Panevėžio apygardos teismo nutartis

2023-01-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-32-879/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2023-01-31Panevėžio apygardos teismas
  2. T-225-724/2023Nutartis · 2023-06-26Utenos apylinkės teismas
  3. T-236-724/2024Nutartis · 2024-10-24Utenos apylinkės teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-31
Bylos Nr.
1A-32-879/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33051-2022-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Danutė Švitinienė, Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė
Nuteistasis
A. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-32-879/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33051-2022-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Donato Jatužio, Danutės Švitinienės, Dainos Vaidachavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. (toliau – Apeliantas) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio (toliau – Skundžiamas nuosprendis), kuriuo:

A. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje ir skirta laisvės atėmimo 2 metams bausmė.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. V. panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: 2022 m. rugpjūčio 24 d. apie 16.20 val. atėjęs į parduotuvę „Aibė“, priklausančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, į parduotuvėje esantį pirkinių krepšelį, kainuojantį 2,42 Eur, įsidėjo tris butelius po 1 l talpos alaus „Gintarinis“, kainuojančio po 5,37 Eur ir du butelius po 1 l talpos alaus „Utenos, kainuojančio po 3,70 Eur, bei tai matant parduotuvėje dirbančiai pardavėjai V. A. nesumokėjęs išėjo iš parduotuvės, o parduotuvės pardavėjai V. A. pasivijus jį prie pastato (duomenys neskelbtini), Visagine, ir bandant atimti iš jo šį krepšį su alkoholiniais gėrimais, jis kaire ranka sudavė nukentėjusiajai V. A. į dešinės rankos plaštaką, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai priešintis. Taip jis pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančias prekes, kainuojančias 11,47 Eur.

I. A. skundo argumentai

2. Apeliantas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo sušvelninti paskirtą 2 metų laisvės atėmimo bausmę, pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad atvyko į nusikalstamos veikos padarymo vietą ir pripažino savo kaltę, taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir paskirti prokuroro siūlytą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

2.1. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, kad nuo bylos tyrimo pradžios jis pripažino kaltę ir šios pozicijos laikėsi viso proceso metu. Pažymi, kad savo noru grįžo į nusikaltimo vietą, kur policijos pareigūnai surašė protokolą, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

2.2. Nurodo, jog parduotuvei „Aibė“ jokios žalos nepadarė ir civilinio ieškinio nėra ir nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją. Raudona dėmė ant jos piršto rankos atsirado grumtynių metu, kada jie krepšelį su alumi traukė vienas į kitą. Tai patvirtina liudytojos V. R. parodymai, kuri matė, jog pardavėja ir Apeliantas tampė krepšelį, bet nematė, jog būtų trenkęs nukentėjusiajai. Nukentėjusioji teismo posėdyje patvirtino, jog Apeliantas fizinio smurto nenaudojo, pati nesikreipė pas medikus, nes nebuvo būtinybės.

2.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad per baigiamas kalbas prokuroras prašė skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę, advokatas ir nukentėjusioji neprieštaravo su prašoma bausme ir jos terminu. Remdamasis Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė ir pripažino aplinkybę lengvinančią aplinkybę, kad pats atvyko į nusikaltimo vietą savo noru, todėl priimant Skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas skyrė per griežtą bausmę, nors prokuroras prašė švelnesnės bausmės.

Atsiliepimas

3. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokuroras G. J. atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą prašo, nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nuosprendį.

3.1. Nurodo, jog prokuroras teismo argumentams pritaria ir juos palaiko bei pažymi, kad teismo skirta bausmė nėra per griežta, nes nuteistasis anksčiau teistas 20 kartų, nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas kaip sunkinančią aplinkybę pripažino ir tai, kad nusikaltimo padarymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.

3.2. Atsiliepime teigia, kad aptariamame Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. gruodžio 2 d. nuosprendyje Apeliantas visiškai nepripažino padaręs nusikalstamą veiką, tai matyti iš teismo posėdžio protokolų bei pačiame apeliaciniame skunde Apeliantas nurodo, kad jokios žalos „Aibės“ parduotuvei nepadarė bei nukentėjusiajai nesukėlė jokio fizinio skausmo, kas neatitinka teismo nustatytų aplinkybių.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš nuteistojo A. V. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijamas nusikalstamos veikos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su paskirta bausme ir jos dydžiu.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

6. Atsakant į apeliacinio skundo teiginius dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte pažymėtina, kad ši aplinkybė gali būti pripažinta, kai byloje yra nustatyta, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. V. nurodė, kad iš pradžių pirkinių krepšelio neatidavė, sudavimo per ranką momento nepamena, tačiau jeigu pardavėja taip sakė, vadinasi sudavė. Paleidęs pirkinių krepšelį paėmė vieną butelį alaus ir nuėjo, gerdamas alų apsižiūrėjo, kad nėra mobiliojo telefono, tuomet ir grįžo į parduotuvę, po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai (1 t., b. l. 165-168). Apklaustas teisme jis pateikė kitą įvykio versiją, kad paėmęs krepšelį išėjo lauk, bėgo ir jį vijosi, jis su kaire ranka laikė krepšelį ir kai nukentėjusioji jį stvėrė, jis pasiėmė butelį alaus ir atidavė krepšelį daugiau nieko nedarė, bet tuo metu parduotuvėje pametė telefoną, pardavėjai nesudavė, smurto nenaudojo. Nors Apeliantas teigia, kad jis savo noru grįžo į nusikaltimo vietą ir nenaudojo fizinio smurto prieš nukentėjusiąją, tačiau iš bylos duomenų nustatyta priešingai, kad nuteistasis A. V. kaire ranka sudavė nukentėjusiajai V. A. į dešinės rankos plaštaką, ką patvirtina ne tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės V. R. parodymai apie iš karto po susistumdymo su nuteistuoju pastebėtą paraudimą ant rankos, bet ir pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 49-50). Tai, kad nukentėjusioji nesikreipė į medikus ir nereiškė byloje civilinio ieškinio, nešalina aplinkybės, jog nukentėjusiosios atžvilgiu fizinis smurtas buvo panaudotas, o civilinio ieškinio pareiškimas yra nukentėjusiojo teisė, bet ne pareiga.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistojo parodymai, kuriais jis neigia objektyvius įrodymus, t. y. fotonuotraukas, nuoseklius nukentėjusios parodymus, kuriuos patvirtina ir liudytojos parodymai akivaizdžiai rodo, kad jis nepripažįsta savo nusikalstamo elgesio, neigia sudavęs nukentėjusiajai, o tai rodo, kad jis aiškindamas, kad grįžo į įvykio vietą prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką, įvykio aplinkybes dėsto sau naudinga linkme. Iš tolesnių nuteistojo parodymų akivaizdu, kad jo grįžimas į parduotuvę „Aibė“ buvo sąlygotas tikslo surasti mobilųjį telefoną, kurį pametė būtent tuo metu, kai nukentėjusioji iš jo bandė paimti pirkinių krepšelį ir jį susigrąžinti, o ne noro prisipažinti dėl padarytos veikos. Tą patvirtina paties A. V. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jis į parduotuvę grįžo apsižiūrėjęs, jog nebeturi mobilaus ryšio telefono bei liudytojos V. A. parodymai, kad parduotuvės vedėja, radusi telefoną jį atrakino ir paskambinusi pasakė, kad šeimininkas ateitų pasiimti telefono, kurio pasiimti atėjo A. V.. ( 1 t, b.l.165-168, 45-46, 51-53). Aptarti bylos įrodymai patvirtina, kad nuteistasis gailisi tik dėl pasekmių, kurios ir buvo pagrindas iškelti baudžiamąją bylą ir tik dėl vykstančio baudžiamojo proceso, o toks jo bylos aplinkybių aiškinimas negali būti laikomas kaltinamojo nuoširdžiu prisipažinimu ir gailėjimusi. Nors BK 59 straipsnio 2 dalis suteikia teismui teisę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas aplinkybes nei nurodytos straipsnio 1 dalyje, tačiau A. V. grįžimas į įvykio vietą negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, nes nustatyta, kad jis grįžo į parduotuvę ne vedamas atgailos dėl padaryto nusikaltimo, o dėl savanaudiško tikslo, susigrąžinti pamestą telefoną.

8. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka, jog nuteistasis nepadarė turtinės žalos parduotuvei „Aibė“ vien dėl to, jog parduotuvė atsisakė reikšti civilinį ieškinį. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliota atstovė V. R. pateikė 9,07 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 25), tačiau pateikto ieškinio atsisakė, kadangi atgavo prekes (1 t., b. l. 26). Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė informaciją ir apie pagrobto prekių krepšelio vertę (PVM sąskaitoje-faktūroje pirkėjo krepšelio vertė – 2 Eur (1 t., b. l. 34)), kadangi buvo nurodyti tik pagrobtų penkių butelių vertė. V. R. apklausta teisme patvirtino, jog parduotuvės padaryta žala buvo apie 11 Eur, o grįžęs į parduotuvę telefono A. V. išgėrė pavogtą alų. Nors Apelianto teigimu, jis nepadarė žalos parduotuvei „Aibė“, tačiau akivaizdu, kad nuteistasis pagrobdamas prekes iš parduotuvės, nors ir jų visų nepasisavino, o pagrobė tik vieną butelį alaus, nepašalina aplinkybės, jog buvo padaryta žala. Teisėjų kolegijos vertinimu aptarti duomenys rodo, jog A. V. nelinkęs pasitaisyti, nėra kritiškas sau, savo ankstesniems nusikalstamiems poelgiams, nenorį suprasti savo nusikalstama veika daromos žalos ne tik sau, bet ir kitiems asmenims, visuomenei, ką pagrįstai nustatė skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, o teisėjų kolegija su tokia išvada visiškai sutinka.

9. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad nėra A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Pažymėtina, jog nuteistojo deklaruojamas gailėjimasis yra nenuoširdus, o įvykių aplinkybių interpretavimas sau naudinga linkme yra esmine sąlyga, dėl kurios nuteistajam negali būti pripažinta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Dėl paskirtos bausmės

10. Teisėjų kolegija, atsakydama į Apelianto skundo argumentą, dėl teismo paskirtos griežtesnės bausmės nei prašė prokuroras, pažymi, jog prokuroro siūloma bausmė ar jos dydis bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja paskirti prokuroro pasiūlytą bausmės dydį ar jos rūšį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria tokią bausmę, kuri numatyta įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę ir parinkdamas jos rūšį bei dydį, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be šių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009, 2K-43/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2A-7-6/2013).

11. BK 180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Iš Skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, jog nuteistasis padarė vieną baigtą apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis); anksčiau teistas 20 kartų, taigi nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsakomybę sunkinančia aplinkybę pripažino ir tai, kad nusikaltimo darymo metu nuteistasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tai, kad buvo apsvaigęs įvykio metu jis pats pripažino ikiteisminio tyrimo metu ir teigė, kad alkoholį vartoja dažnai. A. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės įvertino tai, kad A. V. niekur nedirba, anksčiau teistas už turtinio pobūdžio nusikaltimus, smurtinius nusikaltimus, už nusikaltimus susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, 2022 m. metais A. V. padarė 45 administracinius nusižengimus, skirtų administracinių nuobaudų nėra įvykdęs, todėl sprendė, kad toks A. V. elgesys rodo, jog būdamas laisvėje jis nesiekė gyventi pagal priimtas elgesio taisykles ir laikytis įstatymų, o elgėsi priešingai, toliau darė administracinius nusižengimus (2022 m. rugsėjo 11 d., 2022 m. rugsėjo 9 d., 2022 m. rugsėjo 7 d., 2022 m. rugpjūčio 25 d., 2022 m. rugpjūčio 24 d.). Pirmosios instancijos teismas įvertinęs aukščiau pateiktas aplinkybes padarė išvadą, kad A. V. nelinkęs pasitaisyti, nėra kritiškas sau, savo ankstesniems nusikalstamiems poelgiams, nenori suprasti savo nusikalstama veika daromos žalos ne tik sau, bet ir kitiems asmenims, visuomenei. Neigiamai charakterizuojančios aplinkybės įrodo, kad A. V. yra linkęs į įstatymais nustatytos tvarkos pažeidimą, yra linkęs nusikalsti, dėl jo jam skirta griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis, terminuotas laisvės atėmimas. Su tokiu A. V. asmenybės vertinimu bei bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimu apygardos teismas visiškai sutinka.

12. Teisėjų kolegija įvertinus aptartus duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas A. V. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, BK 54 ir BK 61 straipsnių nuostatas. Kolegija su pirmosios instancijos teismo išvadomis visiškai sutinka ir sprendžia, kad A. V., kuris teisiamas nebe pirmą kartą, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė už padarytą tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, negali būti laikoma aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo jos švelninti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Donatas JatužisDanutė ŠvitinienėDaina Vaidachavičienė