialistą paaiškėjo, kad pneumatinio pistoleto kulkos rikošetas nuo kieto pagrindo yra galimas. Visgi, šiuo konkrečiu atveju įvertinus, kad įvykis vyko nedideliame kieme, konfliktuojantys asmenys buvo arti vienas kito, įvertinus nukentėjusiajam padarytą sužalojimą (sužalota akis), įvertinus nukentėjusiojo D. K. ir liudytojų R. O. ir V. Š. parodymus, teismas atmeta J. A. gynybinę versiją, kad nukentėjusįjį sužalojo rikošetu atšokusi kulka.

Esant aptartų aplinkybių visumai konstatuotina, kad byloje surinktais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, jog J. A. kaltinime nurodytu metu iš pneumatinio pistoleto vieną kartą šovė D. K. ir nežymiai sutrikdė D. K. sveikatą, ir tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009 ir kt.). Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui priklausomai nuo bylos aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007 ir kt.). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu vienam iš civilinių ieškovų (Panevėžio TLK) savanoriškai atlygino visą žalą, dėl ko Panevėžio TLK nebereikėjo ginti valstybės interesų teisminiame procese, o pats baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme vyko greičiau ir operatyviau dėl mažesnio proceso dalyvių skaičiaus. Esant šioms aplinkybėms, atsiranda pagrindas šią aplinkybę pripažinti kaltinamojo J. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe. J. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas J. A. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų smurtinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, iki nusikalstamos veikos, už kurios padarymą yra nuteisiamas šiuo nuosprendžiu, jau buvo tris kartus teistas (t. 3, b. l. 4-22) (pažymėtina, kad dviem paskutiniais nuosprendžiais J. A. buvo nuteistas už veikas, kurias padarė būdamas neblaivus), nuo 2019-09-19 dirba (t. 2, b. l. 31). Iš administracinių nusižengimų išrašo matyti, kad J. A. yra baustas administracine tvarka už įvairius nusižengimus, turi galiojančių nuobaudų (t. 2, b. l. 23-30). Čia pažymėtina tai, kad J. A. buvo baustas ir pagal ANK 229 str. 1 d. (ginklų ir šaudmenų saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo tvarkos pažeidimas): 1) 2019-11-16 nutarimu už tai, kad 2019-11-01 būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,05 promilių girtumas su savimi nešiojosi D kategorijos pneumatinį pistoletą; 2) 2019-05-14 nutarimu už tai, kad 2019-05-12 būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,57 promilių girtumas su savimi turėjo pneumatinį pistoletą.

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, J. A. už padarytą nusikalstamą veiką yra skirtina laisvės apribojimo bausmė, savo dydžiu artima šios bausmės rūšies vidurkiui, nustatant tam tikrus įpareigojimus bei draudimus, kurie savo pobūdžiu teigiamai veiks šį asmenį. Būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismo požiūriu, padės pasiekti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, bus adekvati bei neprieštaraujanti proporcingumo bei teisingumo principams.

Teismas, įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes, ankstesnį kaltinamojo neatsakingą elgesį su pneumatiniais ginklais, kaltinamojo polinkį vartoti alkoholį, sprendžia, jog yra tikslinga bausmės vykdymo metu J. A. įpareigoti tęsti darbą ir yra būtina J. A. uždrausti turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems bet kokio sviedinio kinetinės energijos visų rūšių pneumatinius ginklus, naudojančius suspaustas CO2 dujas ir skirtus šaudyti plastikinėmis ir plieninėmis kulkomis, bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 3 ir 4 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsnis). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau buvo minėta, teismo posėdžio metu nukentėjusysis D. K. patikslino civilinį ieškinį sumažindamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo iki 3000 Eur. D. K. įvertinęs jam Teisingumo ministerijos išmokėtą 1560 Eur neturtinės žalos avansą, prašo iš kaltininko priteisti 1440 Eur neturtinei žalai atlyginti, bei 30 Eur turtinei žalai atlyginti. (t. 2, b. l. 93) Pirminiame ieškinyje yra nurodyta, kad D. K. turtinę žalą sudaro išlaidos kurui, kadangi nukentėjusysis 3 kartus iš Kupiškio važiavo į Panevėžį pas gydytojus (įveiktas atstumas 300 km), o jo patirtos neturtinės žalos turinys yra išgyvenimai, nepatogumai, skausmas, stresas. (t. 1, b. l. 120) Nors nukentėjusysis D. K. nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kurie pagrįstų jo patirtos turtinės žalos dydį, visgi, teismas šiuo konkrečiu atveju laiko, jog D. K. prašymas priteisti 30 Eur turtine žalą yra pagrįstas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad D. K. yra Kupiškio miesto gyventojas, kuris po įvykio buvo gydomas Panevėžyje, taigi nukentėjusysis neišvengiamai patyrė kelionės išlaidas. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-08-16 du kartus vyko į Panevėžio ligoninę po sužalojimo, paskui 2020-08-24 vėl vyko siūlo nuėmimui po operuoto kairės akies viršutinio voko. Rašytiniai bylos duomenys nukentėjusiojo vizitus pas gydytojus Panevėžyje patvirtina. (t. 1, b. l. 87) Taigi, nukentėjusiojo patikslintas civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas visiškai.

Teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems, kurie patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą, yra įvairi. Atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį, lokalizaciją, pasekmes bei kitas konkrečios bylos aplinkybes nukentėjusiesiems priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo poros šimtų eurų iki maždaug 2000 Eur. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į įstatymo įtvirtintus neturtinės žalos nustatymo kriterijus, suformuotą teismų praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kad nukentėjusiojo D. K. patirta neturtinė žala yra 1560 Eur. Kadangi nukentėjusiajam Teisingumo ministerija jau išmokėjo 1560 Eur neturtinės žalos avansą, nukentėjusiojo D. K. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusįjį D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pagal susitarimą atstovavo advokatas I.Ruželė. (t. 1, b. l. 106) Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo atstovas parengė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 120) susipažino su bylos medžiaga (t. 1, b. l. 62-63), atstovaudamas nukentėjusiojo interesus kreipėsi dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo į Teisingumo ministeriją (t. 1, b. l. 64-66), teikė prašymą skirti papildomą užduotį teismo medicinos ekspertui (t. 1, b. l. 75), kurį prokuroras tenkino. Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusiojo atstovas patikslino civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 93), du kartus gyvai atvyko iš savo kontoros buveinės (Rokiškio mieste) į teismo posėdį Kupiškio rūmus, taip pat, tris kartus dalyvavo teismo posėdžiuose per konferencijų platformą „ZOOM“. Byloje esantis pinigų priėmimo kvitas patvirtina, kad nukentėjusysis už advokato teisinę pagalbą sumokėjo 1060 Eur. (t. 2, b. l. 94) Nukentėjusiųjų atstovas prašo šias atstovavimo išlaidas priteisti iš kaltinamojo. Teismas, įvertinęs aukščiau aptartas aplinkybes, sprendžia, jog prašomos priteisti išlaidos nėra per didelės, todėl prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo tenkina pilnai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktiniai diskai su garso įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti kartu su bylos medžiaga (Lietuvos Respublikos BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o pneumatinis pistoletas saugomas Panevėžio AVPK daiktinių įrodymų archyve pagal 2021-02-08 kvitą B, serija BBB Nr. 0008348, yra konfiskuojamas, kaip nusikalstamos veikos įrankis (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu J. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo metu tęsti darbą ir uždraudžiant turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti saugoti kitiems visų rūšių pneumatinius ginklus, naudojančius suspaustas CO2 dujas, nesvarbu kokia jų sviedinio kinetinė energija, bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

J. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmes – panaikinti.

Nukentėjusiojo D. K. patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 30 Eur (trisdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti.

Kitoje dalyje patikslintą civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiajam D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti 1060 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų) advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinius diskus su garso įrašais, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti kartu su bylos medžiaga, o Panevėžio AVPK daiktinių įrodymų archyve pagal 2021-02-08 kvitą B, serija BBB Nr. 0008348, saugomą pneumatinį pistoletą „MP40 SMITH & WESSON“, konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos įrankį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.