Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-02-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-334/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-15
Bylos Nr.
1A-6-334/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42695-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Daina Vaidachavičienė, Danutė Švitinienė
Nukentėjusysis
D. P.
Advokatai
Albertas Kručkauskas, Kristina Rutkauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-6-334/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42695-2019-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. vasario 15 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Donato Jatužio, Danutės Švitinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės

sekretoriaujant Neringai Aukštuolienei,dalyvaujantprokurorei Daliai Styrienei,atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. L.,gynėjai advokatei Kristinai Rutkauskienei,nukentėjusiųjų atstovui advokatui Albertui Kručkauskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų D. P. ir D. P. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendžio, kuriuo G. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimų, numatytų BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, perduodant I. L. atsakomybėn pagal laidavimą be užstato 1 (vieneriems) metams ir baudžiamoji byla nutraukta.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Nukentėjusiosios D. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš G. L. nukentėjusiosios D. P. naudai 200,00 Eur (du šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Nukentėjusiojo D. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš G. L. nukentėjusiojo D. P. naudai 1948,36 Eur (vienas tūkstantis devyni šimtai keturiasdešimt aštuoni eurai 36 ct) žalos atlyginimui. Likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Priteista iš G. L. nukentėjusiosios D. P. naudai 150,00 Eur (vienas šimtas penkiasdešimt eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

Priteista iš G. L. nukentėjusiojo D. P. naudai 350,00 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų) advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. L. 2019 m. spalio 6 d., apie 3 val., viešoje vietoje - daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, žmonių akivaizdoje, iš asmeninių paskatų prikibo prie D. P., įžūliai po vieną kartą kumščiu smogė D. P. į veidą, pakaušį, keletą kartų medine lazda smogė jam per kojas, sugriebęs už drabužių pargriovė jį ant žemės, gulinčiam ne mažiau kaip devynis kartus smogė rankomis, kojomis bei medine lazda į veidą, juosmenį, šlaunis, blauzdas, rankas, D. P. bandant apginti D. P., G. L. kumščiu vieną kartą sudavė jai į galvą, padarydamas nukentėjusiajam D. P. odos nubrozdinimus kaktoje, poodinę kraujosruvą lūpų kairiame kampe su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, poodines kraujosruvas juosmens kairėje pusėje, kairės plaštakos V-tame piršte, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, dešinio kelio srityje, dešinės plaštakos V-o delnakaulio galvutės lūžį, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata ir sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai D. P., tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo D. P. atstovas advokatas A. Kručkauskas prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį pakeisti ir priteisti D. P. 1444,14 turtinės žalos bei 4000 Eur neturtinės žalos ir 1028,50 Eur proceso išlaidų.

3. Teigia, kad teismas spręsdamas turtinės žalos atlyginimo klausimą, netinkamai įvertino duomenis, susijusius su negautu darbo užmokesčiu bei Sodros ligos išmokomis už nedarbingumo laikotarpį, todėl nepagrįstai nepriteisė dar vieno mėnesio darbo užmokesčio, t. y. 395,78 Eur, kuomet jis priverstinai palikęs darbą bendrovėje, naują darbą susirado tik mėnesio pabaigoje. Nurodo, kad patirti sužalojimai sąlygojo nebetinkamą reprezentacinę išvaizdą eiti savo pareigas, todėl buvo priimtas sprendimas išeiti iš darbo, o jo pareigas bendrovėje perėmė kitas akcininkas. Apelianto įsitikinimu, tiek nedarbingas laikotarpis nuo 2019-10-07 iki 2019-12-23, tiek ir laikotarpis nuo 2020-01-13 iki kada D. P. susirado naują darbą buvo sąlygotas neteisėtų G. L. veiksmų, dėl ko D. P. patyrė dar vieno mėnesio darbo užmokesčio turinę žalą, todėl tokia žala turi būti priteisiama iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą - G. L..

4. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su neturtinės žalos kompensacijos dydžiu teigiant, kad atsižvelgiant į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus (sumuštas savo šeimos narių akivaizdoje, dėl patirtų sužalojimų ilgą laiką negalėjo rodytis viešojoje erdvėje, dėl ko jam krito pasitikėjimas savimi, savo gebėjimais, jautėsi pažemintas bei sukrėstas, patyrė dvasinį sukrėtimą), nusikalstamos veikos padarymo būdus ir priemones (G. L., būdamas (duomenys neskelbtini) kariūnas ir mokėdamas naudoti fizinę jėgą, nusikaltimui daryti pasitelkė dar ir medinę beisbolo lazdą, kas rodo, jog dėl G. L. profesionalių fizinės jėgos panaudojimo įgūdžių nukentėjusiajam buvo kilęs dar didesnis pavojus sveikatai ir gyvybei) bei išlikusias pasekmes (77 dienas buvo nedarbingas, vėliau dėl netinkamos reprezentacinės išvaizdos buvo priverstas palikti darbą) neturtinės žalos dydis turėtų būti vertinamas ne 1200 Eur, o 4000 Eur. Apelianto manymu, atleidus G. L. pagal laidavimą 1 metų laikotarpiui nenustačius jokių baudžiamojo poveikio priemonių ir tik iš dalies tenkinus civilinį ieškinį, buvo sukurtas nebaudžiamumo jausmas, kadangi nuteistasis iš esmės nepatyrė jokių neigiamų pasekmių, išskyrus sąlyginai nedidelę priteistą civilinio ieškinio sumą. Anot apelianto, jei vis dėlto pareikšti civiliniai ieškiniai būtų tenkinti pilnai, asmuo patirtų rimtą finansinę naštą ir turėtų realią įtaką jo veiksmams ateityje.

5. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo priteista proceso išlaidų už suteiktas advokato paslaugas suma yra neproporcinga advokato sutartoms ir suteiktoms teisinėms paslaugoms. Apeliantas nurodo, kad proceso išlaidas, t. y. 1028,50 Eur sudarė civilinio ieškinio parengimas (600 Eur), advokato pasirengimas bei atstovavimas posėdyje (250 Eur) bei PVM (178,50 Eur), todėl teismas priteisdamas 350 Eur, iš esmės atskaičius PVM, priteisė vos 171,50 Eur, kas laikytina visiškai neproporcingomis proceso išlaidomis už suteiktas teisines paslaugas ir, apelianto manymu, turėtų būti didinamos, atsižvelgiant į rekomenduojamus dydžius.

Šalies argumentai

6. Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios D. P. atstovas advokatas A. Kručkauskas prašo Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. rugsėjo 9 d. nuosprendį pakeisti ir priteisti D. P. 2000 Eur neturtinės žalos ir 544,50 Eur proceso išlaidų.

7. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, lemiančias neturtinės žalos dydį, o priteista neturtinės žalos suma prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose. Nurodo, kad nukentėjusioji dėl neteisėtų G. L. veiksmų, patyrė fizinį skausmą, turėjo neigiamų išgyvenimų, po įvykio buvo sukrėsta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, taip pat išliko ir psichologiniai padariniai – baimė išeiti iš namų tamsiu paros metu bei nepažįstamųjų vyrų baimė nuolat nerimaujant, jog bet kuris iš jų gali ją užpulti. Apelianto teigimu, visi šie psichologiniai išgyvenimai nukentėjusiajai išliko itin stiprūs ir neaišku kiek laiko dar reikės, jog ji galėtų be baimės išeiti į kiemą tamsiu paros metu ar prasilenkti su nepažįstamais asmenimis gatvėje. Apeliantas pažymi, kad ji yra mergina ir fiziškai silpnesnė už G. L., todėl toks netikėtas pastarojo užpuolimas ir fizinio smurto panaudojimas buvo netikėtas, ji pasijuto bejėgė prieš G. L., negalinti apsiginti. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nors apylinkės teismas nustatydamas neturinės žalos dydį rėmėsi LAT nutartimis, kuriose neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 202,73 Eur, tačiau nepagrįstai nukentėjusiajai priteisė mažesnę neturtinę žalą nei pripažinta minimali pagrįsta neturtinės žalos kompensacija, t. y. 200 Eur. Apelianto nuomone, nukentėjusiosios patirti išgyvenimai sąlygojo neturtinę žalą, vertinamą 2000 Eur.

8. Skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismo priteista proceso išlaidų už suteiktas advokato paslaugas suma yra neproporcinga advokato sutartoms ir suteiktoms teisinėms paslaugoms. Apeliantas nurodo, kad proceso išlaidas, t. y. 544,20 Eur sudarė civilinio ieškinio parengimas (200 Eur), advokato pasirengimas bei atstovavimas posėdyje (250 Eur) bei PVM (94,50 Eur), todėl teismas priteisdamas 150 Eur, iš esmės atskaičius PVM, priteisė vos 50 Eur, kas laikytina visiškai neproporcingomis proceso išlaidomis už suteiktas teisines paslaugas ir, apelianto manymu, turėtų būti didinamos, atsižvelgiant į rekomenduojamus dydžius.

Atsiliepimas

9. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų D. P. ir D. P. atstovo advokato A. Kručkausko apeliacinius skundus Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorė R. Č. prašo šiuos skundus atmesti. Nurodo, kad apylinkės teismas teisingai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas svarstant klausimą dėl nukentėjusiesiems priteistinos turtinės, tiek neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė į sukeltas pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei vadovavosi teismų praktika. Pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai įvertino visas aplinkybes ir spręsdamas proceso išlaidų priteisimo klausimą. Prokurorės manymu, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nukentėjusiojo D. P. civiliniame ieškinyje nurodyta priežastis, dėl kurios neva jis turėjo išeiti iš darbo, neatitinka faktinių bylos duomenų, o civiliniame ieškinyje dėstomi teiginiai apie būtinybę trauktis iš pareigų nėra grindžiami jokiais įrodymais.

10. Teismo posėdyje nukentėjusiųjų D. P. ir D. P. atstovas advokatas prašė apeliacinius skundus tenkinti, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės G. L., jo gynėja ir prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nukentėjusiųjų D. P. ir D. P. atstovo advokato apeliaciniai skundai atmetami

11. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų D. P. ir D. P. atstovas advokatas nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, taip pat kvestionuoja apylinkės teismo sprendimą dėl proceso išlaidų dydžio. Teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė papildomai priteisti D. P. negautas pajamas, atsiradusias dėl neteisėtų G. L. veiksmų, netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėtų veiksmų, priteisimą ir tokiu būdu nepagrįstai civilinį ieškinį tenkino iš dalies. Taip pat nesutinka ir su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, kurios pasak nukentėjusiojo D. P. atstovo advokato, yra neproporcingos proceso išlaidoms už suteiktas teisines paslaugas. D. P. atstovo advokato pateiktame apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai taikė CK normas, reglamentuojančias neturtinės žalos, padarytos dėl neteisėtų veiksmų, priteisimą ir nepagrįstai sumažino neturtinės žalos dydį. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai sumažino ir proceso išlaidas, kurias ji patyrė teisminio proceso metu.

12. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nukentėjusiųjų atstovo advokato apeliacinius skundus, įvertinusi bylos medžiagą bei skundžiamą nuosprendį, daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje klausimai dėl civilinių ieškinių priteisiant turtinę ir neturtinę žalą bei proceso išlaidas nukentėjusiesiems D. P. ir D. P.išspręsti tinkamai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika.

Dėl nukentėjusiajai D. P. priteistos neturtinės žalos

13. Kaip matyti, apeliaciniame skunde nesutinkama su nukentėjusiajai D. P. priteistos neturtinės žalos dydžiu. Civiliniu ieškiniu baudžiamojoje byloje buvo prašoma nukentėjusiajai D. P. priteisti 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Skundžiamu nuosprendžiu iš G. L. D. P. priteista 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniame skunde teigiama, jog dėl patirtų išgyvenimų ir dėl to išlikusių psichologinių padarinių, taip pat atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, nukentėjusiosios D. P. neturtinė žala turėtų būti vertinama 2000 Eur. Kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu neturtinės žalos dydžiu, pripažįsta jį protingu bei proporcingu, atitinkančiu kaltininko ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, teisingumo bei sąžiningumo principus.

14. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos dydžio visiems atvejams.

15. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. L. suduodamas vieną smūgį nukentėjusiajai D. P. į galvą sukėlė fizinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, tačiau jokių padarinių sveikatai nesukėlė, ji į medikus nesikreipė, nesigydė, sužalojimo mastas nenustatytas. Iš skundžiamo nuosprendžio taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į šias aplinkybes, tačiau ir į kaltininko turtinę padėtį bei teismų formuojamą praktiką, vadinasi pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai konstatavo, kad dėl G. L. neteisėtų veiksmų nukentėjusioji D. P. patyrė neturtinę žalą, argumentuotai, pakankamai įsigilinus į faktines bylos aplinkybes, laikydamasis CK įtvirtintų neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijų, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų, nustatė šios žalos dydį. Svarbu pažymėti ir tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme kaltinamasis G. L. tvirtino, jog jo tyčia suduoti smūgius buvo nukreipta į D. P., o ne į D. P. ir, kad jis net neprisiminė, kad sudavė smūgį D. P.. Tokius parodymus iš dalies patvirtino ir pati nukentėjusioji D. P. nurodydama, jog negali tvirtinti, jog G. L. jai sudavė tyčia, o tai rodo, kad G. L. neturėjo tyčios suduoti nukentėjusiajai D. P.. Be to, pirminės apklausos metu (1 t., b. l. 74-76) D. P. teigė neturinti jokių pretenzijų ir buvo atsisakiusi rašyti pareiškimą bei būti pripažinta nukentėjusiąją. Apygardos teismas šiuo atveju sutinka, kad suduotas smūgis nukentėjusiajai D. P. sukėlė fizinį skausmą, dėl ko neigiami išgyvenimai iškart po įvykio neabejotinai buvo. Visgi atkreiptinas dėmesys, kad padariniai, kuriuos patyrė nukentėjusioji, nėra iš esmės pakeičiantys nukentėjusiosios gyvenimo kokybę ateities aspektu. Teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie: baimę išeiti iš namų tamsiu paros metu, bejėgiškumą, išlikusius stiprius psichologinius išgyvenimus, nerimą dėl ateities išeinant į kiemą tamsiu paros metu bei nuolatinį nerimą dėl nepažįstamų asmenų baiminantis, kad jie gali ją užpulti ir pan. yra deklaratyvūs, būdingi visiškai kitokio pobūdžio byloms. Pažymėtina, kad nukentėjusioji nebuvo užpulta tamsoje, viena, nežinomo asmens, o atvirkščiai, pati įsijungė į konfliktą, norėdama padėti broliui.

16. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad neturtinė žala šiai nukentėjusiajai pirmosios instancijos teismo priteista tinkamai, atsižvelgus į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, teisėjų kolegija nenustatė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų turėjusios esminės įtakos kitokio sprendimo dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, priėmimui.

17. Atsakant ir tuo pačiu atmetant apeliacinio skundo argumentus dėl nepagrįstai priteistos mažesnės nei pripažinta minimali neturtinės žalos kompensacijos, pažymėtina, kad įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) ir įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes kaip minėta ankščiau, tai yra fakto klausimas. Apygardos teismas sprendžia, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatytas 200 Eur neturtinės žalos dydis yra protingas bei proporcingas, atitinkantis kaltininko ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą ir negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis teismų praktikai.

Dėl nukentėjusiajam D. P. priteistos turtinės ir neturtinės žalos

18. Kaip matyti, nukentėjusiojo D. P. atstovo advokato pateiktame apeliaciniame skunde nesutinkama su turtinės ir neturtinės žalos klausimo išsprendimu.

19. Pažymėtina, kad turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pavyzdžiui, sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pavyzdžiui, asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pavyzdžiui, gydymo, laidojimo išlaidos ir pan.). Apeliaciniu skundu prašoma papildomai priteisti 395,78 Eur turtinę žalą dėl negautų pajamų. Nukentėjusiojo atstovo advokato teigimu, laikotarpis nuo 2020-01-13 iki kada nukentėjusysis susirado naują darbą buvo sąlygotas neteisėtų G. L. veiksmų, dėl ko D. P. patyrė dar vieno mėnesio darbo užmokesčio turtinę žalą. Apygardos teismo teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad nukentėjusysis D. P.nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių buvus būtinybei trauktis iš bendrovės vadovo pareigų dėl padarytos nusikalstamos veikos.

20. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad pasibaigus nedraudiminiam laikotarpiui, t. y. 2019-12-23, D. P. buvo darbingas, dirbo ir gavo pajamas, todėl jo paties pateiktas 2020-01-05 prašymas atleisti jį iš darbo nuo 2020-01-13 vadovaujantis DK 55 straipsniu, kuris numato darbo sutarties nutraukimą darbuotojo inciatyva be svarbių priežasčių, negali būti siejamas su 2019-10-06 įvykio metu nukentėjusiajam padarytais sužalojimais. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog padaryti veido sužalojimai (akivaizdžiai matomomis mėlynės ir nubrozdinimai) sąlygojo nebetinkamą reprezentacinę išvaizdą vykdyti bendrovės vadovo pareigas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minimi sužalojimai buvo padaryti 2019-10-06, o nukentėjusysis D. P. savo prašymu iš darbo buvo atleistas 2020-01-13, todėl neabejotina, kad praėjus daugiau nei trims mėnesiams, jokių kraujosruvų ar nubrozdinimų ant veido nebuvo likę. Maža to, išliekamųjų sužalojimų padarinių (randų) taip pat nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms, apygardos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju jokio priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir pasekmių nėra, t. y. nukentėjusiojo nurodyta priežastis išeiti iš darbo dėl G. L. neteisėtų veiksmų nėra įrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šią nukentėjusiojo D. P.ieškinio dalį dėl 395,78 Eur negautų pajamų priteisimo.

21. Taip pat apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, kuriais ginčijamas priteistos neturtinės žalos dydis. Kaip jau minėta, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl priteistos neturtinės žalos dydžio, visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. P.buvo pareiškęs 4000 Eur civilinį ieškinį jo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į D. P.padarytus sužalojimus, jų pobūdį, patirtas neigiamas emocijas, dvasinius išgyvenimus, iš G. L. priteisė 1200 Eur nukentėjusiojo D. P. patirtai neturtinei žalai atlyginti.

22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusiajam D. P. dėl odos nubrozdinimų kaktoje, poodinės kraujosruvos lūpų kairiame kampe su muštine žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje, kairės plaštakos V-tame piršte, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, dešinio kelio srityje, dešinės plaštakos V-o delnakaulio galvutės lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis jautė fizinį skausmą, stresą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, baimę dėl sveikatos, nepatogumus dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės, buvo nedarbingas pakankamai ilgą laiką. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ne tik į šias aplinkybes, tačiau ir į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, kaltininko G. L. turtinę padėtį ((duomenys neskelbtini)) bei teismų formuojamą praktiką, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajam D. P. iš G. L.priteistas 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimas už nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį aukščiau nurodytais sužalojimais, yra aiškiai per mažas ir neatitinka teismų formuojamos praktikos analogiško pobūdžio bylose. Kaip nurodyta skundžiamame nuosprendyje, kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje, nagrinėjant bylas, kuriose asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą, neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 289 Eur iki 2606 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017 ir kt.). Taigi, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, laikytina, kad teismo nustatytas 1200 Eur neturtinės žalos dydis iš esmės neprieštarauja formuojamai teismų praktikai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į BK 138 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teisingai įvertino įtvirtintus įstatyme, t. y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai taikė. Nors apeliaciniame skunde ypatingai akcentuojamas didesnis veikos pavojingumas dėl išskirtinės G. L. asmenybės, o būtent dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini) kariūnas, turintis ypatingų kovos įgūdžių, tačiau čia reikia pažymėti, kad nesunkus kūno sužalojimas D. P. buvo padarytas smūgiuojant ranka, koja bei suduodant lazda, o ne panaudojant kovų menų veiksmus, todėl vien tai, kad G. L. praeityje lankė sunkiąją atletiką ir įvykio metu buvo (duomenys neskelbtini), studijuojantis vos mėnesį, neleidžia daryti išvados apie nukentėjusiajam kilusį didesnį pavojų, juo labiau nesudaro pagrindo nustatytos neturtinės žalos dydį vertinti kitaip nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas 1200 Eur atlygintinos neturtinės žalos dydis yra protingas bei proporcingas, atitinkantis kaltininko ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, teismų praktiką, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl didinti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

23. Nukentėjusiųjų atstovo advokato pateiktuose apeliaciniuose skunduose matyti, kad abu nukentėjusieji nesutinka ir su priteistomis proceso išlaidomis. Jų teigimu, pirmosios instancijos teismo priteista proceso išlaidų suma už suteiktas advokato paslaugas yra neproporcinga advokato sutartoms ir suteiktoms teisinėms paslaugoms. Tačiau teisėjų kolegija su tuo taip pat nesutinka.

24. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

25. Nukentėjusieji D. P. ir D. P. pateikė duomenis apie patirtas atstovavimo išlaidas, kurias bendrai sudarė 1573 Eur (2 t., b. l. 164-171). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šios išlaidos yra per didelės, todėl iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą G. L. nukentėjusiesiems prašomas priteisti procesų išlaidų sumas sumažino iki 500 Eur ir nukentėjusiajam D. P. priteisė 350 Eur, o D. P. – 150 Eur. Su tokiu sprendimu visiškai sutinka ir teisėjų kolegija. Pirmosios instancijos teismas prašomas sumas sumažino atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą (byla nagrinėjama dėl 2 nesunkių nusikalstamų veikų; bylos aplinkybės buvo aiškios, kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę pripažino), proceso trukmę (įvyko du teisiamieji posėdžiai, bet antras posėdis byloje įvyko tik dėl to, kad nukentėjusysis D. P. pirmo teismo posėdžio metu į bylą nepateikė visų reikšmingų įrodymų, kad būtų teisingai išspręstas ieškinys) bei advokato indėlį procese (abu nukentėjusiuosius atstovavo vienas advokatas, surašyti civiliniai ieškiniai savo aplinkybėmis yra labai panašūs). Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas proceso išlaidų atlyginimo klausimą, netinkamai taikė BPK 106 straipsnio nuostatas. Nukentėjusiųjų atstovo advokato pateiktuose apeliaciniuose skunduose nėra nurodyta nei vieno argumento, sudarančio pagrindą didinti priteistas atstovavimo išlaidas. Nukentėjusiųjų atstovo advokato argumentai, susiję su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), įtakos sprendžiant proceso išlaidų atlyginimo klausimą neturi, kadangi PVM yra atlygio, už suteiktas teisines paslaugas, dalis ir negali būti traktuojamas atskirai, kaip to siekia apeliantas. Todėl vien tai, kad nukentėjusiųjų atstovas advokatas kitaip skaičiuoja proceso išlaidas, nesudaro pagrindo jų didinti. Kolegijos įsitikinimu, apylinkės teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes ir iš D. L. nukentėjusiesiems D. P. ir D. P. prašomas priteisti proceso išlaidų sumas pagrįstai sumažino iki aukščiau nurodytos sumos, t. y. D. P. – 350 Eur, D. P. – 150 Eur. Jokių papildomų argumentų, dėl ko būtų kitaip vertinamos aukščiau išdėstytos aplinkybės ir priteistinos didesnės nukentėjusiųjų patirtos išlaidos, apeliaciniuose skunduose nėra nurodoma.

26. Galiausiai pažymėtina, kad taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti G. L. BK 40 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra motyvuotas ir pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios buvo įvertintos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas išdėstė nuoseklius, aiškius ir logiškus teisinius argumentus dėl G. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kuriais teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti. Nukentėjusiųjų atstovo dėstomi teiginiai, jog atleidus G. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir pilnai netenkinus civilinių ieškinių buvo sukurtas nebaudžiamumo jausmas, yra deklaratyvūs ir atmestini, juolab, kad pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes.

27. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais pagrindais ir motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas galioti pilna apimtimi, o apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiųjų D. P. ir D. P. atstovo advokato Alberto Kručkausko apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Donatas JatužisDanutė ŠvitinienėDaina Vaidachavičienė