- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- AN2-50-334/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00002-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danutė Švitinienė
- Pažeidėjas
- V. V.
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus – atstovei vyresniajai tyrėjai L. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. pateiktą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Administracinių nusižengimų protokolas V. V. buvo surašytas už tai, kad jis 2019 m. sausio 1 d., 00.45 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tačiau atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Tokiais savo veiksmais V. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 17 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarimu V. V. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, padarymo ir paskirta administracinė nuobauda – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.
3. Panevėžio apygardos teisme buvo gautas administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. apeliacinis skundas dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarimo, kuriuo prašoma panaikinti minėtą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo sudėties. Jeigu teismas visgi manytų, kad jo veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis, prašo minėtą nutarimą pakeisti ir neskirti specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti jos atėmimo terminą iki 6 mėnesių bei paskirtą baudą sumažinti iki 400 Eur.
Šalies argumentai
4. Skunde nurodo, kad skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjus bylos aplinkybių visetą, nepilnai, neteisingai bei subjektyviai įvertinus administracinėje byloje surinktus įrodymus, skundžiamą nutarimą grindžiant aplinkybėmis, kurios akivaizdžiai prieštarauja byloje esantiems faktiniams duomenims, pažeidus administracinės teisės normas ir teisingumo, protingumo, proporcingumo bei adekvatumo principus, kas turėjo įtakos priimti neteisingą ir nepagrįstą nutarimą, be to nukrypus nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos atitinkamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliantas skunde analizuoja Konstitucijos nuostatas, teismų praktiką ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesurinko pakankamai patikimų įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad jo veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje sudėtis, todėl jo manymu, skundžiamas nutarimas yra naikintinas ir administracinio nusižengimo byla nutrauktina.
5. Skunde V. V. aiškina įvykio aplinkybes ir teigia, kad girtumo tikrintis jis neatsisakė, tačiau prašė pirmiau pačius policijos pareigūnus pasitikrinti neblaivumą, kad galėtų įsitikinti jų reikalavimų teisėtumu. Nurodo, kad byloje užfiksuotos akivaizdžios faktinės aplinkybės patvirtina, kad jis būdamas blaivus neatsisakė savo blaivumo patikrinimo ir jo nevengė, o pirminio bendravimo su jo įtartais esant neblaiviais pareigūnais metu jo veiksmai, o būtent siekis išsiaiškinti jų blaivumą ir tuo pačiu jų elgesio ir reikalavimų teisėtumą, nelaikytini vengimu pasitikrinti blaivumo. Pažymi, kad po to, kai iš jo buvo atimtas telefonas, jis informavo pareigūnus, kad nori tikrintis neblaivumo, tačiau policijos pareigūnai patys atsisakė tai daryti. Pristatytas į policijos komisariatą jis dar kartą išreiškė norą tikrintis savo neblaivumą, tačiau policijos pareigūnai vėl atsisakė tikrinti jo neblaivumą.
6. Skunde teigia, kad policijos pareigūnai pažeidė norminius aktus, kadangi policijos pareigūnai prieš patikrinant asmens neblaivumą, privalo įvertinti bendrą asmens būklę bei išaiškinti vairuotojui atsisakymo tikrintis teisinius padarinius, tačiau šiuo atveju nei bendras jo būklės įvertinimas, nei atsisakymo tikrintis neblaivumą pasekmės jam išaiškintos nebuvo. Be to, apeliantas nurodo, kad pagal teismų praktiką asmuo gali atsisakyti tikrintis neblaivumą, tačiau po to ne vėliau kaip per valandą laiko privalo kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą dėl neblaivumo patikrinimo savo lėšomis, ir tokie veiksmai nebus kvalifikuoti pagal ANK 422 straipsnio 7 dalį. V. V. įsitikinimu, administracinė atsakomybė jam buvo pritaikyta tik dėl to, kad jis iki 01.45 val. nesikreipė į sveikatos priežiūros įstaigą dėl blaivumo patikrinimo, o tai padarė po valandos laiko, t. y. 02.55 val. Apeliantas aiškina, kad nuvykti per 1 valandą jis negalėjo tik dėl pareigūnų neteisėtų veiksmų, vilkinant protokolo surašymą bei neteisėtai laikant jį sulaikytą. Apeliantas pažymi, kad sustabdymo metu, jo valia ir tyčia buvo įsitikinti jį sustabdžiusių pareigūnų reikalavimų teisėtumu, nes neblaivūs pareigūnai neturi teisės vykdyti pareigas ir, todėl jų reiškiami reikalavimai yra neteisėti.
7. Apeliantas nurodo, kad jei teismas visgi nuspręstų, jog jo veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, tai mano, kad aukščiau išdėstytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip jo veikos mažesnį pavojingumą apibūdinančios ir nuobaudos rūšies bei dydžio parinkimui reikšmingos aplinkybės. Teigia, kad jo padarytas nusižengimas, jeigu toks yra padarytas, pavojingesnių pasekmių nesukėlė ir nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsižvelgus į Konstitucinio teismo nutarimus, jo asmenybę, elgesį, padarinių nebuvimą, šiuo metu vis dar patiriamą neigiamą poveikį dėl to, kad nuo pažeidimo padarymo iki šiol negali vairuoti transporto priemones, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Mano, kad paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas 12 mėn. yra neproporcingas padaryto pažeidimo pavojingumui.
8. Skunde prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes jis ginčija jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktines aplinkybes bei savo kaltę, o apylinkės teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišsiaiškino visų reikšmingų bylai aplinkybių. Teigia, kad reikalinga apklausti liudytojus - P. V., policijos pareigūnus R. L., R. S. ir su juo kartu atvažiavusią kolegę, išreikalauti duomenis iš Bendrojo pagalbos centro 112 apie jo skambutį 2019-01-01 apie 00.00 – 01.00 bei Utenos AVPK 2-ojo ekipažo darytus garso įrašus.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Utenos AVPK Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas V. P. su skundu nesutinka ir teigia, kad V. V. administracinio nusižengimo byla pirmosios instancijos teismo išnagrinėta teisingai, buvo įvertintos visos aplinkybės ir ištirti visi įrodymai, todėl nutarimo keisti pagrindo nėra. Atsiliepime teigia, kad V. V. turėjo galimybę pasitikrinti blaivumą, tačiau tyčia to nedarė. Policijos pareigūnei sustabdžius V. V. vairuojamą automobilį ir mandagiai prisistačius, V. V. iš karto priešiškai nusiteikęs, apkaltino ją esant neblaiviai. Vos tik pradėjus su juo bendrauti, apeliantas nevykdė nei vieno policijos pareigūno reikalavimo (atsisakė tikrintis blaivumą, nepateikė dokumentų, atsisakė išjungti variklį), todėl nebuvo galimybės įvertinti asmens būklės bendra tvarka. Policijos pareigūnai visus reikiamus veiksmus atliko per kuo trumpesnį laiką. Kaip matyti, administracinis nusižengimas užfiksuotas 00.45 val., o 01.10 apeliantas jau buvo policijos komisariate, kur buvo atliekami visi reikalingi veiksmai. Pagal byloje esančius duomenis, V. V. policijos komisariate buvo 1 valandą ir 5 minutes. Nuo pat sustabdymo momento apeliantas ginčijosi ir diskutavo su policijos pareigūnais, buvo nusiteikęs priešiškai, kas užėmė tam tikrą laiko tarpą. Net ir išleidus iš laikino sulaikymo patalpos, pastarasis skubėjo ne į gydymo įstaigą, tačiau toliau diskutavo ir ginčijosi su policijos pareigūnais. Visa tai paneigia V. V. argumentus, kad policijos pareigūnai tyčia vilkino laiką ir dėl to, jis negalėjo per Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 p. numatytą terminą nuvykti į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros. Nurodo, kad V. V. tvirtinimu, jis vairavo blaivus, todėl vertinant aplinkybes, jis susidariusią situaciją suprato ir policijos pareigūnų reikalavimai jam buvo suprantami taip pat, todėl darytina išvada, kad apeliantas sąmoningai nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo pasitikrinti neblaivumą.
10. Dėl paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės švelninimo, pažymi, kad apeliantas nepateikė nei vienos aplinkybės, kurios pagrindu yra grindžiamas toks prašymas. V. V. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis ne kartą baustas už administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus. Taigi, mano, kad toks prašymas neturi būti tenkinamas.
