Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Ginčijamo įsakymo priėmimo tikslas yra ne pareiškėjo tarnybinę veiklą sąžiningai įvertinti, o su juo susidoroti, kadangi jis nesitaikstė su VDI vadovo neteisėta veikla, viešino jo daromus teisės pažeidimus, pasisakydavo dėl tam tikrų įsakymų neteisėtumo, jį kritikavo dėl karjeros aplinkybių. VDI vadovas už kritiką ėmė persekioti pareiškėją, pradėjo daugybę tarnybinių nusižengimų tyrimų. Pažymėjo, jog anksčiau neturėjo tarnybinių nuobaudų, jo tarnyba buvo puikiai vertinama, todėl logiškai nepaaiškinama, kaip vieno vadovo (tuometinio Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus V. M.) jis buvo vertinamas itin gerai, o kitam staiga tapo labai blogas. Akcentavo, jog vertinimo komisija itin daug VDI Kauno teritorinio skyriaus tarnautojų įvertino labai gerai, tai neabejotinai patvirtina labai gerą ir pareiškėjo, kaip vadovo, veiklą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo 2017 metų tarnybinės veiklos vertinimas yra išdėstytas VDI vadovo surašytoje 2018-01-19 Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 87 (toliau – ir Išvada), kurioje nėra nustatyta, kad Kauno teritorinis skyrius padarė kokių nors konkrečių klaidų, kurios būtų nulėmusios skyriuje vykdomos nelegalaus ar nedeklaruoto darbo kontrolės prastesnius rezultatus. Vadovas nepateikė jokių įrodymų, kad Kauno teritorinis skyrius turėjo realias galimybes nustatyti daugiau nelegaliai dirbusių užsieniečių, nei nustatė. Pažymi, kad Kauno teritorinis skyrius tinkamai atliko nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolę, o nurodytos pastabos yra akivaizdžiai nepagrįstos. Be to, nebuvo skirta užduotis pasiekti, kad nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės rezultatyvumas nebūtų mažesnis už VDI vidurkį.

Išvados grafoje „Pagrindiniai praėjusių 2017 (metų) veiklos rezultatai“ nurodyta trečioji užduotis: sustiprinti socialinės partnerystės lygį - ne mažiau kaip 4 susitikimai su partneriais. VDI vadovas teigia, kad ši užduotis neįvykdyta, kadangi jis nustatyta tvarka nefiksavo tokių susitikimų. Šie teiginiai nepagrįsti, jis nurodė, jog turėjo daug susitikimų tiek su darbdavių, tiek su darbuotojų atstovais, jog konkretūs asmenys gali patvirtinti atitinkamas aplinkybes, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Be to, socialinės partnerystės lygis yra stiprinamas įvairiausiais būdais, tai ne tik susitarimai su partneriais dėl konkrečių priemonių, bet ir nuolatinis bendravimas, diskusijos tarp partnerių palaikymas, problemų aiškinimasis.

Išvadoje taip pat nurodyta, kad jis neįvykdė ketvirtosios užduoties, t. y. nepateikė ne mažiau kaip 4 pasiūlymų skyriaus veiklos optimizavimo klausimais. Vertinimo komisijos posėdžio metu jis nurodė, jog turėjo pakankamai minėto pobūdžio pasiūlymų, tačiau tokiems pasiūlymams tinkamai pateikti yra būtinas „pristatymas“, jis prašė vadovo, kad būtų pakviestas aptarti pasiūlymų, tačiau kvietimo nesulaukė, vadovas nesudarė galimybių tokius pasiūlymus pateikti.

Penktoji 2017 metų užduotis yra vykdyti pavedimus ir teikti ataskaitas. Vadovas Išvadoje nurodė, kad pareiškėjas šios užduoties nevykdo, kadangi laiku nepateikė ataskaitos apie VDI kovos su korupcija programos ir jos priemonių plano įgyvendinimo vykdymą. Pareiškėjas su tuo nesutinka ir nurodo, kad VDI kovos su korupcija programos ir jos priemonių planą vykdė, yra siūlęs įdiegti buvimo vietą fiksuojančias priemones tarnybiniuose automobiliuose.

Išvadoje nurodyta šeštoji užduotis - nuosekliai vykdyti vidaus kontrolės procedūras ir teikti pasiūlymus. Vadovas nurodė, kad ją pareiškėjas vykdė tik iš dalies, kadangi tik patenkinamai vykdė Kauno teritorinio skyriaus inspektorių atliktų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir tyrimo įforminimo kokybės pirminę kontrolę. Pareiškėjas nurodo, jog jis puikiai suvokia strateginius tikslus ir uždavinius, pavaldiems tarnautojams duoda užduotis, stebi jų eigą, kontroliuoja jų įvykdymą bei daro įrašus užduočių kortelėse.

Išvadoje nurodyta septintoji užduotis: iš esmės pagerinti interesantų aptarnavimą (vertinimo rodiklis - interesantų nusiskundimų skaičius). Pareiškėjo nuomone, šią užduotį jis atliko labai gerai, o vadovas jos nepagrįstai nevertino.

Pažymėjo, jog jis pakankamai dirba su DSS IS informacine sistema, žino lokalinius teisės aktus, su jų pakeitimais supažindina pavaldžius tarnautojus, tiek savo, tiek pavaldžių tarnautojų darbo laiką skirsto efektyviai, apie savo išvykimą iš skyriaus visuomet informuodavo vyriausiąsias specialistes.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalykas – Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2018-03-29 įsakymo Nr. EPK-143 „Dėl M. P. B. kvalifikacinės klasės ir kvalifikacijos tobulinimo“ pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjas iš esmės skundą grindžia nesutikimu su 2018-01-19 Tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. 87, vertindamas ją kaip šališką, neobjektyvią ir nepagrįstą.

Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įstaigos vadovo ir karjeros valstybės tarnautojo, einančio valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo (toliau - įstaigos padalinio vadovas) pareigas, tarnybinės veiklos vertinimo tikslas - kiekvienais metais nustatyta tvarka įvertinti jo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant atitinkamai jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis. Įstaigų vadovų (išskyrus įstaigų vadovus, priimamus į pareigas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu), karjeros valstybės tarnautojų ir pakaitinių valstybės tarnautojų, priimtų į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tarnybinės veiklos kasmetinį ir neeilinį vertinimą ir kvalifikacinių klasių jiems suteikimą reguliuoja Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklės, patvirtintos Vyriausybės 2002-06-17 nutarimu Nr. 909. Šiuo nutarimu patvirtinti ir Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijai. Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinis vertinimas yra reglamentuotas Taisyklių 9-26 punktuose. Tiesioginis vadovas vadovaudamasis VTĮ 22 straipsniu kiekvienais metais pokalbio su valstybės tarnautoju metu: aptaria valstybės tarnautojo užpildytą vertinimo anketą ir valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas; aptaria pasiektus rezultatus vykdant valstybės tarnautojui suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo ir įstaigos padalinio vadovo veikla, aptariami jo pasiekti rezultatai vykdant atitinkamai jo vadovaujamai įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis; suformuluoja einamųjų metų užduotis; aptaria valstybės tarnautojo karjerą ir kvalifikacijos tobulinimą (Taisyklių 9 p.). Pagal Taisyklių 10 punktą po pokalbio su valstybės tarnautoju tiesioginis vadovas užpildo vertinimo anketą (įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu ir nurodo kitokį balą) ir pagal valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvados formą (Taisyklių 2 priedas) surašo valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą. Išvadoje tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą. Valstybės tarnautojo kvalifikacija ir jo gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas ir pasiekti rezultatai vykdant jam suformuluotas užduotis, o kai vertinama įstaigos vadovo veikla ir įstaigos padalinio vadovo veikla, pasiekti rezultatai vykdant jo vadovaujamai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba vadovaujamam įstaigos padaliniui suformuluotas užduotis vertinami pagal vertinimo kriterijus. Kiekvienas tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus turi savo reikšmes. Kiekviena tarnybinės veiklos vertinimo kriterijaus reikšmė vertinama nuo 1 iki 4 balų. Mažiausias įvertinimas yra 1 (nepatenkinamai), didžiausias įvertinimas - 4 (labai gerai) balai. Bendras valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimas (labai gerai, gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai) nurodomas išvadoje pagal bendrą pasiektų rezultatų, gebėjimo atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikacijos vertinimų vidurkį. Išvadoje tiesioginis vadovas suformuluoja einamųjų metų užduotis, įrašo pasiūlymus, kaip tobulinti kvalifikaciją, ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos bendrą įvertinimą. Įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, tiesioginis vadovas išvadoje pateikia vieną iš VTĮ 22 straipsnio 9, 10 ar 11 dalyje nurodytų pasiūlymų. Tiesioginis vadovas valstybės tarnautoją su išvada supažindina pasirašytinai (Taisyklių 11 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo procedūra vertinimo komisijoje apima: valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimą; valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimą; sprendimo dėl atitinkamo vertinimo komisijos siūlymo priėmimą (išskyrus atvejus, kai vertinimo komisija valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai); vertinimo komisijos išvados surašymą (Taisyklių 18 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos kasmetinio vertinimo metu nagrinėdama valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą, vertinimo komisija vertina valstybės tarnautojo gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, jo kvalifikaciją ir jam nustatytų užduočių vykdymo rezultatus (Taisyklių 19 p.). Valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos nagrinėjimas susideda iš pokalbio su valstybės tarnautoju ir išvados nagrinėjimo (Taisyklių 20 p.). Vertinimo komisija turi teisę pakviesti dalyvauti komisijos posėdyje tiesioginį vadovą, kai nagrinėjama pavaldaus valstybės tarnautojo tarnybinė veikla.

