Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-03-17 · Civilinė byla Nr. 2A-320-794/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-14Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-17Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-17
Bylos Nr.
2A-320-794/2020
Teisminio proceso Nr.
2-49-3-00656-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vaclovas Paulikas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“
Atsakovas
V. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-320-794/2020Teisminio proceso Nr. 2-49-3-00656-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6.; 2.6.2.1.; 2.6.11.5.; 2.6.11.18.; 3.3.1.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 17 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. 2-5507-1104/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovui V. J. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Ukmergės šiluma“ (toliau – UAB „Ukmergės šiluma“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. J. 374,23 EUR nesumokėtos skolos už šildymą, 0,58 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad 2010 m. gegužės 27 d. Ukmergės rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. 7-113 „Dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo organizavimo Ukmergės rajone“ pavedė Ukmergės rajono savivaldybės kontroliuojamai įmonei UAB „Ukmergės šiluma“ nuo 2010 m. gegužės 31 d. vykdyti šilumos ir karšto vandens tiekimą Ukmergės mieste, Šventupės gyvenvietėje ir Dukstynos kaimo vartotojams ir perimti uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija“ valdomą turtą, susijusį su šilumos ir karšto vandens tiekimo veikla Šventupės gyvenvietėje. Teigė, kad šilumos vartotojai, remdamiesi Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu, turi atsiskaityti su šilumos tiekėju už sunaudotą šilumą pagal pirkimo – pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Nuo 2010 m. rugsėjo 29 d. ieškovė tiekė šilumos energiją ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas tinkamai neatsiskaitė su ieškove ir per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. kovo 31 d. susidarė 374,23 EUR įsiskolinimas. Ieškovė, remdamasi Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo sąlygomis, taip pat paskaičiavo atsakovams 0,58 EUR delspinigius. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovė prašė ieškinį tenkinti. Ieškovė taip pat prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, dėl to teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovės prašymui, priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei iš atsakovo 374,23 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (374,23 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 19,97 EUR bylinėjimosi išlaidų, o likusioje dalyje ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja Ukmergėje, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. kovo 31 d., tiekė šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui V. J. Per nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. kovo 31 d., ieškovė priskaičiavo 374,23 EUR atsakovo skolą.

6. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį, teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimai laikytini pagrįstais, todėl tenkintini ir priteisė ieškovei iš atsakovo 374,23 EUR skolos už nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. kovo 31 d. suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį.

7. Reikalavimo dėl 0,58 EUR delspinigių priteisimo atmetimą teismas motyvavo tuo, kad ieškovės nurodytų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių aktuali redakcija yra patvirtinta Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“, nurodytų taisyklių 7 priedas „Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrosios sąlygos“ reguliuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties sąlygas, šalių teises, pareigas ir atsakomybę (nurodyto 7 priedo 1 punktas). ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui. Kadangi ieškovė yra namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), šilumos tiekėja, ji negali būti šio namo (pastato) šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoja. Atsižvelgiant į tai, ieškovei šioje situacijoje Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedas netaikomas. Be to, tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė sutartiniai teisiniai, sutarties sąlygos nustatytos Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1-173. Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo 37¹ punkte yra nustatyta, kad „sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas Sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną“. Atsižvelgiant į tai, teismas padarė išvadą, kad delspinigių dydis turi būti nurodytas sutartyje. Šiuo atveju, ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu sutartis dėl šilumos ir karšto vandens tiekimo nėra sudaryta, dėl to konkretus delspinigių dydis atsakovui nebuvo nustatytas. Esant tokiai situacijai, teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti delspinigius.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Ieškovė UAB „Ukmergės šiluma“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 5 d. sprendimą už akių panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. CK 6.258 straipsnyje numatyta, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, dėl ko kreditorius, negalėdamas naudotis jam priklausančiais pinigais, patiria nuostolių. Todėl skolininkas privalo mokėti kreditoriui sutartyje ar įstatyme numatytus delspinigius.

9.2. Pagal CK 6.384 straipsnį, 1.71 straipsnį nuostatas laikoma, kad šilumos tiekėjas konkliudentiniais veiksmais sudarė su vartotoju neterminuotą šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutartį pagal esamas standartines sąlygas. Taigi šalių valia tiekti ir gauti šilumos energiją buvo realizuojama jų konkliudentiniais veiksmais, kurie atitinka šilumos energijos pirkimo – pardavimo santykius, todėl vartotojui atsiranda prievolė mokėti už tiekiamą šilumos energiją Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimų nustatyta tvarka ir tarifais. 2012 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašas, kuriame taip pat numatyta buitiniams šilumos vartotojams, laiku neatsiskaičiusiems su paslaugų tiekėju, iki 0,02 proc. dydžio delspinigiai. Nepasirašius sutarties su UAB „Ukmergės šiluma“, vartotojams konkliudentiniais veiksmais galioja standartinės sąlygos.

9.3. UAB ,,Ukmergės šiluma“ laikosi taisyklių ir nėra namo (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos prižiūrėtoju. Šio namo prižiūrėtojas yra UAB „Ukmergės butų ūkis“ ir paskirtas atsakingas asmuo, turintis tam teisę ir energetikos reikalaujamą pažymėjimą A. B.

9.4. Priimdamas sprendimą nepriteisti delspinigių, pirmosios instancijos teismas galimai skatina vartotojus nesudaryti su paslaugų tiekėjais sutarčių, siekiant išvengti delspinigių priskaitymo nemokėjimo už paslaugas atvejais, bei sudarant prielaidas naudotis kreditoriaus pinigais.

10. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės UAB „Ukmergės šiluma“ apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių šioje byloje apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Taigi apeliacinės instancijos teismas apeliacine tvarka peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde išdėstytus faktinius bei teisinius aspektus.

13. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009 etc.).

14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

15. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria teismas nusprendė atmesti ieškovės UAB „Ukmergės šiluma“ ieškinį dalyje dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo, nurodydamas, kad ieškovė negali reikalauti delspinigių pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo nuostatas, nes šilumos tiekėju ir kartu namo šildymo bei karšto vandens sistemos prižiūrėtoju negali būti tas pats asmuo, taip pat, kad šalys nebuvo sudarę sutarties ir nebuvo susitarę dėl konkretaus delspinigių dydžio.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

16. Apeliantė (ieškovė) UAB „Šilumos energija“ kartu su apeliaciniu skundu pateikė apeliacinės instancijos teismui papildomus įrodymus – Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutarčių bendrųjų sąlygų kopiją, 2018 m. rugpjūčio 27 d. Pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui akto kopiją, 2018 m. gegužės 17 d. Pastato šilumos įrenginių hidraulinių bandymų ir sandarumo tikrinimo akto kopiją, UAB „Ukmergės butų ūkis“ atestato eksploatuoti šilumos įrenginius ir turbinas kopiją, uždarosios akcinės bendrovės „Kita kompetencija“ energetikos darbuotojo A. B. pažymėjimo kopiją.

17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kita vertus, pirmiau nurodytas draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Taigi, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo nagrinėjamu atveju yra pagrindas priimti apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus įrodymus, kadangi nurodyti įrodymai gali būti reikšmingi vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad apeliantė UAB „Ukmergės šiluma“ nėra namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos prižiūrėtoja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šie ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais dokumentais ir įrodymais.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų

19. Apeliantė prašo panaikinti visą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, tačiau iš skundo turinio matyti, kad apeliantė nesutinka tik su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimi, kuria teismas nusprendė atmesti ieškovės UAB „Ukmergės šiluma“ ieškinį dalyje dėl delspinigių priteisimo iš atsakovo. Apeliantė teigia, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti delspinigius, nes priešingu atveju nesąžiningai besielgiantys vartotojai, vengiantys pasirašyti rašytinę sutartį, įgytų daugiau teisių už sąžiningus asmenis, sudariusius rašytinę sutartį. Su šiais apeliacinio skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.

20. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja Ukmergėje, laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 7 d. iki 2019 m. kovo 31 d. tiekė šilumą ir karštą vandenį 69,94 kv. m. butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui V. J. Atsakovui už nurodytu laikotarpiu neatsiskaičius su ieškove, ieškovė priskaičiavo 374,23 EUR skolos už butui tiektą šilumos energiją (šildymą, buto gyvatuko šildymą) bei 0,02 proc. dydžio delspinigius, kurie sudaro 0,58 EUR. Atsakovas su ieškove nėra sudaręs rašytinės šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarties.

21. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Netesybos gali būti nurodytos konkrečia pinigų suma arba užtikrinamosios prievolės sumos procentu (CK 6.71 straipsnio 2 dalis). CK 6.72 straipsnyje įtvirtinta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis.

22. Šilumos energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuoja bendrosios visų rūšių energijos pirkimo – pardavimo teisinius santykius reglamentuojančios CK normos (6.383–6.391 straipsniai) ir specialiosios normos: Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai – šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartinės sąlygos ir kt. Pagal CK 6.384 straipsnio 1 dalį, jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas – naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų.

23. Pagal ŠŪĮ 19 straipsnio 1 dalį, šilumos pirkimo – pardavimo sutartys sudaromos ar keičiamos laikantis standartinių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos pirkimo – pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms (Šilumos ūkio įstatymo 19 straipsnio 2 dalis). Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija ir paskelbia Teisės aktų registre. Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, suderinusi su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba, ir paskelbia Teisės aktų registre (ŠŪĮ 19 straipsnio 4 dalis). Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas (ŠŪĮ 19 straipsnio 5 dalis).

24. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės, kurios reglamentuoja šilumos vartotojų ir kitų šilumos ūkio subjektų ir karšto vandens vartotojų bei karšto vandens tiekėjų tarpusavio santykius, teises, pareigas ir atsakomybę, susijusius su šilumos ir karšto vandens gamyba, perdavimu, tiekimu ir vartojimu. Taisyklių 26 punkte nustatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartys laikomos sudarytomis ar pakeistomis pagal teisės akte (Taisyklių 1 priedo 15 punktas) nurodytas standartines sąlygas, išskyrus šalių individualiai aptartas sąlygas. Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad standartinės sąlygos šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartims galioja iki šalys individualiai susitaria dėl šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių sąlygų. Standartinės sąlygos galioja šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartims tiek, kiek jos neprieštarauja šalių individualiai aptartoms sąlygoms ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Šalių individualiai aptartos sąlygos negali pažeisti buitinių šilumos vartotojų teisių ir teisėtų interesų (Taisyklių 28 punktas). Taisyklių 8 priedo 3 punkte nustatyta, kad karštas vanduo buitiniam karšto vandens vartotojui tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį. Kol sutartis nesudaryta, karštas vanduo tiekiamas pagal karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarčių bendrąsias sąlygas. Taisyklių 8 priedo 24 punkte nustatyta, kad karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą karštą vandenį, buitiniam karšto vandens vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procento dydžio delspinigiai (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Karšto vandens tiekėjas raštu informuoja buitinį karšto vandens vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.

25. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas, kuris reglamentuoja buitinių šilumos vartotojų bei šilumos tiekėjų tarpusavio šilumos pirkimo –pardavimo santykius, teises, pareigas, atsakomybę. Aprašo 5 punkte nustatyta, kad šilumos pirkimo –pardavimo sutartis su buitiniais šilumos vartotojais pagal šį aprašą laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos. Aprašo 6 punkte nustatyta, kad iki to laiko, kol bus sudaryta sutartis pagal individualiai aptartas sąlygas, šilumos tiekėjo ir buitinio šilumos vartotojo tarpusavio santykiai grindžiami, vadovaujantis šiuo aprašu nustatytomis sąlygomis. Nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos Aprašo 37¹ punktas nustatė, jog nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (konkretus delspinigių dydis nustatomas sutartyje). Šilumos tiekėjas raštu informuoja buitinį šilumos vartotoją apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.

26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties, tokia sutartis laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas šiose sąlygose nurodytų šalių, t. y. tiekėjo ir pastato savininko – šilumos vartotojo – ar pastato buto, kitų patalpų savininko – buitinio vartotojo – arba juridinio asmens, vartojančio šilumą ir (ar) karštą vandenį patalpose, kuriose neįrengti atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009).

27. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovė, kuri yra Ukmergės rajono savivaldybės kontroliuojama įmonė, ir tiekia Ukmergės rajono savivaldybės šilumos energiją (šildymą ir karštą vandenį) neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo V. J. delspinigių už vėlavimą įvykdyti pagrindinę prievolę, t. y. laiku atsiskaityti už šildymą ir patiektą karštą vandenį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tuo atveju, kai nėra sudarytos individualios rašytinės šilumos energijos pirkimo – pardavimo sutarties ir (ar) karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties, tai tokios sutartys tarp šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjo ir vartotojo laikomos sudarytomis konkliudentiniais veiksmais pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatas.

28. Kaip jau minėta, 2012 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtinta Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos 37¹ punktas nustatė, jog nustatytu terminu neatsiskaičius už suvartotą šilumos energiją, buitiniam šilumos vartotojui gali būti skaičiuojami iki 0,02 proc. delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

29. Byloje nėra ginčo, kad nors rašytinė šilumos ir karšto vandens tiekimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, tačiau šalių valia išreikšta konkliudentiniais veiksmais, t. y. atsakovas yra buto, kurio įrenginiai prijungti prie energijos tiekimo tinklų ir į kurį ieškovė tiekė šilumą ir karštą vandenį, savininkas, atsakovas ieškovės teikiamą šilumos energiją ir karštą vandenį priėmė ir jais naudojosi. Atsakovas, žinodamas, kad jam priklausančiam butui tiek šildymas, tiek karštas vanduo tiekiamas iš centralizuotų sistemų, turėjo suprasti, kad nesudarydamas rašytinės sutarties su nurodytų paslaugų tiekėju, tokia sutartis bus laikoma sudaryta konkliudentiniais veiksmais pagal standartines sąlygas ir galios iki šalys individualiai susitars dėl šilumos ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarties sąlygų. Tai reiškia, kad rašytinės šilumos energijos ir karšto vandens pirkimo – pardavimo sutarties formos nesilaikymas, nesudaro pagrindo netaikyti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių ir energetikos ministro 2012 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo nuostatų, reglamentuojančių paslaugų teikėjo teisę reikalauti iš paslaugų gavėjo mokėti iki 0,02 procento dydžio delspinigius už suteiktas paslaugas (patiektą karštą vandenį ir šilumą) nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

30. Vadinasi, byloje nesant ginčo, kad ieškovė savo pareigą patiekti šildymą ir karštą vandenį atsakovo butui įvykdė tinkamai, tačiau atsakovui nevykdant savo pareigos tinkamai ir laiku atsiskaityti už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo tiek sumokėti skolą už suteiktas paslaugas, tiek delspinigius už vėlavimą atsiskaityti įvykdyti pagrindinę prievolę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki rašytinės sutarties su paslaugų tiekėju sudarymo, pastarasis turi teisę reikalauti delspinigių, kurių dydį gali nusistatyti pats, tačiau maksimalus delspinigių dydis negali viršyti daugiau 0,02 procento nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Dėl konkretaus delspinigių dydžio šalys gali susitarti, sudarydamos rašytinės formos sutartį.

31. Nagrinėjamu atveju pagal ieškovės skaičiavimus ir byloje pateiktą mokesčių paskaičiavimo pažymą už 2019 m. kovo mėn. paskaičiuota 0,58 EUR delspinigių, kuriuos apeliantė prašo priteisti (b. l. 5).

32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo už akių išvadomis, jog ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi netinkamą įstatymo pagrindą delspinigių priteisimui, tačiau pažymėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinių santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Ginčo šalys gali pasiūlyti teismui ginčo teisinę kvalifikaciją, tačiau, kaip pažymėta pirmiau, šalių nurodytas ieškinio teisinis pagrindas teismui nėra privalomas. Teismas, spręsdamas ginčą, privalo konkrečiam ginčo santykiui pritaikyti tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-89-915/2019).

33. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 1 punktu ir ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 4 punkte nurodyta, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis sudaroma tarp pastato savininko arba valdytojo ir fizinio ar juridinio asmens, turinčio Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos leidimus (atestatus) verstis šilumos įrenginių ir karšto vandens eksploatavimo (priežiūros) veikla ir atitinkančio kitas teisės aktuose numatytas privalomąsias sąlygas. Taisyklių 7 priedo 22 punkte nustatyta, kad sutartyje nustatytu terminu neatsiskaičius už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, pastato savininkui arba valdytojui, arba buto ar kitų patalpų savininkui gali būti skaičiuojami iki 0,02 procento dydžio delspinigiai nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Prižiūrėtojas raštu informuoja pastato savininką arba valdytoją, arba buto ar kitų patalpų savininką arba valdytojas raštu informuoja buto ar kitų patalpų savininką apie delspinigių susidarymą, nurodo jų dydį ir susidarymo priežastį.

34. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo nuostatos reglamentuoja pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties sąlygas, šalių teises, pareigas ir atsakomybę, įskaitant buto savininko pareigą mokėti delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą, o nagrinėjamu atveju ieškovė nėra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoja, kadangi pagal kartu apeliaciniu skundu pateiktus papildomus įrodymus, priežiūra vykdo uždaroji akcinė bendrovė „ Ukmergės butų ūkis“. Be to, byloje kilo ginčas dėl skolos ir delspinigių priteisimo už ieškovės atsakovo butui patiektą šildymą ir karštą vandenį, o ne dėl skolos už pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl delspinigių priteisimo, nepagrįstai rėmėsi energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 7 priedo 1 punktu ir ŠŪĮ 20 straipsnio 2 dalimi.

35. Teismas taip pat visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad delspinigių nepriteisimas galimai skatintų kitus vartotojus nesudaryti sutarčių su paslaugų tiekėjais. Teisės aktų nuostatas aiškinant taip, kaip aiškino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsakovui V. J. būtų naudingiau paprasčiausiai nesudarinėti rašytinės sutarties dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo, kadangi ji lemtų vienokį ar kitokį delspinigių skaičiavimą, o tuo tarpu sutarties nesudarymas ribotų UAB „Ukmergės šiluma“ teisę į netesybas ir delspinigiai skaičiuojami nebūtų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu tokia situacija nebūtų sąžininga, protinga ir teisinga, nepagrįstai diskriminuotų ir vartotojus, sudarančius rašytines sutartis su UAB „Ukmergės Šiluma“.

36. Byloje pateikta ieškovės mokesčių (tarp jų ir delspinigių) paskaičiavimo pažyma, kuria už ginčo laikotarpį atsakovui buvo apskaičiuoti 0,58 EUR delspinigiai (b. l. 5), dėl to atsakovui neginčijant paskaičiuoto delspinigių dydžio, bei esant anksčiau nurodytų aplinkybių visumai (dėl delspinigių skaičiavimo pagrįstumo), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ieškinio reikalavimą dėl 0,58 EUR dydžio delspinigių priteisimo ir nepagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimas šioje dalyje atmestinas nesant tarp šalių sudarytos rašytinės sutarties dėl šilumos energijos ir karšto vandens tiekimo, todėl apeliantės skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria buvo atmestas ieškovės ieškinys dalyje dėl 0,58 EUR delspinigių priteisimo keistina, priteisiant ieškovei UAB „Ukmergės šiluma“ iš atsakovo 0,58 EUR delspinigių (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

37. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 str. 1 d.).

38. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė turėjo 20,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, t. y. ieškovė, pateikdama ieškinį pirmosios instancijos teismui, už ieškinį sumokėjo 20,00 EUR žyminį mokestį. Kadangi pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, todėl vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, ieškovės naudai iš atsakovo priteisė 19,97 EUR bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismui tenkinus ieškovės UAB „Ukmergės šiluma“ apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti delspinigius, laikytina, kad ieškinio reikalavimai yra tenkinami visiškai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, priteisiant ieškovei iš atsakovo 20,00 EUR bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

39. Ieškovė, pateikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 20,00 EUR žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteistinas 20,00 EUR už apeliacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis.

40. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės UAB „Ukmergės šiluma“ apeliacinį skundą tenkinti.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimą už akių ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 374,23 EUR (tris šimtus septyniasdešimt keturis eurus ir 23 ct) skolos, 0,58 EUR delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (374,81 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20,00 EUR (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 20,00 EUR (dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Vaclovas Paulikas