Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus,teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagalieškovės A. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1753-752/2013 pagal ieškovės A. R. ieškinį atsakovei V. B., trečiajam asmeniui notarei R. S. dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, šios sutarties nutraukimo ir perduoto nekilnojamojo turto grąžinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas, ieškovės reikalavimą nutraukti ginčijamą sutartį laikydamas pertekliniu, be teisėto pagrindo apribojo ieškovės teisę pažeistą teisę ginti keliais įstatyme nustatytais pagrindais. Ieškovė ginčijamą sandorį prašė pripažinti dviem pagrindais, t.y. kad sutartį sudariusi viena jos šalis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų pagal turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį. Vienu iš nurodytų pagrindų pripažinus sandorį negaliojančiu, teismas nepagrįstai sprendimo motyvuose nepasisakė dėl kito ieškinio reikalavimo, nors iš esmės byla buvo nagrinėjama pagal abu reikalavimus. Teismo teiginys, jog ieškovės antrasis reikalavimas yra perteklinis, yra nepagrįstas, kadangi įstatyme neribojama ieškovo teisė ieškinio dalyką, t. y. atsakovui pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą grįsti ne vienu, bet keliais skirtingais pagrindais. Pagal teismų praktiką tokiu atveju teismui, nagrinėjančiam bylą, tenka pareiga kiekvieną iš nurodytų pagrindų tirti ir vertinti pateiktų įrodymų kontekste. Todėl teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą nutraukti turto išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dalyje dėl A. R. kaip perteklinį, neteisėtai apribojo teisę ieškinio dalyką grįsti keliais skirtingais pagrindais bei nevykdė jam tenkančios pareigos vertinti kiekvieną iš nurodytų pagrindų.Byloje esantys įrodymai patvirtina reikalavimą dėl turto išlaikymo iki gyvos galvos nutraukimo dalyje dėl A. R., todėl šis reikalavimas turi būti patenkintas, o šio reikalavimo pagrįstumo klausimas gali būti išspręstas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.Ieškovė pati savimi rūpinasi arba ja rūpinasi augintinis V. P., atsakovė niekada negamino valgyti, neskalbė ieškovės rūbų, nepadėjo tvarkytisbuityje, o tapusi pagal sandorį turto savininke šio turto neišlaikė, nemokėjo jokių mokesčių. Šiuo metu atsakovė taip pat nevykdo savo pareigų pagal ginčijamą sutartį, o ta aplinkybė, kad sutartis yra ginčijama, neatleidžia atsakovės nuo tinkamo pareigų pagal šią sutartį vykdymo, juo labiau, kad atsakovė iki šiol pagal ginčijamą sutartį perleistu turtu naudojasi. Teismas turi įvertinti atsakovės elgesį ne tik iki bylos iškėlimo, bet ir bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl toks atsakovės elgesys jau iškėlus bylą taip pat turi būti įvertintas.

Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama joribų.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės A. R. ieškinys atsakovei V. B. dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, šios sutarties nutraukimo ir perduoto nekilnojamojo turto grąžinimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. liepos 14 d. apeliantė, atsakovė V. B. ir V. J. R. sudarė sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos (b.l. 19–21, t.I), pagal kurią V. J. R. ir A. R. perdavė V. B. asmeninės nuosavybės teise 321/600 dalis 0,0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančias 52/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52/100 dalis kitų statinių, kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), o V. B. įsipareigojo išlaikyti turto perleidėjus, t. y. V. J. R. ir A. R. suteikdama jiems maitinimą, drabužius, nupirkdama vaistus, išskalbdama drabužius ir suteikdama kitas būtinas paslaugas. Nurodyta sutartis buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre ir sutartimi atsakovei perleistas turtas įregistruotas jos vardu (b.l. 11–15, t. I). Byloje esantys įrodymai apie sumokėtus mokesčius už suvartotą elektros energiją, dujas, vandenį, buitinių atliekų išvežimą, telefoną (b.l. 28–130, t. I) patvirtina išlaidas pirmiau nurodytam nekilnojamajam turtui išlaikyti. 2010 m. balandžio 26 d. mirė viena iš sutarties šalių – V. J. R. (b.l. 22, t. I). 2012 m. gruodžio 11 d. – 2012 m. sausio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte (b.l. 97–98, t. II) padaryta prielaida, kad V. J. R. 2009 m. balandžio 17 d. sirgo psichikos sutrikimu – nepatikslinta demencija, dėl ko 2009 m. liepos 14 d., t. y. ginčijamos sutarties sudarymo metu, V. J. R. dėl savo psichinės sveikatos stovio negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. R. nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, o nuo 2012 m. spalio 5 d. iki 2014 m. spalio 4 d. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (b.l. 116, 152–155, t. II).

Nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamą sutartį negaliojančia ir taikęs restituciją, pagrįstai atmetė pareikštą reikalavimą dėl negaliojančia pripažintos sutarties nutraukimo. Apeliantės teigimu, teismas, konstatavęs, kad pareikštas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo yra perteklinis, nepagrįstai apribojo apeliantės teisę ieškinio dalyką grįsti keliais skirtingais pagrindais bei nevykdė jam tenkančios pareigos vertinti kiekvieną iš nurodytų pagrindų.

CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtina kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvarkos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Ieškinys yra vienas iš dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų, kuris turi atitikti ne tik bendruosius procesiniams dokumentams, bet ir ieškiniui keliamus reikalavimus. Remiantis CPK 135 straipsnio nuostatomis ieškinyje be kita ko turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, t. y. faktinis ieškinio pagrindas, o taip pat ieškovo reikalavimas, t. y. ieškinio dalykas. Pripažįstama, kad ieškinyje gali būti pareikšta daugiau negu vienas susijusių reikalavimų, o taip pat neribojama ieškovo teisė ieškinio dalyką, t. y. atsakovui pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą grįsti ne vienu, bet keliais skirtingais pagrindais. Nurodytais ieškinio elementais ieškovas, kreipdamasis į teismą, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas, tačiau tarp šalių kilusio ginčo sprendimas priskirtinas tik teismo prerogatyvai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Ši norma pakartota Teismų įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, CPK 6 straipsnyje. Materialiuoju požiūriu tai reiškia, kad teismui yra suteikta išimtinė teisė valstybės vardu išspręsti šalių ginčą ir pasakyti, kuri šalis teisi, kuri – ne, kurios reikalavimas pagrįstas, o kurios – ne. Teismo sprendimu šalių ginčas dėl teisės išsprendžiamas iš esmės ir daromas poveikis į egzistuojančius šalių materialinius teisinius santykius. Spręsdamas konkretų ginčą teismas konkrečioms bylos aplinkybėms taiko materialiosios teisės normas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė 2011 m. rugsėjo 26 d. teisme gautu ieškiniu (b.l. 3–7, t. I), grįsdama jį aplinkybėmis dėl atsakovės sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, apgaulės, suklydimo bei J. V. R. negalėjimo dėl ligos suprasti savo veiksmų reikšmės sudarant prašomą nutraukti sutartį, prašė nutraukti 2009 m. liepos 14 d. turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sąlyga sutartį ir grąžinti apeliantei atsakovei perleistą turtą. Taigi pateiktu ieškiniu apeliantė reiškė vieną reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, grįsdama jį keliais skirtingais pagrindais. 2012 m. birželio 6 d. nutartimi(b.l. 76–77, t. II) paskyrus V. J. R. pomirtinę teismo kompleksinę psichiatrinę teismo medicininę ekspertizę ir 2012 m. gruodžio 11 d. – 2012 m. sausio 8 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte (b.l. 97–98, t. II) esant padarytai prielaidai, kad V. J. R. 2009 m. balandžio 17 d. sirgo psichikos sutrikimu – nepatikslinta demencija, dėl ko 2009 m. liepos 14 d. V. J. R. dėl savo psichinės sveikatos stovio negalėjo suvokti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, pareiškimu dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo (b.l. 25–26, t. III) apeliantė patikslino ieškiniu reiškiamus reikalavimus ir prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. liepos 14 d. turto perleidimo su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga sutartį, sudarytą tarp V. J. R., A. R. ir V. B., dalyje dėl V. J. R. kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens ir taikyti restituciją bei nutraukti 2009 m. liepos 14 d. turto perleidimo su išlaikymo iki gyvos galvos sąlyga sutartį, sudarytą tarp V. J. R., A. R. ir V. B., dalyje dėl A. R. ir grąžinti A. R. pagal šią sutartį V. B. perduotą nekilnojamąjį turtą. 2013 m. rugsėjo 18 d. vykusio teismo posėdžio metu (b.l. 21–23, t. III) apeliantės atstovė, pateikusi pareiškimą dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, nurodė, kad sandoris dalyje dėl V. J. R. prašomas pripažinti negaliojančiu kaip sudarytas asmens, negalėjusio suprasti savo veiksmų, o dalyje dėl apeliantės prašoma sutartį nutraukti, kadangi atsakovė nevykdo įsipareigojimų pagal sutartį. Taigi patikslinus ieškinio reikalavimus buvo nurodyti ir konkretūs pagrindai, t. y. faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas kiekvienas iš pareikštų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė pareiškė reikalavimą tiek dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tiek dėl tos pačios sutartiesnutraukimo, ir kad šie reikalavimai buvo grindžiami skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad apeliantė ginčijamą sutartį prašė pripažinti negaliojančia dviem pagrindais, t. y. kad sutartį sudariusi viena jos šalis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų pagal turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį. Būtent pastaruoju pagrindu, t. y. kad atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų pagal turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, apeliantė grindė ne reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o reikalavimą dėl sutarties nutraukimo. Todėl nepagrįstai apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismas ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu vienu iš nurodytų pagrindų. Priešingai, kaip jau buvo nurodyta, sutartį negaliojančia apeliantė prašė pripažinti tik vienu pagrindu, t. y. kaip sudarytą savo veiksmų negalėjusio suprasti fizinio asmens.

