- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-06
- Bylos Nr.
- e2-4891-359/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00018-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Ieškovas
- ADB „Gjensidige“
- Atsakovas
- D. M.
- Kategorijos
- 2.6.10.1Civilinės atsakomybės rūšys
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovei D. M. dėl draudimo išmokos grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ADB „Gjensidige“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės priteisti 7028,35 Eur draudimo išmokų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2017 m. gegužės 4 d. Kaišiadorių mieste įvyko eismo įvykis, kurio metu D. M., vairuodama automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukdama sankryžoje į kairę prieš pėsčiųjų perėją nesustabdė automobilio ir partrenkė pėsčiąjį K. S., kuris po patirtų sužalojimų mirė. Automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu eismo įvykio metu buvo apdrausta ADB „Gjensidige“. Ieškovas išmokėjo 7028,55 Eur dydžio draudimo išmoką kompensuodamas eismo įvykio metu padarytą žalą. Atsakovė eismo įvykio metu buvo neblaivi. Ieškovo teisė reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo atsiranda pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovė geranoriškai netenkino ieškovo reikalavimo grąžinti išmokėtas sumas.
Atsiliepimas
Atsakovė D. M., atstovaujama advokato M. Š., pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo ieškinį patenkinti, tačiau prašo nustatyti 1 metų terminą priteistai sumai sumokėti, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 585,7 Eur.
Teismo posėdžio metu atsakovė D. M. palaikė atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus, su ieškinio reikalavimu sutiko, tik prašė priteistos sumos išmokėjimą išdėstyti periodinėmis išmokomis 1 metų laikotarpiui.
Šalies argumentai
Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jis informuotas teismo šaukimu, iš ieškovo gautas prašymas civilinę bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant. Prašyme nurodė, jog ieškinį palaiko ir prašo tenkinti visiškai, sutinka, kad sprendimo įvykdymas, kaip to prašo atsakovė, būtų išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Dėl pareikšto ieškinio
Byloje esančiais ir teismo posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 4 d. ieškovas su atsakove sudarė Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS 01 10173714, kurios pagrindu buvo apdrausta atsakovei priklausančios transporto priemonės automobilio Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. Sutarties galiojimo terminas 12 mėnesių, draudiminio laikotarpio pradžia 2016 m. lapkričio 6 d. Bendra draudimo įmoka 56 Eur. 2017 m. gegužės 4 d. 11.27 val. Kaišiadorių mieste, Gedimino gatvėje ties pastatu pažymėtu Nr. 105, įvyko eismo įvykis, kurio metu atsakovė D. M., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,25 proc. etilo alkoholio), vairuodama automobilį Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiuodama sankryžoje iš V. R. gatvės į Gedimino gatvę, nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusio K. S., jį partrenkė ir sužalojo. 2017 m. gegužės 18 d. VšĮ Kauno klinikose konstatuotas K. S. mirties faktas. Įvykio kaltininku pripažinta atsakovė D. M., vairavusi transporto priemonę Volvo V70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu buvo padaryta žala. Remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, ADB „Gjensidige“ išmokėjo 7028,35 Eur draudimo išmoką, kuri susidaro iš: 5000 Eur neturtinės žalos, 2028,35 Eur šarvojimo ir laidojimo išlaidų (43,18 Eur kelionių išlaidos, 210 Eur už duobės kasimą ir karsto nešimą, 70 Eur kunigo paslaugos, 207,40 Eur už gėles ir vainikus, 1001,77 Eur už suteiktas laidojimo /šarvojimo paslaugas, reikmenis, 800 Eur už gedulingus pietus). Atsižvelgdamas į tai, kad draudiminis įvykis įvyko dėl neblaivios atsakovės kaltės, ieškovas, atlyginęs žalą, 2017 m. rugsėjo 6 d. bei pakartotinai 2017 m. spalio 18 d. su pretenzija kreipėsi į atsakovę dėl išmokėtos draudimo sumos grąžinimo regreso tvarka, tačiau atsakovė per ieškovo nustatytą terminą savo prievolės gera valia neįvykdė.
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Galiojančiame teisiniame reguliavime įtvirtintų nuostatų dėl šios rūšies draudimo sutarčių tikslas – garantuoti dėl šiuo draudimu apdraustos transporto priemonės poveikio eismo įvykio metu nukentėjusių ir patyrusių žalą trečiųjų asmenų nuostolių atlyginimą įstatyme ir sutartyje nustatytos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma, taip pat užtikrinti ir transporto priemonę naudojančių valdytojų turtinius interesus, susijusius su civiline atsakomybe, kilusia naudojant šiuo draudimu apdraustą transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „Ergo Lietuva“ v. V. B., G. B., bylos Nr. 3K-3-382/2009; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „SV Transport“, bylos Nr. 3K-3-524/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. UAB „Cargoandgo“, bylos Nr. 3K-3-124/2013; kt.).
LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.
LR TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokėjimo taisyklių 59.1 punkte numatyta, kad atsakingas draudikas, sumokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (transporto priemonę vairavęs asmuo arba kitas teisės aktų nustatyta tvarka atsakingas už žalos padarymą asmuo), jeigu jis arba asmuo, už kurį jis atsako: vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo.
Byloje nustatyta, kad 2016 m. lapkričio 4 d. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta automobilio civilinė atsakomybė. Kadangi eismo įvykio metu atsakovė D. M., vairavusi apdraustą automobilį, buvo neblaivi, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką tretiesiems asmenims, įgijo teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo. Ieškovas atsakovei siuntė pretenzijas dėl padarytos žalos atlyginimo. Atsakovė padarytų gera valia nuostolių neatlygino. Ginčo byloje dėl šių faktinių aplinkybių nėra. Kadangi atsakovė neatlygino ieškovei 7028,35 Eur dydžio nuostolių, todėl ši suma priteistina iš atsakovės ieškovo naudai (TPSVCAPD įstatymo 23 straipsnio 1 dalis, CK 6.263, 6.270, 6.280 straipsniai).
LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, jeigu sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 11 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo
Atsakovė prašo nustatyti 1 metų terminą priteistai sumai sumokėti, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis po 585,7 Eur, kadangi sumokėti visą sumą iš karto atsakovė neturi galimybės, nes jos metinės pajamos yra 8040,80 Eur.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 284 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Pagal šiuo metu esančią kasacinio teismo praktiką sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-10-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006-11-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Sprendžiant klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra ir ar apskirtai nebus paneigtas pats teismo sprendimo privalomas pobūdis. Teismas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą sprendžia vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Vykdant teismo sprendimą šalis, kurios nenaudai jis priimtas, visada patiria tam tikrų ribojimų ir nuostolių.
Nagrinėjamu atveju, atsakovė D. M. prašymą išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis grindžia savo sunkia finansine padėtimi - objektyviu negalimumu nedelsiant įvykdyti priimtą teismo sprendimą. Byloje pateikta AB „. (duomenys neskelbtini)“ 2017 m. rugpjūčio 8 d. pažyma apie D. M. gaunamas pajamas Nr. 55 patvirtina, jog atsakovei per metus yra išmokama 8040,80 Eur dydžio atlyginimas. Be to, D. M. prižiūri specialiųjų poreikių turinčią mamą V. V.. VĮ Žaslių pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyta, jog V. V. diagnozuota išeminė širdies liga, lėtinė smegenų išemija, todėl akivaizdu, kad specialiųjų poreikių turinčios mamos priežiūra taip pat reikalauja papildomų išlaidų. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-184-946/2017 iš D. M. nukentėjusiesiems K. S., A. S. ir E. S. priteista kiekvienam po 14 000 Eur (keturiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam S. S. iš D. M. dar priteista 9000 Eur (devyni tūkstančiai eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 812,75 Eur (aštuoni šimtai dvylika eurų ir 75 ct) turtinei žalai atlyginti. Taigi, minėtieji duomenys pagrindžia atsakovės teiginius, jog ji neturi galimybių sumokėti draudimui visos priteistos sumos iš karto, be to pats ieškovas taip pat sutinka, jog sprendimo įvykdymas būtų išdėstytas 12 mėnesių laikotarpiui, todėl atsakovės prašymas tekintinas: teismo sprendimu priteistos skolos mokėjimas išdėstytinas periodinėmis išmokomis12 mėnesių laikotarpiui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 93 straipsnio 1 dalimi spręstinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas Ieškovas turėjo 158 Eur išlaidų, susijusių su žyminio mokesčio sumokėjimu, kurios yra pagrįstos ir priteistinos iš atsakovės.
Pašto išlaidos valstybei, kurios sudaro 2,78 Eur, nesiekia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos 3 Eur atlygintinos sumos, todėl jos nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškovo ADB „Gjensidige“ ieškinį tenkinti pilnai.
Priteisti iš atsakovės D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 7028,35 Eur (septynių tūkstančių dvidešimt aštuonių eurų 35 ct) draudimo išmoką, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 7028,35 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. sausio 11 d.– iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 158 Eur (vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) žyminį mokestį, ieškovo ADB „Gjensidige“ , įmonės kodas 10057869, naudai.
Išdėstyti šiuo sprendimu priteistos 7028,35 Eur draudimo išmokos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 158 Eur žyminio mokesčio mokėjimą dalimis 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, mokant kiekvieną mėnesį po 585,70 Eur iki einamojo mėnesio paskutinės dienos, paskutinį mokėjimo mėnesį kartu su likusia sumokėti skolos dalimi sumokant ADB „Gjensidige“ , įmonės kodas 10057869 , 5 procentus metinių palūkanų, priskaičiuotų nuo teismo priteistos sumos (7028,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 11 d.) iki visiško skolos grąžinimo dienos.
Nustatyti, kad įmokų mokėjimo pradžia yra 2018 m. balandžio mėnuo, pirmąją įmoką 585,70 Eur, sumokėti iki 2018 m. balandžio 30 d. įskaitytinai.
Sprendimą per 30 dienų galima skųsti apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.