Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje E. L. (E. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. buvo kaltinamas tuo, kad, būdamas paskirtas UAB „L.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktoriaus A. A. 2018 m. sausio 17 d. rašytiniu įgaliojimu Nr. 4332, bendrovės atstovu, atstovaujant bendrovės interesams pasirašant Migracijos departamente dokumentus ir sutartis, 2018 m. sausio 23 d., kartu su A. H. nuvykęs į Migracijos departamentą, esantį adresu Naugarduko g. 100, Vilniuje, turint tikslą gauti A. H. naudai darbo vizą ir, sužinojęs, kad Migracijos valdybai pateikiamoje sutartyje nenurodytas joks darbo užmokestis, jis 2018 m. sausio 23 d., savo ranka įrašęs žinomai melagingus duomenis į UAB „L.“ ir LLC „M.” paslaugų ir darbų teikimo 2017 m. rugpjūčio 7 d. sutartį Nr. 0805, pasirašytą direktoriaus A. A., jog A. H. tariamai dirbs UAB „L.” 6 darbo dienas per savaitę bei gaus 450 eurų mėnesinį darbo užmokestį, šį žinomai melagingą įrašą savo ranka patvirtino imituojant UAB „L.” direktoriaus A. A. parašą ir LLC „M.” vadovės A. A. parašą bei 2018 m. sausio 23 d. pateikė Migracijos departamento, įsikūrusio Naugarduko g. 100, Vilniuje, darbuotojams, turint tikslą suklastoto tikro dokumento pagrindu įgyti vizą, tokiu būdu jis suklastojo tikrą dokumentą ir jį realizavo. Tokiais savo veiksmais E. L. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis E. L. savo kaltę nurodė pripažįstantis iš dalies. 2017 m. jis įkūrė UAB „L.“, tačiau veiklos vykdyti nepradėjo, įmonę pardavė savo geram draugui A. A. Pastarasis nemoka lietuvių kalbos, be to, dažnai būna išvykęs iš Lietuvos, dėl ko paprašė jo padėti tvarkyti įmonės reikalus, išversti, ką reikia, yra suteikęs jam įgaliojimą pasirašyti sutartis bei dokumentus UAB „L.“ vardu. 2018-01-23 kartu su A. H. (šis lietuviškai nesupranta, kalba tik ukrainiečių ir rusų kalbomis) nuvyko į Migracijos valdybą, kur jis turėjo padėti pastarajam pateikti dokumentus dėl vizos darbo tikslams gavimo. Kartu su A. H. pateikė darbuotojai dokumentus, ši juos peržiūrėjo ir pasakė, kad sutartyje nėra tinkamai užpildytos grafos, susijusios su darbo dienų skaičiumi per savaitę bei darbo užmokesčiu. Kadangi Migracijos valdyboje visuomet yra didelės eilės, tenka ilgai laukti priėmimo, buvo suinteresuoti dokumentus sutvarkyti kuo greičiau. Jis kartu su A. H. išėjo į lauką, atsisėdo į automobilį ir nedelsiant per Viber programėlę susisiekė su bendrovės vadovu A. A., kuriam pasakojo visą situaciją. A. A. nurodė, kad A. H. dirbs 6 darbo dienas per savaite, gaus 450 Eur atlyginimą. Pasakė savo ranka įrašyti tokius duomenis į sutartį. Per tą pačią Viber programėlę pakalbėjo ir su A. A., kuri taip pat sutiko, kad tokia informacija būtų įrašyta. Negali pasakyti, ar jis sutartį pasirašiusiems A. ir A. A. nurodė, kad tokiu atveju jam (E. L.) teks pasirašyti ne savo, o pastarųjų parašais, t. y. padirbant jų parašus. Pakalbėjęs su direktoriais, jis automobilyje ranka į sutartį įrašė atitinkamus prierašus, po kuriais pasirašė, ir tuomet (iš viso užtruko apie 20 min.) kartu su A. H. vėl sugrįžo pas tą pačią darbuotoją, kuri paėmė sutartį, peržiūrėjo, netrukus liepė eiti kartu su ja, po ko buvo iškviesti pareigūnai, o jis pristatytas į policijos komisariatą. Kaltinamasis akcentavo, kad sutartyje jo ranka įrašyti duomenys buvo suderinti su direktoriais, jų pačių nurodyti, dėl ko jis nieko neišgalvojo. Pripažįsta, kad neturėjo teisės pasirašyti A. ir A. A. parašais, tačiau tuo metu negalvojo darantis nusikaltimą - viską suderino, vykdė vadovų nurodymus, turėjo įgaliojimą bendrovės vardu pasirašyti sutartis, kas aišku neapėmė vadovų parašų padirbimo, tačiau tuo metu neįvertino, kad jis klastoja dokumentą. Labai gailisi dėl savo poelgio, niekam nenorėjo pakenkti (b. l. 104-112).

Byloje yra paslaugų ir darbų teikimo sutartis Nr. 0805, surašyta 2017 rugpjūčio 7 d., Kijeve, kurios pirmame lape yra padarytas papildomas rankraštinis įrašas prie minėtos sutarties 2.2 punkto ( / 6 d. d.) ir yra rankraštiniu būdu įrašytas papildomas 2.4 punktas (2.4 Darbuotojo atlyginimas, būnant komandiruotėje - 450 eur. A. A., parašas, A. A., parašas) (b. l. 7-10).

2018-01-24 apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „Meizu“. Apžiūros protokole užfiksuota, jog atrakinus prietaiso valdymą bei atidarius rinktų kontaktų sąrašą matomi tik telefono numeriai, be adresatų vardų (nurodyti atitinkami telefono numeriai) (b. l. 46, 48).

2018-01-24 apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas mobiliojo ryšio telefonas „IPhone“. Apžiūros protokole užfiksuota, jog atrakinus prietaiso valdymą bei atidarius rinktų kontaktų sąrašą matomi kontaktai, kuriais buvo skambinta (nurodyti atitinkami adresatai), tačiau tarp jų tyrimui reikšmingų objektų nerasta (b. l. 54-56).

LLC „M.“ direktorė A. A. registruotu paštu atsiuntė teismui pažymą, kurioje nurodyta, kad pagal UAB „L.“ ir LLC „M.“ sutartį Nr. 0505 A. H. buvo komandiruotas ir dirbo 6 d.d./sav. Ir gavo 450 Eur darbo užmokestį (b. l. 126-127). Be to, el. laišku A. A. informavo teismą leidusi E. L. sudaryti, redaguoti ir pasirašyti už ją sutartis tarp kompanijų. Pasirašydamas pats, E. L. nepadarė jokios žalos kompanijai „M.“, pastarasis veikė savo įgaliojimų ribose. Nei ji, nei LLC „M.“ neturi jokių pretenzijų E. L. (b. l. 129-130).

Šioje baudžiamojoje byloje E. L. yra kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu, t. y. suklastojęs tikrą dokumentą bei jį realizavęs, o, būtent, savo ranka įrašęs žinomai melagingus duomenis į UAB „L.“ ir LLC „M.” 2017 m. rugpjūčio 7 d. paslaugų ir darbų teikimo sutartį Nr. 0805, jog A. H. tariamai dirbs UAB „L.” 6 darbo dienas per savaitę bei gaus 450 eurų mėnesinį darbo užmokestį, šį žinomai melagingą įrašą savo ranka patvirtino, imituodamas UAB „L.” direktoriaus A. A. bei LLC „M.” vadovės A. A. parašus, po ko šią sutartį pateikė Migracijos departamento darbuotojams, turint tikslą suklastoto tikro dokumento pagrindu įgyti vizą.

Motyvuojamoji dalis

BK 300 straipsnis numato atsakomybę už dokumento suklastojimą ar disponavimą suklastotu dokumentu. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką, taigi, tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal kasacinio teismo praktiką kaip tik ir laikytina normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-200/2008), kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėtus fizinių ar juridinių asmenų interesus. Nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnyje, dalykas, be kitų dokumentams būdingų požymių, paprastai yra tokie dokumentai, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-159/2013). Privačių asmenų sukurti dokumentai taip pat gali būti minėtos nusikalstamos veikos dalykas, jei juose yra įtvirtinta informacija, turinti reikšmės juridinių faktų atsiradimui, pasikeitimui ar pasibaigimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-200/2008, 2K-114/2009). Teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2006, 2K-7-200/2008, 2K-290/2008 ir kt.). Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas, tačiau dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą).