Pareiškėjas užpildė valstybės tarnautojo kvalifikacijos vertinimo anketos visus vertinimo kriterijus „Lyderystė“, „Žmogiškųjų išteklių valdymas“, „Finansų valdymas“, „Analizė ir pagrindimas“, „Komunikacija ir viešieji ryšiai“, „Strateginis mąstymas“, „Fizinių ir juridinių asmenų priežiūros funkcijos“ ir įvertino 4 balais.

Kvalifikacijos vertinimo anketoje yra pateikti kvalifikacijos vertinimo kriterijai, pagal kuriuos tiesioginis vadovas vertina valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad tiesioginis vadovas, užpildydamas vertinimo anketą, įrašo atitinkamą komentarą (pagrindimą) tais atvejais, kai nesutinka su valstybės tarnautojo nurodytu balu, ir nurodo kitokį balą. Taigi, tiesioginio vadovo, kuris nesutinka su vertinamo valstybės tarnautojo nurodytais balais ir dėl to nurodo kitokį balą, komentaras (pagrindimas) yra svarbus vertinimo anketos elementas tiesioginio vadovo nesutikimo su vertinamo valstybės tarnautojo nurodytais balais atveju. Šiuo atveju, VDI vadovas vertinimo anketoje pažymėtus balus išsamiai ir motyvuotai pagrindė, o Vertinimo komisija posėdžio metu taip pat aiškinosi anketoje ir išvadoje vadovo išdėstytų argumentų pagrįstumą, pareiškėjui buvo užduodami papildomi klausimai, susiję su jo tarnybine veikla, jam suteikta galimybė paaiškinti visas aplinkybes, pateikti papildomus įrodymus, pagrįsti savo prieštaravimus. Tai patvirtina Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašas. Šias aplinkybes taip pat patvirtino teismo posėdžio metu visi komisijos nariai - A. L., R. G., I. J., J. G., S. K.. Minėti liudytojai patvirtino, jog buvo susipažinę su visa vertinimui pateikta medžiaga, posėdyje pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti papildomus dokumentus, tačiau šia teise jis nepasinaudojo. Liudytojai patvirtino, jog kiekvienas komisijos narys individualiai vertino pareiškėjo veiklą, niekas iš jų nepareiškė atskirosios nuomonės ir vienbalsiai įvertino pareiškėjo tarnybinę veiklą „patenkinamai“. Komisijos narė Valstybės tarnybos departamento atstovė S. K. taip pat patvirtino, jog kiekvienas komisijos narys buvo laisvas vertindamas pareiškėjo veiklą, ji, susipažinusi su visa pateikta medžiaga ir išklausiusi pareiškėją, pritarė VDI vadovo pasiūlymui įvertinti pareiškėjo tarnybinę veiklą patenkinamai ir suteikti nuosekliai žemesnę antrą kvalifikacinę klasę bei tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Liudytojas J. G. nurodė, jog jis pokalbio su vertinamuoju metu turėjo Vertinimo išvados projektą, tačiau tai nebuvo jo išankstinė nuomonė ir galutiniam vertinimui įtakos neturėjo.

Pareiškėjo motyvas, kad vadovas siekia su juo susidoroti, kadangi ėmėsi veiksmų dėl neteisėtos vadovo veiklos, kad viešino jo daromus teisės pažeidimus, pasisakydavo dėl tam tikrų įsakymų neteisėtumo, už ką yra vadovo persekiojamas – yra deklaratyvus ir abstraktus. Aplinkybė, jog visų kitų kasmetinių tarnybinių vertinimų metu pareiškėjo tarnybinė veikla buvo vertinama itin gerai, o staiga tapo labai blogai, niekaip nepatvirtina veiklos vertinimo neobjektyvumo, nesąžiningumo ar bandymo susidoroti. Liudytojas J. G. teismo posėdyje patvirtino, kad nebuvo šališkas ar kitaip suinteresuotas vertindamas pareiškėją, tačiau pastarojo veikla, vadovavimo stilius, požiūris į visos įstaigos veiklą, uždavinius, prioritetus, ignoravimas susitarimų keisti veiklos stilių ir metodus, suponavo vertinimą tik patenkinamai. Liudytojas taip pat patvirtino, kad jokių nurodymų komisijos nariams dėl pareiškėjo vertinimo rezultatų jis nedavė, kad komisijos nariai, nors ir buvo jam pavaldūs, tačiau vertindami buvo laisvi, kad jis komisijos posėdyje tik pristatė pareiškėjo veiklą, tačiau toliau posėdyje nedalyvavo, kad nebūtų jokių interpretacijų dėl šališkumo ar tariamo poveikio komisijai, kad dėl objektyvumo komisijos nare buvo pakviesta Valstybės tarnybos departamento atstovė, kuri taip pat pareiškėjo veiklą vertino „patenkinamai“.

