Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1072-261/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-28
Bylos Nr.: eA-1072-261/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-62-3-00817-2018-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Stasys Gagys (pirm.), Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas: M. P. B.
Atsakovas: Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

Kategorijos

22.2Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimas

Administracinė byla Nr. eA-1072-261/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00817-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 22.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 28 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pareiškėjo M. P. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas M. P. B. su skundu kreipėsi į teismas, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymą Nr. EPK-143 „Dėl M. P. B. kvalifikacinės klasės ir kvalifikacijos tobulinimo“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas, kuriuo jam nuo 2018 m. balandžio 3 d. pažeminta kvalifikacinė klasė nuo pirmos iki antros bei Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Personalo skyriaus vedėja įpareigota iki 2018 m. balandžio 30 d. parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimo priemonių planą, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Įsakymas naikintinas, kadangi atsakovas siekia priešingų tikslų, nei numatyta įstatyme, t. y. siekia ne pareiškėjo tarnybinę veiklą sąžiningai įvertinti, o susidoroti su juo dėl to, kad pastarasis ėmėsi veiksmų dėl neteisėtos įstaigos vadovo veiklos. Tiek VDI vadovas, tiek VDI Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija neobjektyviai ir nevisapusiškai vertino pareiškėjo 2017 metų tarnybinę veiklą. Vertindamas pareiškėjo tarnybinę veiklą vadovas sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymo priėmimo tikslas yra ne pareiškėjo tarnybinę veiklą sąžiningai įvertinti, o su juo susidoroti, kadangi jis nesitaikstė su VDI vadovo neteisėta veikla, viešino jo daromus teisės pažeidimus, pasisakydavo dėl tam tikrų įsakymų neteisėtumo, jį kritikavo dėl karjeros aplinkybių. VDI vadovas už kritiką ėmė persekioti pareiškėją, pradėjo daugybę tarnybinių nusižengimų tyrimų.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog anksčiau neturėjo tarnybinių nuobaudų, jo tarnyba buvo puikiai vertinama, todėl logiškai nepaaiškinama, kaip vieno vadovo (tuometinio Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus V. M.) jis buvo vertinamas itin gerai, o kitam staiga tapo labai blogas. Pareiškėjas akcentavo, jog vertinimo komisija itin daug VDI Kauno teritorinio skyriaus tarnautojų įvertino labai gerai, tai neabejotinai patvirtina labai gerą ir pareiškėjo, kaip vadovo, veiklą.

5. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimas yra išdėstytas VDI vadovo surašytoje 2018 m. sausio 19 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 87 (toliau – ir Išvada Nr. 87), kurioje nėra nustatyta, kad Kauno teritorinis skyrius padarė kokių nors konkrečių klaidų, kurios būtų nulėmusios skyriuje vykdomos nelegalaus ar nedeklaruoto darbo kontrolės prastesnius rezultatus. Vadovas nepateikė jokių įrodymų, kad Kauno teritorinis skyrius turėjo realias galimybes nustatyti daugiau nelegaliai dirbusių užsieniečių, nei nustatė. Kauno teritorinis skyrius tinkamai atliko nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolę, o nurodytos pastabos yra akivaizdžiai nepagrįstos. Be to, nebuvo skirta užduotis pasiekti, kad nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės rezultatyvumas nebūtų mažesnis už VDI vidurkį.

6. Pareiškėjas teigė, kad Išvados Nr. 87 grafoje „Pagrindiniai praėjusių 2017 (metų) veiklos rezultatai“ nurodyta trečioji užduotis: sustiprinti socialinės partnerystės lygį – ne mažiau kaip 4 susitikimai su partneriais. VDI vadovas teigė, kad ši užduotis neįvykdyta, kadangi jis nustatyta tvarka nefiksavo tokių susitikimų. Šie teiginiai nepagrįsti, jis nurodė, jog turėjo daug susitikimų tiek su darbdavių, tiek su darbuotojų atstovais, jog konkretūs asmenys gali patvirtinti atitinkamas aplinkybes, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Be to, socialinės partnerystės lygis yra stiprinamas įvairiausiais būdais, tai ne tik susitarimai su partneriais dėl konkrečių priemonių, bet ir nuolatinis bendravimas, diskusijos tarp partnerių palaikymas, problemų aiškinimasis.

7. Pareiškėjas nesutiko su Išvados Nr. 87 teiginiais, kad pareiškėjas neįvykdė ketvirtosios užduoties, t. y. nepateikė ne mažiau kaip 4 pasiūlymų skyriaus veiklos optimizavimo klausimais, taip pat nesutiko, kad neįvykdė penktosios užduoties, kadangi laiku nepateikė ataskaitos apie VDI kovos su korupcija programos ir jos priemonių plano įgyvendinimo vykdymą.

8. Pareiškėjas pabrėžė, kad Išvados Nr. 87 teiginys, kad šeštąją užduotį pareiškėjas įvykdė tik iš dalies, nes tik patenkinamai vykdė Kauno teritorinio skyriaus inspektorių atliktų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir tyrimo įforminimo kokybės pirminę kontrolę, yra nepagrįstas.

9. Pareiškėjas akcentavo, kad Išvadoje Nr. 87 nurodyta septintoji užduotis: iš esmės pagerinti interesantų aptarnavimą (vertinimo rodiklis – interesantų nusiskundimų skaičius), pareiškėjo nuomone, šią užduotį jis atliko labai gerai, o vadovas jos nepagrįstai nevertino.

10. Pareiškėjas nurodė, kad jis pakankamai dirba su DSS IS informacine sistema, žino lokalinius teisės aktus, su jų pakeitimais supažindina pavaldžius tarnautojus, tiek savo, tiek pavaldžių tarnautojų darbo laiką skirsto efektyviai, apie savo išvykimą iš skyriaus visuomet informuodavo vyriausiąsias specialistes. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1106 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 8¹ ir 9 punktais, pareiškėjas teigė, kad vertinant tarnautojo tarnybinę veiklą turi būti organizuojamas pokalbis tarp tiesioginio vadovo ir vertinamo tarnautojo, kurio metu aptariamos vertinimui svarbios aplinkybės. Nagrinėjamu atveju toks pokalbis nevyko – vadovas tik išdėstė savo poziciją, o pareiškėjui galimybės pasisakyti ir argumentuotai paneigti vadovo teiginius nesuteikė. VDI Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija, vertindama jo 2017 metų tarnybinę veiklą, priėmė 2018 m. kovo 26 d. išvadą Nr. 1 (toliau – ir Išvada Nr. 1), kuria visiškai pritarė vadovo nepagrįstai Išvadai Nr. 87 ir jokio vertinimo neatliko, Išvados Nr. 1 nemotyvavo. Pareiškėjo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad Išvada Nr. 87 dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo yra neobjektyvi ir nevisapusiška, vadovas buvo šališkas bei nusiteikęs priešiškai pareiškėjui.

Atsiliepimas

11. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

12. Atsakovas paaiškino, kad savo skundą pareiškėjas iš esmės grindžia nesutikimu su Išvada Nr. 87. Įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinės veiklos kasmetinį ir neeilinį vertinimą ir kvalifikacinių klasių jiems suteikimą reguliuoja Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909. Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai taip pat yra patvirtinti Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909.

13. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo vykdomas nepažeidžiant Taisyklių reikalavimų. Tiesioginis vadovas, pasibaigus 2017 metams, kurių valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo vertinama, pareiškėjui pateikė užpildyti Kvalifikacijos vertinimo anketą. 2018 m. sausio 19 d. vyko pareiškėjo pokalbis su jo tiesioginiu vadovu Lietuvos Respublikos vyriausiuoju valstybiniu darbo inspektoriumi J. G. (toliau – ir Tiesioginis vadovas), kuris užpildė vertinimo anketą ir surašė Išvadą Nr. 87. Tiesioginis vadovas pareiškėjo veiklą įvertino patenkinamai, o Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Vertinimo komisija) 2018 m. kovo 26 d. išvadoje Nr. 1 pritarė tokiam vertinimui ir pasiūlė suteikti pareiškėjui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę bei tobulinti kvalifikaciją.

14. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo motyvu, jog vadovas siekia ne pareiškėjo tarnybinę veiklą sąžiningai įvertinti, o susidoroti su juo. Šiuos teiginius atsakovas vertino kaip deklaratyvius, abstrakčius ir nepagrįstus. Nors pareiškėjas teigė, kad jo tarnyba buvo gerai vertinama, tačiau pareiškėjas eina karjeros valstybės tarnautojo Kauno skyriaus vedėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus pareigas nuo 2012 m. lapkričio 30 d. ir tik už pirmus ne visus tarnybos metus jis buvo vertintas „labai gerai“, kitų kasmetinių tarnybinių vertinimų metu jo tarnybinė veikla buvo vertinama „gerai“, nurodant tobulintinas tarnybinės veiklos sritis.

15. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjo veikla buvo vertinama objektyviai, jam buvo suteikta teisė pasisakyti tarnybinės veiklos vertinimo klausimais tiek pokalbio su tiesioginiu vadovu metu, tiek Vertinimo komisijos posėdžio metu. Pareiškėjas yra vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas, todėl jo kvalifikacija buvo vertinama atsižvelgiant į įstaigos vadovui arba karjeros valstybės tarnautojui, einančiam valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, nustatytus valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Buvo vertinami ir gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiekti rezultatai, vykdant jo vadovaujamam Kauno teritoriniam skyriui suformuluotas užduotis. 2017 m. sausio 19 d. pareiškėjo Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 79 jam buvo nustatytos šios 2017 m. užduotys: įvykdyti planines užduotis (100 procentų); nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės efektyvumas – 33 procentai; sustiprinti socialinės partnerystės lygį – ne mažiau kaip 4 susitikimai su partneriais; pateikti pasiūlymus skyriaus veiklos optimizavimo klausimais – ne mažiau kaip 4; įvykdyti visus pavedimus laiku ir teikti ataskaitas; nuosekliai vykdyti vidaus kontrolės procedūras ir teikti pasiūlymus, iš esmės pagerinti interesantų aptarnavimą. Tarnybinės veiklos vertinimo metu nustatyta, kad tik dvi užduotys, nurodytos 2017 m. sausio 19 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 79, buvo įvykdytos.

16. Atsakovas akcentavo, kad 2017 m. buvo pastebėta bloga situacija vykdant nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolę skyriuje rezultatyvumo aspektu, kadangi skyriaus vedėjo veikla nelegalaus darbo kontrolės srityje apima ir rezultatyvumo rodiklius. Pareiškėjui 2017 m. sausio 19 d. nustatyta užduotis – sustiprinti socialinės partnerystės lygį – ne mažiau kaip 4 susitikimai su partneriais, tačiau pareiškėjas nustatyta tvarka nefiksavo susitikimų, todėl pagrįstai konstatuota, kad užduotis neįvykdyta. Nustatyta užduotis – pateikti ne mažiau kaip 4 pasiūlymus skyriaus veiklos optimizavimo klausimais. Rodiklis neįvykdytas, vertinamuoju laikotarpiu Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui nepateiktas nė vienas pasiūlymas skyriaus veiklos optimizavimo klausimais. Nustatyta užduotis – įvykdyti visus pavedimus laiku ir teikti ataskaitas – 100 procentų. Užduotis neįvykdyta, nepateikta ataskaita apie kovos su korupcija programos ir jos priemonių plano įgyvendinimo vykdymą, nevykdomas 2017 m. sausio 2 d. Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas Nr. V-01, ne laiku buvo vykdoma (vilkinama) 2017 m. gegužės 23 d. užduotis su pavedimu Nr. 260391, už tai buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Nustatyta užduotis nuosekliai vykdyti vidaus kontrolės procedūras ir teikti pasiūlymus – 100 procentų įvykdyta iš dalies, tik patenkinamai vykdyta Kauno teritorinio skyriaus inspektorių atliktų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir tyrimo įforminimo kokybės pirminė kontrolė.

17. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas nesiekia vykdomos veiklos gerinimo, nenurodo pavaldiems asmenims veiklos prioritetų, sistemingai nevykdo pareigybės aprašymo 7.12 punkto reikalavimo, nevykdo VDI vadovo bei jo pavaduotojų pavedimų ir nurodymų, kad būtų pasiekti VDI strateginiai tikslai. Atsakovo nuomone, pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas vyko nepažeidžiant nustatytos procedūros, todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti skundą.

II.

18. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimu pareiškėjo M. P. B. skundą atmetė.

19. Teismas nurodė, kad nagrinėjamos bylos dalykas – Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. EPK-143 „Dėl M. P. B. kvalifikacinės klasės ir kvalifikacijos tobulinimo“ pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas iš esmės skundą grindė nesutikimu su Išvada Nr. 87, vertindamas ją kaip šališką, neobjektyvią ir nepagrįstą.

20. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas (22 str. 2 d.), Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (9–26 p.), taip pat minėtu nutarimu patvirtinti Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai.

21. Teismas, atsižvelgęs į minėtų teisės aktų nuostatas, konstatavo, kad šiuo atveju Tiesioginis vadovas vertinimo komisijos nariams išsamiai apibūdino valstybės tarnautojo gebėjimus, būtinus valstybės tarnautojo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms atlikti, taip pat pristatė valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla vertinama, kvalifikaciją ir tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje išdėstytus argumentus. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija, tai yra atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti grįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis, taip pat kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų, teismas nurodė, kad bylos duomenys neginčijamai patvirtina, jog pareiškėjo tiesioginis vadovas, pasibaigus 2017 metams, kurių valstybės tarnautojo tarnybinė veikla buvo vertinama, pareiškėjui pateikė užpildyti Taisyklių 3 ir 5 prieduose nurodytą atitinkamą Kvalifikacijos vertinimo anketą. 2018 m. sausio 19 d. vyko vertinamo valstybės tarnautojo – pareiškėjo pokalbis su jo Tiesioginiu vadovu. Tiesioginis vadovas užpildė vertinimo anketą ir surašė Išvadą Nr. 87, kurioje pareiškėjo veikla buvo įvertinta patenkinamai. Vertinimo komisija Išvadoje Nr. 1 pritarė Tiesioginio vadovo vertinimui ir pasiūlė suteikti pareiškėjui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę bei tobulinti kvalifikaciją.

22. Teismas pabrėžė, kad tiesioginio vadovo, kuris nesutinka su vertinamo valstybės tarnautojo nurodytais balais ir dėl to nurodo kitokį balą, komentaras (pagrindimas) yra svarbus vertinimo anketos elementas tiesioginio vadovo nesutikimo su vertinamo valstybės tarnautojo nurodytais balais atveju. Šiuo atveju, VDI vadovas vertinimo anketoje pažymėtus balus išsamiai ir motyvuotai pagrindė, o Vertinimo komisija posėdžio metu taip pat aiškinosi anketoje ir išvadoje vadovo išdėstytų argumentų pagrįstumą, pareiškėjui buvo užduodami papildomi klausimai, susiję su jo tarnybine veikla, jam suteikta galimybė paaiškinti visas aplinkybes, pateikti papildomus įrodymus, pagrįsti savo prieštaravimus. Tai patvirtina Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas. Šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdžio metu visi komisijos nariai, kurie nurodė, kad buvo susipažinę su visa vertinimui pateikta medžiaga, posėdyje pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti papildomus dokumentus, tačiau šia teise jis nepasinaudojo. Vertinimo komisijos nariai taip pat paaiškino, kad kiekvienas komisijos narys individualiai vertino pareiškėjo veiklą, niekas iš jų nepareiškė atskirosios nuomonės ir vienbalsiai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą „patenkinamai“. Komisijos narė Valstybės tarnybos departamento atstovė S. K. taip pat patvirtino, jog kiekvienas komisijos narys buvo laisvas vertindamas pareiškėjo veiklą, ji, susipažinusi su visa pateikta medžiaga ir išklausiusi pareiškėją, pritarė Tiesioginio vadovo pasiūlymui įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą patenkinamai ir suteikti nuosekliai žemesnę antrą kvalifikacinę klasę bei tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Tiesioginis vadovas posėdyje nurodė, jog jis pokalbio su vertinamuoju metu turėjo vertinimo išvados projektą, tačiau tai nebuvo jo išankstinė nuomonė ir galutiniam vertinimui įtakos neturėjo.