Taip pat tikslinga pažymėti, jog baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnį klausimas turi būti sprendžiamas, vertinant veikos pavojingumą, t. y. nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valstybės saugomus teisinius gėrius, ar dėl tokios veikos saugomiems gėriams atsiranda žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-153/2012). Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus, kad ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, Nr. 2K-161/2012).

Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. L., kuris yra kaltinamas suklastojęs tikrą dokumentą ir jį realizavęs, neneigia, kad jis savo ranka, imituodamas UAB „L.“ direktoriaus A. A. ir LLC „M.“ direktorės A. A. parašus, įrašė į paslaugų ir darbų teikimo sutartį Nr. 0805, pasirašytą A. ir A. A., jog A. H. dirbs įmonėje „L.“ 6 darbo dienas per savaitę bei gaus 450 Eur mėnesinį darbo užmokestį, po ko šią sutartį pateikė Migracijos valdybos darbuotojai N. G.. Neneigdamas, kad pasirašė nurodytų direktorių parašais, kaltinamasis pabrėžė, kad sutartyje jo ranka įrašyti duomenys telefonu (per Viber programą) buvo suderinti su A. A. ir A. A., būtent jų pačių nurodyti, jo paties nė viena aplinkybė nebuvo išgalvota, kas reiškia jį nenurodžius žinomai melagingų duomenų. Kaltinamasis pripažino neturėjęs teisės pasirašyti nei A., nei A. A. parašais, tačiau tuo metu negalvojo darantis nusikaltimą - viską suderino, vykdė vadovų nurodymus, turėjo įgaliojimą bendrovės vardu pasirašyti sutartis, kas aišku neapėmė vadovų parašų padirbimo, tačiau tuo metu neįvertino, kad jis klastoja dokumentą (b. l. 101-112). Taigi nei kaltinamasis ginčija, nei byloje kyla abejonės, jog būtent E. L. įrašė į paslaugų ir darbų teikimo sutartį atitinkamą papildomą informaciją, kuri buvo būtina teikiant dokumentus Ukrainos piliečiui gauti nacionalinę vizą, bei tokius įrašus patvirtino savo ranka, imituodamas UAB „L.“ direktoriaus A. A. bei LLC „M.“ direktorės A. A. parašus. Tokiais veiksmais E. L. suklastojo tikrą dokumentą, o vėliau jį realizavo, pateikdamas Migracijos valdybos darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti, būtina kaltinamojo E. L. veiksmuose nustatyti tiesioginės tyčios buvimą. Kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius - psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimą, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2011). Nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo E. L. parodymų turinio matyti, kad jis tvirtina neturėjęs jokio tikslo suklastoti Migracijos valdybai teikiamą dokumentą, jis apie iškilusią problemą informavo bendrovių vadovus, klausė pastarųjų, ką daryti, ir tik gavęs A. A. bei A. A. atsakymus, įrašė jų perduotą informaciją į sutartį, kurią patvirtino imituodamas jų parašus. Tai reiškia, kad E. L. veiksmai iš esmės buvo suderinti su A. A. ir A. A. Nors ta aplinkybė, kokiu būdu kaltinamasis patvirtins į sutartį, kuri jau buvo pasirašyta A. A. ir A. A., ranka įrašytus duomenis, ir nebuvo konkrečiai aptarta ir detalizuota, tai savaime dar neleidžia tvirtinti, kad kaltinamojo naudotas būdas imituoti nurodytų asmenų parašus buvo pasirinktas būtent, siekiant apgaulės pagalba suklastoti tikrą dokumentą ir jį panaudoti. Tikrinant kaltinamojo parodymus dėl to, ar pastarasis išties buvo susisiekęs su sutartį pasirašiusiais direktoriais, svarbu išsiaiškinti minėtų asmenų poziciją. Vienas jų, t. y. liudytojas A. A., tiesiogiai buvo apklaustas teisiamajame posėdyje. Taigi liudytojas pilnai patvirtino kaltinamojo E. L. parodymus, pažymėjo, jog E. L. dažnai padeda jam tvarkyti įvairius bendrovės „L.