Pažymėtina, jog pareiškėjas yra vadovaujamas pareigas einantis valstybės tarnautojas, todėl jo kvalifikacija turi būti vertinama atsižvelgiant į įstaigos vadovui arba karjeros valstybės tarnautojui, einančiam valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos administracijos ar struktūrinio padalinio vadovo pareigas, nustatytus valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijus. Pareiškėjo pareigybės aprašymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2016-04-28 įsakymu Nr. EV-131 (supažindintas 2016-05-02 pasirašytinai), nustato, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vadovauja skyriui, formuojant ir įgyvendinant Lietuvos Respublikos darbo kodekso, darbuotojų saugos ir sveikatos, kitų norminių teisės aktų bei kolektyvinių sutarčių nuostatų kontrolės ir jų pažeidimų prevencijos, taip pat darbo inspektoriams suteiktų teisių realizavimo politiką, atsižvelgdamas į VDI tikslus, uždavinius ir funkcijas, darbuotojų saugos ir sveikatos būklę, darbo įstatymų vykdymą įmonėse; atsižvelgdamas į VDI nustatytus prioritetus, planuoja ir organizuoja skyriaus veiklą, rengia veiklos ataskaitas, užtikrina žmogiškųjų išteklių, taip pat skirtų materialinių ir finansinių resursų panaudojimą skyriuje, tarnybinės, darbo drausmės ir etikos normų laikymąsi.

Taigi, vertinant pareiškėjo tarnybinę veiklą, privalėjo būti vertinami ir gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiekti rezultatai, vykdant jo vadovaujamam Kauno teritoriniam skyriui suformuluotas užduotis. 2017-01-19 Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. 79 pareiškėjui buvo nustatytos 2017 m. užduotys: įvykdyti planines užduotis (100 procentų); nelegalaus ir nedeklaruoto darbo kontrolės efektyvumas - 33 procentai; sustiprinti socialinės partnerystės lygį - ne mažiau kaip 4 susitikimai su partneriais; pateikti pasiūlymus skyriaus veiklos optimizavimo klausimais - ne mažiau kaip 4; įvykdyti visus pavedimus laiku ir teikti ataskaitas; nuosekliai vykdyti vidaus kontrolės procedūras ir teikti pasiūlymus; iš esmės pagerinti interesantų aptarnavimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjui nustatytos užduotys buvo nekonkrečios, neaiškios, nesuprantamos ar netinkamai suformuluotos (jokių pastabų pareiškėjas nepateikė).

Vertinimo komisijos posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad jam yra žinoma, jog didžiausia užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimų koncentracija galimai yra statybų sektoriuje, tačiau organizuodamas nelegalaus darbo kontrolės patikrinimus planinės akcijos metu neorientavo pavaldžių inspektorių ir pats netikrino šio veiklos sektoriaus, o inspektavo kitus ūkio subjektus nerizikingose ekonominėse veiklose ir ne pagal VDI nustatytus prioritetus.

Nustatyta užduotis pateikti ne mažiau kaip 4 siūlymus skyriaus veiklos optimizavimo klausimais – neįvykdyta. Nustatyta, jog vertinamuoju laikotarpiu Vyriausiajam valstybiniam darbo inspektoriui neteiktas nė vienas pasiūlymas skyriaus veiklos optimizavimo klausimais. Pareiškėjas nurodė, jog jis turėjo pakankamai minėto pobūdžio pasiūlymų, tačiau tokiems pasiūlymams tinkamai pateikti yra būtinas „pristatymas“, dėl to jis prašęs vadovo, kad jį pakviestų aptarti pasiūlymų, tačiau kvietimo iš vadovo nesulaukė. Taip pat tikėjosi, kad turės galimybę pasiūlymus pristatyti metinio susirinkimo metu, tačiau 2017 m. jo nebuvo, todėl negalėjęs įvykdyti užduoties dėl vadovo kaltės. Liudytojas J. G. nurodė, jog įstaigoje yra sudarytos sąlygos pateikti informaciją, pasitelkiant pristatymui reikalingas technologijas, nebuvo būtina užduotį atlikti darant „pristatymą“, galėjo pasirinkti pasiūlymų pateikimo formą ir laiką, tačiau pasiūlymų iš pareiškėjo jis negavo, priešingai, pareiškėjas ignoravo vadovo nurodymus.