23. Teismas nurodė, kad pareiškėjo motyvas, jog vadovas siekia su juo susidoroti, kadangi ėmėsi veiksmų dėl neteisėtos vadovo veiklos, kad viešino jo daromus teisės pažeidimus, pasisakydavo dėl tam tikrų įsakymų neteisėtumo, už ką yra vadovo persekiojamas – yra deklaratyvus ir abstraktus. Aplinkybė, jog visų kitų kasmetinių tarnybinių vertinimų metu pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama itin gerai, o staiga tapo labai blogai, niekaip nepatvirtina veiklos vertinimo neobjektyvumo, nesąžiningumo ar bandymo susidoroti.

24. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas, todėl jo kvalifikacija turi būti vertinama atsižvelgiant į įstaigos vadovui arba karjeros valstybės tarnautojui, einančiam valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, nustatytus valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo pareigybės aprašymą, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. EV-131 (toliau – ir Pareigybės aprašymas), su kuriuo pareiškėjas buvo supažindintas 2016 m. gegužės 2 d. pasirašytinai, nurodė, kad, vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, privalėjo būti vertinami ir gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiekti rezultatai, vykdant jo vadovaujamam Kauno teritoriniam skyriui suformuluotas užduotis. 2017 m. sausio 19 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 79 pareiškėjui buvo nustatytos 2017 m. užduotys: įvykdyti planines užduotis (100 procentų); nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės efektyvumas – 33 procentai; sustiprinti socialinės partnerystės lygį – ne mažiau kaip 4 susitikimai su partneriais; pateikti pasiūlymus skyriaus veiklos optimizavimo klausimais – ne mažiau kaip 4; įvykdyti visus pavedimus laiku ir teikti ataskaitas; nuosekliai vykdyti vidaus kontrolės procedūras ir teikti pasiūlymus; iš esmės pagerinti interesantų aptarnavimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui nustatytos užduotys buvo nekonkrečios, neaiškios, nesuprantamos ar netinkamai suformuluotos (jokių pastabų pareiškėjas nepateikė).

25. Teismas nurodė, kad tarnybinės veiklos vertinimo metu nustatyta, kad tik dvi užduotys, nurodytos Išvadoje Nr. 79, buvo įvykdytos, t. y. įvykdyti planines užduotis (100 procentų) – rodiklis pasiektas ir nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės efektyvumas – 33 procentai – įvykdyta. Tačiau dėl pastarojo nurodyta, jog 2017 m. buvo pastebėta bloga situacija, vykdant nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolę skyriuje rezultatyvumo aspektu, kadangi skyriaus vedėjo veikla nelegalaus darbo kontrolės srityje apima ir rezultatyvumo rodiklius. Vertinant pareiškėjo 2016 metų veiklą vykusio pokalbio metu buvo sutarta, kad rezultatyvumo rodiklis bus ne mažesnis kaip VDI vidurkis. Kauno teritorinio skyriaus veiklos nelegalaus darbo prevencinės kontrolės rezultatyvumas sudaro 18,6 procento ir nesiekia VDI vidurkio (20 procentų). Kauno skyrius daugiausia inspektavimų atlieka kontroliuodamas fizinius asmenis nerizikingose ekonominėse veiklose ir ne pagal nustatytus VDI veiklos prioritetus. Jau daug metų nelegalus darbas keičiamas kitomis formomis - pavyzdžiui, darbo ir poilsio laiko režimo pažeidimais, tai patvirtina ir gaunami skundai bei kitų teritorinių skyrių kontrolės rezultatai, o Kauno skyrius nepakankamai dėmesio skyrė darbo ir poilsio režimo kontrolei. 2017-10-03 įsakymu Nr. EV-207 „Dėl vienkartinės ypatingos svarbios užduoties“ VDI teritorinių skyrių vedėjams buvo pavesta 2017 m. spalio 16 d. – 2017 m. lapkričio 10 d. organizuoti užduoties vykdymą, atliekant teritorinių skyrių vedėjų pasirinktų ūkio subjektų, veikiančių rizikingiausiuose ekonominės veiklos sektoriuose, neplaninius patikrinimus (akciją) nelegalaus darbo ir nedeklaruotos savarankiškos veiklos, įskaitant ir darbo ir poilsio laiko režimų pažeidimus, kai darbdavys įstatymo nustatyta tvarka netvarko arba netinkamai tvarko darbuotojų darbo laiko apskaitos, taip pat užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, klausimais. Šiuo įsakymu nurodyta nelegalaus darbo neplaninius patikrinimus vykdyti visiems VDI teritorinių skyrių darbo inspektoriams. Kiekvienas darbo inspektorius, būdamas pagrindinis vykdytojas (darbo inspektorių grupės vadovas), privalo atlikti ne mažiau kaip 5 nelegalaus darbo neplaninius patikrinimus, suvesti rezultatus į DSS IS per 5 darbo dienas po atlikto patikrinimo, užpildydamas nelegalaus darbo tyrimo aktą bei teminę ataskaitą „129. Trečiųjų šalių piliečių darbo kontrolė“. Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog didžiausia užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų koncentracija galimai yra statybų sektoriuje, tačiau organizuodamas nelegalaus darbo kontrolės patikrinimus planinės akcijos metu neorientavo pavaldžių inspektorių ir pats netikrino šio veiklos sektoriaus, o inspektavo kitus ūkio subjektus nerizikingose ekonominėse veiklose ir ne pagal VDI nustatytus prioritetus.

26. Teismas nurodė, kad nustatyta užduotis sustiprinti socialinės partnerystės lygį – ne mažiau kaip 4 susitikimai su partneriais – neįvykdyta. Pareiškėjas pripažino, kad nefiksavo susitikimų su socialiniais partneriais, tačiau nei komisijos posėdyje, nei teisme nepateikė detalios informacijos apie įvykusius susitikimus su socialiniais partneriais.

27. Teismas pažymėjo, kad nustatyta užduotis pateikti ne mažiau kaip 4 siūlymus skyriaus veiklos optimizavimo klausimais – neįvykdyta. Pareiškėjas nurodė, jog jis turėjo pakankamai minėto pobūdžio pasiūlymų, tačiau tokiems pasiūlymams tinkamai pateikti yra būtinas „pristatymas“, dėl to jis prašęs vadovo, kad jį pakviestų aptarti pasiūlymų, tačiau kvietimo iš vadovo nesulaukė. Taip pat tikėjosi, kad turės galimybę pasiūlymus pristatyti metinio susirinkimo metu, tačiau 2017 m. jo nebuvo, todėl negalėjęs įvykdyti užduoties dėl vadovo kaltės. Liudytojas J. G. nurodė, jog įstaigoje yra sudarytos sąlygos pateikti informaciją, pasitelkiant pristatymui reikalingas technologijas, nebuvo būtina užduotį atlikti darant „pristatymą“, galėjo pasirinkti pasiūlymų pateikimo formą ir laiką, tačiau pasiūlymų iš pareiškėjo jis negavo, priešingai, pareiškėjas ignoravo vadovo nurodymus.