“, kurią, beje, ir įsigijo iš kaltinamojo, reikalus. A. A. pažymėjo, kad tuo tikslu buvo išdavęs E. L. įgaliojimą atstovauti bendrovei. E. L. padėjo A. H., kurį Ukrainos kompanija komandiravo dirbti į UAB „L.“ ir kuriam buvo reikalinga gauti darbo vizą, susitvarkyti dokumentus vizai gauti. 2018-01-23, ryte, per Viber programėlę jam kaip tik ir paskambino kaltinamasis, kuris pasakė, kad kartu su A. H. nuvyko į Migracijos valdybą, pateikė dokumentus, tačiau netiko sutartis, kadangi joje nebuvo įrašyta, kiek dienų į savaitę dirbs A. H. ir kokį atlyginimą jis gaus. Sužinojęs tokią informaciją, A. A. nurodė kaltinamajam, kad reikia sutvarkyti dokumentus, nurodė, kad A. H. dirbs 6 darbo dienas per savaitę, gaus 450 Eur atlyginimą, liepdamas tokius duomenis įrašyti į sutartį, kad dokumentai būtų kuo greičiau priduoti. Jo sutuoktinė A. A. buvo šalia, taip pat girdėjo pokalbį, sutiko tiek su darbo dienų skaičiumi, tiek ir A. H. mokėtinu atlyginimu. Liudytojo teigimu, E. L., atrodo, ir su pačia A. dar kartą per tą pačią Viber programėlę apie tai pakalbėjo. Liudytojo A. A. teigimu, jie su kaltinamuoju konkrečiai neaptarė, kokiu būdu pastarasis sutartyje patvirtins tokius įrašus, tačiau jis E. L. nurodė įrašyti trūkstamus minimus duomenis ir pasirašyti (nedetalizuojant ar savo, ar jo parašu). Tuo pačiu liudytojas A. A. pabrėžė dėl susiklosčiusios situacijos pats besijaujančiantis nesmagiai, kadangi prašė E. L., kuriuo pilnai pasitikėjo, padėti, o galiausiai šis buvo apkaltintas nusikaltimo darymu (b. l. 104-112). Liudytojos A. A. teismas neturėjo galimybės apklausti, kadangi pastarajai, kuri gyvena Ukrainoje, dėl sudėtingo nėštumo iki pat jo pabaigos yra uždrausta judėti bet kokiomis transporto priemonėmis (b. l. 124, 125). Visgi A. A. pati rodė iniciatyvą bendrauti su teismu, registruotu paštu atsiuntė ne tik medicininius duomenis, patvirtinančius jos negalėjimą atvykti į teismą, tačiau kaip įrodymą, patvirtinantį E. L. ranka į sutartį įrašytos informacijos teisingumą, atsiuntė tuo pačiu pažymą, iš kurios matyti, kad pagal UAB „L.“ ir LLC „M.“ sutartį A. H. buvo komandiruotas ir dirbo 6 darbo dienas per savaitę bei gavo 450 Er darbo užmokestį (b. l. 126, 127). Galiausiai liudytoja atsiuntė teismui elektroninį laišką (kartu pridėdama savo užsienio paso kopiją), kuriame nurodė, kad ji leido E. L. sudaryti, pasirašyti bei jos vardu redaguoti sutartis tarp kompanijų. Pasirašęs už ją, E. L. nepadarė jokios žalos LLC „M.“, ji neturi pastarajam jokių pretenzijų (b. l. 129, 130). Taigi liudytojo A. A. parodymai, taip pat A. A. nurodytos aplinkybės patvirtina kaltinamojo E. L. parodymus, kad trūkstamą informaciją kaltinamasis į sutartį įrašė ne pats, išgalvodamas atitinkamus duomenis, tačiau pabendravęs su abiejų įmonių vadovais, išklausęs jų poziciją ir jų sutikimu įrašęs trūkstamas sąlygas į sutartį. Tai, kad apžiūrint telefonus nebuvo rasti bylai reikšmingu laiku atlikti atitinkami išeinantys skambučiais į Ukrainą nepaneigia to, kad kaltinamasis buvo susisiekęs su A. A. ir A. A. Tiek kaltinamasis, tiek liudytojas A. A. parodė, kad pastarųjų bendravimas vyko per Viber programą. Tokių teiginių teismas paneigti negali, juo labiau, kaip matyti iš teisme perskaitytų liudytojo A. H. parodymų, pastarasis taip pat nurodė, kad E. L. skambino į Ukrainą, kaip jis suprato, būtent jo (A. H.) darbdaviams, kalbėjo apie tai, kad trūksta kažkokio punkto, galimai susijusio su komandiruotpinigiais bei darbo grafiku. Pokalbis truko apie 5 min., E. L. pokalbio metu vis vartė dokumentus, susijusius su A. H. darbu (b. l. 43).

