- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-05
- Bylos Nr.
- 2KT-27/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1711-375/2013,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės Klaudijos Žilinskaitės ieškinį atsakovui R. Ž., trečiajam asmeniui S. Ž. dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiam vaikui.
Atsakovo R. Ž. atstovas advokatas P. A. parengiamajame teismo posėdyje pareiškė nušalinimą Kauno apylinkės teismui ir atitinkamai Kauno apygardos teismui. Pareiškėjas nurodė, kad trečiasis asmuo S. Ž. dirba Kauno apygardos teismo raštinės vedėja, t. y. darbuotojos einamos pareigos yra susijusios su teismo darbo funkcijų atlikimu, betarpišku bendravimu ir kontaktais su žemesnės instancijos teismu, todėl objektyviuoju aspektu tai kelia abejonių dėl Kauno apylinkės teismo nešališkumo. Be to, jeigu galutinis sprendimas bus apskųstas, Kauno apygardos teismas negalės bylos nagrinėti apeliacine tvarka. Mano, kad siekiant pašalinti visas abejones byla turi būti nagrinėjama ne Kauno apygardos teismo teritorijos teisme.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotoja 2013 m. kovo 21 d. nutartimi perdavė civilinę bylą Nr. 2-1711-375/2013 Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje klausimus.
Motyvuojamoji dalis
Nušalinimo pareiškimas netenkintinas ir byla neperduotina nagrinėti kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio penktojoje dalyje nustatyta, kad, kai dalyvaujantis byloje asmuo yra teisėjas, teismo valstybės tarnautojas ar teismo darbuotojas ir byla teisminga teismui, kuriame jis dirba, arba kai teisme (išskyrus Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Lietuvos apeliacinį teismą), kuriam teisminga byla, teisėju, teismo valstybės tarnautoju ar teismo darbuotoju dirba dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinis (sugyventinis), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat dalyvaujančio byloje asmens sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), arba kai prieš paskiriant teisėjui nagrinėti bylą paaiškėja, kad tame teisme nėra teisėjų, turinčių teisę ją nagrinėti, byla perduodama nagrinėti kitam teismui. Klausimą dėl teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui arba iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d.).
Teisė į teisminę gynybą yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingą teismo procesą. Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo, turi būti šalinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-675/2007, 2012 m. gegužės 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-234/2012).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į nešališką teismą turi būti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Subjektyvusis teismo ir teisėjo nešališkumas reiškia tai, kad nė vienas teisėjas neturi išankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiškimo Nr. 154). Objektyvus nešališkumas apima garantijų, pašalinančių bet kokias protingas abejones teisėjo nešališkumu, buvimą. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą pabrėžė, jog turi būti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01).
Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008).
Nagrinėjamu atveju reiškiamas nušalinimas Kauno miesto apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui dėl to, kad byloje dalyvaujantis asmuo yra Kauno apygardos teismo darbuotoja – raštinės vedėja. Dėl šios aplinkybės, vadovaujantis aukščiau nurodyta CPK 34 straipsnio 5 dalies nuostata, ši civilinė byla negalėtų būti nagrinėjama apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme. Tačiau ši aplinkybė nereiškia, kad Kauno apylinkės teismo teisėjai negali nešališkai išnagrinėti šios civilinės bylos. Pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių aplinkybių, dėl kurių objektyviam stebėtojui galėtų kilti abejonių dėl visų Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų nešališkumo, todėl Kauno apylinkės teismo teisėjus nušalinti nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui nėra pagrindo.
Kauno apygardos teismo teisėjams pareikštas nušalinimas taip pat nepagrįstas, kadangi civilinė byla nagrinėjama pirmosios instancijos Kauno apylinkės teisme, o CPK nenumato galimybės reikšti nušalinimą teisėjams teismo, kuris nenagrinėja bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, 70 straipsnio 1 dalimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
n utaria:
Atmesti atsakovo atstovo advokato Pauliaus A. K. apylinkės teismui ir Kauno apygardos teismui pareikštą nušalinimą.