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė apeliaciniame skunde nurodydama tam tikrus argumentus dėl skundžiamo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo, nepagrįstai sutapatina ieškinio dalyką ir ieškinio pagrindą, nors tai yra du skirtingi ieškinio elementai. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismo teiginys, kad jos pareikštas antrasis reikalavimas, t. y. reikalavimas dėl sutarties nutraukimo, yra perteklinis, yra nepagrįstas, kadangi įstatyme nėra ribojama ieškovo teisė ieškinio dalyką, t. y. atsakovui pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą grįsti ne vienu, o keliais skirtingais pagrindais. Tačiau su šiuo apeliacinio skundo argumentu nėra pagrindo sutikti. Teisėjų kolegija sutinka, kad nėra ribojama ieškovo teisė ieškinio reikalavimą grįsti keliais skirtingais pagrindais, tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pertekliniu laikė vieną iš ieškiniu pareikštų reikalavimų, o ne aplinkybes, kuriomis apeliantė grindė ieškinio reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, negalima pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje teismas, atmesdamas vieną iš pareikštų reikalavimų, apribojo apeliantės teisę ieškinio dalyką grįsti skirtingais pagrindais. Priešingai, nagrinėjamu atveju apeliantė pareiškusi reikalavimus tiek dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, tiek dėl sutarties nutraukimo, juos grindė skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. kiekvieną iš reikalavimų grindė tam tikru faktiniu pagrindu, todėl negalima laikyti, kad apeliantė kurį nors vieną iš pareikštų reikalavimų grindė keliais skirtingais pagrindais. Nustačius šias aplinkybes, nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi apeliaciniame skunde nurodyta 2010 m. kovo 1 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-60/2010, kadangi skiriasi nagrinėjamų bylų ratio decidendi.

Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2009 m. liepos 14 d. turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sutartis sudaryta su negalėjusiu suprasti savo veiksmų esmės fiziniu asmeniu – V. J. R., todėl pripažinęs, kad sandoris nebūtų buvęs sudarytas neįtraukiant negaliojančios sandorio dalies, teismas visą ginčijamą sutartį pripažino negaliojančia kaip sudarytą savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens. Teismas, sutartį pripažinęs negaliojančia, ieškinio reikalavimą nutraukti turto išlaikymo iki gyvos galvos sutartį dalyje dėl A. R. laikė pertekliniu, todėl jį atmetė nevertinęs jo faktinio pagrįstumo. Su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu negalima nesutikti, kadangipripažinus sutartį negaliojančia jos nutraukimas tuo pačiu teismo sprendimu būtų nelogiškas. Tuo pačiu sprendimu negalima nutraukti sutarties, kuri yra pripažinta negaliojančia.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio, t. y. nuo jo sudarymo momento (CK 1.95 str. 1 d.), todėl pripažinus negaliojančia sutartį nuo pat jos sudarymo momento, neegzistuojanti sutartis negali būti nutraukta. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pripažinus sutartį negaliojančia reikalavimas dėl šio sutarties nutraukimo yra perteklinis, todėl pagrįstai jo netenkino. Apeliacinio skundo argumentai, jog bylos nagrinėjimo metu buvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės, kuriomis apeliantė grindė reikalavimą dėl sutarties nutraukimo, kad šis reikalavimas yra įrodytas ir pagrįstas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių aplinkybių ir dėl jų nepasisakė, laikytini neturinčiais reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi vertinimas šių aplinkybių, kai jų pagrįstumas neturi reikšmės reikalavimo patenkinimui ar atmetimui, kadangi reikalavimas bet kokiu atveju negali būti tenkinamas, yra netikslingas ir neturi reikšmės galutiniam civilinės bylos išnagrinėjimo rezultatui. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikšmės priimto teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui, išsamiai nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pripažinęs šalių sudarytą turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sąlyga sutartį negaliojančia, pagrįstai nevertinęs jo faktinio pagrįstumo netenkino apeliantės reikalavimo dėl sutarties nutraukimo ir toks teismo sprendimas negali būti laikomas ribojančiu apeliantės teisę ieškinio reikalavimus pagrįsti keliais pagrindais, kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė kiekvieną iš pareikštų reikalavimų grindė tik vienu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis apeliacinio skundo argumentais neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nagrinėjamu atveju taikė procesinės teisės normas, todėl konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tik iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį atsakovei V. B., trečiajam asmeniui notarei R. S. dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo, šios sutarties nutraukimo ir perduoto nekilnojamojo turto grąžinimopriėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 185 str., 263 str.), kurį naikinti ar keisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos jai iš atsakovės nepriteistinos (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti,Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9d. sprendimąpalikti nepakeistą.