11. Administracinėn atsakomybėn patrauko V. V. skundas netenkinamas.
12. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijamos apylinkės teismo padarytos išvados dėl V. V. kaltės padarius administracinį nusižengimą. Teigiama, kad jis neatsisakė tikrintis neblaivumą, o pirmiausia norėjo įsitikinti policijos pareigūnų blaivumu bei jų reikalavimų teisėtumų, be to, policijos pareigūnų neteisėti veiksmai sutrukdė jam per nustatytą laiką nuvykti į medicinos įstaigą. Siekiant išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes bei pašalinti byloje esančius neaiškumus, apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti policijos pareigūnai R. L. ir R. S. bei liudytoja, įvykio metu kartu su V. V. važiavusi jo sutuoktinė P. V..
13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. V. apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka ir atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir spręsdamas klausimą dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų kvalifikavimo bei kaltės, tinkamai vertino bylos duomenis, teisingai taikė įstatymo nuostatas bei pagrįstai sprendė, jog administracinio nusižengimo byloje surinkti duomenys patvirtina V. V. kaltę dėl ANK 422 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo.
14. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis to paties straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
15. V. V. buvo surašytas administracinis protokolas už tai, kad jis 2019 m. sausio 1 d., 00.45 val., (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę SAAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei buvo sustabdytas policijos pareigūnų, tačiau atsisakė pasitikrinti neblaivumą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. V. teigia, kad jis nevengė pasitikrinti neblaivumo, tačiau pirmiausia jis norėjo įsitikinti policijos pareigūnų blaivumu. Šie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. V. argumentai yra atmetami kaip nepagrįsti.
16. Liudytoja V. K. parodė, kad ji yra Utenos AVPK Anykščių rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė ir naujametinę naktį dirbo (duomenys neskelbtini) su patruliu R. L.. Pastebėjus įtartinai važiuojantį automobilį, jie nusprendė jį patikrinti. Jie pradėjo jį stabdyti ties senuoju policijos pastatu, automobilis nereagavo, vėliau sustojo ant perėjos, bet matyt nusprendė, kad ant sankryžos sustoti negerai, tada automobilis nuvažiavo į autodetalių parduotuvės kiemą ir sustojo. Ji išlipo iš tarnybinio automobilio ir priėjo prie sustojusio automobilio. Vairuotojas atidarė automobilio langą, pasijuto alkoholio kvapas iš automobilio. Ji prisistatė, paprašė vairuotojo pasitikrinti blaivumą, bet vairuotojas atsisakė tai padaryti užsipuldamas juos, kad jie patys yra girti. Pradėjo sakyti, kad netinkamai jį stabdė. Jo keletą kartų buvo prašoma pasitikrinti blaivumą, jis išsisukinėjo. Prašė pateikti dokumentus, jis nepateikė dokumentų. Elgėsi nemandagiai. Jam buvo paaiškinta atsakomybė už vengimą pasitikrinti, bet jis nereagavo. Tuomet jie nutarė pasikvieti pastiprinimą. Atvažiavo kitas ekipažas, su juo vėl bendravo, bet jis nesitikrino blaivumo. Tada jo buvo paprašyta išlipti iš automobilio, jis nepakluso, todėl jis buvo jėga išlaipintas iš automobilio ir pristatytas į policijos komisariatą protokolo surašymui. Komisariate buvo nustatyta, kad vairuotojas yra V. V.. Komisariate buvo apžiūrėti jo asmens daiktai, paaiškėjo, kad jis turėjo ir vairuotojo pažymėjimą, ir asmens tapatybės kortelę, tačiau piktybiškai jų nepateikė. Jis komisariate praleido beveik valandą laiko, jam buvo surašytas protokolas, ir kadangi jis skundėsi prasta sveikata, buvo jau vėlus paros metas, policijos pareigūnai jį parvežė namo.
17. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės V. K. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės, tačiau papildomai nurodyta, kad šis automobilis pasirodė įtartinas, dėl to, kad sankryžoje važiavo greitai, posūkiuose staigiai stabdydamas bei vėl staigiai didindamas greitį. Taip pat nurodyta, kad atidarius automobilio langą iš salono buvo juntamas alkoholio kvapas, vairuotojo veidas buvo paraudęs, vengė akių kontakto (b. l. 6).
18. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme policijos pareigūnas R. L. paaiškino, kad 2019-01-01 patruliuodami su kolege V. K. pastebėjo automobilį įtartinai manevruojantį. Pradėjo stabdyti, automobilis nestojo, buvo įjungti švyturėliai, kelis kartus buvo įjungtas garso signalas, kad vairuotojas sustotų. Pradžioje automobilis sustojo ant pėsčiųjų perėjos. Po to pavažiavo, įsuko į aikštelę. Kolegė V. K. nuėjo patikrinti vairuotojo neblaivumą, tačiau vairuotojas atsisakė tikrintis, pradėjo vykti konfliktas, vairuotojas sakė, kad jie esą yra neblaivūs, reikalavo, kad jie pasitikrintų blaivumą, o tik tada tikrinsis jis. V. V. skambino 112, prašė viršininko numerio, norėjo pranešti apie galimą pareigūnų neblaivumą. V. V. buvo leista ir skambinti, ir aiškintis. Kelis kartus paprašytas pasitikrinti neblaivumo, V. V. blaivumo nesitikrino, paprašytas atsisakė pateikti dokumentus patikrinimui, atsisakė išlipti iš mašinos. Tada jie išsikvietė antrą ekipažą, vyriausiąjį, kuris atsakingas už du ekipažus. Buvo bandyta įkalbinti V. V. pasitikrinti neblaivumą, tačiau jis nesutiko, todėl jie išlaipino V. V. iš automobilio ir pristatė V. V. į komisariatą, kad nustatytų tapatybę ir surašytų administracinio nusižengimo protokolą už vengimą pasitikrinti blaivumą. Policijos pareigūnas R. L. parodė, kad tik po to, kai buvo surašytas protokolas, V. V. išreiškė norą pasitikrinti neblaivumą. V. V. blogai pasijuto, todėl jis pats asmeniškai vežė V. V. į medicinos įstaigą, tačiau pakeliui V. V. pasakė, kad vežtų jį iki namų, nes jis neturi pinigų, ir kad V. V. pats nuvažiuos į medicinos įstaigą ir pasitikrins.
19. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme policijos pareigūnas R. S. paaiškino, kad pusvalandis po vidurnakčio, gavo iš kolegų pagalbos prašymą, nes kolegos susistabdė automobilį, kuris įtartinai manevravo, tačiau vairuotojas atsisako tikrintis blaivumą. Atvykę matė, kad už vairo sėdėjo pats V. V., kuris visą laiką rankoje laikė telefoną, jį maigė, bandė skambinti, suprato, kad skambina į bendrą pagalbos centrą. Bandė jį įkalbinėti, ir jis pats ne kartą bandė įtikinti, kad jis tikrintųsi girtumą. V. V. atsisakinėjo tikrintis, sakydamas, kad patys pareigūnai yra girti ir dėl to jis nesitikrins, kad pareigūnai girti važinėja. V. V. sėdėjo automobilyje, prisisegęs saugos diržus, automobilis buvo užvestas. Ne kartą jo buvo paprašyta, reikalauta, kad jis užgesintų automobilį ir atiduotų raktelius, bet jis to nevykdė. Šalia sėdėjusi moteris (P. V.) visą laiką jį ramino, sakydama „nusiramink, daryk kas liepiama“, tačiau jis į tai taip pat nereagavo. Siekiant apsaugoti ir save, ir keleivę, nes V. V. neadekvatus elgesys jiems sukėlė įtarimų, kad V. V. yra neblaivus – jis buvo agresyvus, nepagarbus, naudojo mygtukinį telefoną, bet jam niekaip neišėjo surinkti skaičių 112, todėl buvo priimtas sprendimas jį sulaikyti, kadangi jis bet kuriuo metu galėjo pradėti važiuoti, manevruoti, sukelti žalą tiek jiems, tiek keleivei. Jis buvo įspėtas apie tai, kad nesitikrina blaivumo, kad nevykdo reikalavimo užgesinti variklį ir atiduoti raktelius. V. V. atsakinėjo „nieko negesinsiu, kodėl turiu gesinti, nieko nedalinsiu“, todėl jis buvo išlaipintas iš automobilio, jam buvo uždėti antrankiai ir jis buvo pristatytas į policijos komisariatą. Policijos pareigūnas R. S. pažymėjo, kad V. V. nei karto neišreiškė noro pasitikrinti blaivumą, nors pats asmeniškai jam bandė tai pasakyti daugiau nei dešimt kartų. Vykti į medicininę įstaigą pasitikrinti blaivumą, V. V. taip pat nepareiškė noro, netgi priešingai, jis visą laiką vilkino laiką. Net po protokolo įteikimo jis dar tempė laiką, diskutavo, iš jo pusės nebuvo jokios skubos.
