- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-06-25
- Bylos Nr.
- I1-2964-428/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00371-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- E. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI), 300 Eur ir atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – Pravieniškių PN-AK, Pataisos įstaiga), 100 Eur neturtinę žalą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4) ir teismo posėdžiuose nurodė, jog 2019-12-20 prieš pietus buvo konvojuotas į Kauno TI, sausas davinys nebuvo išduotas. Kelionė iki Kauno TI netruko ilgiau kaip 6 valandas, tačiau atvykus į Kauno TI pareiškėjas negavo pietų, kadangi jau buvo pasibaigęs pietų laikas pagal dienotvarkę. Teisės aktai numato, jog nuteistieji turi būti maitinami tris kartus per dieną. Pravieniškių PN-AK pareigūnai nesuteikdami pareiškėjui sauso davinio elgėsi neatidžiai ir nerūpestingai, įstaiga pareiškėjui turėjo suteikti sausą davinį arba pietus anksčiau nei numatyta dienotvarkėje. Dėl to pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, alkio jausmą.
Atvykus į Kauno TI pareiškėjas nedelsiant kreipėsi dėl pietų išdavimo, tačiau jie atsisakė ir nurodė, jog jis turėjo būti aprūpintas sausu daviniu. Tai sukėlė pareiškėjui neigiamus išgyvenimus. Teigė, jog po kratų, kai buvo paskirtas į kamerą ir vėl kreipėsi dėl negauto maitinimo, tačiau ir tada buvo nurodyta, jog jis turėjo būti aprūpintas sausu daviniu. Be to, pareiškėjas nurodė, jog kameroje nebuvo virdulio, nors teisės aktai tai numato. Tuo buvo sukelta pareiškėjui papildomi nepatogumai laikotarpiu nuo 2019-12-20 iki 2019-12-27. Taip pat teigė, jog tardymo izoliatoriuje buvo laikomas ilgiau nei 5 paras. Dėl to patyrė papildomus nepatogumus, kurių nebūtų patyręs kalint pataisos namuose.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė Kauno TI su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 37–42), prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad suimtųjų bei nuteistųjų maitinimas Kauno TI organizuojamas vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Atkreipiame dėmesį, jog, vadovaujantis Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“, 98.5. papunkčiu, konvojuoti nepriimami „konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas.“. Vadovaujantis Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų dienotvarkės, patvirtintos Kauno TI direktoriaus 2019-03-15 įsakymu Nr. 1-165 (toliau – Dienotvarkė), reikalavimais, Kauno TI pietūs suimtiesiems ir nuteistiesiems yra tiekiami nuo 12.00 val. iki 13.00 val. Pažymėtina, kad iš 2019-12-20 Kauno TI atvykusių suimtųjų (nuteistųjų) apskaitos paros žiniaraščio Nr. 65-3099 matyti, kad pareiškėjas iš Pravieniškių PN-AK į Kauno TI atvyko 2019-12-20, 13.30 val., t. y. po Dienotvarkėje nurodyto pietums skirto laiko. Pagal Taisyklių 34 punktą, atvykstantys konvojuojami asmenys maitinami pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę, todėl 2019-12-20 pareiškėjui ir nebuvo duoti pietūs. Kauno TI maisto davinys tarp pietų ir vakarienės pareiškėjui taip pat nebuvo išduotas, nes tai nėra reglamentuota jokiuose teisės aktuose, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjas gavo vakarienę, kuri pagal Dienotvarkę yra nuo 18.00 iki 18.45 val. Dėl to, 2019-12-20 pareiškėjo maitinimas Kauno TI organizuotas (užtikrintas), vadovaujantis Taisyklių 34 punktu. Kauno TI aptariamu atveju nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių dėl maitinimo užtikrinimo.
Vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 (toliau – Aprūpinimo normos), 9.11 papunkčiu, elektriniais virduliais aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros, todėl Kauno TI kameroje pareiškėjas neturėjo teisės būti aprūpintas elektriniu virduliu. Pareiškėjas 2019-12-21 prašymu, registruotu 2019-12-23 Nr. 47-2094, kreipėsi į Kauno TI, kad jam kuo skubiau būtų išduotas elektrinis virdulys. Tačiau minėtas pareiškėjo prašymas nebuvo tenkintas aukščiau nurodytų teisės aktų pagrindais, pateikiant jam išsamų ir raštišką 2020-01-02 atsakymą Nr. 49-2 „Dėl skundų“. Aptariamu atveju, taip pat yra pažymėtina, kad karštas vanduo pareiškėjui buvo atneštas į kamerą atsižvelgiant į jo poreikius, nurodytus pastarojo 2019-12-22 skunde Kauno TI, registruotame 2019-12-23 Nr. 47-2092, o tai patvirtina rašytiniai duomenys, t. y. Kauno TI Resocializacijos skyriaus specialistės V. K. viza, esanti minėtame pareiškėjo 2019-12-22 skunde, Kauno TI aptariamu atveju nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių dėl elektrinio virdulio gavimo.
