Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 straipsniu, pagal laidavimą bei perduotas laiduotojos E. Z. atsakomybėn 1 (vienerių) metų terminui be užstato.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, 72 straipsnio 2, 3 dalimi atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

1) Uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2021 m. rugsėjo 21 d.;

2) Konfiskuota R. Z. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintos.

Paskirtas laikinas nuosavybės apribojimas R. Z. automobiliui „Opel Astra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas galioti iki konfiskacijos pradžios.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmos instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir teisinės išvados

R. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojoje byloje nėra ginčijamos pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, veikos kvalifikavimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 40 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas tik dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones trukmės. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, skundžiamą nuosprendį patikrina baudžiamojo įstatymo taikymo aspektu dalyje dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės trukmės.

5. R. Z. apeliaciniame skunde prašo sutrumpinti jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą iki minimalaus, tai yra iki vienerių metų. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo R. Z. nustatytu dviejų metų minėtos baudžiamojo poveikio priemonės terminu ir jį trumpinti nėra objektyvaus pagrindo.

6. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018, 2K-112-942/2021).

7. BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialiąja teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas nusikaltimą transporto eismo saugumui padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-20/2011, Nr. 2K-103/2010 ir kt.).

8. Nagrinėjamu atveju R. Z. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, susijusį su Kelių eismo taisyklių pažeidimu, kuris laikytinas vienu pavojingiausių ir šiurkščiausių, t. y. vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kuomet pirmojo patikrinimo alkotesteriu metu jam buvo nustatytas 2,13 promilių neblaivumas, o antrojo – 2,15 promilių neblaivumas, rizikavo tiek savo, tiek aplinkinių turtu, sveikata ir gyvybe. Nors jis kaltę pripažino, šiuo metu dirba, neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka už nešiukštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau nusikalstama veika buvo padaryta žala – R. Z., būdamas neblaivus ir vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas antra eismo juosta, norėjo lenkti kitą transporto priemonę, taip pat važiuojančią antra eismo juosta, bet netilpo tarp priekyje esančio automobilio ir kairėje kelio pusėje esančio gatvės skiriamosios juostos bortelio, taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu jis atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusio automobilio galinę dalį, vėliau atsitrenkė į gatvės skiriamosios juostos bortelį, užvažiavo ant gatvės skiriamosios juostos ir apsivertė. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas mažesnis nei įstatyme numatytas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, vidurkis, t. y. dviejų metų specialiosios teisės atėmimo terminas, yra adekvatus ir proporcingas nusikalstamai veikai bei kaltininko asmenybei, todėl pagrindo jį švelninti nėra.

9. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų duomenų, kurie leistų byloje nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino pirmosios instancijos teismas. Skunde nurodyti duomenys dėl šeimos padėties – rūpinimasis senyvo amžiaus tėvais, darbas už (duomenys neskelbtini) miesto ribų UAB „(duomenys neskelbtini)“ logistikos centre, asmeninių savybių – teigiamos charakteristikos, taip pat, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimo ar nebuvimo teistam, nesudaro pagrindo trumpinti paskirtą dviejų metų uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą. Tuo labiau, kad šios aplinkybės jau yra įvertintos pirmosios instancijos teismo. Pažymint, kad R. Z. padaryta nusikalstama veika – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam, kai nustatytas 2,13 promilių neblaivumas, kai buvo sukeltas eismo įvykis, kitiems asmenims buvo padaryta žala, pats R. Z. eismo įvykio metu su automobiliu apsivertė ir tik laimingo atsitiktinumo dėka buvo išvengta dar skaudesnių padarinių, taip pat rodo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Tuo tarpu nepagrįstu laikytinas ir apelianto teiginys, kad jis savo darbo vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), negalės pasiekti viešuoju transportu, todėl bus priverstas jo atsisakyti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad R. Z. darbo vieta yra (duomenys neskelbtini) rajone, tuo tarpu apeliantas gyvena (duomenys neskelbtini) mieste, iš kurio iki (duomenys neskelbtini) gyvenvietės vyksta (duomenys neskelbtini) miesto viešasis transportas. Pabrėžiant, kad apeliaciniame skunde įvardintos aplinkybės R. Z. jau buvo žinomos bei egzistavo ir prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė. Atkreipiant dėmesį, kad uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas R. Z. turi ir svarbią prevencinę reikšmę, jog tokie atvejai nepasikartotų, t. y., kad jis būdamas neblaivus nevairuotų transporto priemonių ir nekeltų grėsmės nei savo, nei kitų asmenų sveikatai, turtui, gyvybei, transporto eismo saugumui.

10. Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės laiko nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės, individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo laiką, atsižvelgtina ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių eismo įvykį, jo kilimo priežastis ir mechanizmą, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę. Pirmos instancijos teismas atleisdamas R. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisingai paskyrė jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, ir tinkamai nustatė jos terminą – dvejiems metams. Tuo tarpu R. Z. teismo nuosprendžiu paskyrus tik baudžiamojo poveikio priemones – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir automobilio konfiskavimą (BK 68 ir 72 straipsniai), jis patirs tik su specialiosios teisės naudojimu susijusį ir turtinio pobūdžio suvaržymus, tačiau nepatirs iš apkaltinamojo nuosprendžio kylančių griežtesnių pasekmių, jam nebus skirta bausmė, jis neturės teistumo, vertinant ir tai, kad R. Z. yra nustatytas minimalus laidavimo terminas, o pats laidavimas skirtas be užstato. Teisėjų kolegijos vertinimu, didesnės nei minimali trukmės specialiosios teisės atėmimas šiuo atveju yra būtinas, siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti R. Z. nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, tuo tarpu priešingas teismo sprendimas formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas ir nepagarbą baudžiamajam įstatymui bei sudarytų sąlygas pakartotiniam nusikalstamas veikas padariusio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių pobūdžio. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė savo trukme yra proporcinga teisės pažeidimui, ji neabejotinai atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus ir nevaržo apelianto teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, todėl keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra teisinio pagrindo.

11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija R. Z. apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. spalio 12 d. nuosprendį palieka nepakeistą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. Z. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 12 d. nuosprendžio, atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.