20. Apklausta apeliacinės instancijos teisme liudytoja P. V. paaiškino, kad naujųjų metų naktį jie važiavo kartu su V. V., grįžinėjo į namus iš kaimo ir miesto centre, ties autodetalių parduotuve, ten yra sankryža (duomenys neskelbtini), pamatė iš paskos važiuojantį automobilį su švyturėliais. Pradžioje pagalvojo, kad jį reikia praleisti, galbūt skuba, jie nesuprato, kad policijos pareigūnai juos stabdo. Tada pravažiavę sankryžą, įsuko į aikštelę ir sustojo. Liudytoja P. V. paaiškino, kad jiems sustojus, priėjo pareigūnė, prisistatė ir paprašė jos vyrą papūsti į alkotesterį. Policijos pareigūnai sakė, kad juos stabdo jau seniai, bet jie policijos pareigūnus pastebėjo neseniai, todėl tas stabdymas jiems pasirodė keistas. Vyras įtarė, kad pareigūnai yra neblaivūs, nes neadekvačiai elgėsi, ir pasakė, kad pirma jie papūstų į alkotesterį, o tada jis papūs. Jis bandė skambinti 112, Bendruoju pagalbos telefonu, kad pranešti apie galimai girtų pareigūnų veiksmus. Skambino daug kartų. Pirmą kartą jis prisiskambino greitai, bet jam davė Alytaus numerį. O paskui jis bandė prisiskambinti daug kartų. Policijos pareigūnai jam buvo sudarę galimybę pranešti apie jam kilusius įtarimus, bet ne iki galo sudarė tokią galimybę. Vyras daug kartų bandė rinkti numerį, bet niekas nesujungė. Tada atvažiavo antras policijos ekipažas. Sutuoktinis pasitikrinti blaivumą neatsisakė, jis tik prašė, kad jam leistų paskambinti į BPC, kad išsiaiškintų, kur galima kreiptis, kad patikrintų pareigūnų blaivumą, nes jie stabdė keistai. Jos vyras buvo visiškai blaivus. Liudytoja P. V. nežino priežasčių, kodėl vyras atsisakė tikrintis blaivumą. Pirma jis norėjo išsiaiškinti, ar patys pareigūnai yra blaivūs. Pareigūnai prašė pateikti automobilio dokumentus, tačiau vyras, būdamas mašinoje, jokių dokumentų nepateikė. Tada, kai jos vyras atsisakė tikrintis blaivumą ir nepateikė dokumentų, jį ištempė iš mašinos, uždėjo antrankius, nors vyras nesipriešino.
21. Iš to kas išdėstyta, nekyla abejonių, kad V. V. vairavo automobilį ir sustabdytas policijos pareigūnų, jis ne tik nesutiko pasitikrinti neblaivumo, bet ir nevykdė kitų policijos pareigūnų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad teisėtų ir pagrįstų pareigūnų reikalavimų ar nurodymų vykdymo privalomumas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnyje. Šie pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalimi ir Kelių eismo taisyklių 17 punktu, policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tai, kad V. V. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų pasitikrinti savo neblaivumą patvirtina įvykio vietoje dalyvavę ir įvykį stebėję V. K. bei nagrinėjant apeliacinį skundą teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnų R. L., R. S. ir iš dalies liudytojos P. V. parodymai bei garso įrašai, daryti įforminant V. V. nusižengimą (b.l.11). Administracinėn atsakomybėn patraukto V. V. veiksmai, kuomet jis nesutiko pūsti į alkotesterį, yra vertinami kaip jo valios išraiška nesitikrinti neblaivumo, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti. Šiuo atveju V. V. nurodytos aplinkybės, jog policijos pareigūnai keistai jį stabdė, todėl manė, kad policijos pareigūnai yra neblaivūs ir norėjo įsitikinti jų blaivumu (reikalavo policijos pareigūnus pirmus pasitikrinti savo neblaivumą) yra vertinamos kaip jo gynybinė versija, kadangi priežastys dėl kurių asmuo vengia pasitikrinti neblaivumą, neturi reikšmės. Vien V. V. išreikštos niekuo nepagrįstos abejonės, dėl policijos pareigūnų neblaivumo, nuo policijos pareigūnų reikalavimų vykdymo neatleidžia ir administracinės atsakomybės nepanaikina. Apygardos teismas pažymi, kad jokių policijos pareigūnų neblaivumo požymių šiuo atveju nenustatyta, tačiau nepaisant to, V. V. buvo suteikta teisė skambinti į Bendrą pagalbos centrą ir pranešti apie savo įtarimus, dėl policijos pareigūnų neblaivumo.
