Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo P. R. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir P. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės (laisvės atėmimo 11 mėnesių 6 dienoms) pridėta dalis anksčiau nurodytu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės ir P. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 mėnesiams 6 dienoms.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo faktinio P. R. sulaikymo, vykdant įsiteisėjusį teismo nuosprendį, dienos.

Nuosprendžiu visiškai patenkintas civilinės ieškovės UAB ,,Tele2” civilinis ieškinys ir iš P. R. priteista civilinei ieškovei 1 209 Eur turtinei žalai atlyginti.

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. R. iš esmės neginčija nei faktinių bylos aplinkybių, nei nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Taigi teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, pasisakys būtent dėl apelianto keliamo paskirtos bausmės klausimo. Kitais aspektais byla nenagrinėtina, esminiai BPK pažeidimai nenustatyti.

6. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232-942/2018). Be to, nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra būtent pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai bei paskyrė aiškiai per griežtą ar per švelnią ir dėl to neteisingą bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019). Pabrėžtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015). Teisingumo principo įgyvendinimas taip pat užtikrina tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Tokiu būdu teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

7. Skundžiamu nuosprendžiu P. R. pripažintas kaltu ir nuteistas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje. Baudžiamasis įstatymas už šio nusikaltimo padarymą numato šias alternatyvias bausmių rūšis – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas parinko apeliantui griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatydamas didesnę trukmę nei įstatymo numatytas minimalus šios bausmės rūšies dydis, t. y. vienerius metus (pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtas laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad P. R. padarė vieną tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, nusikaltimas baigtas, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte. Skiriant bausmę įvertinti ir nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys – ne kartą teistas, baustas administracine tvarka, nusikalto lygtinio paleidimo metu. Išdėstyti motyvai rodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti nei su pirmosios instancijos teismo parinktos bausmės rūšimi, nei su jos dydžiu.

8. Byloje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, kad P. R. yra teistas jau 18 kartų (1 t. b.1. 138-159). Pirmą kartą į teisėsaugos institucijų akiratį pateko, būdamas dar nepilnamečiu. Nuteistasis daugiausia linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat teistas ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis (tiek neturint tikslo jų platinti, tiek ir esant tokiam tikslui), transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, neteisėtą turto, kuriam nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, perleidimą kitam asmeniui, nežymų sveikatos sutrikdymą šeimos nariai. Nuteistajam ne kartą buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau ir po jų atlikimo nusikalstamas elgesys kartojosi. Antai, 2019 m. lapkričio 8 d. paleistas į laisvę, po to kai atliko ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę (devynerių metų devynių mėnesių), P. R. nepraėjus nė mėnesiui vėl pasikėsino pagrobti svetimą turtą, dėl ko 2020 m. vasario 7 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo skirta arešto bausmė. Atlikęs šią bausmę ir 2021 m. gegužės 11 d. paleistas į laisvę, P. R. jau kitą dieną vėl nusikalto, padarydamas BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, už kurį jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Analizuojant tolesnius duomenis, matyti, kad iki bausmės atlikimo P. R. toliau darė nusikalstamas veikas, kol galiausiai buvo patalpintas į bausmės atlikimo įstaigą. Reikšminga tai, kad apeliantui visgi buvo parodytas pasitikėjimas ir pastarasis, neatlikęs visos bausmės (neatliktos bausmės dalis – vienuolika mėnesių 16 dienų), paleistas į laisvę lygtinai, taikant intensyvią priežiūrą. Vis dėlto net ir tai nepaveikė apelianto ir neprivertė išties kritiškai įvertinti savo elgesį. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančių duomenų, P. R. lygtinio paleidimo metu darė administracinius nusižengimus, jam buvo pradėti nauji ikiteisminiai tyrimai, nesilaikė draudimo vartoti psichiką veikiančias medžiagas, nepranešė probacijos tarnybai apie gyvenamosios vietos pakeitimą, nustatytu laiku nebuvo namuose, dėl ko Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 n. kovo 28 d. nutartimi, kurios teisėtumą ir pagrįstumą patvirtino aukštesnysis teismas, P. R. panaikintas lygtinis paleidimas, pasiunčiant jį atlikti likusią neatliktą bausmę. Papildomai paminėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose šiuo metu nagrinėjimui gauta baudžiamoji byla, kurioje P. R. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnio 3 dalyje, 178 straipsnio 3 dalyje (inkriminuotos veikos padarytos lygtinio paleidimo metu, taikant intensyvią priežiūrą).

9. Anksčiau aptarti duomenys leidžia vienareikšmiškai spręsti, kad apeliantas turi aiškų polinkį nusikalsti ir net dėl jo ankstesnių nusikalstamų veikų padarymo kylantys teisiniai padariniai ir pasekmės nėra pakankami siekiant atgrasyti pastarąjį nuo jo pasirinkto nusikalstamo elgesio modelio. Akivaizdu, kad P. R., kuris nusikalto neatsitiktinai, yra linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, taip pat daro ir administracinius nusižengimus, kritiškai nevertina savo elgesio, skundžiamu nuosprendžiu didesnė nei minimali laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta trečdaliu, paskirta pagrįstai. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo manyti, kad P. R. paskyrus kitą švelnesnę sankcijoje numatytą bausmės rūšį ar sumažinus paskirtos bausmės dydį, bus pasiekti bausmės tikslai. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės niekaip nesudaro pagrindo paskirtą bausmę vertinti kaip per griežtą. Pažymėtina, kad nors apeliantas akcentuoja pripažinęs savo kaltę ir gailėjęsis, tačiau tokia aplinkybė jau buvo įvertinta skiriant bausmę. Teiginys apie pasiryžimą atlyginti žalą yra daugiau formalus, kadangi iki šiol, praėjus devyniems mėnesiams nuo nusikalstamos veikos padarymo, nėra jokių duomenų, kad buvo atlyginta bent dalis padarytos žalos. Be to, įvertinus tai, kad nuteistajam buvo panaikintas lygtinis paleidimas, pasiunčiant jį atlikti likusią neatliktą laisvės atėmimo bausmės dalį, sunkiai tikėtina, kad tokia žala bus atlyginta artimiausiu metu. Dėl tos pačios priežasties plačiau neaptartinas apeliacinio skundo teiginys apie turimą darbą (beje, teismui prieinamo SODRA registro duomenyse nėra jokios informacijos, kad 2025 m. nuteistasis buvo įsidarbinęs) ar gyvenamąją vietą, apeliantui motyvuojant, kad tokios aplinkybės esą rodo galimybę koreguoti elgesį ir neskiriant laisvės atėmimo bausmės.

10. Taigi, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atsižvelgė į byloje nustatytas ir bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nė vienai iš jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad P. R. paskirta laisvės atėmimo bausmė yra tinkama ir pagrįsta. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu paskirtą bausmę pagrįstai subendrino su ankstesniu Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies pridėdamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį). Bendrinant bausmes buvo parinktas nuteistajam palankesnis bausmių bendrinimo būdas – pridedant ne visą, o tik dalį bausmės (dalinis bausmių sudėjimas), pagrindo spręsti, kad bausmės subendrintos netinkamai, nėra.

11. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui 2025 m. gegužės 12 d. pažymą Nr. APD-2025-05660, kuria iš P. R. valstybės naudai prašoma priteisti 125 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, sprendžia dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išieškojimo iš kaltinamojo, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

12. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistasis neturėjo pasirinkęs gynėjo, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius P. R. parinko advokatą Kęstutį Ožiūną, kurį teismas paskyrė nuteistojo gynėju advokatu (2 t., b. l. 29). Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjas nuteistajam buvo paskirtas teismo iniciatyva, kas reiškia, kad nuteistasis neturėjo teisės rinktis, ar jam gintis pačiam, ar su gynėjo pagalba. Be to, atsižvelgtina į sudėtingą nuteistojo finansinę padėtį, atliktiną realią laisvės atėmimo bausmę, pareigą atlyginti padarytą turtinę žalą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo yra netikslingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. R. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš P. R. nepriteisti.