Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-11-15 · Administracinė byla Nr. eTA-503-552/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-15
Bylos Nr.
eTA-503-552/2023
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02416-2022-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Laimutis Alechnavičius
Atsakovas
P. Š.
Pareiškėjas
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eTA-503-552/2023Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02416-2022-5Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo P. Š. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, ŠRATC) teismo prašė priteisti iš atsakovo P. Š. (toliau – ir atsakovas) 87,55 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. ir bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu buvo nekilnojamojo turto objekto Šiaulių miesto savivaldybėje, savininkas, todėl jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava buvo apskaičiuota remiantis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. T-289 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai). Pareiškėjas apskaičiavo atsakovui tenkančią vietinę rinkliavą, tačiau atsakovas jos nesumokėjo.

3. Atsakovas atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino priteisė jam iš atsakovo 87,55 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo teismas atmetė.

5. Teismas nustatė, kad atsakovas bylai aktualiu laikotarpiu buvo gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, savininkas. Teismas vertino, kad atsakovas pagal Nuostatų 4.12 ir 12.1. punktus yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Teismas iš pažymos „Apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą“ nustatė, kad atsakovo įsiskolinimas už vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. sudaro 87,55 Eur. Teismas konstatavo, kad atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjui.

6. Teismas, atsižvelgęs į, be kita ko, bylos sudėtingumą ir pobūdį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė.

III.

7. Atsakovas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

8. Atsakovas pažymi, kad teismo sprendimas priimtas jam nedalyvaujant. Atsakovas nėra sudaręs su pareiškėju jokios sutarties, neturi atliekų konteinerio. Atsakovo finansinė padėtis yra sunki, jis turi sveikatos sutrikimų, yra garbaus amžiaus. Pastate, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, atsakovas negyvena. Nagrinėjamu atveju buvo pažeisti teisės aktai.

Atsiliepimas

9. Atsakovas 2023 m. kovo 9 d. pateikė papildomus paaiškinimus, nurodydamas, kad ginčo pastate pareiškėjas negyvena, todėl iš jo neteisėtai priteistas vietinės rinkliavos įsiskolinimas. Pareiškėjas taip pat pakartoja savo sveikatos sutrikimus, teigia, kad pareiškėjas nebuvo kviečiamas į teismo posėdį, pareiškėjo teisės buvo pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d. pareiškėjui priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą patenkino ir priteisė jam iš atsakovo 87,55 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 30 d., prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo teismas atmetė.

12. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad jam nebuvo pranešta apie teismo posėdį, teismo sprendimas buvo priimtas jam nedalyvaujant, o rinkliavos jis neprivalo mokėti.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio, reguliuojančio sąlygas teismo posėdžiui pradėti ir teismo posėdžio vietą, 1 dalyje nustatyta, kad byla administracinio teismo posėdyje nagrinėjama tik tada, kai proceso dalyviams apie posėdžio laiką ir vietą iš anksto pranešta šaukimu, pranešimu arba viešo paskelbimo būdu. Proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 77 str. 3 d.).

14. ABTĮ 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui, kuriam pranešama arba kuris šaukiamas, šaukimas pristatomas į jo gyvenamąją vietą arba siunčiamas į jo darbovietę. Jei adresato gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo laiką ir vietą specialiame interneto tinklalapyje. Taigi įstatymas leidžia viešo paskelbimo apie bylos nagrinėjimą būdą naudoti tik tais atvejais, kai proceso dalyvio gyvenamoji ar darbo vieta nėra žinomos. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (kuris buvo nurodytas ir pareiškėjo teismui pateiktuose dokumentuose), vieną kartą, t. y. 2022 m. gruodžio 5 d., buvo registruota pašto siunta išsiųstas pranešimas apie teisme gautą pareiškėjo prašymą ir šaukimas į teismo posėdį, tačiau šie dokumentai 2022 m. gruodžio 20 d. grįžo neįteikti (atsakovas neatsiėmė jų pašte per siuntos saugojimo terminą), todėl teismas apie vykstantį teismo procesą pareiškėją informavo viešo paskelbimo būdu. Tačiau duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų pakartotinai siuntęs šaukimą ir procesinius dokumentus minėtu adresu, kad kitais būdais bandė nustatyti atsakovo faktinę gyvenamąją vietą, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamą sprendimą teismas taip pat išsiuntė minėtu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o atsakovas šį dokumentą gavo ir tinkamai, laiku pateikė apeliacinį skundą. Esant tokioms aplinkybėms, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasinaudojo teise įteikti procesinius dokumentus bei pranešti apie teismo posėdį atsakovui viešo paskelbimo būdu.

15. Vienas iš teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, yra 7 punkte apibrėžtas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš proceso dalyvių, kuriam nustatyta tvarka nepranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, ir toks asmuo šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad teismo šaukimai ir pranešimai – tai vieni iš svarbiausių teismo procesinių dokumentų, kuriais informuojama apie teismo posėdžio ar atskirų procesinių veiksmų atlikimo laiką ir vietą. Teismas negali nagrinėti bylos, kai nedalyvauja kuris nors iš byloje dalyvaujančių asmenų, jeigu jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, nes tokiu atveju būtų pažeidžiama teisė būti išklausytam, šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principai. Šių principų nesilaikymas gali lemti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą (žr., pvz., 2011 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-53/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1634/2012, 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1025-261/2018).

16. Europos Žmogaus Teisių Teismas yra nurodęs, kad proceso šalių lygybės principas, būdamas sudėtine platesnės teisingo bylos nagrinėjimo koncepcijos dalimi, reikalauja, jog kiekviena šalis turėtų prieinamą galimybę pristatyti savo bylą tokiu būdu, kuris nepastatytų jos į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponentu (žr., pvz., 2001 m. birželio 7 d. sprendimą byloje Kress prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 39594/98)). Šalių lygybės principas prarastų prasmę, jei vienai iš jų nebūtų pranešta apie teismo posėdį tokiu būdu, kad ji turėtų galimybę jame dalyvauti norėdama įgyvendinti savo teises, įtvirtintas nacionalinėje teisėje – kai tuo metu kita šalis tokias savo teises veiksmingai įgyvendina (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 25 d. sprendimą Š. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 37259/04)). Proceso greitumas yra svarbi siekiamybė, tačiau ji negali pateisinti vieno iš esminių principų – šalių teisės į rungtynišką procesą – nepaisymo (žr., pvz., 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją (pareiškimo Nr. 18990/91)). Dalyvavimas teismo posėdyje įgalina vieną šalį pateikti argumentus dėl bylos esmės, o šių argumentų neperdavimas kitai šaliai, dėl ko ji negali į juos atsakyti, juolab kad poveikis teismo sprendimui, kurį būtų turėjusios priešingos šalies pateiktos pastabos, a priori (iš anksto) negali būti įvertintas, kelia grėsmę byloje dalyvaujančio asmens pasitikėjimui teisingumo vykdymu, paremtam inter alia (be kita ko, įskaitant) žinojimu, kad dėl kiekvieno byloje esančio dokumento bus galima pareikšti savo nuomonę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1722-602/2017, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-756/2020).

17. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsakovui apie teismo posėdį tinkamai nepranešė, neįsitikino, kad teismo šaukimą atsakovas gavo ar atsisakė priimti, dėl ko nesudarė sąlygų teismo posėdžiui pradėti ir bylą išnagrinėti. Tinkamas teismo procesinių dokumentų įteikimas yra svarbus procesinis veiksmas, nuo kurio priklauso teismo proceso, o kartu ir priimto teismo procesinio sprendimo teisėtumas (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-185-525/2023).

18. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad tikrinamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, teismo posėdyje nedalyvaujant atsakovui, kuriam ABTĮ nustatyta tvarka nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Atsižvelgus į tai ir nustačius, kad šia aplinkybe atsakovas grindžia savo apeliacinį skundą, jo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje 7 punkte nustatytu sprendimo negaliojimo pagrindu, perduodant bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 145 str. 1 d. 1 p.). Nustačius proceso teisės normų pažeidimą, kiti atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nevertinami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo P. Š. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasArūnas Sutkevičius