Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-05-29 · Byla Nr. N1-1658-1015/2017

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-1658-1015/2017Nuosprendis · 2017-05-29Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-1086-1015/2017Nutartis · 2017-11-08Vilniaus miesto apylinkės teismas
  3. T-162-1015/2018Nutartis · 2018-01-30Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-05-29
Bylos Nr.
N1-1658-1015/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-22115-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
E. K., J. M.
Advokatai
Mindaugas Paukštė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-1658-1015/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-22115-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Gedvydui Vaivadai,kaltinamajam E. K., jo atstovei pagal įstatymą J. K. ir jo gynėjai Jūratei Damanskienei,kaltinamajam J. M. (J. M.) ir jo gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) mokyklos 9 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2015 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), paskirta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, ir

J. M. (J. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, teistas: 1) Visagino m. apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 2 metams, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant auklėjimo poveikio priemonę - įspėjimą; 2) Visagino m. apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; bausmę subendrinus su Visagino miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 92 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant toliau mokytis ir gyventi Vėliučionių vaikų socializacijos centre iki sueis 18 metų; 3) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę subendrinus su Visagino miesto apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams ir 8 mėnesiams, remiantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant: per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; tęsti mokslą (BK 75 str. 2 d. 5 p.); 4) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu, subendrinus su 2011 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartimi pagal 2011 m. spalio 12 d. nuosprendį veika, kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, dekriminalizuota ir jis atleistas šioje dalyje nuo baudžiamosios atsakomybės, subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė palikta nepakeista; 5) Vilniaus m. apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės apribojimu 12 (dvylikai) mėnesių, bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, skiriant įpareigojimus; 2016 m. rugsėjo 6 d. Vilniaus m. apylinkės teismo nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimties) parų areštą,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. ir J. M. pagrobė automobilį, o būtent, jie, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. gegužės 7 d. apie 23.30 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje prie namo Žygio g. 14, Vilniuje, pagrobė UAB „SMC Pneumatics“ priklausantį 3500 eurų vertės automobilį Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Nurodytais veiksmais E. K. ir J. M. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje.

Byloje surinkti duomenys

E. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl inkriminuojamo kaltinimo pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad 2017 m. gegužės 7 d. jis važiavo namo, paskambino draugas M., pasakė, kad rado raktą nuo mašinos, jis atvažiavo. Jie susitiko, nuėjo link Giedraičių, ten draugas parodė mašiną, jie įsėdo ir nuvažiavo. Parodė, kad už vairo atsisėdo jis, J. M. sėdėjo šalia, nuvažiavo pas J. M. į namus pasveikinti mamą, kitą dieną važinėjo po miestą, važinėjosi visas tris dienas, dar jie pradūrė mašinos padangą, ją pakeitė. Kilo mintis parduoti mašina, tai buvo gegužės 9 dieną, jis (E. K.) rado internete mašinų supirkėjo numerį, žmogus buvo atvažiavęs, bet mašinos nepaėmė. Paskutinę dieną nuvažiavo prie parduotuvės Maxima, ten paėmė draugą, ir kai nuvažiavo prie kitos parduotuvės, ten jau atvyko policija. Paaiškino, kad jie nežinojo, kieno tai mašina, bet jis suprato, kad jie vagia mašiną.

J. M., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, nurodė, kad prisipažįsta kaltas dėl jam pareikšto kaltinimo, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad 2017 m. gegužės 7 d. buvo Pelesos gatvėje, susitiko draugą Liną, nuėjo pas jį. Linas užėjo, o jis (J. M.) vaikščiojo lauke. Vaikščiodamas pamatė raktus, paspaudė mygtuką ir atsidarė mašina. Tada jis vėl užrakino mašiną, pasakė apie tai Linui, o Linas pasakė neliesti mašinos. Tada jie nuėjo į parduotuvę, grįžo pas Liną, išgėrė alkoholio. Vėliau jis (J. M.) paskambino E. K., pasakė, kad rado raktus. E. K. atvažiavo prie jo ir jie įsėdo į mašiną, kurios raktus jis buvo radęs, pavažinėjo. Vėliau jis važiuodamas atsitrenkė į stulpą, pabėgo iš įvykio vietos. Kitą dieną jie dar norėjo parduoti mašiną, bet nepavyko. Gegužės 10 d. atvažiavo prie Maximos, paėmė draugą ir kai nuvažiavo prie kitos parduotuvės, ten jau atvyko policija. Paaiškino, kad norėjo pavažinėti su mašina, o tada galvojo kur nors ją palikti.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jiems sutinkant bei prokurorui ir gynėjams neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklausti ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamieji, E. K. ir J. M. davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir teisiamojo posėdžio metu, aplinkybes nurodydami detaliau (b. l. 87-88, 73-74; 77).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. B. parodė, kad dirba UAB „SMC PNEUMATICS“ ir naudojasi įmonės automobiliu Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio registracijos dokumentai visą laiką gulėjo automobilyje. 2017 m. gegužės 7 d. 14.00 val. prie namo, esančio Žygio g. 14, Vilniuje, ji užrakino automobilį ir nuėjo namo, 19.00 val. norėjo išvažiuoti automobiliu, tačiau negalėjo rasti automobilio raktelio, jo ieškojo iki 23.00 val., tačiau nerado ir nuėjo miegoti, nusprendusi ryte pratęsti raktelio paiešką. Kai ėjo miegoti, automobilis stovėjo vietoje. 2017 m. gegužės 8 d. 05.50 val. pastebėjo, kad automobilio stovėjimo aikštelėje nėra (b. l.57-58).

D. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta papildomai, patikslino, kad po automobilio Toyota Auris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės ji savo paskyroje Facebook patalpino skelbimą apie automobilio vagystę bei automobilio nuotraukas. 2017 m. gegužės 9 d. vakare, apie 22.00 val., paskambino jai nepažįstamas vyras ir pasakė, kad jam buvo siūlyta įsigyti Toyota Auris, kuris labai panašus į pavogtą automobilį, yra daug sutapimų, automobilis buvo parduodamas prie Žaliųjų Ežerų, Vilniuje, prie parduotuvės Maxima. 2017 m. gegužės 10 d. su bendradarbėmis per pietus nusprendė pavažiuoti prie Žaliųjų Ežerų, Vilniuje, paieškoti pavogto automobilio. Prie Popieriaus ir Ožkinių gatvių sankryžos, Vilniuje, pastebėjo, kad iš paskos važiuoja automobilis Toyota Auris, tačiau automobilio priekinis numeris buvo „(duomenys neskelbtini) todėl nusprendė, kad tai ne jų įmonės pavogtas automobilis. Kai privažiavo prie Ožkinių ir Verkių gatvių sankryžos, Vilniuje, minėtas automobilis Toyota Auris aplenkė ir tada pamatė, kad minėto automobilio galinio numerio ženklai „(duomenys neskelbtini)“, t. y. kaip pavogto automobilio. Apie tai, kad pastebėjo galimai pavogtą automobilį, telefonu pranešė policijai, o patys stengėsi važiuoti šiam automobiliui iš paskos, tačiau automobilis važiavo dideliu greičiu ir jie automobilį pametė. Važiuojant Ožkinių gatve, Vilniuje, prie namo, esančio Ožkinių g. 101, Vilniuje, pastebėjo minėtą automobilį Toyota Auris. Automobilis buvo sustojęs ir kažkas iš automobilio išlipo, kad nesukelti įtarimo, jie pravažiavo į priekį ir minėtą automobilį pametė. Netrukus jai paskambino policijos pareigūnai ir pasakė, kad automobilis yra prie „Čia“ parduotuvės, tačiau jame nėra asmenų ir paprašė, kad jos privažiuotų prie šios parduotuvės. Kai jos privažiavo, jau buvo sulaikyti 3 vyrai. Policijos pareigūnai automobilį apžiūrėjo jai dalyvaujant, pakvitavimu jai grąžino automobilį, jo užvedimo raktelį bei dokumentus. Sulaikytų vyrų ji nepažįsta, tik vieną iš jų, kaip iš policijos pareigūno sužinojo, kad tai J. M., kelis kartus matė savo gyvenamosios vietos laiptinėje. Dėl automobilio vagystės ji asmeniškai turtinės žalos nepatyrė (b. l. 60-61).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. Š. parodė, kad 2017 m. gegužės 7 d. apie 14.00 - 14.30 val. su J. M. susitiko prie kazino, esančio Kalvarijų g. 59A, Vilniuje. Kazino jie buvo apie 30 minučių, po to jam dėl asmeninių reikalų reikėjo susitikti su iš matymo pažįstamu, vardo ir pavardės neatsimena, gyvenančiu Žygių gatvėje, Vilniuje, tiksliau adreso neatsimena, gali parodyti, galimai pažįstamo namas yra Žygio g. 14, Vilniuje. Pas minėtą pažįstamą nuėjo kartu su J. M.. J. M. liko kieme prie namo, o jis įėjo į namo laiptinę ir nuėjo pas pažįstamą. Pažįstamam paskambino į duris, tačiau niekas durų neatidarė ir jis išėjo į kiemą. Laiptinėje užtruko pora minučių. Kai išėjo į kiemą, J. M. jam pasakė, kad rado automobilio raktelį ir šį automobilio raktelį jam parodė. Kokio automobilio buvo šis raktelis, nežino, nes jo šis automobilio raktelis visiškai nesudomino. J. M. jam sakė, kad raktelį rado prie įėjimo į namo laiptinę. Jis J. M. pasiūlė nueiti į namo laiptinę ir paklausti gyventojų, kieno šis raktas, t. y. galimai už surastą raktelį savininkas dar pamokėtų pinigų. J. M. į jo pasiūlymą nieko neatsakė. Būnant kieme J. M. spaudė rasto automobilio raktelio mygtukus ir matė, kaip prie laiptinės sužibėjo vieno automobilio žibintai. Tai buvo nedidelis raudonos spalvos automobilis, modelio nežino. Jis norėjo išgerti, todėl su J. M. nuėjo į RIMI parduotuvę, esančią Šiaurės miestelyje, Vilniuje. Parduotuvėje jis nupirko degtinės ir su J. M. nuėjo pas save į bendrabutį, esantį Rinktinės gatvėje, Vilniuje. Bendrabučio balkone su J. M. išgėrė pirktą degtinę ir alų. Jis apsvaigo ir pasakė J. M., kad eina miegoti į savo kambarį, o taip pat patarė J. M. važiuoti pas save namo. J. M. pasakė, kad važiuos namo, taip ir išsiskyrė. Kur nuvyko ir ką darė J. M. po to, nežino. Nuo to laiko J. M. nematė ir tik pamatė apklausos dieną policijos skyriuje, esančiame Juozapavičiaus g. 13, Vilniuje, ir iš policijos pareigūnu sužinojo, kad J. M. galimai pavogė automobilį Toyota. Jis šioje vagystėje nedalyvavo ir nieko apie ją nežino (b. l. 63-64).

2017 m. gegužės 10 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, be kita ko, kad 2017 m. gegužės 10 d. apie 13.10 val. iš Vilniaus APVK OVS gavo pranešimą, kad Vilniaus m. sav., Juronių g. pranešėja važiuoja paskui jos pavogtą automobilį; atvykus nurodytoje vietoje automobilio nerado, todėl nusprendė apžiūrėti teritoriją plačiau. Privažiavus prie Balsių Dvarelio, pastebėjo stovintį nurodytą automobilį; kadangi automobilis stovėjo be asmenų viduje, atsitraukė ir stebėjo automobilį/ Susisiekė su pranešėja ir paaiškino, kur yra automobilis. 13.40 val. pastebėjus, kad automobilis pajudėjo iš aikštelės, privažiavo prie jo ir sustabdė. Sustabdžius automobilį, pastebėjo sėdinčius tris asmenis, asmenys buvo išlaipinti iš automobilio (b. l. 17).

Apžiūrėjus automobilio stovėjimo aikštelę, esančią prie namo Žygio g. 14, Vilniuje, 2017 m. gegužės 8 d. surašytas apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, be kita ko, kad apžiūros metu objektų ir pėdsakų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nerasta (b. l. 13-16).

2017 m. gegužės 10 d. prie parduotuvės „Čia“, esančios Balsių g. 12, Vilniuje, buvo apžiūrėtas automobilis Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), surašant apžiūros protokolą, kuriame nurodyta, kad automobilio priekinio numerio ženklai yra - (duomenys neskelbtini) o galiniai numeriai yra - (duomenys neskelbtini). Automobilis su nubrozdinimais, apgadintas priekinis bamperis bei dešinės pusės veidrodis. Automobilio durelių ir užvedimo spynelės be sugadinimų. Automobilio salone buvo rastas užvedimo raktelis bei šio automobilio dokumentai: registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 010-0347097, draudimo liudijimas (b. l. 18-27).

VĮ Regitra duomenimis, automobilis Toyota Auris 2017 m. gegužės 10 d. registruotas UAB „SMC PNEUMATICS“ vardu (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs nurodytų teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų visumą, sprendžia, kad nustatytos šios aplinkybės: 2017 m. gegužės 7 d., būdamas prie namo Žygio g. 14, Vilniuje, J. M. rado automobilio Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo raktelius, paspaudus raktelio mygtuką, sumirksėjo šio automobilio žibintai, ir tokiu būdu J. M. nustatė, kokio automobilio raktelius jis rado. Tą dieną, apie 22.00 val. jis paskambino E. K., kuriam pasakė, kad rado automobilio raktelius, ir pastarajam atvažiavus adresu Žygio g. 14, Vilniuje, jie, atsirakinę minėtą automobilį, įsėdo į jį ir išvažiavo – E. K. vairuotojo vietoje, o J. M. – priekinėje keleivio vietoje. Minėtu automobiliu jie abu arba J. M. naudojosi, kol 2017 m. gegužės 10 d., apie 13.40 val. sustabdžius automobilį su jame buvusiais E. K. ir J. M. bei dar vienu asmeniu, jie buvo sulaikyti, o atvykus automobilio naudotojai D. B., automobilis buvo apžiūrėtas ir jai grąžintas. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia pačių kaltinamųjų parodymais teisiamojo posėdžio metu, taip pat detaliais ir išsamiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ištirtais teisiamojo posėdžio metu sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, be to, liudytojos D. B., kuri naudojosi UAB „SMC Pneumatics“ automobiliu Toyota Auris“, liudytojo L. Š. parodymais, apžiūrų protokolais. Automobilio Toyota Auris vertę patvirtina 2017 m. gegužės 10 d. pažyma (b. l. 32). Minėti duomenys papildo vienas kitą ir sudaro nuoseklią visumą, todėl pripažintini įrodymais.

Vertinant nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį aspektu, pažymėtina, kad, J. M. radus automobilio Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelius, kaltinamieji E. K. ir J. M. šiuo raktu atsirakino šį automobilį ir su juo išvažiavo, tai yra jie minėtą automobilį neteisėtai užvaldė, tuo pačiu atimdami iš automobilio teisėto valdytojo galimybę šį automobilį valdyti, naudotis ir juo disponuoti. Pažymėtina, kad neteisėtai pasisavinę automobilį, jie juo naudojosi iki buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Be to, kaip išplaukia iš kaltinamųjų parodymų, kilus minčiai parduoti automobilį, jie ėmėsi ir atitinkamų veiksmų – susiradę automobilius superkančio asmens skelbimą, kreipėsi į jį, norėdami parduoti automobilį, tačiau nepavykus to įgyvendinti, jie toliau naudojosi automobiliu – važinėjosi juo. Taigi pripažintina, kad E. K. ir J. M. veikoje yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, t. y. automobilio pagrobimo, objektyvieji požymiai.

Teismas pažymi taip pat ir tai, jog iš minėtų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų aplinkybių yra pagrindo daryti išvadą, kad E. K. ir J. M. veikė bendrai, pagrobdami automobilį. Nors minėto automobilio užvedimo raktelius rado J. M., tačiau iki tol, kol, jo pakviestas, atvyko E. K., jis nepasisavino automobilio Toyota Auris, t. y. minėto turto vagystę jie įvykdė būtent veikdami kartu, kaip bendrininkai, kai atsirakinę J. M. rastais užvedimo rakteliais automobilį, į jį įsėdo – E. K. į vairuotojo vietą, o J. M. – į priekinę keleivio vietą, ir išvažiavo iš Žygio g. 14, Vilniuje, kur minėtą automobilį buvo palikusi teisėta automobilio valdytoja. Bendrą jų veikimą patvirtina, be kita ko, ir tai, kad jie ir vėliau tiek naudojosi kartu minėtu automobiliu, tiek ir, kilus minčiai jį parduoti automobilius superkančiam asmeniui, veikė bendrai – E. K. rado skelbimą apie automobilių supirkimą, su asmeniu, atvykusiu dėl šio automobilio, bendravo J. M..

Vertinant subjektyviąją veikos pusę, pripažintina, kad abiejų kaltinamųjų veikoje nustatyta tiesioginė tyčia. J. M., suradęs svetimus automobilio užvedimo raktelius, suvokė, kad tai yra raktai nuo svetimo turto, kuriuo jis neturi teisės naudotis, jo valdyti ir juo disponuoti, taip pat suvokė, kad paimant minėtą automobilį, jo savininkas neteks galimybės savo turtu naudotis, ir būtent tokių pasekmių siekė. Savo ruožtu, kaip parodė E. K., J. M. jam papasakojo apie tai, kad rado svetimo automobilio užvedimo raktelius, ir kad jis, kai sėdo į minėtą automobilį ir su juo išvažiavo, suvokė, kad jie vagia šį automobilį. Taigi ir jo veikoje yra nustatyta tiesioginė tyčia – jis suvokė savo veiksmų (veikiant kartu su J. M.) pavojingumą, jo pasekmes, ir šių pasekmių siekė.

Taigi nustačius, kad bendrais tyčiniais veiksmais kaltinamieji E. K. ir J. M. paėmė svetimą, t. y. UAB „SMC Pneumatics“ priklausantį 3 500 eurų vertės turtą – automobilį Toyota Auris, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip neteisėtai įgijo galimybę jį valdyti, naudotis juo ir disponuoti, pripažintina, kad E. K. ir J. M. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta sankcija – bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam E. K., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta vagystė – tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Teisiamojo posėdžio metu E. K. visiškai prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi, taigi spręstina, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgtina ir į duomenis apie E. K. asmenybę: išsilavinimas – mokosi 9 klasėje, duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ligų byloje nėra, administracine tvarka baustas daug kartų, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 161-173), buvo teistas pagal BK 178 str. 1 d., 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., (2 epizodai) – paskirta laisvės apribojimo bausmė, ji atlikta (b. l. 152-155, 157-160).

Pažymėtinas, kad E. K. – nepilnametis, taigi individualizuojant jo atsakomybę, turi būti vadovaujamasi ir Baudžiamojo kodekso XI skyriaus nuostatomis.

Todėl atsižvelgdamas į visumą nurodytų aplinkybių, ypač į tai, kad E. K. jau buvo teisiamas už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnio 2 dalyje bei 178 straipsnio 2 dalyje (2 pasikėsinimo pagrobti automobilį epizodai, b. l. 157-160), bausmė (laisvės apribojimas) atlikta 2016 m. gegužės 19 d. (b. l. 154), tačiau nepraėjus ir vieneriems metams, jis vėl padarė nusikaltimą nuosavybei, be to, į aplinkybę, kad E. K. daug kartų baustas administracine tvarka, sprendžia, kad švelnesnė jam paskirta bausmė – laisvės apribojimas, nepasiekė jai keliamo tikslo – užtikrinti, kad asmuo nebenusikalstų. Todėl teismas sprendžia, kad E. K. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Sprendžiant klausimą dėl skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydžio, teismas atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias konkrečią nusikalstamą veiką – ji padaryta pasinaudojus kilusia situacija (t. y. tuo, kad jo draugas J. M. rado automobilio užvedimo raktelius), civilinis ieškinys nepareikštas, taip pat į nustatytą tiek atsakomybę lengvinančią, tiek ir sunkinančią aplinkybes, taip pat aplinkybę, kad kaltinamasis yra nepilnametis, todėl bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei bausmės vidurkis.

Skirtina bausmė, kadangi byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam prisipažinus, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

E. K. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gegužės 10 d., 13.40 val. (b. l. 140), paleistas 2017 m. gegužės 11 d., 13.21 val. (b. l. 141). Šis sulaikyme išbūtas laikas (1 para) įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Kadangi, kaip minėta, nustatyta E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybę – jis prisipažino kaltas ir gailisi, be to, jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, kad jis neigiamai vertina savo veiksmus, siekia mokytis, įgyti išsilavinimą, teismas nagrinėjamu atveju vertina, kad dar yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laivės atėmimo bausmės atlikimo. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas vieneriems metams, E. K. skiriant auklėjamojo poveikio priemones, numatytas Baudžiamojo kodekso 83 straipsnyje ir 87 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose: įspėjimą, įpareigojimą būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ir įpareigojimą tęsti mokslą.

E. K. išaiškintina, kad jeigu nevykdomos auklėjamojo poveikio priemonės, teismas gali pakeisti šias priemones kitomis.

E. K. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 143-144). Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam J. M., vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad padaryta vagystė – tyčinis (tiesioginė tyčia), apysunkis nusikaltimas nuosavybei, nusikalstama veika baigta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Teisiamojo posėdžio metu J. M. visiškai prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi, taigi spręstina, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgtina ir į duomenis apie J. M. asmenybę: išsilavinimas – pagrindinis, nedirba (b. l. 135-136), registruotas darbo biržoje (b. l. 137), nevedęs, duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės ligų byloje nėra, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 128-133), teistas, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei (b. l. 103-110, 112-127).

Visuma nurodytų aplinkybių – tai, kad J. M. ne kartą teisiamas už nusikaltimus, daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei, nepaisant to, kad jam buvo skirtos bausmės – tiek laisvės atėmimas, jo vykdymą atidedant, tiek realus laisvės atėmimas, taip pat laisvės apribojimas, kuris buvo pakeistas į areštą, tačiau jis ir vėl padarė naują nusikaltimą, - lemia išvadą, jog švelnesnės J. M. paskirtos bausmės nepasiekia tikslo, kad jis nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Taigi teismas sprendžia, kad jam skirtina griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijos vidurkis, įvertinus tai, kad jis prisipažino dėl nusikalstamos veikos, nurodė, kad gailisi, be to, atsižvelgiant į konkrečias veikos padarymo aplinkybes – t. y. kad jis pasinaudojo susiklosčiusia situacija (automobilis buvo pagrobtas radus jo užvedimo raktelius), civilinis ieškinys nepareikštas.

Skirtina bausmė, kadangi byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka bei atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam prisipažinus, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu.

J. M. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. gegužės 10 d. 13.40 val. (b. l. 91), paleistas 2017 m. gegužės 11 d., 12.46 val. (b. l. 92). Šis laikinojo sulaikymo laikas (1 para) įskaitytinas į bausmės laiką (BK 66 str.).

Vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad J. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, nurodė, kad gailisi, į jo paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, kad yra registruotas darbo biržoje, ketina pradėti dirbti, teismas visgi vertina, kad dar yra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neskiriant realaus laisvės atėmimo ir kaltinamajam suteikiant galimybę pervertinti savo neigiamas nuostatas visuomenėje susiklosčiusių ir teisės aktais įtvirtintų elgesio taisyklių atžvilgiu, įvertinti savo elgesį, jo galimas pasekmes, dar galima pasiekti kaltinamojo požiūrio pasikeitimo ir suvokimo, kad atitinkamų taisyklių būtina laikytis. Todėl, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, atidėjimo laikotarpiu paskiriant J. M. pareigas, numatytas BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 7 punktuose. Pažymėtina, kad kaltinamojo elgesys tokiu būdu bus prižiūrimas probacijos tarnybos ir J. M. nepateisinus jam parodyto teismo pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas.

J. M. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 93-94). Ši kardomoji priemonė paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas (b.l. 33).

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. (1 para).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, E. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir skirti jam auklėjamojo pobūdžio priemones: įspėjimą (BK 83 str.), įpareigojimą visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (BK 87 str. 2 d. 1 p.) ir įpareigojimą visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą arba dirbti (BK 87 str. 2 d. 2 p.).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

J. M. (J. M.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 11 d. (1 para).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, J. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir skirti jam šias pareigas visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti ir tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje (BK 75 str. 2 d. 5 p.) ir neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jei tai nesusiję su darbu arba lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 75 str. 2 d. 7 p.).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą – kompaktinį diską su išklotinėmis (b. l. 51) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė