Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-22 · Civilinė byla Nr. e2S-2212-656/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-22
Bylos Nr.
e2S-2212-656/2022
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Ignotas
Ieškovas
R. B.
Atsakovas
N. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2212-656/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-14527-2022-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) R. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei N. K. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pirmosios instancijos teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovo R. B. (toliau – ieškovas) ieškinį atsakovei N. K. (toliau – atsakovė), kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės 18 800 Eur dydžio žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Šalies argumentai

2. Ieškovas ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) areštuoti atsakovės nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias jai ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis 18 800 Eur dydžio apimtyje; 2) nustatyti prievolę atsakovei kas mėnesį iki teismo sprendimo visiško įvykdymo mokėti 940,00 Eur dydžio sumą į teismo depozitinę sąskaitą, kaip nuomos mokestį už butą, esantį (duomenys neskelbtini).

3. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė argumentais, kad atsakovei pareikšti ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti. Didelės ieškinio sumos faktą patvirtina tai, kad atsakovė yra fizinis asmuo, jos gaunamų pajamų dydis nežinomas. Anot ieškovo, atsakovės nesąžiningumą įrodo neteisėti jos veiksmai – sąmoningas ir žinomai neteisėtas naudojimasis ir gyvenimas svetimame turte. Ieškovo teigimu, atsakovė laikytina nesąžiningu asmeniu, todėl sužinojusi apie teismui teikiamą ieškinį dėl žalos atlyginimo, gali bandyti jai priklausantį turtą ar pinigines lėšas perleisti tretiesiems asmenims ar mėginti kitais būdais šį turtą paslėpti, kas pagrindžia grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Tvirtino, kad atsakovė ir toliau neteisėtai bei neatlygintinai gyvena ir naudojasi jo asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu. Tokiu būdu atsakovė yra daug pranašesnėje už ieškovą procesinėje padėtyje, todėl siekiant apsaugoti ieškovo teisėtus interesus, ieškovas prašo taikyti laikinąsias priemones, nukreiptas ir į ateitį, t. y. nustatyti prievolę atsakovei kas mėnesį, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, mokėti 940,00 Eur dydžio sumą į teismo depozitinę sąskaitą kaip nuomos už butą mokestį.

Šalies argumentai

4. Ieškovas taip pat prašė užtikrinti įrodymus - įpareigoti atsakovę iš anksto raštu sutartu laiku sudaryti galimybę ieškovui bei jo atstovams apžiūrėti butą iš vidaus ir išorės, daryti nuotraukas, vaizdo įrašus ir/ar kitaip rinkti reikiamą informaciją siekiant nustatyti tikslią priešieškinio reikalavimų apimtį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. liepos 10 d. nutartimi atmetė ieškovo R. B. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo.

Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

Motyvuojamoji dalis

6. Teismas pripažino ieškinį preliminariai pagrįstu, tačiau nenustatė kitos CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nurodė, kad didelės ieškinio sumos ir asmens, kuriam prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, finansinės būklės kriterijai nėra pakankami laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir gali būti vertinami tik kaip papildomi. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, gali patvirtinti tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, atsakovo ketinimus paslėpti, perleisti ar įkeisti turtą, turint tikslą išvengti teismo sprendimo įvykdymo.

8. Ieškovas atsakovės nesąžiningumą grindžia tuo, kad atsakovė, neturėdama jokio teisinio pagrindo, piktybiškai ir nesąžiningai neišsikelia iš jam priklausančio buto, juo neatlygintinai naudojasi. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės, atsakovės vengimas išsikelti iš buto (duomenys neskelbtini), yra pagrindas ieškovui kreiptis į teismą ir savo teises ginti teismine tvarka, bet tai savaime nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad šiuo metu tarp tų pačių šalių Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9017-845/2022 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl nuosavybės pripažinimo pagal preliminariąją sutartį. Minėtoje civilinėje byloje ieškovė prašo pripažinti jai nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal jos ir D. B. (teisių ir pareigų perėmėjas – atsakovas R. B.), sudarytą (duomenys neskelbtini) preliminariąją buto pirkimo pardavimo sutartį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, kad tarp šalių vyksta ginčas dėl atsakovės nuosavybės teisės į ginčo butą, todėl nėra pagrindo spręsti apie atsakovės akivaizdų nesąžiningumą. Nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, jog atsakovė turi realių ketinimų savo turtą paslėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Aplinkybė, kad atsakovė žino apie egzistuojančią prievolę ieškovui, savaime nesudaro pagrindo spręsti apie šio asmens nesąžiningus ketinimus išvengti tokios prievolės vykdymo.

10. Nenustatęs grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, teismas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė kaip nepagrįstą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Dėl prašymo užtikrinti įrodymus

11. Ieškovas prašo užtikrinti įrodymus ir įpareigoti atsakovę iš anksto raštu sutartu laiku sudaryti galimybę ieškovui bei jo atstovams apžiūrėti butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš vidaus ir išorės, daryti nuotraukas, vaizdo įrašus ir/ar kitaip rinkti reikiamą informaciją siekiant nustatyti tikslią priešieškinio reikalavimų apimtį.