28. Teismas nustatė, kad užduotis įvykdyti visus pavedimus laiku ir teikti ataskaitas – 100 procentų – neįvykdyta, nepateikta ataskaita apie VDI kovos su korupcija programos ir jos priemonių plano įgyvendinimo vykdymą, nevykdomas Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2017 m. sausio 2 d. įsakymas Nr. V-01. Nepakankamai vykdoma pirminė nelegalaus darbo tyrimo aktų surašymo - nelegalaus, nedeklaruoto darbo atvejų ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų tyrimo ir apskaitos taisyklių nustatytų reikalavimų, atliekant nelegalaus darbo atvejų tyrimus ir juos apskaitant, kontrolė.

29. Teismas konstatavo, kad nustatyta užduotis nuosekliai vykdyti vidaus kontrolės procedūras ir teikti pasiūlymus – 100 procentų vykdyta iš dalies, tik patenkinamai vykdyta Kauno teritorinio skyriaus inspektorių atliktų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir tyrimo įforminimo kokybės pirminė kontrolė.

30. Teismas akcentavo, kad Dėl visų neįvykdytų plane nustatytų priemonių ir užduočių Tiesioginis vadovas Išvadoje Nr. 87 nurodė konkrečias vertinimo išvadas ir jas pagrindė.

31. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad buvo konstatuota, jog pareiškėjas sistemingai nevykdo Pareigybės aprašymo 7.12 punkto reikalavimo vykdyti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus bei jo pavaduotojų nenuolatinio pobūdžio pavedimus ir nurodymus tam, kad būtų pasiekti VDI strateginiai tikslai. Buvo stebimas ypatingas valstybės tarnautojo neveikimas prioritetiniuose šešėlio mažinimo ir nelegalaus darbo kontrolės bei prevencijos srityse, silpna komunikacinė kultūra ir tik patenkinamas komandinio darbo svarbos suvokimas, nepatenkinama pavaldžių skyriaus darbuotojų kontrolė, veikla tiriant nelaimingus atsitikimus ir įvykius darbe.

32. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į nurodytas faktines bylos aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, tiek Išvada Nr. 87, tiek Išvada Nr. 1 yra motyvuotos, pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais dėl atitinkamo vertinimo, tarnybinės veiklos vertinimo procedūra atlikta nepažeidžiant Taisyklių reikalavimų, todėl ginčijamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį nėra jokio teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III.

33. Pareiškėjas M. P. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

34. Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia tokiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

34.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, be to, grindžiamas neįrodytais teiginiais. Šią poziciją pareiškėjas grindžia nurodytais argumentais:

34.1.1. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovui tenka pareiga įrodyti tiek Įsakymo pagrįstumą, tiek vertinimo procedūrų atitikimą teisės normų reikalavimams. Tačiau Atsakovas daugeliu atveju nepateikė ne vieno įrodymo savo argumentam pagrįsti, t. y. neįvykdė jam tenkančios įrodinėjimo pareigos. O pirmosios instancijos teismas sprendime Tiesioginio vadovo ir Vertinimo komisijos narių neįrodytus teiginius priėmė kaip tiesą, kaip neginčijamą faktą, todėl toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas.

34.1.2. Pirmosios instancijos teismas sprendime iš esmės tik pakartojo atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, kuriems pagrįsti, kaip minėta, atsakovas nepateikė iš esmės nei vieno įrodymo. Pirmosios instancijos teismo sprendime visiškai nepasisakyta dėl pareiškėjo skundo argumentų ir pareiškėjo pateiktų įrodymų ir nenurodyta, kodėl jie visi atmesti. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Dėl tų pačių priežasčių jis nėra aiškus – nesuprantama, kodėl teismas nusprendė pritarti atsakovui, o pareiškėjo argumentus atmesti. Visa tai pažeidžia pareiškėjo teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą. Ir tai yra savarankiškas pagrindas patvirtinantis pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

34.2. Pirmosios instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad Tiesioginis vadovas traukiant pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn neturėjo įstatymui prieštaraujančio tikslo – siekio susidoroti su pareiškėju dėl to, kad pastarasis ėmėsi veiksmų dėl neteisėtos Tiesioginio vadovo veiklos. Šią poziciją pareiškėjas grindžia nurodytais argumentais:

34.2.1. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vadovavosi ne tikimybių pusiausvyros principu, o priskyrė pareiškėjui nepagrįstai griežtą įrodinėjimo pareigą – laikė, kad pareiškėjas Vadovo neteisėtus tikslus privalėjo įrodyti neliekant nė menkiausios abejonės. Tokie įrodinėjimo standartai yra taikytini baudžiamajame procese, nustatinėjant asmens kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, kai įrodinėjimą atlieka plačius įgalinimus ir didelius resursus turinti santykio šalis – valstybė, o ne administracinėje byloje kaip nagrinėjamoji, kurioje silpnesnioji santykių šalis – žemesnis pagal pareigas tarnautojas – ginasi nuo neteisėtų ir nepagrįstų aukštesnio pagal pareigas tarnautojo bei visos pastarajam pavaldžios valstybės institucijos (šiuo atveju – VDI) organizacinės struktūros veiksmų. Teismui priskyrus tokią nepagrįstai didelę įrodinėjimo pareigą pareiškėjui, jam tapo realiai neįmanoma teisminiu keliu apginti savo teises bei teisėtus interesus.

34.2.2. Byloje yra Tiesioginio vadovo, Pareiškėjo ir kitų VDI tarnautojų el. susirašinėjimas dėl atsakovo tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo už 2016 metus (šie dokumentai į bylą buvo pateikti kartu su pareiškėjo 2018 m. spalio 10 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos), iš kurio matyti, kad Tiesioginis vadovas nurodinėjo pareiškėjui, kokius pastarajam pavaldžius tarnautojus ir kaip vertinti, ir tuo pažeidė teisės normų nustatytą valstybės tarnautojų vertinimo tvarką, teisėtumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, sąžiningos karjeros ir kitus teisės principus.

34.2.3. Gindamas sau pavaldžių tarnautojų teisėtus interesus ir atsakovo autoritetą, pareiškėjas tokius Tiesioginio vadovo veiksmus buvo apskundęs kitoms institucijoms (pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 21 d. skundas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – ir VTEK) ir pareiškėjo 2017 m. birželio 5 d. kreipimasis į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą). Nors pastarosios dėl formalių priežasčių Tiesioginio vadovo neteisėtų veiksmų nenustatė (o VTEK net ir apskritai situacijos netyrė), akivaizdu, kad minėtame elektroniniame susirašinėjime Vadovo nurodymai ką ir kaip vertinti buvo neteisėti. Atsakovas posėdžio metu nepagrįstai teigė, jog šiuos jo argumentus VTEK atmetė kaip nepagrįstus – VTEK Pareiškėjo skundo nenagrinėjo (VTEK taiko kitus įrodinėjimo standartus ir vadovaujasi kitokiais skundų priėmimo pagrindais nei teismai, ir šiuo konkrečiu atveju VTEK laikė, kad pareiškėjas turėjo akivaizdžiai įrodyti 2017 m. rugsėjo 21 d. skundą, tačiau jo pateiktų įrodymų iki akivaizdumo nepakako).

34.2.4. Pareiškėjas pažymi, kad nesitaikstė su Tiesioginio vadovo neteisėta veikla, viešino Tiesioginio vadovo daromus teisių pažeidimus, pasisakydavo dėl tam tikrų Tiesioginio vadovo įsakymų neteisėtumo ir t. t. Pareiškėjas yra kritikavęs Tiesioginio vadovą dėl pastarojo karjeros aplinkybių. Visa tai buvo teisėta pareiškėjo veikla, kurią kaip valstybės pareigūnas ir Kauno skyriaus vedėjas, taip pat kaip pilietiškas visuomenės narys, pareiškėjas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą atlikti, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų norminių teisės aktų laikymąsi ir vykdymą atsakovo veikloje ir atsakovo, kaip viešojo administravimo subjekto, autoriteto apsaugojimą, tačiau Tiesioginis vadovas už kritiką ėmėsi persekioti pareiškėją.

Šalies argumentai

34.2.5. Pareiškėjas paaiškina, kad nuo 2017 m. birželio pareiškėjui buvo pradėti net penki vienas paskui kitą tarnybinių nusižengimų tyrimai, jokiam kitam VDI tarnautojui tiek tarnybinių nusižengimų tyrimų nebuvo pradėta. Iki to laiko 2016 m. pareiškėjui buvo atlikti dar du tarnybiniai patikrinimai. Iš viso tik trys iš septynių tarnybinių nusižengimų tyrimai baigėsi konstatavimu, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas pabrėžė, kad visi trys pažeidimai yra ginčijami teismuose. Pareiškėjas nurodo, kad iki tol nebuvo turėjęs tarnybinių nuobaudų, eidamas tas pačias pareigas (Skyriaus vedėjo), gavo aukščiausią 1 kvalifikacinę klasę. Byloje yra duomenys, jog už ankstesnius laikotarpius pareiškėjo tarnybinė veikla buvo įvertinta (netgi ir paties Tiesioginio vadovo) labai gerai arba gerai.

34.2.6. Pareiškėjo teigimu, jo tarnybinė veikla visada buvo tinkama. Ankstesnių vertinimų išvadose nėra nurodyta tų pareiškėjo veiklos trūkumų, kuriuos melagingai teigia Tiesioginis vadovas savo Išvadoje Nr. 87. Visa tai paneigia 2018 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu Tiesioginio vadovo duotus parodymus, kad jis nebuvo šališkas ar kitaip suinteresuotas vertindamas pareiškėją ir kad pastarojo veikla, vadovavimo stilius, požiūris į visos įstaigos veiklą, uždavinius, prioritetus, ignoravimas susitarimų keisti veiklos stilių ir metodus, suponavo vertinimą tik patenkinamai. Priešingai – minėtos aplinkybės aiškiai patvirtinta, kad pareiškėjo tarnybinė veikla įsakymu patenkinamai buvo įvertinta ne dėl objektyviu priežasčių, o dėl Tiesioginio vadovo asmeninės neapykantos pareiškėjui.

34.3. Pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, jog tiek Tiesioginis vadovas, tiek Vertinimo komisija teisėtai ir pagrįstai įvertino Pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus. Šią poziciją pareiškėjas grindžia nurodytais argumentais:

34.3.1. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad vertinimo komisija itin daug Atsakovo Kauno teritorinio skyriaus tarnautojų įvertino labai gerai. Taip įvertintų tarnautojų ir bendro teritorinio skyriaus tarnautojų skaičiaus santykis yra didžiausias Kauno teritoriniame skyriuje (taip pat lyginant ir su ankstesniais metais). Tokie skaičiai neabejotinai patvirtina labai gerą Pareiškėjo, kaip vadovo, veiklą. Atsakovas dar mėgino įrodinėti, kad Skyrius tam tikrose Atsakovo selektyviai atrinktose atskirose srityse neva pasiekė prastesnius rezultatus nei kiti skyriai, tačiau iš byloje esančių dokumentų aiškiai matyti, kad netgi tose srityse (pvz., pagal parengtų ir išsiųstų elektroninių dokumentų skaičių) Skyrius nėra blogus rezultatus turintis teritorinis skyrius – yra ir prasčiau už jį pasirodžiusių teritorinių skyrių, tačiau jų vadovai nebuvo vertinami patenkinamai ar blogai. Pareiškėjo vertinimu neįmanoma tokia situacija, kai Skyrius veikia labai gerai, tačiau Skyriaus vadovas (pareiškėjas) pareigas atlieka tik patenkinamai. Pareiškėjo teigimu, tik gera (ar labai gera) Skyriaus tarnautojų veikla neįgalintų pasiekti gero bendro Skyriaus veiklos įvertinimo, nes tam yra būtinas ir geras ar labai geras vadovavimas (organizavimas, užduočių paskirstymas, kontrolė ir t. t.), kas ir sudaro sąlygas tarnautojams veikti ir tinkamai nukreipia, paskirsto jų pajėgumus, kad būtų iš esmės geri skyriaus veiklos apskritai rezultatai, o ne pavienės tokios veiklos srities rezultatai.

34.3.2. Vadovaudamasis Taisyklių 10 punktu ir 2 priedu, pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjui 2017 metams skirtos užduotys ir pareiškėjo veiklos per 2017 metus vertinimo rodikliai Tiesioginio vadovo yra nurodyti Išvadoje Nr. 79, kuria buvo vertinama pareiškėjo tarnybinė veikla už ankstesnius metus, t. y. už 2016 metus.

34.3.3. Išvada Nr. 79 nebuvo keičiama, todėl pareiškėjo veikla už 2017 metus yra vertintina būtent pagal minėtoje išvadoje pateiktas užduotis ir veiklos vertinimo rodiklius. Tačiau visi Vertinimo komisijos nariai 2018 m. spalio 31 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pareiškėjo veiklą vertino ne tik pagal Išvadoje Nr. 79 pateiktas užduotis ir veiklos vertinimo rodiklius, bet ir pagal kitus rodiklius, kurie nebuvo nurodyti minėtoje išvadoje ir pastariesiems dargi suteikė lemiančią reikšmę. Visgi patikslintina, kad vertinimo komisijoje metu 2017 metų išvada iš esmės net buvo nenagrinėjama, o vertinimo komisijos nariai pareiškėjo klausinėjo apie kitus jo veiklos aspektus ir tariamus rezultatus ir pagal juos vertino pareiškėją.

34.3.4. Pareiškėjas akcentuoja, kad teisės normų reikalavimai vertinimą atlikti tik pagal ankstesnėje vertinimo išvadoje nurodytas užduotis ir veiklos vertinimo rodiklius nėra savitikslis ar nereikšmingas – tai teikia skaidrumą ir objektyvumą vertinimo procesui. Be to, nepiktnaudžiavimo valdžia ir teisėtumo principai įpareigoja viešojo administravimo subjektus veikti pagal teisės norminius aktus, todėl joks kitoks užduočių ar veiklos rezultatu vertinimo rodikliu nurodymas nei tas, kuris numatytas Taisyklių 10 punkte, nėra galimas. O naujų užduočių ir vertinimo rodiklių susigalvojimas jau paties vertinimo metu, ką darė Tiesioginis vadovas ir vertinimo komisija yra ne šiaip sau neteisėtas – toks vertinimas tiesiog nesąžiningas ir akivaizdžiai yra ne kas kita kaip susidorojimas. Dėl visų šių priežasčių yra savarankiškas pagrindas teigti, kad vertinimo komisijos išvada dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos yra nepagrįsta.

34.3.5. Pareiškėjas nurodo, kad Išvadoje Nr. 87 nurodyta, kad pirmosios Išvadoje Nr. 79 numatytos užduoties „įvykdyti planines užduotis“ įvykdymo rodiklis – 100 % – yra pasiektas. Taigi Tiesioginis vadovas akivaizdžiai pripažino, kad pareiškėjas pirmąją 2017 metams skirtą užduotį visiškai įvykdė.

34.3.6. Antrosios užduoties „nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės efektyvumas“ įvykdymo rodiklis – 33 % – yra pasiektas. Taigi Tiesioginis vadovas akivaizdžiai pripažino, kad Pareiškėjas antrąją 2017 metams skirtą užduotį visiškai įvykdė. Pareiškėjas pabrėžia, kad šiuo atveju Tiesioginis vadovas išsigalvojo papildomą, t. y. 2017 m. išvadoje nenumatyta užduoti ir jos vertinimo rodiklį – kad nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės rezultatyvumas nebūtų mažesnis nei atsakovo vidurkis. Tiesioginis vadovas motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas šios nenumatytos užduoties neatliko, padarė išvadą, kad pareiškėjas neatliko ir antrosios 2017 m. išvadoje numatytos užduoties. Tokie Tiesioginio vadovo teiginiai yra nepagrįsti. Pareiškėjas akcentuoja, kad, vadovaujantis Taisyklių 10 punktu, Tiesioginis vadovas neturėjo teisės pagal minėtą Išvadoje Nr. 79 nenumatytą užduoti ir jos atlikimo vertinimo rodiklį vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą. Priešingai, nei teigia Tiesioginis vadovas, ši užduotis pareiškėjui nebuvo atskleista jokiu kitu būdu (neva per 2016 m. vertinimo pokalbį). Be to, tai neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi užduotys ir jų atlikimo rodikliai privalo būti įtvirtinti ne bet kur kitur, o tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje už ankstesniuosius metus. Pareiga tinkamai informuoti pareiškėją apie skirtas metines užduotis ir jų atlikimo vertinimo rodiklius tenka Tiesioginiam vadovui. Todėl už tai, kad buvo neįvykdyta užduotis, kuri nebuvo numatyta Išvadoje Nr. 79, atsakomybė tenka ne pareiškėjui, o Tiesioginiam vadovui.

34.3.7. Pareiškėjas paaiškina, kad nelegalaus ir nedeklaruoto darbo situacija priklauso nuo konkretaus teritorinio skyriaus veiklos teritorijos ypatybių. Be to, kontrolės sėkmė priklauso ir nuo atsitiktinumų. Dėl visų šių priežasčių Skyriaus palyginimas su kitais atsakovo teritoriniais skyriais nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės rezultatyvumo aspektu nėra tinkamas vertinimui, ar Kauno teritorinis skyrius šią funkciją atlieka gerai.

34.3.8. Tiesioginis vadovas taip pat teigia, kad Skyriaus atliekamos nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės blogą rezultatyvumą rodo tai, kad Skyrius per 2017 metus nustatė tik 6 nelegaliai dirbusius užsieniečius. Pareiškėjas pastebi, kad jam nebuvo nurodyta, kiek nelegalių užsieniečių yra būtina nustatyti per 2017 metus, o ir toks nurodymas būtų buvęs neprotingas.

34.3.9. Pareiškėjas pabrėžia, kad 2018 m. išvadoje nėra nustatyta, kad Kauno teritorinis skyrius padarė kokiu nors konkrečiu klaidu, kurios būtų nulėmusios tai, jog nelegalaus ar nedeklaruoto darbo kontrolė davė prastesnius rezultatus, nei galėjo duoti. Tiesioginis vadovas nepateikė jokiu įrodymų, kad Skyrius turėjo realias galimybes nustatyti daugiau nelegaliai dirbusiu užsieniečiu, nei nustatė. Pareiškėjas pažymi, kad Skyrius tinkamai atlikinėjo nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolę, o nurodytos pastabos yra akivaizdžiai nepagrįstos.

34.3.10. 2018 m. išvados grafoje „Pagrindiniai praėjusių 2017 (metų) veiklos rezultatai“ nurodyta trečioji užduotis pareiškėjui: sustiprinti socialinės partnerystės lygį – ne mažiau kaip 4 susitikimai su partneriais. Tiesioginis vadovas teigia, kad pareiškėjas šios užduoties tariamai neįvykdė, ir šį teiginį motyvuoja tuo, kad pareiškėjas atsakovo nustatyta tvarka nefiksavo tokių susitikimų (taigi neteigia, kad tokių susitikimų nebuvo). Šie teiginiai nepagrįsti, kadangi Pareiškėjas buvo nurodęs, kad turėjo eilę susitikimų tiek su darbdavių, tiek su darbuotojų atstovais, taip pat buvo pažymėjęs, jog konkretūs asmenys gali patvirtinti atitinkamas aplinkybes. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo metu į tai nebuvo atsižvelgta, nebuvo aiškinamasi, ar realiai tokie susitikimai vyko (išsiaiškinti tai buvo nesunku, kadangi Pareiškėjas buvo nurodęs konkrečius susitikimus), o kaip pretekstu bet kuria kaina pakenkti Pareiškėjui buvo apsiribota tik teiginiais, kad susitikimai nebuvo tinkamai užfiksuoti.

34.3.11. Pareiškėjas akcentuoja, kad anksčiau iš jo nebuvo reikalaujama kaip nors užfiksuoti susitikimus su socialiniais partneriais. Tokia buvo atsakovo praktika ir pareiškėjas turėjo teisėtų lūkesčių, jog tokių susitikimų fiksuoti nereikia. Šias aplinkybes patvirtina į Bylą pateiktos trijų ankstesnių metų išvados. Apie tai, kad susitikimai neva turėjo būti fiksuojami ir forminami Tiesioginis vadovas pareiškėjui pirmą kartą nurodė tik vertinimo už 2017 metus metu, t. y. jau po fakto.

34.3.12. Pareiškėjas teigia, kad Tiesioginio vadovo teiginiai, jog 2018 m. išvados grafoje nurodyta, kad Pareiškėjas neįvykdė ketvirtosios užduoties, t. y. nepateikė ne mažiau kaip 4 siūlymų veiklos optimizavimo klausimais, yra nesąžiningi. Pareiškėjas nurodo, kad ketvirtoji užduotis įgalino teikti pasiūlymus, kuriems atskleisti yra reikalingas pristatymas, o Tiesioginis vadovas nesudarė galimybių jam tai padaryti.

34.4. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Išvada Nr. 1 yra visiškai be motyvu, o Įsakyme nėra nurodytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai dėl atitinkamo vertinimo. Įsakyme yra nurodytos tik teisės normos, kuriomis remiantis jis priimtas, ir tai, kad Įsakymas yra surašytas įgyvendinant Vertinimo komisijos 2018 m. kovo 26 d. posėdžio protokole Nr. VK-4, kuris taipogi yra visiškai nemotyvuotas, pateiktus siūlymus.

34.5. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą Tiesioginis vadovas nesukėlė viešųjų ir privačių interesų konflikto. Pareigos nešališkai vykdyti tarnybines pareigas pažeidimas pats savaime reiškia, kad pažeidėjas ne viešųjų interesų siekė, o turėjo asmeninį suinteresuotumą. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju aiškiai matyti, kad tarp Tiesioginio vadovo ir pareiškėjo yra kilę didelių asmeninių nesutarimų. Pareiškėjas Tiesioginį vadovą yra skundęs Socialinės apsaugos ir darbo ministrui, Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Teismuose pareiškėjas bylinėjasi dėl Tiesioginio vadovo jam paskirtų tarnybinių nuobaudų panaikinimo.

34.6. Pareiškėjas pastebi, kad pareiškėjo vertinimo komisijos posėdyje metu Tiesioginio vadovo pareiškimas, jog jis nusišalina nuo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo neatitinka realybės. Tiesioginis vadovas dėl pareiškėjo surašė itin neigiamą Išvadą Nr. 87. Be to, Tiesioginis vadovas atvykęs į vertinimo komisijos posėdį dar kartą išsakė neigiamą Pareiškėjo vertinimą. O Vertinimo komisija buvo sudaryta iš tiesiogiai ar netiesiogiai nuo Tiesioginio vadovo priklausomų valstybės tarnautojų, kurie buvo suinteresuoti palaikyti Tiesioginį vadovą tiek dėl savo karjeros perspektyvų, tiek dėl materialinių paskatų. Taigi pagrįstai teigtina, kad Tiesioginis vadovas realiai nenusišalino nuo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo. Priešingai – Tiesioginis vadovas kuo aktyviausiai vertino pareiškėją ir realiai dalyvavo pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinime.

Atsiliepimas

35. Atsakovas VDI atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

36. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, grindžiamas neįrodytais teiginiais, atsakovas nurodo, jog Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis karjeros valstybės tarnautojų kasmetinį tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojančiais teisės aktais ir nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Išvadą Nr. 87, Išvadą Nr. 1. Pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas už 2017 m. buvo atliekamas vertinant jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis, 2017 metams pareiškėjui nustatytas ir įvykdytas užduotis bei pasiektus rezultatus, ko ir reikalauja Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio bei Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909, nuostatos. VDI pažymi, kad jokių procedūrinių pareiškėjo kasmetinės tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos pažeidimų nebuvo nustatyta. Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas savo skundą tiek pirmosios instancijos teismui, tiek Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui grindžia visai kitomis aplinkybėmis, t. y. savo subjektyvia nuomone ir teiginiais.

37. Atsakydamas į pareiškėjo argumentą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo už 2017 metus, atsakovas nurodo, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas buvo atliekamas atsižvelgiant į pareiškėjui raštu suformuluotas užduotis ir pasiektinus rezultatus 2017 metais. Išvadoje Nr. 79 pareiškėjui buvo nustatytos šios 2017 m. užduotys: įvykdyti planines užduotis (100 procentų), nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės efektyvumas – 33 procentai, sustiprinti socialinės partnerystės lygį – ne mažiau 4 susitikimai su partneriais, pateikti siūlymus skyriaus veiklos optimizavimo klausimais – ne mažiau 4, įvykdyti visus pavedimus laiku ir teikti ataskaitas; nuosekliai vykdyti vidaus kontroles procedūras ir teikti siūlymus, iš esmės pagerinti interesantų aptarnavimą. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas niekada nesikreipė į vadovą dėl galbūt jam neaiškiai ar netinkamai suformuluotų, nesuprantamų užduočių, neteikė motyvuotų atsisakymų jas vykdyti. Tarnybinės veiklos vertinimo metu nustatyta, kad tik dvi užduotys, nurodytos 2017 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje buvo įvykdytos. Atsakovas akcentuoja, kad ir pats pareiškėjas pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad ne visas jam nustatytas užduotis 2017 metais yra įvykdęs, o tas kurias neva tai tvirtino įvykdęs, sakė galintis pagrįsti įrodymais, tačiau jų nei VDI, nei pirmosios instancijos teismui įrodymų nepateikė.

38. Vertindamas pareiškėjo argumentą dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto, atsakovas pažymi, kad nesutinka su šiuo pareiškėjo argumentu, nes pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procese, t. y. vertinimo komisijos posėdyje, Tiesioginis vadovas nedalyvavo. Kaip vieną argumentų dėl viešų ir privačių interesų pažeidimų pareiškėjas pateikia faktą, jog Tiesioginis vadovas atvyko į Vertinimo komisijos posėdį, pareiškė nusišalinimą ir tokiu savo veiksmu neva darė įtaką Vertinimo komisijos nariams dėl būsimo sprendimo priėmimo. Atsakovas akcentuoja, jog Tiesioginis vadovas, vadovaujantis Nutarimo nuostatomis, privalėjo dalyvauti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo procese – iki pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo komisijos posėdyje pareiškėjo Tiesioginis vadovas privalėjo pareiškėjo tarnybinę veiklą aptarti pokalbio metu, užpildyti pareiškėjo vertinimo anketą ir surašyti pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą, kas ir buvo padaryta konkrečiu atveju. Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, kad tarnybinės veiklos vertinimo komisijos nariai a priori buvo nusiteikę pritarti Išvadai Nr. 87, kadangi yra tiesiogiai ar netiesiogiai nuo Tiesioginio vadovo priklausantys valstybės tarnautojai, suinteresuoti palaikyti VDI vadovą dėl savo karjeros perspektyvų, tiek dėl materialinių paskatų. Atsakovas pabrėžia, kad tokie pareiškėjo teiginiai neįrodyti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl laikytini tik pareiškėjo asmenine nuomone, neturinčia jokios teisinės reikšmės įvykusio pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimo objektyvumui.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui nuo 2018 m. balandžio 3 d. pažeminta kvalifikacinė klasė nuo pirmos iki antros bei VDI Personalo skyriaus vedėja įpareigota iki 2018 m. balandžio 30 d. parengti ir pateikti tvirtinti Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui pareiškėjo kvalifikacijos tobulinimo priemonių planą, pagrįstumo ir teisėtumo.

40. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, Išvadą Nr. 87, Išvadą Nr. 1, atsižvelgęs į tai, kad tarnybinės veiklos vertinimo procedūra atlikta nepažeidžiant Taisyklių reikalavimų, konstatavo, kad Įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.

41. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad: pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, be to, grindžiamas neįrodytais teiginiais; pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad Tiesioginis vadovas traukiant pareiškėją tarnybinėn atsakomybėn neturėjo įstatymui prieštaraujančio tikslo – siekio susidoroti su pareiškėju dėl to, kad pastarasis ėmėsi veiksmų dėl neteisėtos Tiesioginio vadovo veiklos; pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog tiek Tiesioginis vadovas, tiek vertinimo komisija teisėtai ir pagrįstai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus; pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą Tiesioginis vadovas nesukėlė viešųjų ir privačių interesų konflikto.

42. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

43. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teisėjų kolegija pažymi, jog iš skundžiamo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimo turinio matyti, jog teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas atmetamas. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo bylai reikšmingų aplinkybių vertinimu, negali būti pagrindas išvadai, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nemotyvuotas.

44. Vadovaujantis VTĮ 22 straipsniu, karjeros valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo tikslas – kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jų gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jų kvalifikaciją bei pasiektus rezultatus, vykdant jiems suformuluotas užduotis (VTĮ 22 str. 3 d.). Karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą ir pakaitinio valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina jų tiesioginis vadovas (VTĮ 22 str. 5 d.). Tiesioginis karjeros valstybės tarnautojo vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina: 1) labai gerai; 2) gerai; 3) patenkinamai; 4) nepatenkinamai (VTĮ 22 str. 6 d.). Tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš šio straipsnio 17 dalyje nurodytų siūlymų (VTĮ 22 str. 10 d.). VPĮ 22 straipsnio 17 dalyje nustatyta, kad Vertinimo komisija, įvertinusi valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą patenkinamai, valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo: 1) suteikti valstybės tarnautojui nuosekliai žemesnę kvalifikacinę klasę arba panaikinti jo turimą trečią kvalifikacinę klasę ir tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją; 2) tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją.

45. Taisyklių 81 punkte nustatyta, kad tiesioginis vadovas pateikia valstybės tarnautojui karjeros valstybės tarnautojų kvalifikacijos vertinimo anketą (toliau vadinama – vertinimo anketa). Valstybės tarnautojas vertinimo anketą užpildo ir grąžina tiesioginiam vadovui ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jos gavimo dienos. Valstybės tarnautojas ir jo tiesioginis vadovas susitaria dėl pokalbio datos. Tiesioginis vadovas iki pokalbio susipažįsta su valstybės tarnautojo užpildyta vertinimo anketa.

46. Vadovaujantis Taisyklių 9 punktu, tiesioginis vadovas kiekvienais metais pokalbio su valstybės tarnautoju metu: 1. Aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; 2. Aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo ir įstaigos padalinio vadovo veikla, aptariami jo pasiekti rezultatai vykdant atitinkamai jo vadovaujamai įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis; 3. Suformuluoja einamųjų metų užduotis; 4. Aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą.