Vadovaujantis 2019-12-17 Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų nutartimi administracinėje byloje Nr. I-2531-644/2019 (teisminio proceso Nr. 3-65-3-00411-2018-4) (toliau – Nutartis), pareiškėjas 2019-12-20 (13.30 val.) buvo perkeltas iš Pravieniškių PN-AK į Kauno TI. Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjas pateikė 2019-12-12 prašymą susipažinti su pagal jo skundą išnagrinėtos administracinės bylos medžiaga. Tenkinant šį prašymą, teismo nutarta, kad susipažinimui su minėtos administracinės bylos Nr. I-2531644/2019 medžiaga pareiškėjas turi būti pristatytas 2019-12-23, 9 val., į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus, adresu A. M. g. 8A, Kaunas. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra nurodyta, jog tardymo izoliatoriuje laikomi nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų perkelti į tardymo izoliatorius iš pataisos įstaigų dėl bylų nagrinėjimo teisme. Minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra reglamentuoti asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindai - teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkių parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių dėl bylos nagrinėjimo teisme. Pareiškėjas į Kauno TI buvo konvojuotas tenkinant jo paties 2019-12-12 prašymą susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose. Be to, pažymėtina, jog nutartyje nėra pasisakyta dėl pareiškėjo laikymo Kauno TI termino. Be to, pareiškėjas buvo pristatytas ne dėl bylos nagrinėjimo teisme, o dėl susipažinimo su išnagrinėtos administracinės bylos medžiaga pagal jo prašymą, t. y. konvojavimas į Kauno TI vyko tenkinant jo paties prašymą ir interesus.
Kaip matyti iš 2019-12-23 Kauno TI suimtųjų (nuteistųjų), laikinai išvykusių iš tardymo izoliatoriaus, apskaitos paros žiniaraščio Nr. 65-3114, pareiškėjas iš Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų į Kauno TI su konvojumi buvo pristatytas tą pačią dieną (2019-12-23) 9.44 val. Sugrįžęs iš teismo (susipažinęs su bylos medžiaga), pareiškėjas Kauno TI pateikė tos pačios dienos prašymą (reg. Nr. 47-2098, 2019-12-23) nedelsiant jį grąžinti (perkelti) į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą, tačiau minėtą dieną (2019-12-23) organizuoti jo konvojavimo į Pravieniškių PN-AK nepavyko, kadangi minėto pareiškėjo prašymo Kauno TI administracijai pateikimo metu, t. y. 10.15 val., planinis konvojus į Pravieniškių PN-AK jau buvo išvykęs, ką raštu (viza) patvirtino minėtą E. V. prašymą priėmusi Kauno TI Resocializacijos skyriaus specialistė V. K.. Po minėtu įrašu yra pasirašęs ir pats pareiškėjas. Kauno TI administracija organizavo pareiškėjo konvojavimą į Pravieniškių PN-AK 2019-12-27, kai toks planinis konvojavimas tapo įmanomas po 2019 m. gruodžio 24, 25 ir 26, t. y. švenčių, dienų. Kauno TI aptariamu atveju nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų ir pareiškėjo teisių dėl jo laikymo Kauno TI ilgiau nei 5 paras laiko. Esant išdėstytam, atkreipiame dėmesį, kad Kauno TI vertinimu, pareiškėjas pateikia deklaratyvius duomenis ir teiginius siekdamas suklaidinti teismą ir tokiu būdu gauti neteisėtų pajamų. Tokie pareiškėjo veiksmai turėtų būti vertinami kritiškai, o pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Atsakovės atstovė Pravieniškių PN-AK su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 16–19), prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2019-12-20 pareiškėjui pusryčiai buvo parteikti pagal dienotvarkę nuo 6.40 iki 7.00 val. Pareiškėjui prieš konvojų buvo pasiūlytas sausas davinys, tačiau pareiškėjas atsisakė. Pareiškėjas skunde neteikia jokių realiais faktais pagrįstų faktų ir duomenų dėl patirtos žalos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Kauno TI ir Pravieniškių PN-AK pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl pataisos įstaigų pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) jam neišduodant sauso davinio ar pietų, nesuteikiant į kamerą virdulio bei per ilgai laikant tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).
Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr.4/07-117, 31 punkte numatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val.
Pareiškėjas 2019-12-20 buvo konvojuotas iš Pravieniškių PN-AK į Kauno TI. Pravieniškių PN-AK nurodė, jog pareiškėjas gavo pusryčius pagal dienotvarkę (6.40–7.00 val.) (b. l. 25). Pareiškėjui buvo pasiūlytas sausas davinys, tačiau jis atsisakė (b. l. 20, 55). Atsakovė nurodė, jog tikslaus laiko kada išvyksta nuteistieji neregistruoja. Kauno TI nurodė, jog pareiškėjas į Kauno TI buvo pristatytas 2019-12-20, 13.30 val. Todėl teismas sprendžia, jog nuo paskutinio maitinimo iki atvykimo į Kauno TI buvo praėję daugiau nei 6 val. Spręstina, jog sausas davinys pareiškėjui turėjo būti išduotas.
Pareiškėjas skunde teigia, jog išvykimo dieną 2019-12-20 jam nebuvo išduotas sausas davinys bei teigė, jog jis neatsisakė sauso davinio (b. l. 62–63).
Teismo posėdžio metu 2020-04-06 apklaustas liudytojas pareigūnas V. K. paliudijo, jog apie minėtą įvykį tiksliai detalių nepamena. Liudytojas nurodė, jog jis tikrina (skanauja su aparatu) išvykstančiųjų nuteistųjų daiktus. Teigė, jog jei ant pažymos pasirašė, jog nuteistasis atsisakė maisto davinio, tai reiškia, jog tokios aplinkybės ir buvo. Tačiau šios konkrečios situacijos nepamena. Teigė, jog sausi daviniai suruošiami ir atnešami iš valgyklos ir juos jie įteikia nuteistiesiems.
Liudytojas pareigūnas G. G. 2020-04-06 teismo posėdyje nurodė, jog nepamena įvykio aplinkybių bei nepamena kokiu pagrindu surašė tarnybinį pranešimą. Teigė, jog tarnybinis pranešimas galėjo būti surašytas pagal pareigūnų pateiktą medžiagą. Nurodė, jog maisto davinys išduodamas budinčioje dalyje, o pareigūnai A. P. ir V. K. dirba uždarojoje zonoje.
Liudytojas pareigūnas A. P. 2020-05-06 teismo posėdyje paliudijo, jog tiksliai įvykio aplinkybių nepamena. Nurodė, jog dirba patalpoje, kurioje tikrina nuteistųjų daiktus (skanuoja). Teigė, jog jei nuteistieji atsisako maisto davinio ant protokolo surašo, jog atsisakė ir pasirašo. Patikslino, jog ant pažymos, kurioje nuteistieji nurodo, jog pretenzijų dėl asmeninių daiktų atsiėmimo neturi, įrašo apie tai, jog sauso davinio nuteistasis atsisakė ir pasirašo. Teigė, jog šiek tiek galbūt pamena įvykio aplinkybes bei nurodė, jog nuteistasis atsisakė sauso maisto davinio. Nurodė, jog tarnybinių pranešimų tokiais atvejais jie nerašo bei patvirtino, jog jie išduoda maisto davinį nuteistiesiems.