Išdėstyti motyvai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog kaltinamojo E. L. veiksmuose nebuvo tyčios suklastoti dokumentą – paslaugų ir darbų teikimo sutartį Nr. 0805. Tuo pačiu tikslinga pažymėti, kad A. A. buvo išdavęs E. L. įgaliojimą atstovauti bendrovei „L.“ tiek Migracijos departamente, tiek ir kitose įstaigose, pasirašyti dokumentus ir sutartis (b. l. 11). Vadinasi, jeigu E. L., veikdamas nurodyto įgaliojimo pagrindu, po papildomai į sutartį įrašytais duomenimis būtų pasirašęs savo paties parašu, kam pastarasis turėjo pilną teisę (bent jau iš UAB „L.“ pusės), šis baudžiamasis procesas kaltinamajam apskritai nebūtų buvęs pradėtas. Atsižvelgiant į susiklosčiusios situacijos pobūdį, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių matyti, kad E. L. niekada nebuvo nei nusikaltęs, nei prasižengęs, pilnai tikėtina, kad pastarasis, siekdamas kuo greičiau sutvarkyti dokumentus, žinodamas, kad jų nepridavus, teks ilgą laiką laukti pakartotiniam priėmimui į Migracijos valdybą, informavęs apie problemą sutartį pasirašiusius direktorius, išklausęs jų poziciją ir vykdydamas jų valią, susiklosčiusioje situacijose priėmė netinkamą sprendimą po A. A. ir A. A. nurodytais duomenimis pasirašyti savo paties ranka, taip imituojant minėtų asmenų parašus.

Teismo vertinimu, nurodytuose kaltinamojo E. L. veiksmuose nėra būtino nusikalstamos veikos sudėties požymio – tyčios, taip pat yra pagrindas laikyti, kad realiai pastarojo veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kad būtų galima juos prilyginti nusikalstamai veikai. Sutartyje ranka įrašytų duomenų, kurie, priešingai nei inkriminuota kaltinime, nelaikyti žinomai melagingais, patvirtinimas savo ranka atliktais parašais, imituojant UAB „L.“ A. A. ir LLC „M.“ direktorės A. A. parašus, nepadarė žalos nei nurodytų asmenų interesams, nei iš esmės pažeidė valstybės institucijos veiklą. Taigi nagrinėjamoje byloje dėl anksčiau nurodytų argumentų teismas neturi pagrindo kategoriškai ir abejonių nekeliančiai išvadai, jog kaltinamasis E. L. padarė jam inkriminuoą nusikalstamą veiką, dėl ko pastarasis išteisintinas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu E. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-01-23, 11.03 val. iki 2018-01-25, 11.03 val. Atsižvelgiant į tai, kad priimamas išteisinamasis nuosprendis, laikino sulaikymo laiko įskaitymo į bausmės laiką klausimas nespręstinas.

Kaltinamajam E. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina.

Daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 5 dalimi, 304 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. L. (E. L.) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.