- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- A15.-48-913/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00002-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pažeidėjas
- V. V.
- Kategorijos
- 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 16.9.10pavadinimo nepavyko patikrinti
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovei Laurai Laurinavičiūtei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. V. 2019 m. sausio 7 d., 00.45 val., Anykščių r. sav., Anykščiai, J. Biliūno g. vairavo transporto priemonę SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tačiau atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 17 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. pateikė į bylą prašymą nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Prašyme nurodė, kad jis Naujųjų metų naktį alkoholio nevartojo. 2019-01-01 apie 00 val. 45 min., būdamas blaivus ir laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kartu su žmona važiavo Anykščių mieste, J. Biliūno gatve nuo mieste centro link N. Elmininkų k. Netoli autodetalių parduotuvės „Anykšta“ jis pastebėjo, kad įsijungę švyturėlius jį stabdo policijos automobilis. Tai jis pastebėjo visai šalia pėsčiųjų perėjos, esančios prieš J. Biliūno ir Liudiškių g. sankryžą. Iš karto už šios sankryžos yra dar viena pėsčiųjų perėja. Kadangi KET draudžia sustoti ant pėsčiųjų perėjos ir sankryžose, jis, pamatęs kad jį stabdo policijos pareigūnų automobilis, pasuko į dešinę ir įvažiavo į autodetalių parduotuvės „Anykšta“ kiemą ir sustojo. Prie jo priėjo pareigūnė, kuri prisistačiusi V. K., paprašė pasitikrinti girtumą. Po kelių akimirkų prie jo automobilio priėjo kitas policijos pareigūnas. Dėl to, kad jį stabdė šalia sankryžos, ant pėsčiųjų perėjos, kas yra draudžiama, jam kilo įtarimas, kad policijos pareigūnai yra neblaivūs. Policijos pareigūnams pasiūlius jam pasitikrinti girtumą, jis paprašė, kad patys policijos pareigūnai iš pradžių pasitikrintų girtumą. Girtumo tikrintis jis neatsisakė, tačiau pasakė, kad iš pradžių tegul girtumą pasitikrina policijos pareigūnai. Jiems atsisakius tai padaryti, jis paskambino telefonu 112. Jam buvo padiktuotas mobiliojo ryšio telefono numeris, kuriuo jis skambino, tačiau jį sujungė su Alytaus policijos komisariatu. Po kurio laiko atvažiavo dar vienas policijos automobilis, iš kurio išlipo policijos pareigūnas R. S.. Policijos pareigūnai jėga jį ištempė iš automobilio ir nuvežė į policijos komisariatą. Policijos komisariate jis ne kartą pareigūnams sakė, kad duotų jam pasitikrinti alkotesteriu, tačiau policijos pareigūnai tai atsisakė padaryti. 02 val. 07 min. jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame jis nurodė, kad yra visiškai blaivus ir pareigūnai atsisakė patikrinti jo blaivumą. Iš karto po to kai jį paleido iš policijos komisariato, jis nuvyko į VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninę, kur paėmė jo kraują tyrimams. Jis kategoriškai nesutinka su policijos pareigūnės V. K. tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir kategoriškai nesutinka su jam surašytu administracinio nusižengimo protokolu, nes jam inkriminuojamo pažeidimo nepadarė. Jis jokio teisės pažeidimo nepadarė ir 2019-01-01 vairavo automobilį būdamas visiškai blaivus ir laikydamasis KET reikalavimų. ANK 422 straipsnio 7 dalies dispozicija yra blanketinė, nukreipianti į poįstatyminius teisės aktus: Kelių eismo taisykles. Jam inkriminavo KET 17 punkto pažeidimą, kuris numato, kad „Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leisti patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų“. Jis įsitikinęs, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada dėl alkoholio kiekio jo kraujyje parodys, kad jis 2019-01-01 automobilį vairavo visiškai blaivus. Jo neblaivumo patikrinimas vietoje nebuvo atliktas ne dėl kokių nors objektyvių priežasčių. Jis tikrintis neatsisakė, tačiau norėjo, kad girtumą pirmiausiai pasitikrintų policijos pariegūnai. Be to jis ne kartą prašė patikrinti jo blaivumą jau po pristatymo į policijos komisariatą. Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ne dėl to, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, o dėl to, kad vengė neblaivumo patikrinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017-11-28 yra išnagrinėjęs bylą Nr. 2AT-62-303/2017, kuri yra analogiška jo atvejui. LAT teisėjų kolegija minėtoje nutartyje pažymėjo, kad ANK nėra vienintelis teisės šaltinis, reikšmingas nagrinėjant bylas dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnyje. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės nustato, kad policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda. Jis nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, ir jo nesutikimas tikrintis blaivumo alkoholio kiekio matuokliu (alkotesteriu) kol nepasitikrins blaivumo policijos pareigūnai negali būti prilygintas situacijai, kai įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimas objektyviai neįmanomas. Jo atsisakymo tikrintis blaivumo nebuvo. Pasiūlius pasitikrinti blaivumą, jis pasakė, kad pirma blaivumą tegul pasitikrina policijos pareigūnai. Nuvežus jį į policijos komisariatą jis kelis kartus primygtinai prašė policijos pareigūnų patikrinti jo blaivumą, tačiau jie tai atsisakė padaryti ir sąmoningai vilkino laiką. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte yra nustatyta, kad jei asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos ar administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Po to, kai jam 2019-01-01, 02 val. 07 min. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kad jis 2019-01-01 00 val. 45 min. vengė pasitikrinti neblaivumą, nuvyko į VšĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninę ir atliko medicininę apžiūrą iš jo buvo paimtas kraujas tyrimams jo lėšomis. Išlaikyti Taisyklėse nustatytų teisės normų, konkrečiai 29 punkto, reikalavimų jis negalėjo dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Policijos pareigūnai jį sustabdė 00 val. 45 min. Pristačius į policijos komisariatą, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas buvo surašytas 01 val. 15 min., o administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas 02 val. 07 min. Iš policijos komisariato jis buvo išleistas 02 val. 20 min. Jis pagrįstai mano, kad policijos pareigūnai sąmoningai vilkino laiką dokumentų pildymui ir tuo užkirsdami kelią jam pasinaudoti Taisyklių 29 punkto suteikta teise ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis. Siekiant blaivų asmenį nubausti pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, nepakanka nustatyti, kad asmuo atsisakė pūsti į alkotesterį, nes galiojantys teisės aktai nustato ir alternatyvų neblaivumo patikrinimo būdą – kraujo tyrimą, kurio jis nevengė ir atliko (b. l. 14-23).
Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovė Laura Laurinavičiūtė teismo posėdžio metu paaiškino, kad šių metų sausio 1 d., 00 val. 45 min. Anykščių rajono PK pareigūnai pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį, kurį nutarė sustabdyti ir patikrinti. Automobilį stabdė įsijungę švyturėlius, automobilis iš karto nesustojo. Sustabdžius automobilį, policijos pareigūnai paprašė vairuotojo pasitikrinti neblaivumą, tačiau vairuotojas nesutiko to padaryti nurodydamas, kad patys policijos pareigūnai yra neblaivūs ir pareikalavo, kad pareigūnai pasitikrintų blaivumą. Policijos pareigūnai paprašė vairuotojo pateikti dokumentus, tačiau jis atsisakė juos pateikti. Nepateikė nei vairuotojo pažymėjimo, nei asmens tapatybės dokumento, todėl asmuo buvo pristatytas į policijos komisariatą asmenybės tapatybės nustatymui. Policijos komisariate jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. V. V. atsisakė tikrintis blaivumą, esant kažkokiems įtarimams, jis turėjo galimybę apie tai pranešti. Toks jo elgesys yra asmens gynyba, tačiau tai negali būti pagrindas asmeniui netaikyti atsakomybės. KET aiškiai numatyta, kad transporto priemonės vairuotojas privalo pasitikrinti blaivumą, kai to pareikalauja policijos pareigūnai. Jis to nepadarė. Asmuo nepateikė pareigūnams jokių dokumentų, todėl asmens tapatybės nustatymui ir protokolo surašymui jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Asmeniui nėra surašytas protokolas už tai, kad jis vairavo neblaivus, jam protokolas surašytas už tai, kad atsisakė tikrintis blaivumą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V. nepripažino padaręs pažeidimą ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo namo iš kaimo ir pamatė, kad iš paskos važiuoja policijos automobilis su švyturėliais, ten buvo perėja, po to vėl buvo negalima sustoti, todėl jis įvažiavo į autodetalių parduotuvės kiemą ir sustojo. Priėjusi pareigūnė papriekaištavo, kodėl jis nepakluso sustabdymui. Po to ji pradėjo reikalauti patikrinti blaivumą. Kadangi pareigūnų veiksmai jam pasirodė įtartini, jis neatsisakė tikrintis, tačiau pasakė, kad jie patys šampano gal išgėrę, todėl patys turi pasitikrinti blaivumą. Jis pasakė, kad skambins 112. Jis paskambino 112 pasiteirauti ką daryti, jei jam atrodo, kad pareigūnai yra išgėrę. Jam davė Alytaus policijos numerį. Tuo metu privažiavo antras ekipažas. Kitas pareigūnas jį išplėšė iš mašinos, atėmė telefoną ir pristatė į policijos komisariatą. Policijos pareigūnai matyt įsižeidė. Padarė klaidą, kad jis nepakluso jų reikalavimui. Jam reikėjo pasielgti kitaip, jam reikėjo papūsti ir tada ieškoti teisybės. Jam atrodo, kad policijos pareigūnai turėjo jam ramiai pasakyti jų viršininko telefoną. Jis skambino 112, atsiliepė Alytaus viršininkas. Jis po to skambino advokatui, ir jam sakė, kad jam jau reikia gynyba užsiimti, o ne teisybės ieškoti. Jam sukėlė įtarimų policijos pareigūnų stabdymo būdas, jie netinkamoje, draudžiamoje vietoje jį stabdė. Bet kodėl jis turi pūsti, jei jis yra visiškai blaivus. Jam sukėlė įtarimą policininkai, nors kai priėjo K., jis alkoholio kvapo nepajuto. Jis sutinka, kad buvo padaryta klaida. Ar davė policijos pareigūnams savo dokumentus jis neatsimena. Į policijos komisariatą kodėl buvo pristatytas negali pasakyti. Policininkai sąmoningai jį išlaikė ilgiau.
Liudytoja V. K. parodė, kad ji yra Utenos AVPK Anykščių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė. Paaiškino, kad naujametinę naktį dirbo Anykščių mieste su patruliu R. L., patruliavo. Jie pastebėjo automobilį, kuris jiems pasirodė, kad vairuoja įtartinai. Jie nutarė patikrinti šį automobilį, kodėl vairuotojas taip važiuoja. Jie pradėjo jį stabdyti ties senuoju policijos pastatu, automobilis nereagavo, vėliau sustojo ant perėjos, bet matyt nusprendė, kad ant sankryžos sustoti negerai, tada automobilis nuvažiavo į autodetalių parduotuvės kiemą ir sustojo. Ji išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie sustojusio automobilio. Vairuotojas atidarė automobilio langą, pasijuto alkoholio kvapas iš automobilio. Ji prisistatė, paprašė vairuotojo pasitikrinti blaivumą, bet vairuotojas atsisakė tai padaryti užsipuldamas juos, kad jie patys yra girti. Pradėjo sakyti, kad netinkamai jį stabdė. Jo keletą kartų buvo prašoma pasitikrinti blaivumą, jis išsisukinėjo. Prašė pateikti dokumentus, jis nepateikė dokumentų. Elgėsi nemandagiai. Jam buvo paaiškinta atsakomybė už vengimą pasitikrinti, bet jis nereagavo. Tuomet jie nutarė pasikvieti pastiprinimą. Atvažiavo kitas ekipažas, su juo vėl bendravo, bet jis nesitikrino blaivumo. Tada jo buvo paprašyta išlipti iš automobilio, jis nepakluso. Tada jis buvo jėga išlaipintas iš automobilio ir pristatytas į policijos komisariatą protokolo surašymui. Komisariate buvo nustatyta, kad vairuotojas yra V. V.. Komisariate buvo apžiūrėti jo asmens daiktai, paaiškėjo, kad jis turėjo ir vairuotojo pažymėjimą, ir asmens tapatybės kortelę, tačiau piktybiškai jų nepateikė. Jis komisariate praleido beveik valandą laiko, jam buvo surašytas protokolas, ir kadangi jis skundėsi prasta sveikata, buvo jau vėlus paros metas, policijos pareigūnai jį parvežė namo.
Iš Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK Daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad 2019-01-01 01 val. 15 min. iš V. V. buvo paimtas dokumentas – vairuotojo pažymėjimas, (duomenys neskelbtini) (b. l. 4).
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės V. K. tarnybiniame pranešime dėl KET pažeidimo užfiksuota, jog 2019-01-01 apie 00 val. 45 min. dirbant kartu su Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu R. L., patruliuojant Anykščių mieste, A. B. aikštėje pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį, kuris sankryžoje važiavo greitai, posūkiuose staigiai stabdydamas bei vėl staigiai didindamas greitį. Automobilį stabdė važiuodami paskui jį įjungę švyturėlius bei garsinį signalą. Automobilis kurį laiką važiavo nestodamas, vėliau ėmė stabdyti ant pėsčiųjų perėjos, tuomet pasuko į Liudiškių gatvę, įvažiavo į automobilių stovėjimo aikštelę, joje ėmė apsisukinėti ir pasuko link įvažiavimo. Jiems privažiavus arti stabdomo automobilio, šis sustojo. Tai buvo automobilis SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ji priėjo prie automobilio vairuotojo durelių. Už vairo sėdėjęs vyras atidarė automobilio langą. Jai prisistačius ir paprašius, kad asmuo pasitikrintų blaivumą, jis tai padaryti atsisakė. Atidarius automobilio langą iš salono buvo juntamas alkoholio kvapas, vairuotojo veidas buvo paraudęs, vengė akių kontakto. Jis kalbėjo nemandagiai, paprašytas pateikti dokumentus, to nepadarė. Pasitikrinti blaivumą buvo prašomas kelis kartus, jam buvo paaiškinta atsakomybė už atsisakymą tikrintis blaivumą, tačiau vairuotojas demonstratyviai to nedarė, sakydamas, kad galbūt jie patys yra girti ir patys turi tikrintis blaivumą. Vairuotojas skambino pagalbos telefonu, norėdamas pranešti apie pareigūnų neteisėtus veiksmus, tačiau surinkti pagalbos telefono numerį jam pavyko tik iš kelinto karto. Paprašius pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vairuotojas atsisakė tai padaryti, paprašius išlipti iš automobilio, nesutiko, todėl buvo iš jo išlaipintas ir pristatytas į policijos komisariatą tapatybės nustatymui ir protokolo surašymui (b. l. 5).
Administracinių nusižengimų registro išraše užfiksuoti V. V. padaryti administraciniai nusižengimai ir jo atžvilgiu priimti sprendimai (b. l. 6-9).
Kompaktiniame diske užfiksuoti garso įrašai, daryti įforminant V. V. nusižengimą (b. l. 10).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. V., gim. (duomenys neskelbtini), kraujas buvo paimtas 2019-01-01 03.10 val., tyrimo tikslas nustatyti etilo alkoholį, tyrimo išvada: V. V. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių.
Administracinio nusižengimo protokolas V. V. surašytas dėl ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo.
ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo vengimas arba alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas iki patikrinimo užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. Taigi blaivumo patikrinimo vengimas yra viena iš alternatyvių ANK 422 straipsnio dispozicijoje nurodytų veikų, už kurias atsakomybė numatyta ANK 422 straipsnio 7 dalyje. Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 2000, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213, redakcija galiojanti nuo 2018-01-01) 13 straipsnio 6 dalį ir Kelių eismo taisyklių 17 punktą policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teismų praktikoje išaiškinta, jog neblaivumo patikrinimo vengimas – tai atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumo. Vien tik atsisakymas policijos patikrinimo metu tikrintis neblaivumą specialiosiomis techninėmis priemonėmis gali būti kvalifikuojamas kaip patikrinimo vengimas. Konstatuojant, kad asmens veika kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, pakanka nustatyti, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Dėl to priežastys, dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, reikšmės neturi, administracinei atsakomybei kilti pakanka to, kad asmuo tokių veiksmų neatlieka (nepučia į alkotesterį ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-09-22 nutartis Nr. 2AT-65-303/2015).
Atsakomybėn traukiamas V. V. nepripažino padaręs nusižengimą, teigė, jog neatsisakė tikrintis neblaivumo, tačiau šiuos atsakomybėn traukiamo asmens teiginius paneigia kiti teismo posėdyje gauti ir ištirti įrodymai.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus yra akivaizdu, kad V. V. neblaivumo policijos pareigūnai negalėjo patikrinti dėl to, jog jis atsisakė tai padaryti argumentuodamas tuo, jog jam kilo įtarimų dėl pačių policijos pareigūnų būklės, t. y., kad pareigūnai galimai yra neblaivūs. Ši aplinkybė aiškiai atsispindi garso įraše bei vyriausiosios patrulės V. K. tarnybiniame pranešime bei jos paaiškinimuose teismo posėdžio metu. Tos aplinkybės, kurios galimai sukėlė administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui abejones dėl policijos pareigūnų veiksmų ir jų būklės, nėra svarbios šios bylos teisingam išnagrinėjimui, kadangi kaip teismo posėdžio metu nurodė pats administracinėn atsakomybėn traukiamas V. V., vėliau bendraujant su tais pačiais pareigūnais policijos komisariate jam nebekilo jokių abejonių dėl to, kad šie pareigūnai gali būti apsvaigę nuo alkoholio. Tačiau būtent tuo metu kai policijos pareigūnai sustabdė V. V. vairuojamą automobilį, jis neblaivumo nesitikrino, nes norėjo, kad pirmiau savo neblaivumą pasitikrintų policijos pareigūnai. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad V. V. turėjo galimybę įgyvendinti savo pilietinę pareigą ir imtis atitinkamų veiksmų tam, kad įsitikinti policijos pareigūnų būkle (jis paskambino telefonu 112 ir gavo informaciją ką reikia daryti įtariant policininką esant neblaivų; į įvykio vietą atvyko dar vienas policijos ekipažas), tačiau jis vis tiek nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu įvykio vietoje. V. V. nevykdė ir kito policijos pareigūnų reikalavimo, nes jis nepateikė jiems vairuotojo pažymėjimo, ar kito asmens dokumento, todėl pareigūnai įvykio vietoje neturėjo galimybės jam surašyti administracinio nusižengimo protokolo ir turėjo pristatyti asmenį į policijos komisariatą tapatybės nustatymui ir protokolo surašymui.
Taigi iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad V. V. neblaivumas įvykio vietoje nebuvo patikrintas, nes jis atsisakė tai padaryti. Tai kad vėliau, jau būnant policijos komisariate, V. V. prašė patikrinti jo blaivumą, nešalina jo atsakomybės pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį, kadangi toks asmens patikrinimas turi būti atliekamas iš karto po to, kai yra sustabdomas policijos pareigūnų arba kai asmuo per vieną valandą po to kai atsisako tikrintis neblaivumą pats kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis.
Su administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį taikymu yra susijusios Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452. Šios taisyklės nustato, kad policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros kyla dviem atvejais: 1) jeigu objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, arba 2) transporto priemonės vairuotojas įtariamas nusikalstamos veikos padarymu (taisyklių 3 punktas). Kitais atvejais policijos pareigūnų pareiga pristatyti transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros neatsiranda.
Iš to seka, kad nagrinėjamu atveju nebuvo tų sąlygų, kurioms esant policijos pareigūnams būtų kilusi pareiga pristatyti V. V. į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, nes tikrinimą alkotesteriu buvo įmanoma atlikti objektyviai, tačiau dėl paties V. V. atsisakymo tai nebuvo padaryta, ir jis nebuvo įtariamas nusikalstamos veikos padarymu, todėl V. V. turėjo teisę atlikti tokią apžiūrą savo iniciatyva, jei būtent šiuo būdu (medicininės apžiūros sveikatos priežiūros įstaigoje) jis norėjo įrodyti, kad jam neturi būti taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį. Tačiau tokiu atveju V. V. privalėjo laikytis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių reikalavimų ir per vieną valandą nuo to momento kai atsisakė tikrintis neblaivumą alkotesteriu, nagrinėjamu atveju tai yra 2019 m. sausio 1 d., 00 val. 45 min., jis turėjo atvykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir duoti kraują tyrimui. Kaip matyti iš V. V. į bylą pateiktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), V. V. kraujas buvo paimtas 2019-01-01 03.10 val., tai yra praėjus daugiau nei 1 valandai nuo to momento, kai jis turėjo atvykti į medicinos įstaigą. Aplinkybės kodėl jis neturėjo galimybės atvykti į medicinos įstaigą per 1 valandą irgi priklausė tik nuo jo paties veiksmų, nes įvykio vietoje policijos pareigūnai protokolo surašyti neturėjo galimybių dėl to, kad V. V. nepateikė jiems vairuotojo pažymėjimo ar kito dokumento, iš kurio būtų galima nustatyti jo asmens tapatybę. Tai lėmė, jog pareigūnai turėjo imtis priemonių ir pristatyti V. V. į policijos komisariatą asmens tapatybės nustatymui ir protokolo surašymui, nors kaip paaiškėjo policijos komisariate, V. V. turėjo su savimi vairuotojo pažymėjimą. Todėl šio dokumento nepateikimas laiku ir lėmė, kad V. V. protokolas negalėjo būti surašytas per įmanomai trumpiausią laiką. Be to, iš policijos komisariato V. V. buvo paleistas apie 02 val. 20 min., taip V. V. nurodė teismo posėdžio metu, tačiau kraujas medicinos įstaigoje iš jo buvo paimtas tik dar po maždaug valandos laiko. Todėl atmestini jo argumentai dėl to, kad policijos pareigūnai vilkino laiką, kad jis neturėtų galimybių duoti kraujo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Nr. 2AT-62-303/2017 išaiškino, kad tuo atveju jei asmuo ir atsisakė tikrintis neblaivumą alkoholio matuokliu, tačiau po to, ne vėliau kaip per valandą, pats kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą ir, kaip tai yra numatyta Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkte, pasitikrino neblaivumą savo lėšomis, jo veiksmų pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį kaip vengimą tikrintis neblaivumą, negalima.
Tačiau nagrinėjamu atveju V. V. nepasitikrino neblaivumo pagal Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punkto reikalavimus, todėl kitos priežastys dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą (pavyzdžiui, kad jis yra blaivus arba kad įtaria esant neblaiviais policijos pareigūnus), neturi reikšmės, ir tokia asmens veika turi būti kvalifikuojama kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, nustačius, jog asmuo išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-65-303/2015, 2AT-62-303/2017). Iš administracinio nusižengimo byloje esančio garso įrašo akivaizdu, jog policijos pareigūnai ne kartą siūlė V. V. pasitikrinti blaivumą, tačiau V. V. blaivumą pasitikrinti atsisakė, t. y. V. V. išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybė tokį patikrinimą atlikti, per nustatyta laiką į medicinos įstaigą nesikreipė ir kraujo tyrimo neatliko, todėl V. V. veiksmai atitinka ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.
Už ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą kyla atsakomybė asmeniui, vengusiam neblaivumo ar apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų patikrinimo arba vartojusiam alkoholio ar narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų iki patikrinimo. Už šio straipsnio 6 ir 7 dalyse numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų (ANK 422 straipsnio 9 dalis).
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalies sudėtis. Jam skirtina administracinė nuobauda.
V. V. padarė vieną tyčinį administracinį nusižengimą. Iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. V. V. praeityje ne vieną kartą baustas už įvairius KET pažeidimus. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja V. V. kaip nelabai atsakingą ir pareigingą vairuotoją. Jo atsakomybę švelninančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis ANK 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai V. V. atžvilgiu bus pasiekti už padarytą nusižengimą paskyrus administracinę nuobaudą – baudą, artimesnę 422 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytam baudos minimumui.
ANK 422 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių iki ketverių metų. V. V. skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
V. V. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo paskirties lauke nurodant įmokos kodą 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje administracinio nusižengimo numerį ROIK: 19096023346.
Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus.