- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- 2S-608-1042/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aleksandras Rusakas
- Kategorijos
veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) V. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-1561-1158/2024, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl notarės veiksmų.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja V. Š. prašė panaikinti K. miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarės R. L. 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą kaip neteisėtą, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą ir neišduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimo po J. G. mirties į mirusiajam priklausiusį turtą: butą, adresu (duomenys neskelbtini), garažą-boksą, adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypą su pastatau, adresu (duomenys neskelbtini). Teigė, kad J. G. nuo (duomenys neskelbtini) buvo vedęs B. G., nuo 1995 m. jie gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė, o nuo 2001 m. rugsėjo mėnesio pastoviai gyveno pas pareiškėją. Tvirtino, kad nors J. G. ir B. G. santuoka nebuvo nutraukta, tačiau pasibaigė vienam iš sutuoktinių mirus. Be to, J. G. iki mirties buvo parašęs teismui raštą dėl santuokos nutraukimo. Pažymėjo, kad iki santuokos sudarymo pareiškėjos tėvas 1977 m. pasistatė garažą, kuriuo asmeniškai naudojosi iki 1999 metų, vėliau perdavė naudotis pareiškėjai. Atkreipė dėmesį į tai, kad J. G. 1982 metais savo lėšomis pasistatė sodo namelį, kuris VĮ ,,Registrų centras“ registruotas 1985 m. kovo 20 d. Sodo namelyje niekada nebuvo daromi kapitaliniai darbai, nuo 1995 metų tėvas vienas, o vėliau nuo 1998 metų juo naudojosi anūkai. Sutuoktinė B. G. savo asmeninėmis lėšomis ar darbu prie turto sukūrimo neprisidėjo. 1995 metais J. G. asmeninėmis vienkartinėmis išmokomis išsipirko žemę sodo bendrijoje. Santuokos metu, J. G. ir B. G. 1994 m. rugpjūčio 12 d. sudarytos privatizavimo sutarties pagrindu lygiomis dalimis nusipirko butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Notarė R. L. pateikė atsiliepimą, prašydama skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad į likusį palikėjui priklausantį turtą paveldėjimo liudijimas neišduotas, kadangi jis įgytas santuokoje ir priklauso abiem sutuoktiniams. Palikėjo turto daliai bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nesant išskirtai, pirmiausiai turėtų būti išduodamas nuosavybės teisės liudijimas pagal Notariato įstatymo 52 straipsnio 1 ir 2 dalis palikėjo sutuoktinei. Pažymėjo, kad visas turtas, į kurį pretenduoja pareiškėja gauti paveldėjimo teisės liudijimą, įgytas santuokos metu ir nėra įregistruotas J. G. asmenine nuosavybe. Tik teismas savo sprendimu gali paneigti įstatymo nustatytą prezumciją, kad santuokoje įgytas turtas priklauso vienam iš sutuoktinių asmeninės nuosavybės teise.
3. Suinteresuotas asmuo B. G. nesutiko su pareiškėjos skundu. Pažymėjo, kad turtas, į kurį pareiškėja pretenduoja gauti paveldėjimo teisės liudijimą yra įgytas sutuoktinio J. G. ir jos santuokos metu, todėl nelaikytinas J. G. asmenine nuosavybe.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjos V. Š. skundą dėl notarės veiksmų, taip pat priteisė iš pareiškėjos notarei 500 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad visas palikėjo J. G. turtas yra įgytas jam esant santuokoje su B. G. metu, kas laikytina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Sprendė, kad santuokos metu įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Teismo vertinimu, tokia teisinė turto padėtis išlieka, kol šis turtas nėra padalytas arba ši nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Pažymėjo, kad notarė, nenagrinėja archyvinių dokumentų ir tikrai negali nuspręsti, nuo kada sutuoktiniai kartu nebegyveno, kokiomis asmeninėmis ar bendromis lėšomis turtas įgytas, nagrinėti kitas su turto įsigijimu susijusias aplinkybes. Atkreipė dėmesį į tai, kad įrašyti į viešą registrą duomenys yra teisingi ir išsamūs, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) V. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir jos skundą tenkinti. Atskirajame skunde teigė, kad pareiškėjos tėvas J. G. visą savo turtą iki mirties valdė vienasmeniškai, o po jo mirties natūra valdo pareiškėja. Tvirtina, kad sodo namelis ir garažas buvo pastatyti iki santuokos su B. G. sudarymo ir sutuoktinė B. G. savo asmeninėmis lėšomis ir darbu niekaip neprisidėjo. Atkreipė dėmesį į tai, kad B. G. niekada nereiškė jai pretenzijų dėl turto valdymo.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą notarė R. L. prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodė, kad palikėjo G. ir B. G. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) ir santuokoje sutuoktiniai pragyveno daugiau kaip 23 metus. Pažymėjo, kad palikėjo sutuoktinė 2007 m. gruodžio 19 d. kreipėsi į notarę, paduodama pareiškimus palikimui priimti ir išduoti nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje užgyventą turtą, dėl to ji niekaip neprarado savo turtinių teisių į santuokoje užgyventą turtą, ir pati pareiškėja pripažįsta, jog santuokoje įgytą B. G. turtą ji pati galimai valdė neteisėtai. Atkreipė dėmesį į tai, kad žemės sklypas ir sodo namelis yra įgyti J. G. santuokos metu su sutuoktine B. G., todėl šis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pabrėžė, kad garažas buvo įregistruotas VĮ Registrų centre santuokos metu. Tvirtino, kad apeliantė nepateikė duomenų apie tai, kad J. G. nutraukė santuoką. Notarės vertinimu, ji neturi nei teisės, nei pareigos, remdamasi vienos iš suinteresuotų šalių pareiškimais ar prašymais pripažinti turtą palikėjo asmenine nuosavybe.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
9. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjos skundą dėl notarės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
10. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. G. ir jo palikimą, be kita ko, priėmė duktė (pareiškėja) V. Š. ir sutuoktinė B. G.. Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 28 d. sprendimu patvirtintas J. G. (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, kuriuo, mirusysis visą savo turtą paliko pareiškėjai. Mirusiojo J. G. ir B. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Taip pat nustatyta, kad mirusysis įgijo šį turtą: 1992 m. sausio 23 d. garažų statybos bendrijos pažyma Nr.1 garažą, esantį (duomenys neskelbtini); 1995 m. kovo 17 d. valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartimi ir 1985 m. kovo 25 d. statinio priėmimo naudoti aktu žemės sklypą su pastatais, (duomenys neskelbtini), 1995 m. gegužės 5 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ir 2001 m. rugpjūčio 1 d. statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktu negyvenamąją patalpą - parduotuvę, (duomenys neskelbtini), 1994 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo nuostatomis, po ½ su sutuoktine buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Į negyvenamąją patalpą - parduotuvę, (duomenys neskelbtini), 2015 m. gegužės 13 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas palikėjo sutuoktinei B. G. ir 2021 m. gruodžio 9 d. paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą palikėjo dukrai V. Š..
11. Bylos duomenimis, pareiškėja teigia, kad J. G. turtą įgijo iki santuokos ir/ar už asmenines lėšas, o suinteresuotas asmuo B. G. neturi įrodymų, kad prisidėjo prie šio turto įgijimo. Suinteresuotas asmuo B. G. su pareiškėjos teiginiais nesutiko, tvirtindama, kad turtas yra įgytas sutuoktinio J. G. ir jos santuokos metu. Notarė nurodė, kad sutuoktiniai pragyveno santuokoje daugiau kaip 23 metus, turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir notarė negali pripažinti turtą palikėjo asmenine nuosavybe ir išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą.
12. Teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl notarės veiksmų - atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką.
13. Pagal Notariato įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.
14. Taigi, notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jeigu dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013). Nurodyti argumentai ir notaro veiklos ypatumai lemia tai, kad tam tikrais atvejais gali būti atsisakoma atlikti notarinius veiksmus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad atsisakymas atlikti notarinį veiksmą turi turėti objektyvų pagrindą, negali būti susijęs vien su subjektyviu notaro požiūriu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018, 29 punktas).
16. Pagal Notariato įstatymo 26 straipsnio 2 punktą notarai išduoda paveldėjimo teisės liudijimus. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas – tai būdas įpėdiniams formalizuoti savo turimas teises, kad jie galėtų disponuoti konkrečiu paveldėjimo turinį sudarančiu turtu, kaip nuosavybės teisės objektu. Tai ypač aktualu tais atvejais, kai paveldimas registruotinas turtas, nes paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu yra registruojamos įpėdinio nuosavybės teisės į konkretų paveldėtą turtą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 5 dalį, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 27 straipsnio 1 dalį; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).
17. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir kasacinio teismo praktikai, teismas pažymi, kad tuo atveju, kai siekiamo paveldėti turto įsigijimo aplinkybės yra ginčijamos ir neaiškios, o įrodymai bei dokumentai yra nepakankami vienareikšmiškai nuspręsti dėl nuosavybės įsigijimo ir valdymo aplinkybių, notarė neturėtų nustatinėti tokių abejotinų faktinių aplinkybių. Teismo vertinimu, notarė pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą.
18. Pažymėtina, kad pareiškėja įrodymais nepagrindė savo skundo teiginių dėl palikėjo kreipimosi į teismą dėl santuokos nutraukimo ir bendro ūkio su suinteresuotu asmeniu nevedimo.
19. Be to, nagrinėjamu atveju apeliantė nepateikė teismui duomenų, paneigiančių notarės išvadas, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Turto įgijimo metu galiojusiame SŠK, kaip ir galiojančiame CK nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taip pat turtas, įgytas esant santuokoje, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turto, įgyto santuokos metu, bendrosios jungtinės nuosavybės teisės prezumpcija gali būti nuginčyta įrodžius, jog tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš buvusių sutuoktinių nuosavybė (SŠK 22 straipsnis, CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnis).
20. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas).
Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.