Pareiškėjas teigia, jog G. G. yra vyresnysis pareigūnas (tą patvirtino ir liudytojas A. P.), kuris duoda nurodymus jaunesniesiems pareigūnams ir jis liudijimo metu patvirtino, jog sauso maisto davinys yra išduodamas paskirstymo punkte, o ne kaip nurodė jaunesnieji pareigūnai patalpoje, kurioje atliekamas daiktų tikrinimą. Tačiau Pravieniškių PN-AK patvirtintos atskiros (vidinės) maisto davinių išdavimo tvarkos išvykstantiems nuteistiesiems iš pataisos namų nėra (b. l. 79–80) bei pateikė 2019-12-19 žiniaraštį Nr. 77-2335 (b. l. 96), kuris patvirtina, jog buvo užsakyti 2 vnt. sauso davinio pirmajam sektoriui (kuriam priklausė ir pareiškėjas), todėl teismas sprendžia, jog nesant patvirtintos bendros tvarkos nėra pagrindo teigti, jog sausi daviniai išduodami išvykstantiems nuteistiesiems būtent paskirstymo punkte. Be to, aplinkybė, kur yra išduodamas sausas davinys, nesudaro esminio skirtumo, kadangi pareigūnai, kurie tiesiogiai dalyvavo išlydint pareiškėją į konvojų, tikrindami daiktus, patvirtino, jog jie išduoda suruoštą sauso maisto davinį. Nesant patvirtintos bendros tvarkos dėl sauso davinio Pravieniškių PN-AK išdavimo, teismas sprendžia, jog pareiškėjo argumentas apie tai, jog liudytojai dėstė skirtingas aplinkybes dėl sauso davinio išdavimo vietos nesudaro pagrindo teigti, jog jam iš viso nebuvo pasiūlytas sausas davinys. Atsakovė nurodė, jog sausi daviniai išduodami visiems vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punktu. Nagrinėjamu atveju pareigūnų įrašas apie tai, jog pareiškėjas atsisakė maisto davinio prieš planinį konvojų (b. l. 55), parašai bei liudijimai teismo posėdyje patvirtina, jog pareiškėjas atsisakė sauso davinio 2019-12-20. Jokių tai paneigiančių aplinkybių pareiškėjas teismui nenurodė ir nepateikė, todėl teismas sprendžia, jog Pravieniškių PN-AK vykdė savo pareigą numatytą Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte tinkamai.
Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į byloje esančius faktinius duomenis, spręstina, jog Pravieniškių PN-AK nepažeidė Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkto, kadangi sausą davinį pareiškėjui išdavė, tačiau pareiškėjas atsisakė jį priimti.
Kauno TI nurodė, jog pagal patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę pareiškėjui atvykus 2019-12-20 13.30 val. buvo sudaryta galimybė pavakarieniauti nuo 18 val. (b. l. 44), kadangi pietūs pagal patvirtintą dienotvarkę jau buvo pasibaigę.
Maitinimo organizavimo taisyklių 32 punkte numatyta, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu (34 p.). Intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos (12 p.).
Kauno TI nurodė, jog vadovaujantis Konvojavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 (toliau – Konvojavimo taisyklės), 98.5. papunkčiu, konvojuoti nepriimami jei konvojuojamieji, neaprūpinti maisto daviniu, jeigu konvojuojamojo lydėjimas iki paskirties punkto (ir atgal) truks ilgiau kaip 6 valandas. Tokių aplinkybių, jog konvojuojamojo lydėjimas 2019-12-20 truko ilgiau nei 6 val. nėra, todėl ir nebuvo pagrindo konvojui remtis šia nuostata ir nepriimti pareiškėjo į konvojų.
Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jam atvykus į Kauno TI nebuvo išduoti pietūs, tai patvirtina ir atsakovė. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui dėl objektyvių priežasčių nebuvo galima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, jam turėjo būti išduotas sausas davinys vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 34 punktu, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjo teisė į maisto davinį Kauno TI buvo pažeista. Tačiau, vertinant šiuo pažeidimu padarytą neturtinę žalą, teismas sprendžia, kad šis pažeidimas buvo vienkartinis, nesukėlęs ilgalaikių pasekmių. Vieno maisto davinio neišdavimas negali būti laikomas pakankamai intensyviu, sudarančiu pagrindą neturtinei žalai priteisti. Be to, pareiškėjui išvykstant iš Pravieniškių PN-AK buvo siūlomas sauso maisto davinys, tačiau jis atsisakė, o vakarienė pagal dienotvarkę pareiškėjui buvo užtikrinta 18 val.
Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų, patvirtintų teisingumo ministro 2017-06-07 įsakymu Nr.V-245, 9.11 papunktyje numatyta, jog elektrinis virduliais aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros. Teisės aktai nenumato, jog tardymo izoliatoriaus kamerose turi būti virdulys, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas teigia, jog Kauno TI jis buvo laikomas per ilgai ir taip buvo pažeista Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas.
Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas į Kauno TI buvo pristatytas vadovaujantis Regionų apygardos administracinio teismo 2019-12-17 nutartimi (b. l. 39). Pareiškėjas atvyko į Kauno TI 2019-12-20. 2019-12-23 pareiškėjas iš Kauno TI 9.00 val. buvo etapuotas į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus dėl bylos susipažinimo, grįžo iš teismo į Kauno TI 2019-12-23 9.44 val. (b. l. 43, 49). Sugrįžęs iš teismo pareiškėjas Kauno TI pateikė 20219-12-23 prašymą (surašytą 9.45 val., reg. Nr. 47-2098) (b. l. 50) nedelsiant jį grąžinti (perkelti) į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. Kauno TI pareigūnė ant pareiškėjo prašymo nurodė, jog pareiškėjui buvo išaiškinta etapavimo tvarka bei informuotas, jog prašymo padavimo metu 10.15 val. konvojus buvo išvykęs į Pravieniškių PN-AK (b. l. 50). Atsiliepime Kauno TI nurodė, jog administracija organizavo pareiškėjo konvojavimą į Pravieniškių PN-AK 2019-12-27, kai toks planinis konvojavimas tapo įmanomas po 2019 m. gruodžio 24, 25 ir 26, t. y. švenčių dienų. Konstatuotina, jog pareiškėjas buvo laikomas nuo 2019-12-20 iki 2019-12-27, t. y. 7 paras.