22. Be kita ko, apygardos teismas pažymi, kad su administracinės atsakomybės pagal ANK 422 straipsnį taikymu, be kita ko, yra susijusios ir Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (2016 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 503 redakcija). Šių Taisyklių 29 punkte yra nustatyta, kad jeigu asmuo atsisako tikrintis arba medicininės apžiūros ar nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Administracijos, ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūros, teismo, darbdavio siuntimu, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisako tikrintis ar medicininės apžiūros arba jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis.
23. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pasinaudojimas teise pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis gali turėti įtakos tokio asmens veiksmų vertinimui. Šiuo nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. V. atsisakė pasitikrinti neblaivumą ir per minėtą laiką neatliko medicininės apžiūros savo lėšomis, todėl apygardos teismas konstatuoja, kad V. V. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje sudėtis. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. V. tvirtina, kad per numatytą laiką nuvykti į medicinos įstaigą jam sutrukdė būtent policijos pareigūnų neteisėti veiksmai (laiko vilkinimas), tačiau apygardos teismas su tuo nesutinka.
24. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. V. policijos pareigūnų buvo sustabdytas 2019-01-01 00.45 val. Policijos pareigūnei V. K. paprašius pasitikrinti neblaivumą, V. V. atsisakė tai padaryti, motyvuojant tuo, kad galimai patys pareigūnai yra neblaivūs. Pasitikrinti neblaivumą buvo prašoma kelis kartus. V. V. buvo išaiškinta atsakomybė už atsisakymą tikrintis blaivumą, tačiau V. V. kategoriškai to nedarė. Pasitikrinti neblaivumą V. V. buvo prašoma ir atvykus antrajam policijos ekipažui, tačiau tikrintis neblaivumo jis taip pat nesutiko. Pageidavimo vykti į medicinos įstaigą, V. V., nei jį sustabdžius pirmajam policijos ekipažui, nei atvykus antrajam policijos ekipažui, neišreiškė, kas tik patvirtina, jog V. V. delsė ir nesirūpino, kad jis kuo greičiau patektų į medicinos įstaigą. Kad V. V. gaišino laiką, patvirtina ir tai, kad nuo pat jo sustabdymo, jis vedė diskusijas su policijos pareigūnais, reikalavo policijos pareigūnų pasitikrinti patiems neblaivumą, kelis kartus skambino į Bendrą pagalbos centrą. Be to, policijos pareigūnų paprašytas pateikti vairuotojo pažymėjimą, V. V. to nepadarė teigdamas, jog neprivaloma su savimi turėti vairuotojo pažymėjimą. Paprašius pateikti asmens tapatybės kortelę (kad vietoje būtų surašytas administracinio nusižengimo protokolas), atsisakė tai padaryti. Netgi perspėtas, kad bus vežamas į policijos komisariatą, V. V. į tai nereagavo. Paprašius užgesinti variklį ir išlipti iš automobilio, jis nesutiko, todėl iš automobilio V. V. buvo išlaipintas ir buvo pristatytas į policijos komisariatą. 2019-01-01 01.15 atliktas daiktų ir dokumentų paėmimas (b. l.5). Iš daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad V. V. su savimi turėjo vairuotojo pažymėjimą ir asmens tapatybės kortelę, kas tik dar kartą patvirtina, jog V. V. tyčia vilkino laiką ir piktybiškai nepateikė vairuotojo pažymėjimo. Taipogi, kad V. V. ir nuvežtas į policijos komisariatą, nebuvo suinteresuotas kuo greičiau nuvykti į medicinos įstaigą, patvirtina ir policijos pareigūnas R. S., kuris apklaustas apeliacinės instancijos teisme parodė, kad kiek jam yra žinoma, V. V. buvo uždarytas į laikino sulaikymo kamerą, nes savo veiksmais jis tiesiog trukdė dirbti, vaikščiojo, nenusėdėjo vietoje, todėl pareigūnams nebuvo kitos galimybės. 2019-01-01 02.07 val. V. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, tačiau net ir tuomet, V. V. diskutavo su policijos pareigūnais. V. V. administracinį nusižengimų protokolą pasirašė 2019-01-01 02.20 val. Tada V. V. pasijuto blogai ir jis paprašė policijos pareigūnų ji nuvežti į ligoninę. R. L. pasisiūlė nuvežti į jį ligoninę, tačiau pakeliui, V. V. pasakė, kad vežtų jį į namus pasiimti pinigų. Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog V. V. į medicinos įstaigą atvyko 02.55 val., (V. V. gyvena 500 m nuo ligoninės), kas tik sustiprina manymą, jog išėjęs iš komisariato 02.20 val. ir policijos pareigūno R. L. parvežtas namo, V. V. turėjo pakankamai laiko, tačiau neskubėjo ir toliau vilkino laiką (V. V. kraujas buvo paimtas 03.10 val.). Įvertinus tai kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad būtent paties V. V. veiksmai (vairuotojo pažymėjimo nepateikimas, ilgos diskusijos su policijos pareigūnais, atsisakymas vykdyti, bet kokius policijos pareigūnų nurodymus, sąlygojęs V. V. nuvežimą į policijos komisariatą bei trukdymas atlikti procesinius veiksmus) lėmė laiko vilkinimą ir sąlygojo teisės, ne vėliau kaip per valandą po to, kai atsisakė tikrintis, pačiam kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą savo lėšomis, praradimą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. V., tiek ir jo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje akcentuoja, kad policijos pareigūnai administracinio nusižengimo protokolą rašė 52 min., tačiau apygardos teismas pažymi, kad tokį laiką lėmė būtent V. V. veiksmai - atliktas daiktų ir dokumentų paėmimas, užpildytas daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, surašytas administracinių nusižengimų protokolas bei paties V. V. trukdymas atlikti procesinius veiksmus. Akivaizdu, kad V. V. pačiam sutikus ir pateikus asmens dokumentus (vairuotojo pažymėjimą), būtų išvengta daugybės papildomų procesinių veiksmų.
Šalies argumentai
25. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei sumažinti paskirtos baudos dydį.
26. ANK 422 straipsnio 7 dalies sankcija numato vairuotojui baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų, o to paties straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki ketverių metų. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu V. V. paskirta 1200 Eur bauda ir nustatytas 1 metų 6 mėnesių specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.
27. Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Įstatymų leidėjas, ANK 422 straipsnio 7 ir 9 dalių sankcijose nustatydamas administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės ribas, laiko šias priemones proporcingomis tam, kad būtų pasiekti visuomenei svarbūs tikslai, jos yra būtinos visuomenei svarbiems tikslams pasiekti ir jomis nėra varžomos žmogaus teisės ir laisvės daugiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti.
28. Kita vertus, ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).
29. Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. V. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 7 dalyje, paskirta artimesnė minimaliai šio straipsnio sankcijoje numatytai administracinei nuobaudai bei administracinio poveikio priemonė, artima minimaliam to paties straipsnio 9 dalyje numatytam administracinio poveikio priemonės taikymo terminui. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs bei įvertinęs pažeidėjo padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių aspektus, bei apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, daro išvadą, kad V. V. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti V. V. paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu V. V. galima sumažinti paskirtos baudos dydį ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikymo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Tokių aplinkybių nėra pateikta ir apeliaciniame skunde. Galiausiai pažymėtina, kad už teisės pažeidimo, numatyto ANK 422 straipsnio 7 dalyje, padarymą įstatymų leidėjas buvo numatęs itin griežtą nuobaudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o šiuo metu ( nuo 2019 m. balandžio 1 d.) už analogiškus veiksmus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė (BK 281¹ straipsnis), kas tik pabrėžia nusižengimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Todėl šiuo atveju, sprendžiant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymo klausimą, vadovautis vien tik V. V. apeliaciniame skunde dėstomais deklaratyviais argumentais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
30. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apygardos teismas konstatuoja, jog Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam V. V. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, todėl švelninti jos taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas taip pat nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarimą nepakeistą ir V. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.