Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Daivai Musneckaitei, tretiesiems asmenims D. V., K. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams A. S. (S) ir G. P. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nepilnamečiam vaikui nustatymo, išlaikymo priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims K. V., D. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas), prašydamas: 1) neterminuotai apriboti atsakovams A. S. (S) ir G. P. tėvų valdžią jų nepilnamečiam vaikui A. S. (A. S.); 2) nustatyti A. S. (A. S.) nuolatinę globą, paskirti jo nuolatiniais globėjais ir gaunamų lėšų administratoriais D. V., K. V., vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su globėjais; 3) priteisti iš atsakovų A. S. (S) ir G. P. išlaikymą nepilnamečiam sūnui, mokamą po 200 Eur iš kiekvieno iš tėvų periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; 4) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 30-2942/19 A. S. (A. S.) nustatytą laikinąją globą; 5) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Skyriaus teigimu, nuo laikinosios globos nustatymo padėtis šeimoje nepasikeitė – pagalbos plane vaiko tėvai įsipareigojo lankyti psichologo konsultacijas, pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupes, namuose palaikyti švarą ir tvarką, integruotis į darbo rinką, bendradarbiauti su socialine darbuotoja, lankyti Anoniminių Narkomanų savitarpio pagalbos grupes, G. P. papildomai įsipareigojo vykti į reabilitacijos centrą ir gydytis nuo priklausomybės psichotropinėms medžiagoms. Vaiko tėvai pagalbos plane pasirašytų įsipareigojimų nevykdo ir nebendradarbiauja su jų šeimai pagalbą teikiančiais specialistais. Darbo su šeima metu pastebėta, kad abu vaiko tėvai nėra motyvuoti spręsti savo šeimos problemų, nesiekia atsakingai gydytis nuo priklausomybės psichotropinėms medžiagoms ir nededa pastangų susigrąžinti sūnų. Šeimos socialinė darbuotoja nuolat motyvavo atsakovę gydytis dėl priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, tačiau atsakovė į rekomendaciją neatsižvelgė. Atsakovas su socialine darbuotoja bendrauti vengia ir nepripažįsta turintis priklausomybę. Laikinosios globos sūnui nustatymas nemotyvavo atsakovų keisti gyvenimo būdą, tėvai, vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, juo nesidomi, nesirūpina ir nelanko, neteikia išlaikymo, abu tėvai netęsia gydymo nuo priklausomybės psichotropinėms medžiagoms, su socialiniais darbuotojais atsakovai nebendradarbiauja, pasirašytų įsipareigojimų nevykdo, todėl Skyrius priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Skyrius nurodo, kad atsakovė nėra teista, daug kartų bausta administracine tvarka, šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini). Atsakovas teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, šiuo metu oficialiai nedirba. Atsakovai visiškai nesirūpina vaiku, vengia atlikti savo pareigas jį auklėti, išlaikyti, nerodo jokio noro susigrąžinti vaiką į savo šeimą, su vaiku negyvena, nelanko vaiko ir nėra duomenų, kad padėtis pasikeis, todėl yra teisinis pagrindas atsakovų tėvų valdžios apribojimui.

4. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovams nėra apribotas darbingumas, į tai, kad išlaikymas vaikui yra tęstinio pobūdžio ir į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitam ugdymui, ieškovas prašo iš kiekvieno atsakovo priteisti po 200 Eur išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme iki vaiko pilnametystės.

5. Skyrius nurodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 30-2942/19 A. S. nustatyta laikinoji globa ir laikinaisiais globėjais paskirti tretieji asmenys D. V. ir K. V., A. S. globos vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje. Skyrius pažymi, kad tretieji asmenys išreiškė norą būti nuolatiniais A. S. globėjais, šias pareigas atlieka tinkamai, sveikatos būklė jiems leidžia būti vaiko globėjais. Laikinieji globėjai dirba, gauna pastovias pajamas, kartu su savo biologiniu sūnumi ir globotiniu A. S. gyvena 2 kambarių bute su visais patogumais. Butas nuosavybės teise priklauso D. V.. Laikinieji globėjai neteisti, nėra bausti administracine tvarka, namuose yra sudarę tinkamas sąlygas globotinio poilsiui, lavinimui. Taigi, nesant kitų asmenų, norinčių ir galinčių globoti nepilnametį, A. S. nuolatiniais globėjais skirtini D. V. ir K. V., nustatant nepilnamečio gyvenamąją vietą jo globėjų gyvenamojoje vietoje.

6. Atsakovai atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis).

7. Tretieji asmenys atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė. Procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai (CPK 123 straipsnio 1 ir 3 dalys).

8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovai nebendrauja ir nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nekeičia ir nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo ir susigrąžinti sūnaus į šeimą. Tretieji asmenys globėjų pareigas atlieka gerai.

9. Teismo posėdžio metu atsakovė nurodė, kad praėjo visus kursus (narkologo, anoniminių alkoholikų), bet vaikas jai vis tiek negrąžintas. Pažymėjo, kad neturėjo galimybių lankyti vaiko Jonavoje, apie suteiktą galimybę nemokamai nuvykti į Jonavą aplankyti vaiką, nežinojo. Atsakovė neigė priklausomybę narkotinėms medžiagoms, moters teigimu, ji tik kartais parūko, bet tai nėra priklausomybė. Su socialiniais darbuotojais nebendravo jau kelis mėnesius. Pažymėjo, kad turi daug skolų. Išlaikymo nepilnamečiam sūnui neteikė, išlaikys nepilnametį vaiką tik tuomet, kai pati jį augins. Pažymi, kad valstybė išlaiko vaiką, be to tretieji asmenys gauna gerus pinigus už vaiko globą.

10. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo K. V. sutiko su ieškinio reikalavimais, papildomai paaiškino, kad vaikas gyvena saugioje aplinkoje, lanko darželį, taip pat du kartus per savaitę lanko dziudo treniruotes. Nepilnametis A. S. gerai sutaria su jų biologiniu sūnumi. Berniukas trečiuosius asmenis vadina savo tėvais, o jie jį laiko savo sūnumi. Vaikas sveikas, lanko logopedo konsultacijas.

11. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. V. nurodė, kad vaikas pas juos gyvena nuo 2019 m. lapkričio 15 d., o nuo to laiko biologiniai nepilnamečio A. S. tėvai nei karto neaplankė savo sūnaus. Neprieštarauja, kad vaikas bendrautų su savo tėvais, sudaro tam sąlygas, tačiau nėra jokio grįžtamojo ryšio iš pačių biologinių tėvų.

12. Atsakovas A. S. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – teismo šaukimas į teismo posėdį įteiktas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, iki teismo posėdžio pradžios prašymo atidėti bylos nagrinėjamą nepateikė. CPK 7 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad teismas imasi CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovas apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą žinojo (ieškinys su priedais jam įteiktas 2020 m. balandžio 15 d., šaukimas į pirmą parengiamąjį teismo posėdį įteiktas 2020 m. birželio 10 d.; vėliau siunčiamos korespondencijos atsakovas neatsiimdavo), tačiau CPK 42 straipsnio 5 dalyje nustatytų pareigų nevykdė. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, taip pat įvertinęs, kad byloje sprendžiamas klausimas susijęs su nepilnamečio vaiko interesais, sprendė, kad atsakovui žinoma ne tik apie pradėtą teisminį procesą, bet ir apie teismo posėdį ir vertino, jog atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl nepateisinamos priežasties. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovė, tretieji asmenys sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, nurodė, jog pateikė visus įrodymus ir papildomų parengiamųjų bylos nagrinėjimui iš esmės veiksmų atlikti nepageidavo, teismas, CPK 231 straipsnio 5 dalies pagrindu, perėjo į bylos nagrinėjimą iš esmės ir išnagrinėjo bylą atsakovui A. S. nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

13. Tėvų valdžios esmę įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

14. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovų A. S. ir G. P. sūnus. Nuo 2018 m. liepos 12 d. G. P. ir A. S. šeimai pradėtos teikti atvejo vadybos ir socialinės priežiūros paslaugos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 27 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti vaiką A. S. iš jo tėvų G. P. ir A. S.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu Nr. 30-2978/18 A. S. nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. ir laikinuoju globėju paskirtas N. S., nustatyta nepilnamečio A. S. globos vieta globėjo gyvenamojoje vietoje. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi išdavė teismo leidimą paimti nepilnametį A. S. iš jo laikinojo globėjo N. S.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 30-3343/18 A. S. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirtas VĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“, nustatyta nepilnamečio vaiko globos vieta budinčio globėjo namuose. Tuo pačiu įsakymu pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymas Nr. 30-2978/18 „Dėl laikinosios globos A. S. nustatymo“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 30-3606/18 A. S. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirtas globos centras – labdaros ir paramos fondas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija, nustatyta A. S. globos vieta budinčio globėjo namuose. Tuo pačiu įsakymu pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 26 d. įsakymas Nr. 30- 3343/18 „Dėl laikinosios globos A. S. nustatymo“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 30-2942/19 A. S. nustatyta laikinoji globa ir laikinaisiais globėjais paskirti tretieji asmenys D. V. ir K. V., A. S. globos vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1005-1033/2020 A. S. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje (neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir platino psichotropines medžiagas), jam paskirta bausmė – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

16. Iš byloje esančio 2019 m. spalio 24 d. rašto „Dėl informacijos apie G. P. ir A. S. šeimą“ nustatyta, kad nuo 2018 m. liepos 12 d. Socialinės paramos centras pradėjo teikti atvejo vadybos ir socialinės priežiūros paslaugas atsakovų šeimai. Atsakovų nepilnamečiam sūnui A. S. nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nustatyta laikinoji globa N. S. šeimoje, o nuo 2018 m. spalio 30 d. laikinuoju vaiko globėju paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Berniukui laikinoji globa inicijuota dėl tėvų priklausomybės psichotropinėms medžiagoms ir negebėjimo tinkamai pasirūpinti nepilnamečiu. 2018 m. liepos 23 d. Respublikiniame priklausomybės ligų centre A. S. ir G. P. atliktas narkotikų testas parodė kanabinoidų vartojimą. Darbo su šeima metu pastebėta, kad abu vaiko tėvai nėra motyvuoti spręsti savo šeimos problemų, nesiekia atsakingai gydytis nuo priklausomybės psichotropinėms medžiagoms ir nededa pastangų susigrąžinti sūnų.

17. Iš byloje esančių 2020 m. vasario 7 d. raštų „Dėl informacijos pateikimo apie A. S.“ ir „Dėl informacijos pateikimo apie G. P. šeimą“ nustatyta, kad G. P. pakeitus gyvenamąją vietą nuo 2019 m. gruodžio 3 d. jos byla perduota VO „Gelbėkit vaikus“. Per šį laikotarpį periodiškai buvo lankomąsi G. P. namuose, bendraujama telefonu, jai suteikta informavimo ir konsultavimo paslauga. Siūlyta psichologo pagalba, kurios moteris atsisakė. Taip pat buvo siūloma tarpininkavimo pagalba, tvarkantis tikslinės išmokos dokumentus, tačiau ir jos buvo atsisakyta. Antstoliams nuskaičius visą G. P. uždarbį, siūlyta kartu važiuoti rašyti prašymą, dėl dalies grąžinimo, tačiau moteris atsisakė. G. P. netekus darbo buvo siūloma pagalba ieškant kitos darbovietės, tačiau ir šios pagalbos buvo atsisakyta. Bendravimas su G. P. buvo sudėtingas, moteris dažnai būdavo nestabilios emocinės būsenos, pasižymėjo nuotaikų kaita. 2019 m. gegužės 14 d. vykusio atvejo vadybos posėdžio metu A. S. įsipareigojo reguliariai lankyti sūnų, domėtis jo ugdymu ir sveikata, konstruktyviai spręsti iškilusias problemas pasitelkiant psichologų pagalbą, užsiregistruoti į Respublikiniame priklausomybės ligų centre vykdomą Minesotos programą, integruotis į darbo rinką, pakeisti gyvenamąjį būstą, sudarant saugią aplinką vaikui. 2019 m. lapkričio 15 d. atvejo vadybos posėdyje A. S. nedalyvavo. Pasirašytų įsipareigojimų A. S. nevykdė – nesidomėjo sūnaus ugdymu ir sveikata, nelankė psichologo konsultacijų, neužsiregistravo į Minesotos programą, neturi oficialaus darbo, nelankė sūnaus. Atsakovas pageidavo, kad jam būtų nutrauktos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos bei namuose nesilankytų socialiniai darbuotojai.

18. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, išklausius ieškovo atstovės, atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovai yra iš esmės nusišalinę nuo savo vaiko A. S. auklėjimo ir priežiūros, nesudaro jam tinkamų sąlygų augti ir vystytis, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių ir pareigų, neteikia vaikui išlaikymo. Laikinosios globos sūnui nustatymas nemotyvavo atsakovų keisti gyvenimo būdo ir imtis aktyvių veiksmų, siekiant susigrąžinti sūnų į šeimą. Atsakovai nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nevykdo įsipareigojimų, nededa pastangų ir nėra motyvuoti susigrąžinti vaiką į šeimą (vengia atlikti savo pareigas vaikui, nesirūpina juo), daro žalingą įtaką vaikui savo amoraliu elgesiu (piktnaudžiauja psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu), objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti byloje nėra.

19. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą neterminuotai apriboti atsakovams tėvų valdžią sūnui A. S. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta atsakovams galimybės ateityje kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.

20. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl nuolatinės globos ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

21. Apribojus atsakovų tėvų valdžią, nepilnamečiam sūnui A. S. nustatoma nuolatinė globa. Ieškovas prašo nuolatiniu vaiko globėju paskirti laikinuosius vaiko globėjus trečiuosius asmenis – D. V. ir K. V..

22. Tretieji asmenys sutinka būti paskirtais nepilnamečio vaiko nuolatiniais globėjais ir toliau juo rūpintis. Iš byloje esančių duomenų ir trečiųjų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametis vaikas gyvena saugioje aplinkoje, gerai sutaria su trečiųjų asmenų biologiniu sūnumi. Berniukas trečiuosius asmenis vadina savo tėvais, o jie jį laiko savo sūnumi.

23. Tretieji asmenys atitinka įstatymo reikalavimus, keliamus globėjui. Nustatyta, kad laikinieji globėjai tinkamai atlieka globėjo pareigas, nepilnamečiui užtikrinta saugi aplinka, tenkinami jo poreikiai, vaikas ugdomas, prižiūrimas, globa vykdoma tinkamai.

24. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovo reikalavimas paskirti trečiuosius asmenis D. V. ir K. V. nepilnamečio A. S. nuolatiniais globėjais ir gaunamų lėšų administratoriais tenkinamas. Nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma globėjų gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

25. Pagal CK 3.255 straipsnio 3 dalį vaiko laikinoji globa pasibaigia tada, kai nustatoma nuolatinė globa, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 30-2942/19 A. S. nustatyta laikinoji globa, naikintina.

26. Nekilnojamo turto registro duomenimis nepilnametis A. S. nuosavybės teise nekilnojamo turto neturi, todėl turto administratorius neskiriamas (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).

27. Tretiesiems asmenims D. V. ir K. V. išaiškinama, kad vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su savivaldybės administracija, globos centru, valstybine vaiko teisių apsaugos institucija ir kitomis suinteresuotomis valstybės ir savivaldybių institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Dėl išlaikymo priteisimo

28. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad, nustatant tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

29. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovų G. P. ir A. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 200 Eur iš kiekvieno iš tėvų periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

30. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepilnamečio A. S. poreikius įvertino 400 Eur suma per mėnesį. Nors ieškovas nepateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelės, tačiau įvertinęs tai, kad ieškovo apskaičiuota vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2018 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 1025 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-276/2013; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; ir kt.), teismas sprendžia, kad ieškovo nurodoma A. S. išlaikymui reikalinga suma yra protingo ir realaus dydžio.

31. Išlaikymas yra skiriamas užtikrinti vaikui reikalingas gyvenimo ir vystymosi sąlygas, o jo dydis nustatomas proporcingai pagal tėvų turimas ir galimas turėti galimybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

32. Duomenų, kad atsakovai turėtų kitų išlaikytinių, byloje nėra. VĮ Registrų centro duomenimis, atsakovai nekilnojamojo turto neturi. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovė dirba UAB (duomenys neskelbtini) jos vidutinės mėnesio pajamos neatskaičius mokesčių sudaro 1155 Eur, atsakovas šiuo metu nedirba. Duomenų, kad atsakovai turėtų sveikatos problemų, kurios įtakotų jų darbingumo lygį ir (ar) mažesnes galimybes susirasti geriau apmokamą darbą byloje nėra. Duomenų, kad atsakovai turėtų kitų išlaikytinių, byloje taip pat nėra.

33. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. įsiteisėjusiu nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-1005-1033/2020 A. S. pripažintas kaltu, jam paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos įstaigoje. Teismo vertinimu, nors atsakovui paskirta laisvės atėmimo bausmė ir dėl to jo galimybės uždirbti vaiko išlaikymui yra ribotos, į įkalinimo įstaigą atsakovas pateko dėl savo kaltės, todėl laisvės atėmimas negali būti pagrindu atleisti atsakovą nuo pareigos teikti išlaikymą vaikui. Ieškovo prašomas priteisti išlaikymas yra protingo dydžio, todėl turi būti teikiamas nepaisant to, kad atsakovas bus įkalinimo įstaigoje. Pažymėtina, kad nemokant išlaikymo, skaičiuojamas išlaikymo vaikui įsiskolinimas, taigi net nesant galimybės teikti išlaikymą visa apimtimi, vaiko teisė į išlaikymą galėtų būti įgyvendinta atsiradus galimybei, atsakovui išėjus iš įkalinimo įstaigos, išieškant išlaikymo įsiskolinimą.

34. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovai yra jauno amžiaus, darbingi, nėra duomenų apie tai, jog jiems būtų apribotas darbingumas, atsižvelgdamas į nepilnamečio vaiko protingus poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, laisvalaikiui ir kitokiam ugdymui, tenkina ieškovo prašymą ir priteisia iš atsakovų A. S. ir G. P. išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S., mokamą po 200 Eur iš kiekvieno iš tėvų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

35. Priteisto išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaikų globėjai ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreipiama vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

36. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93–94, 96–96¹, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

37. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

38. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią nepilnamečiam vaikui mokėtinas 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo mokėtinas 54 Eur (200 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis. (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

39. Reikalavimai dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjų paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo yra neatsiejamai susiję su reikalavimu dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinami (CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

40. Teismas ieškinį patenkino visiškai, todėl iš atsakovo A. S. valstybei priteistina 129 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimus dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš atsakovės G. P. valstybei priteistina 129 Eur žyminio mokesčio suma už reikalavimus dėl motinos valdžios apribojimo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo (CPK 96 traipsnio 1 dalis).

41. Teisme patirta 49,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylos viršelio vidinė pusė) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis po 24,88 Eur. (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

42. Viso valstybės naudai iš atsakovų A. S. ir G. P. priteistina po 154 Eur (129 Eur + 24,88 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį priteistinos sumos apvalintinos iki artimiausio sveiko skaičiaus).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo A. S. (S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui A. S. (A. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini)

Neterminuotai apriboti atsakovės G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečiam vaikui A. S. (A. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečiam vaikui A. S. (A. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą, vaiko globėjais ir gaunamų lėšų administratoriais paskirti D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. S. (A. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą globėjų D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. S. (S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S. (A. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 200 (du šimtus) Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. vasario 24 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš atsakovės G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. S. (A. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) mokamą po 200 (du šimtus) Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. vasario 24 d.) iki vaiko pilnametystės.

Priteisto išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko A. S. (A. S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise paskirtiems nuolatiniams vaiko globėjams D. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir K. V. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 30-2942/19, nustatytą A. S. (A. S.) laikinąją globą.

Priteisti iš atsakovo A. S. (S.) (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 154 (vieno šimto penkiasdešimt keturių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Priteisti iš atsakovės G. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 154 (vieno šimto penkiasdešimt keturių) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728821) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą (raštinei).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.