12. Pagal CPK 221 straipsnį asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įrodymų užtikrinimas yra savarankiškas procesinis institutas, kurio pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei, kuri, nesiėmus procesinių įrodymų užtikrinimo priemonių, apsunkintų proceso dalyvio įrodinėjimo pareigos įgyvendinimą ir jo galimybę įrodyti savo reikalavimų ar atsikirtimų faktinį pagrindą. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo.

Žemesnės instancijos teismas

13. Ieškovas prašymą dėl įrodymų užtikrinimo grindžia argumentu dėl objektyvios žalos (nuostolių) apimties nustatymo. Ieškovo teigimu, atsakovė nesutiko su pateiktu prašymu apžiūrėti butą. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad vėlesnis įrodymų apie nuostolių (žalos) dydį pateikimas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, kad tokius įrodymus nėra galimybės gauti kitomis ieškovui prieinamomis priemonėmis, todėl prašymą dėl įrodymų užtikrinimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

14. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir įrodymų užtikrinimo tenkinti. Atskirojo skundo argumentai:

14.1. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymui buvo visos sąlygos. Teismas nepagrįstai vertino Ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes kaip neturinčias įrodomosios vertės Atsakovės nesąžiningumui pagrįsti. Atsakovės nesąžiningumą įrodo jos neteisėti veiksmai - sąmoningas ir žinomai neteisėtas naudojimasis ir gyvenimas svetimame turte, kuris yra nesuderinamas su sąžiningo elgesio standartu. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovės elgesį iki ieškinio pateikimo dienos: ji su D. B. sudarė taikos sutartį (kuri buvo patvirtinta 2018-05-22 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi), tačiau jos nevykdė ir neįvykdė; ji nuo 2020-10-16 dienos neįvykdė teisėtų ieškovo įpareigojimo išsikelti iš jam nuosavybės teise priklausančio Buto, nesudarė galimybių jam apžiūrėti Butą.

14.2. Teismas, atmesdamas Ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, paneigė šalių interesų pusiausvyros principą.

14.3. Kitos civilinės bylos Nr. e2-9017-845/2022, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, faktinės aplinkybės geriausiai atskleidžia Atsakovės sąmoningą nesąžiningumą ir siekį neteisėtais būdais užvaldyti svetimą turtą. Vienintelis dokumentas, kuriuo atsakovė nurodytoje byloje teigia įgijusi nuosavybės teises į ginčo butą, yra neva tarp D. B. ir N. K. sudaryta Preliminari Buto pirkimo-pardavimo sutartis. Tačiau į bylą pateiktas ne preliminarios sutarties originalas, o akivaizdi kompiuteriu skanuota ar spausdinta dokumento kopija, kuri yra tikėtinai suklastota ir netikra. Įvertinus išdėstytą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė nesant pagrindo konstatuoti Atsakovės nesąžiningumui.

Žemesnės instancijos teismas

14.4. Teismas netinkamai taikė teisės normas dėl įrodymų užtikrinimo taikymo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad Ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad vėlesnis įrodymų apie nuostolių (žalos) dydį pateikimas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Siekiant nustatyti realią ir objektyvią žalos (nuostolių) apimtį, reikalinga atlikti retrospektyvų nekilnojamojo turto nuomos kainos vertinimą. Dėl ko ieškovas kaip teisėtas turto savininkas kreipėsi į atsakovę dėl galimybės atlikti buto apžiūrą, nes kitų būdų patekti į Butą neturi.

15. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, ginčijamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimo argumentai:

15.1. Ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, jog Atsakovė specialiai siekia sumažinti savo turimo turto masę, jį įkeisti ar pan. Atitinkamai, Ieškovas laikytinas neįrodžiusiu Atsakovės nesąžiningumo ir teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, kaip antrosios būtinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Ieškovo nurodoma aplinkybė, kad Atsakovė neva neteisėtai naudojasi ginčo butu bei kitos Ieškovo nurodomos su tuo susijusios aplinkybės, jokiu būdu nereiškia Atsakovės nesąžiningumo, nes Atsakovė ilgą laiką iki šios civilinės bylos iškėlimo (nuo 2016 metų) gyvena minėtame bute ir Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-9017-845/2022 siekia pripažinti savo nuosavybės teisę į minėtą butą.

15.2. Dėl įrodymų užtikrinimo atskirajame skunde nurodoma, kad šis prašymas teikiamas siekiant nustatyti realią ir objektyvią žalos (nuostolių) apimtį, reikalinga atlikti retrospektyvų nekilnojamojo turto nuomos kainos vertinimą ir kad kitais būdais jis to padaryti neturi galimybės.

15.3. Pagal CPK 221 straipsnį asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Įrodymų užtikrinimo klausimu teismas rašytinio proceso tvarka priima nutartį, kurioje nurodo jos įvykdymo tvarką ir būdą. Ieškovas nenurodo jokių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad vėlesnis retrospektyvaus buto nuomos kainos vertinimo ataskaitos pateikimas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Atitinkamai, Ieškovas laikytinas neįrodžiusiu pagrindo taikyti įrodymų užtikrinimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

17. Bylos nagrinėjimo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei įrodymų užtikrinimą, teisėtumas.

Dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones

18. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodyta praktika).

19. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šios sąlygos egzistavimo nepasisako. Byloje bus vertinama, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.

20. Vertinant grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui egzistavimą, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, todėl sprendimas dėl grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimo priimamas įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes.

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas šioje byloje pareiškė atsakovei turtinį reikalavimą, prašydamas iš atsakovės priteisti 18 800 Eur dydžio žalos atlyginimą. Ieškovas grėsmę teismo sprendimo įvykdymui sieja su didele ieškinio suma atsakovei kaip fiziniam asmeniui bei atsakovės nesąžiningumu.

22. Egzistuojančią realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui privalo įrodyti asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, sprendžiant dėl galinčios atsirasti grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien reikalavimo dydis savaime negali būti vertinamas kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą, jog tokia grėsmė egzistuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-305-464/2018). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir tuomet, kai esama duomenų apie atsakovo nesąžiningumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. 2017 balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017). Tačiau nuosekliai plėtojamojoje teismų praktikoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu laikomasi pozicijos, kad šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1591-370/2020).

23. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis anksčiau minėtais kriterijais, įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, sprendžia, kad jos nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės nesąžiningumo, t. y. manyti, kad atsakovė ėmėsi ar gali imtis nesąžiningų veiksmų, siekdama išvengti būsimo galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymo (paslėpti, perleisti turtą ar pan.). Ieškovo nurodyti argumentai, kad atsakovė gyvena ieškovui nuosavybės teise priklausančiame bute, nebendradarbiauja, neįleidžia į butą jo apžiūrėti, yra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir savaime nepagrindžia, kad atsakovė atlieka kokius nors nesąžiningus veiksmus, siekdama apsunkinti būsimo galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą.

24. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis tarp tų pačių šalių Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-9017-845/2022 pagal ieškovės N. K. ieškinį atsakovui R. B. dėl daiktinių teisių į ginčo butą pagal preliminariąją sutartį, sudarytą tarp Na. K. ir D. B. (buvusio buto savininko, kurio teises paveldėjo R. B.). Nors apeliantas remiasi tuo, kad nurodytoje byloje N. K. yra pateikusi galimai suklastotą dokumentą (preliminariąją sutartį), tačiau pažymėtina, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina įrodymų, juo labiau kitoje civilinėje byloje, nes tai bus atliekama ginčą nagrinėjant iš esmės.

25. Atsakovės tvirtinimu, ji nuo 2016 metų gyveno nurodytame bute. Todėl, esant teisminiam ginčui dėl buto daiktinių teisių, vien atsakovės gyvenimas tame bute nesudaro pagrindo konstatuoti jos akivaizdų nesąžiningumą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės bus šios bylos įrodinėjimo dalykas.

26. Nenustačius atsakovės nesąžiningumo, vien tik ieškinio sumos dydis nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Kaip jau buvo ne kartą išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo, laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018; 2019 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-262-464/2019; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1644-330/2020), todėl laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos kaip instrumentas skolininko turtui, iš kurio kreditorius galėtų vėliau patenkinti reikalavimą, sukaupti.

Dėl prašymo užtikrinti įrodymus

27. Ieškovas prašo užtikrinti įrodymus ir įpareigoti atsakovę iš anksto raštu sutartu laiku sudaryti galimybę ieškovui bei jo atstovams apžiūrėti butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš vidaus ir išorės, daryti nuotraukas, vaizdo įrašus ir/ar kitaip rinkti reikiamą informaciją siekiant nustatyti tikslią priešieškinio reikalavimų apimtį.

28. Pagal CPK 221 straipsnį asmenys, kurie turi pagrindą baimintis, kad pateikti jiems reikalingus įrodymus vėliau pasidarys negalima arba sunku, gali prašyti teismą, tiek prieš ieškinio padavimą, tiek ir padavus jį, užtikrinti šiuos įrodymus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog įrodymų užtikrinimas yra savarankiškas procesinis institutas, kurio pagrindas – pagrįsta grėsmė įrodymų pateikimo galimybei. Pareigą įrodyti egzistuojantį įrodymų užtikrinimo pagrindą turi prašymą dėl įrodymų užtikrinimo pateikiantis asmuo.

29. Ieškovas prašymą dėl įrodymų užtikrinimo grindžia argumentu dėl objektyvios žalos (nuostolių) apimties nustatymo. Ieškovo teigimu, atsakovė nesutiko su pateiktu prašymu apžiūrėti butą. Teismo vertinimu, ieškovas nepateikė objektyvių duomenų, kad vėlesnis įrodymų apie nuostolių (žalos) dydį pateikimas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu. Taip pat nepateikė duomenų, kad įrodymų rinkimas negalimas kitu būdu, pavyzdžiui, įpareigojant atsakovę pateikti duomenis, fotonuotraukas ir pan. Todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad prašymas dėl įrodymų užtikrinimo atmestas nepagrįstai.

30. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

31. Atsižvelgiant į išdėstytą, atskirasis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.

Teisėjas Andrius Ignotas