- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-15
- Bylos Nr.
- e2S-1864-796/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10032-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos
- Ieškovas
- A. L., Z. K., J. Z.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-20 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių A. L., Z. K. ir J. Z. ieškinį atsakovei Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai dėl leidimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teisme yra nagrinėjamas ieškovių A. L., Z. K. ir J. Z. ieškinys dėl leidimo privatizuoti gyvenamąsias patalpas. Atsiliepime į ieškinį atsakovė iš dalies sutiko su pareikštu reikalavimu ir pripažino ieškovių teisę įgyti jų nuomojamus butus name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nurodė, kad yra pradėjusi patikėjimo teise valdomo ir atsakovės tiesioginėms funkcijoms nenaudojamo nekilnojamojo turto perdavimą VĮ Turto bankui. Ieškovė A. L. prašė sustabdyti atsakovės patikėjimo teise valdomo ir nenaudojamo tiesioginėms funkcijoms buto, adresu (duomenys neskelbtini), perdavimą VĮ Turto bankui, iki bus išnagrinėta civilinė byla. Teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovės prašymas buvo atmestas.Teisme 2016 m. rugsėjo 14 d. gautas A. L. atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutarties panaikinimo, kuriame nurodoma, kad perdavus butus name, adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Turto bankui ieškovė neteks pirmenybės teisės įgyti (nusipirkti) jos nuomojamą butą, neteks teisės į lengvatinę buto pirkimo kainą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas, nes VĮ Turto bankas disponavimo nekilnojamuoju turtu teisę realizuos viešo aukciono būdu, kuris vykdomas komercinėmis (rinkos) kainomis. Mano, kad tokiu būdu valstybės turtas, kuris buvo išlaikomas ir prižiūrimas tik ieškovių lėšomis, bus parduotas ne tik pažeidžiant ieškovių teisėtus interesus, bet ir padarant turtinę žalą ieškovėms, kadangi būtent ieškovės palaikė valstybės turto vertę bei ją padidino. Nurodo, kad turto perdavimo VĮ Turto bankui proceso sustabdymas jokių neigiamų pasekmių nesukels, nes turtas išliks valstybės nuosavybė, o per tą laikotarpį jį prižiūrės ir išlaikys ieškovė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-09-20 nutartimi ieškovės atskirąjį skundą tenkino ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 6 d. nutartį panaikino. Ieškovės A. L. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos patikėjimo teise valdomo buto, adresu (duomenys neskelbtini), perdavimą VĮ Turto bankui iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje. Teismo iniciatyva ieškovių Z. K. ir J. Z. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos patikėjimo teise valdomų butų, adresu (duomenys neskelbtini), ir adresu (duomenys neskelbtini), perdavimą VĮ Turto bankui iki teismo sprendimo priėmimo.Teismas sutiko su ieškovės atskirojo skundo argumentais, kad perdavus butus VĮ Turto bankui, ieškovės neteks pirmenybės teisės įgyti (nusipirkti) jų nuomojamus butus, neteks teisės į lengvatinę buto pirkimo kainą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas, nes VĮ Turto bankas disponavimo nekilnojamuoju turtu teisę realizuos viešo aukciono būdu, kuris vykdomas komercinėmis (rinkos) kainomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-20 nutartį panaikinti, netenkinti ieškovės A. L. prašymo ir netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių – stabdyti patikėjimo teise direkcijos valdomo ir nenaudojamo tiesioginėms funkcijoms buto, adresu (duomenys neskelbtini), perdavimą VĮ Turto bankui.Nurodo, jog ginčo turto perdavimas VĮ Turto bankui grėsmės ieškovių A. L., Z. K. ir J. Z. interesų apsaugai nesukels, kadangi turtas vis vien liks Lietuvos Respublikos nuosavybė. Nepriklausomai nuo to, kas šiuo turtu disponuos, t. y. direkcija ar VĮ Turto bankas, ieškovės įstatymų nustatyta tvarka turės galimybę įgyvendinti savo teisę į nuosavybę. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė A. L. nesutinka su pateiktu skundu, palaiko savo argumentus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisingumo ir tikslingumo. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino jos 2016-09-14 atskirojo skundo argumentus ir pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės atskirasis skundas nėra pagrįstas nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis, jame pateikta tik teisės norminių aktų apžvalga, kuri nėra pagrindas naikinti teisingą ir pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartį.Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Apeliacinės instancijos teisme yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas nagrinėjamo ginčo atveju pagrįstai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą, įvertinus tai, kad nuo bylos šalies kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba nebeįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galbūt palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti šaliai galbūt palankaus sprendimo įvykdymą.Pagal Lietuvos Respublikos CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš šios teisės normos matyti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 178 str.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas turėtų taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaikyti priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2013).Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o jį turto patikėjimo teise valdo Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Atsakovė jau yra priėmusi 2016-08-10 įsakymą Nr. V-98, kuriuo pripažino pastatą, dėl kuriame esančių butų įsigijimo lengvatinėmis sąlygomis kyla ginčas, nereikalingu Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos funkcijoms atlikti. Tuo pačiu įsakymu nuspręsta parengti reikiamus dokumentus, kad nereikalingas turtas galėtų būti perduotas VĮ Turto bankui (b. t. I, b. l. 107–109).Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog ginčo turto perdavimas VĮ Turto bankui grėsmės ieškovių A. L., Z. K. ir J. Z. interesų apsaugai nesukels, kadangi turtas vis vien liks Lietuvos Respublikos nuosavybė. Nepriklausomai nuo to, kas šiuo turtu disponuos, t. y. direkcija ar VĮ Turto bankas, ieškovės įstatymų nustatyta tvarka turės galimybę įgyvendinti savo teisę į nuosavybę. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Teismas pažymi, kad byloje nekyla ginčo dėl pastato priklausomybės Lietuvos Respublikai nuosavybės teise, tačiau vadovaujantis teisiniu reglamentavimu matyti, jog atsakovei ir VĮ Turto bankui įstatymai suteikia skirtingas teises, susijusias su jai perduoto Lietuvos Respublikai priklausančio turto valdymu ir disponavimu. Sutiktina su ieškovės išdėstyta pozicija, kad atsakovei perdavus savo veikloje nenaudojamą turtą VĮ Turto bankui, jis šį turtą valdys, naudos ir juo disponuos vadovaudamasis Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo pagrindu. Tai yra specialusis įstatymas, kurio teisės normos laikomos specialiosiomis ir turi viršenybę bendrųjų teisės normų atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą, VĮ Turto bankas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendindamas centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, parduoda įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus ir kitus nekilnojamuosius daiktus pagal Vyriausybės patvirtintą parduodamų valstybės nekilnojamųjų daiktų sąrašą. VĮ Turto bankas, kaip institucija, teikianti išvadą byloje, nurodo, jog valstybės turtas, pripažintas nereikalingu arba netinkamu naudoti, kai nereikalingas valstybės ar savivaldybės funkcijoms įgyvendinti, perduodamas VĮ Turto bankui, kuri jai perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą įtraukia į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą kaip valstybės turto valdytojų poreikių įgyvendinant valstybines funkcijas neatitinkantį ir parduodamą nekilnojamąjį turtą, jį parduoda viešo aukciono būdu Vyriausybės 2014-10-28 nutarimo Nr. 1178 „Dėl valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka (b. t. II, b. l. 96–97). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su ieškovių nurodomomis aplinkybėmis, jog perdavus butus name, adresu (duomenys neskelbtini), VĮ Turto bankui, ieškovės neteks pirmenybės teisės įgyti (nusipirkti) jų nuomojamus butus, neteks teisės į lengvatinę butų pirkimo kainą pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo nuostatas, nes VĮ Turto bankas disponavimo nekilnojamuoju turtu teisę realizuos viešo aukciono būdu, kuris vykdomas komercinėmis (rinkos) kainomis.Ištyręs ir įvertinęs bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagristai tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ją naikinti, dėl to skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-09-20 nutartį palikti nepakeistą.