47. Po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą (šių Taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Išvadoje tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus. Kiekvienas tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus turi savo reikšmes. Kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 4 balų. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas – 4 (labai gerai) balai. Bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Išvadoje tiesioginis vadovas suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą. Įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas išvadoje pateikia vieną iš Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 9, 10 ar 11 dalyje nurodytų siūlymų. Išvadoje tiesioginis vadovas suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą (Taisyklių 10 p.).

48. Vertinimo komisija įvertina valstybės tarnautojo praėjusių metų tarnybinę veiklą ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 1 dienos. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: 1. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; 2. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; 3. Sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); 4. Vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 17, 18 punktai). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus (Taisyklių 19 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (taisyklių 20 p.). Pasibaigus valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo aptarimui, balsuojama dėl valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimo (Taisyklių 23 p.).

49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas VTĮ 22 straipsnio ir su jo įgyvendinimu susijusių Taisyklių taikymo praktiką, laikosi pozicijos, kad valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra šio tarnautojo tiesioginio vadovo bei vertinimo komisijos kompetencija, tačiau ji nėra išimtinė kompetencija; tai reiškia, kad atitinkama valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvada turi būti pagrįsta faktinėmis vertinamo asmens tarnybinę veiklą charakterizuojančiomis aplinkybėmis (žr. 2014 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-2466/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad vertinimo komisijos nagrinėjimo dalykas yra tiesioginio vadovo išvada, kurioje valstybės tarnautojo tarnybinė veikla įvertinta labai gerai, patenkinamai ar nepatenkinamai. Vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir jo kvalifikaciją, laikėsi Taisyklėse pateiktų rekomendacijų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-110-438/2017). Todėl teismas, nagrinėdamas ginčą dėl valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio vadovo sprendimo, priimto įgyvendinant vertinimo komisijos pasiūlymus, susijusius su patenkinamu arba nepatenkinamu valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimu (Taisyklių 17, 18 ir 19 p.), pagrįstumo bei teisėtumo, turi nustatyti, ar vertinimo komisija laikėsi teisės aktų nustatytos vertinimo ir sprendimų priėmimo procedūros, ir ar vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojo tiesioginis vadovas, pagrįstumo patikrinimo funkciją (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1271/2009; 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-146/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-702/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad vertinimo komisijai, kuri tikrina valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados pagrįstumą, o kilus ginčui – teismui turi būti pateikti įrodymai, kurių pagrindu padarytos atitinkamos išvados (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-646/2009; 2008 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1727/2008 ir kt.).

50. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, siekiant nustatyti, ar pagrįstai Įsakymu pareiškėjui pažeminta jo turėta kvalifikacinė klasė, pirmiausiai turėtų būti įvertinta, ar vertinimo komisija tinkamai atliko pareiškėjo tiesioginio vadovo surašytos vertinimo išvados pagrįstumo patikrinimo funkciją ir ar vertinimo komisijos atliktas pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimas (pareiškėją įvertinant patenkinamai) bei pateiktas siūlymas sumažinti pareiškėjo turėtą kvalifikacinę klasę, yra motyvuotas, ar vertinimas atliktas pagal Vertinimo taisyklių 19 punkte nustatytus kriterijus bei ar pirmosios instancijos teismui pateikta pakankamai įrodymų, kurių pagrindu vertinimo komisija pareiškėjo tarnybinę veiklą už 2017 metus įvertino patenkinamai bei pasiūlė pažeminti pareiškėjo turėtą kvalifikacinę klasę.

51. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atliko išsamų vertinimą, t. y. analizavo, ar pareiškėjo tarnybinės veikos įvertinimas patenkinamai ir atitinkamas siūlymas pažeminti pareiškėjo turėtą kvalifikacinę klasę yra pakankamai motyvuotas, ar Komisija, keisdama pareiškėjo tiesioginio vadovo pateiktą pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą, atliko objektyvų ir visapusišką pareiškėjo tarnybinės veiklos vertinimą. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjo tarnybinės veiklos 2017 m. vertinimas buvo atliktas iš esmės tinkamai, pagal nustatytas procedūras, savo sprendime aptaręs šias procedūras. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad vyko du teismo posėdžiai, kurių bendra trukmė buvo apie 5 val., pirmosios instancijos teismas išsamiai apklausė visus Komisijos narius, Tiesioginį vadovą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvykdė pareigą vertinti Komisijos veiklą, išsamiai pasisakė dėl kiekvienos pareiškėjo neįvykdytos arba netinkamai įvykdytos užduoties. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šios nutarties 44–49 punktuose nurodytą reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog tiek Išvada Nr. 87, tiek Išvada Nr. 1 yra motyvuotos, pagrįstos faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais.

52. Atsakydama į pareiškėjo argumentus dėl Komisijos šališkumo, teisėjų kolegija pažymi, jog Komisiją sudarė 6 nariai, tarp jų ir Valstybės tarnybos departamento atstovė. Pareiškėjas Komisijos šališkumą grindė iš esmės tuo, kad Komisijos nariai yra pavaldūs Tiesioginiam vadovui. Teisėjų kolegija dar kartą pažymi, kad Komisiją sudarė skirtingų VDI skyrių atstovai, taip pat Valstybės tarnybos departamento atstovė. Iš 2018 m. spalio 31 d. teismo posėdžio garso įrašo teisėjų kolegija nustatė, kad visi Komisijos nariai, dirbę VDI padaliniuose, neturėjo jokių ryšių su pareiškėju, išskyrus darbinius, Valstybės tarnybos departamento atstovė su pareiškėjo neturėjo jokių ryšių, kiekvienas iš Komisijos narių patvirtino, kad sprendimą dėl pareiškėjo įvertinimo priėmė savarankiškai, jokių nurodymų dėl pareiškėjo įvertinimo nebuvo gavę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo teiginiai dėl Komisijos šališkumo yra subjektyvus pareiškėjo situacijos vertinimas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

53. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl to, kad Tiesioginis vadovas buvo nusistatęs prieš pareiškėją ir inicijavo 7 tarnybinius patikrinimus, teisėjų kolegija nurodo, kad šie pareiškėjo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti įrodymais. Tai, kad buvo inicijuoti 7 tarnybiniai patikrinimai, neparodo Tiesioginio vadovo nusistatymo prieš pareiškėją, be to, trys tarnybinės nuobaudos pareiškėjui buvo paliktos galioti įsiteisėjusiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis (žr. 2019 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1130-662/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2401-520/2019; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3978-415/2020), todėl pareiškėjo teiginiai, kad Tiesioginis vadovas nepagrįstai jį persekioja, vertintini kritiškai. 2018 m. spalio 31 d. teismo posėdyje Tiesioginis vadovas nurodė, kad nėra priešiškai nusiteikęs prieš pareiškėją, paaiškino, kad pareiškėjo rašyti skundai jokių neigiamų pasekmių jam nesukėlė. Kitaip vertinti pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl Tiesioginio vadovo nusiteikimo prieš jį šioje byloje nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

54. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad vertindamas pareiškėjo tarnybinę veiklą, Tiesioginis vadovas sukėlė viešųjų ir privačių interesų konfliktą, teisėjų kolegija pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta, jog pareiškėjas ir Tiesioginis vadovas konfliktavo. Kaip minėta, Tiesioginis vadovas patvirtino, kad su pareiškėju nekonfliktuoja, jokios objektyvios aplinkybės nesudaro pagrindo pareiškėjo ir Tiesioginio vadovo santykius vertinti kitaip nei darbinius, todėl Tiesioginis vadovas turėjo teisę ir pareigą vertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą.

55. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

56. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų ištyrė bylos faktus bei atliko jų teisinį vertinimą, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesuponuoja abejonių dėl sprendime pateiktų išvadų pagrįstumo ir teisingumo, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas tiek galiojančios teisės, tiek ir bylos faktų bei jų vertinimo požiūriu. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl Įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. P. B. apeliacinį skundą atmesti

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius