Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Jonas Petrikas, D. B. (D. B.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis 2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu Nr. S-21-172-31824 netenkino pareiškėjo 2021 m. liepos 26 d. skundo ir perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Antstolis nurodė, jog pareiškėjo V. K. skunde yra nurodomos faktinės aplinkybės, susijusios su, jo manymu, neteisėtais notaro ir išieškotojo D. B. veiksmais, tačiau nėra nei vieno teiginio ar aplinkybės dėl antstolio atliktų veiksmų neteisėtumo. Antstolis Jonas Petrikas neturi jokių duomenų, kad Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės G. K. išduoti vykdomieji dokumentai įrašai (notarinio registro Nr. 2074 ir Nr. 2076) teismo sprendimu būtų panaikinti ar būtų sustabdytas jų vykdymas, todėl, skolininkui geruoju neatsiskaičius su išieškotoju, antstolis privalo juos vykdyti priverstine tvarka. Antstolis 2021 m. liepos 14 d. patvarkymu Nr. S-21-172-28018 nurodė vykdyti išieškojimą iš skolininko sutuoktinės D. K. darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA. Pažymi, kad antstolis pagrįstai pirmiausia areštavo skolininko sutuoktinei dalį piniginių lėšų prilyginamų darbo užmokesčiui ir pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčiu susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti areštus skolininko V. K. sutuoktinei D. K. priklausančiai daliai piniginių lėšų prilyginamų darbo užmokesčiui, kol per antstolio nustatytą terminą proceso šalys nepasinaudojo joms įstatymo suteikta teise įgyvendinti teisę dėl skolininko turto dalies, esančios bendra jungtine sutuoktinių nuosavybę, nustatymo. Taigi, pareiškėjo skunduose nėra nurodyta nei viena aplinkybė, įtvirtinta CPK 629 straipsnyje, kuria vadovaujantis antstolis turėtų nutraukti vykdomąsias bylas, todėl pareiškėjo reikalavimas nutraukti vykdomąsias bylas yra netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio Jono Petriko žinioje yra šios vykdomosios bylos: vykdomoji byla Nr. 0172/20/00177, vykdoma pagal Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro notarės 2018 m. liepos 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2074 dėl 1100,50 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. K., išieškotojo D. B. naudai; vykdomoji byla Nr. 0172/20/00178, vykdoma pagal Klaipėdos miesto 10-ojo notaro biuro 2018 m. liepos 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2076 dėl 2990,00 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko V. K., išieškotojo D. B. naudai.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0172/20/00177 duomenų matyti, kad antstoliui užklausus Lietuvos Respublikos Gyventojų registrą buvo nustatyta, kad V. K. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su D. K.. Taip pat patikrinus vedybų sutarčių registrą nustatyta, kad vedybų sutartis tarp V. K. ir D. K. sudaryta nebuvo.

Antstoliui nustačius, jog skolininko V. K. asmeninės nuosavybės turto skolos padengimui nepakanka buvo priimtas sprendimas skolos išieškojimą vykdyti iš skolininko turto, esančio jungtinėje nuosavybėje.

Antstolis Jonas Petrikas 2021 m. liepos 14 d. priėmė patvarkymą dėl darbo užmokesčio arešto Nr. S-21-172-28018, kuriuo antstolis reikalauja iš skolininko sutuoktinės D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 30 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieno MMA.

2021 m. liepos 14 d. turto arešto aktu Nr. B21-116 buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas, esantis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Sudarius turto arešto aktą skolininkui raštu buvo pasiūlyta nustatyti skolininko dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje bendru skolininko ir kitų bendraturčiu susitarimu. Kartu su raštu skolininkui buvo išsiųsta susitarimo forma.

Pareiškėjas V. K. 2021 m. liepos 26 d. skundu dėl antstolio veiksmų prašo panaikinti antstolio 2021 m. liepos 14 d. patvarkymą „Dėl darbo užmokesčio arešto“ Nr. S-21-172-28018, kuriuo nukreiptas piniginis išieškojimas į pareiškėjo, t. y. skolininko V. K. sutuoktinės D. K. darbo užmokestį ar jam prilyginamas pinigines lėšas; vykdomąsias bylas Nr. 0172/20/00177, Nr. 0172/20/00178 nutraukti. Pareiškėjas teigia, kad vykdomoji byla Nr. 0172/20/00177 turi būti nutraukta, nes vekselis, kurio pagrindu išduotas vykdomasis įrašas, galbūt suklastotas. Dėl vykdomosios bylos Nr. 0172/20/00178 pareiškėjas teigia, kad ji turi būti nutraukta, nes 2016 m. pareiškėjas išdavė paprastąjį vekselį 2 999 Eur sumai, todėl skundžiame antstolio patvarkyme nurodytas 3011,69 Eur išieškojimas yra neteisingas ir vekselis galbūt suklastotas. Taip pat pareiškėjas mano, kad yra praleistas terminas vykdomiesiems dokumentams išduoti bei vykdomiesiems dokumentams perduoti vykdyti antstoliui.

Antstolis 2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu Nr. S-21-172-31824 netenkino, be kita ko, pareiškėjo 2021 m. liepos 26 d. skundo ir perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016).

Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentus, visų pirmą, pažymėtina, kad pagal CPK 651 straipsnio 1 dalį antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per tris darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Kliūtys priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti yra išvardintos CPK 651 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 651 straipsnio 3 dalį, nenustatęs CPK 651 straipsnio 2 dalyje nurodytų kliūčių, antstolis patvarkymu priima vykdomąjį dokumentą ir pradeda jį vykdyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 651 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu antstoliui nėra suteikta įgaliojimų, priimant vykdomąjį įrašą priverstiniam vykdymui, tikrinti vykdomojo įrašo ar vekselio, kurio pagrindu jis išduotas, teisėtumo arba jo išdavimo aplinkybių (kaip antai, ar nėra praleistas terminas kreiptis dėl vykdomojo įrašo išdavimo). Pabrėžtina, kad pareiškėjas taip pat nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių, kad vekseliai ar jų pagrindu išduoti vykdomieji įrašai būtų nuginčyti teismine tvarka, kaip suklastoti ar išduoti nesilaikant įstatyme nustatytų terminų, t. y. įstatymų nustatyta tvarka reiškiant ieškinį ginčo teisenos tvarka dėl atitinkamų dokumentų pripažinimo negaliojančiais. Todėl, pareiškėjui nenuginčijus vekselių ar vykdomųjų įrašų teisėtumo, antstolio veiksmai, vykdant priverstinį išieškojimą pagal nurodytus vykdomuosius įrašus, šiuo aspektu yra teisėti.

Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 651 straipsnio 2 dalies 4 punktą, sprendžiant, ar nėra akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį dokumentą ir pradėti vykdymo veiksmus, patikrinama, ar vykdomasis dokumentas pateiktas vykdyti nepraleidus pateikimo vykdyti senaties termino (CPK 606 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl notaro vykdomojo įrašo pateikimo priverstinai vykdyti termino, įstatymai, reglamentuojantys vekselių teisinius santykius ir notaro vykdomųjų įrašų išdavimą, nukreipia į CPK nuostatas, todėl turi būti taikomas CPK 606 straipsnyje nustatytas penkerių metų vykdomojo dokumento (šiuo atveju notaro vykdomojo įrašo) pateikimo vykdyti terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-186/2015). Atsižvelgiant į tai, kad aptariami vykdomieji įrašai išduoti 2018 m. liepos 19 d., o pateikti vykdyti 2020 m. vasario 25 d., penkerių metų senaties terminas vykdomiesiems įrašams pateikti vykdyti nėra praleistas.

Dėl atsakovo teiginių, susijusių su vykdomojoje byloje Nr. 0172/20/00178 išieškoma 3011,69 Eur suma, teismas pažymi, kad 2018 m. liepos 19 d. vykdomasis įrašas Nr. 2076 išduotas ne tik dėl pagrindinės sumos pagal vekselį, t. y. 2990,00 Eur, bet ir dėl notaro atlyginimo ir kt. Taigi iš viso iš pareiškėjo minėtoje vykdomojoje byloje yra išieškoma 3011,69 Eur suma bei palūkanos.

Nesant panaikintiems vykdomiesiems įrašams ir nenustačius, kad jie neteisėtai priimti vykdyti (CPK 629 straipsnio 1 dalies 5, 9 punktai), nėra pagrindo spręsti, kad vykdomosios bylos turėtų būti nutrauktos.

Pažymėtina ir tai, kad vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kuris reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka <...>. Iš minėto teisinio reglamentavimo seka, jog pirmiausia turtas yra areštuojamas, o tik po to imamasi veiksmų, siekiant nustatyti skolininko dalį bendrojoje nuosavybėje, bei tik nustačius skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, gali būti pradėtas vykdyti išieškojimas. Be to, pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą.

Pažymėtina, kad turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar apribojimas (CPK 675 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis jokių tiesioginių išieškojimo veiksmų neatliko, o tik pagal minėtas CPK 667 straipsnio 1 dalies nuostatas surašė turto arešto aktą bei pasiūlė skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui užpildytą sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šis antstolio (jo padėjėjos) siūlymas nėra įvykdytas. Pažymėtina, kad tik nustačius bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto skolininko dalis, yra išieškoma iš skolininko turto dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).

Paminėtina, kad vykdymo proceso dalyviams nepasinaudojus antstolio pasiūlymais, o ir išieškotojui per nustatytą terminą nesikreipus į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, išieškojimas iš šio turto turės būti nutrauktas ir pakartotinai pagal tą patį vykdomąjį dokumentą galėtų būti nukreiptas ne anksčiau kaip praėjus vieneriems metams po išieškojimo iš to turto nutraukimo dienos (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiam kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Esant nustatytam teisiniam reglamentavimui ir nenustačius pagrindų vykdomosios bylos nutraukimui, teismas neturi pagrindo abejoti antstolio 2021 m. liepos 14 d. patvarkymo Nr. S-21-172-28018 vykdyti išieškojimą iš skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų, teisėtumu.

Esant teismo nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, 291 straipsniu, 510 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. K. skundą dėl antstolio veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus vykdomąsias bylas Nr. 0172/20/00177, Nr. 0172/20/00178 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.