Suėmimo vykdymo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte (redakcija galiojusi iki 2020-06-20) numatyta, jog tardymo izoliatoriuje laikomi nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų perkelti į tardymo izoliatorius iš pataisos įstaigų dėl bylų nagrinėjimo teisme. Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindai yra teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkių parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš areštinės ar pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių dėl bylos nagrinėjimo teisme. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenis į tardymo izoliatorius ir iš jų į atitinkamus paskirties punktus pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ar konvojavimo teisę turintys ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai, kai reikia atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus. Pagal nuteistųjų arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis pristatymo į bausmės atlikimo vietą tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-09-02 nutarimu Nr. 1109, 5 punktą, Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos planinius maršrutus, suderinęs su Kalėjimų departamentu prie Teisingumo ministerijos, tvirtina Viešojo saugumo tarnybos vadas.
Konstatuotina, jog pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas ilgiau nei 5 paras, tačiau atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui pateikus 2019-12-23 prašymą, pervežti atgal į Pravieniškių PN-AK, konvojus jau buvo išvykęs į Pravieniškių PN-AK bei į tai, jog 2019 m. gruodžio 24, 25 ir 26 dienomis (nedarbo (švenčių)) nebuvo vykdomas konvojavimas ir į tai, jog pareiškėjui iš karto po šventinių dienų, t. y. 2019-12-27 Kauno TI suorganizavo konvojų į Pravieniškių PN-AK, spręstina, jog esant minėtoms aplinkybėms nebuvo galimybės pareiškėją konvojuoti kaip numato teisės aktai. Todėl teismas sprendžia, jog Kauno TI nebuvo galimybės laikytis Suėmimo vykdymo įstatyme numatyto termino ir tai nepriklausė nuo jų valios (atsakovė nevykdo konvojavimo bei netvirtina planinių maršrutų). Todėl nėra pagrindo konstatuoti veiksmų neteisėtumą. Pabrėžtina, kad Konvojavimo taisyklių 20 punkte yra nustatyti atvejai, kada gali būti skiriamas neplaninis ar procesinis konvojus, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjo laikymo Kauno TI metu minėtame Konvojavimo taisyklių punkte nurodyto teisinio pagrindo vykdyti neplaninį konvojų nebuvo. Todėl Kauno TI pareiškėjo konvojavimą pagrįstai vykdė artimiausią dieną, kada buvo vykdomas planinis konvojavimas. Kauno tardymo izoliatorius negali įtakoti nustatytos vykdomų planinių konvojų tvarkos (žr. LVAT 2019-08-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2286-662/2019). Be to, pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu priklausė drausmės grupei (b. l. 47–48) ir detaliai skunde neįvardino kokios sąlygos buvo blogesnės Kauno TI nei kalint Pravieniškių PN-AK.
Teismas šiuo aspektu pažymi, jog nors byloje nustatyta aplinkybė dėl pareiškėjo laikymo Kauni TI ilgiau nei 5 paras bei pažeidžiant Maitinimo organizavimo taisyklių 34 ir 12 punktus, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad pareiškėjui kilo tam tikrų neigiamų padarinių. Teismo vertinimu, pareiškėjas šiuo atveju neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, kadangi jo argumentai dėl neturtinės žalos iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais argumentais, kurių pareiškėjas nedetalizavo ir neindividualizavo. Tuo tarpu CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr., pvz., LVAT 2012-07-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012 ir kt.). Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad laikant pareiškėją ilgiau nei numato teisės aktai Kauno TI bei negavus vieno maitinimo būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata ar atsiradusios kitos tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Nėra duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtent dėl minėtų veiksmų būtų kreipęsis dėl psichologo ar psichiatro pagalbos, kad jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos pareiškėjas iš esmės nepateikė. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui šiuo aspektu atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala (CK 6.250 str. prasme), o nenustačius vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.