Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-05-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-4879-983/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-18
Bylos Nr.
e2YT-4879-983/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00680-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Pareiškėjas
A. Z.
Suinteresuotas asmuo
J. K., D. K., VĮ Turto bankas
Kategorijos
  • 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2YT-4879-983/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00680-2018-2Procesinio sprendimo kategorija: 128.19. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 18 d.Trakai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant pareiškėjai A. Z.,suinteresuotiems asmenims J. K. ir D. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. pareiškimą, suinteresuotieji asmenys byloje – J. K., D. K., VĮ Turto bankas, dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja prašo atnaujinti praleistą įstatymo numatytą terminą, jos motinos J. K., mirusios 1998-07-18, palikimui pagal įstatymą priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pareiškėja nurodė, kad jos tėvas J. K., gim. (duomenys neskelbtini)., gyveno santuokoje su mama J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) gyvenamajame name, kurį jie įsigijo būdami santuokoje, 1987-10-09 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1872 pagrindu. Gyvenamasis namas, u/n (duomenys neskelbtini) su priklausiniais - garažu, u/n (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, u/n (duomenys neskelbtini), stogine, u/n (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, u/n (duomenys neskelbtini), pirtimi, u/n (duomenys neskelbtini), priepirčiu, u/n (duomenys neskelbtini) kiemo statiniais (šuliniu, šiltnamiu), u/n (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti tėvo J. K. vardu. Tačiau kadangi gyvenamasis namas su ūkio pastatais įgytas santuokoje, 1/2 dalis minėto turto priklauso motinai J. K., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinės mirties J. K. į notarų biurą nesikreipė ir J. K. palikimo nepriėmė.

Pareiškėja teigė, kad motinos mirties momentu jai buvo 12-ka metų, todėl po mamos J. K. mirties ji į notarų biurą per 6 mėnesius, kaip to reikalavo 1964 m. Civilinio kodekso normos, reguliuojančios palikimo priėmimą, nesikreipė, jos interesais taip pat nesikreipė ir tėvas, jos atstovas pagal įstatymą. Į notarą nesikreipė ir pareiškėjos vyresnioji sesuo D. K.. Šiuo metu, būdama suaugusi, pareiškėja supranta, kad gyvenamasis namas, kurį tėvai įgijo santuokoje, priklauso jiems lygiomis dalimis po 1/2 dalį, ir po mamos mirties tėvas J. K. turėjo priimti motinos palikimą drauge su pirmos eilės įstatyminėmis paveldėtojomis – dukromis. Nors pareiškėja ne kartą ragino tėvą tvarkyti mamos palikimą, tačiau jis arba nesupranta, kam to reikia, nes gyvenamasis namas įregistruotas jo vardu, arba to nenori, todėl į teismą dėl mamos palikimo kreipėsi pareiškėja, o tėvą ir seserį D. K. įtraukė į bylą suinteresuotais asmenimis, nes jie taip pat turi teisę paveldėti mamos turto dalį.

Teismo posėdžio metu pareiškėja pateiktą pareiškimą palaikė.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo D. K. teismui pateiktame atsiliepime ir teismo posėdžio metu su pareiškimu sutiko.

Suinteresuotas asmuo J. K. teismo posėdžio metu neprieštaravo, kad teismas atnaujintų terminą palikimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių įrodymų - Trakų rajono civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) Santuokos sudarymo įrašo Nr. 343, VĮ Registrų centro 2018-02-07 Pažymos apie asmens duomenis bei VĮ Registrų centro 2017-04-19 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, jog J. K., nuo 1976-08-21 gyveno santuokoje su J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir jie 1987-10-09 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 1872 pagrindu įgijo gyvenamąjį namą, u/n (duomenys neskelbtini) su priklausiniais - garažu, u/n (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, u/n (duomenys neskelbtini), stogine, u/n (duomenys neskelbtini), ūkio pastatu, u/n (duomenys neskelbtini), pirtimi, u/n (duomenys neskelbtini), priepirčiu, u/n (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais (šuliniu, šiltnamiu), u/n (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini)., kurie nekilnojamojo turto registre yra įregistruoti J. K. vardu. Taigi, į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad minėtas nekilnojamasis turtas buvo įgytas 1987-10-09, t.y. J. K. esant santuokoje su J. K. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)), todėl jis pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Į bylą pateiktas Trakų rajono Rūdiškių seniūnijos 1998-07-21 mirties įrašą liudijantis išrašas Nr. 59 patvirtina, kad J. K. (duomenys neskelbtini) mirė. 2017-04-26 notaro liudijimas patvirtina, jog paveldėjimo byla mirus J. K. nuo 1998 m. nebuvo užvesta.

Taigi, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Tai reiškia, kad palikimas po jos mirties atsirado iki naujojo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo (2001-07-01), todėl šiems paveldėjimo santykiams taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso normos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Pagal 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalį, laikoma, jog įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turėjo būti atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 587 str. 3 d.).

Pareiškėja nurodo, kad terminą palikimui priimti ji praleido, kadangi mamos J. K. mirties momentu ji buvo nepilnametė, jai buvo 12 metų, ji neturėjo civilinio veiksnumo, o jos įstatyminis atstovas tėvas J. K., jos interesais į notarų biurą dėl mamos palikimo priėmimo nepilnamečio vaiko vardu nesikreipė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, formuojančio vieningą teismų praktika, poziciją, spręsdamas klausimą, ar konkrečios priežastys palikimui priimti pripažintinos svarbiomis, teismas turi atsižvelgti į terminų, nustatytų palikimui priimti, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis Nr. 3K-3-91/2011; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis Nr. 3K-3-246/2011).

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl objektyvių aplinkybių, t.y. dėl to, kad motinos mirties momentu, t.y. 1998-07-18 buvo nepilnametė – jai buvo tik 12 m., negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. O tai, kad pareiškėjos tėvas J. K. kaip jos atstovas pagal įstatymą, laiku neatliko įstatyme nurodytų veiksmų dėl palikimo priėmimo jos vardu, taip pat neturi lemti neigiamų padarinių (teisės paveldėti praradimo) atsiradimo pareiškėjai.

Įvertinęs pareiškėjos nurodytas termino palikimui priimti praleidimo priežastis bei tai, kad jokie kiti potencialūs įpėdiniai, įskaitant ir šioje byloje dalyvaujančius suinteresuotuosius asmenis, neprieštaravo pareiškėjos pareiškimui, teismas daro išvadą, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas palikimui, atsiradusiam po pareiškėjos motinos J. K. mirties priimti, atnaujinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 str., Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso 96 str., 442 str. 13 p., 576-578 str., teismas

nutaria:

pareiškimą patenkinti visiškai.

Atnaujinti A. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) įstatymo numatytą terminą palikimui pagal įstatymą, atsiradusiam po jos motinos J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė