Kauno apylinkės teismo sprendimas

Ieškovė ieškinį grindė tuo, kad pagal šią sutartį atsakovė V. B. įsipareigojo išlaikyti turto perleidėjus, suteikdama jiems maitinimą, drabužius, nupirkdama vaistus, išskalbdama drabužius ir suteikdama kitas būtinas paslaugas. Pievolė išlaikyti iki gyvos galvos baigiasi mirus paskutiniam iš rentos gavėjų, tačiau atsakovė šios sutarties nevykdė ir nevykdo.

Ji manė, kad pasirašė už slaugą. Galvojo, kad vyras bus slaugomas ir todėl jai bus lengviau. Kad pagal sutartį atsakovė privalo rūpintis ir ja, ji nežinojo, todėl iš atsakovės jokios pagalbos ir nelaukė.

Jos sutuoktinis pats pasiskųsti negalėjo, kadangi po antro insulto jis tik sėdėdavo arba gulėdavo, beveik nekalbėjo, arba retai kalbėjo mažai. Mano, kad vyras dėl savo sveikatos būklės nesuprato kad yra verčiamas pasirašyti, juo labiau nesuprato ir nežinojo, dėl ko reikia pasirašyti.

Ieškovei nebuvo žinoma, kad tą dieną į ligoninę atvyks notaras, su ja iš anksto jo atvykimas nebuvo suderintas. Prieš sutarties pasirašymą, notarės kontoroje ji nesilankė, neprašė parengti sutarties dėl turto perdavimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, dėl tos sutarties sudarymo su atsakove nesitarė. Mano, kad atsakovė žinojo, kad ji atvyks į ligoninę, kadangi vyrą ji lankydavo kasdien. Nei jai, nei vyrui tokia sutartis nebuvo reikalinga, kadangi ieškove ir jos vyru rūpinosi jų augintinis V. P.. V. P. rūpinasi ja ir dabar.

Pasirašius sutartį, kol V.J. R. gulėjo ligoninėje, atsakovė jo nelankė, bent jau ieškovė ir V. P. jos ten nėra matę, nors jie lankė kiekvieną dieną.

Po ligonines ieškovės sutuoktinis toliau buvo slaugomas namuose. Kadangi nuo gulėjimo buvo susidariusios pragulos, ieškovė už 500 Lt užstatą buvo paėmusi lovą slaugymui. Po vyro mirties ta lova buvo grąžinta, o V. B. nuvyko sutvarkyti lovos grąžinimo dokumentus. Atsakovė atgavo ieškovės sumokėtą 500 Lt užstatą, tačiau tų pinigų jai negrąžino. Kol V. J. R. buvo slaugomas namuose, atsakovė tik retkarčiais užvažiuodavo, paklausdavo kaip jie laikosi ir išvažiuodavo. Ji niekada nėra atnešusi maisto, nėra jo pagaminusi, nėra skalbusi ar kitaip padėjusi, jau nekalbant, kad nėra pirkusi vaistų. Patalynę ieškovei skalbia V. P., jis perka skalbimo miltelius. Ieškovė maitinasi iš savo pajamų, tačiau valgyti dažnai padaro V. P.. Jis sutvarko ir jos kambarį. Ieškovė nuolat perka vaistus, tačiau jais aprūpina globotinis V. P., kuris iš esmes ir rūpinasi ieškove. Atsakovė per visą tą laiką ieškovei yra nupirkusi juodą skarelę.

Kaip matyti iš sutarties su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, atsakovė privalėjo ir iki šiol privalo suteikti maitinimą, drabužius, nupirkti vaistus, išskalbti drabužius ir suteikti kitas būtinas paslaugas.

2010-04-26 V. J. R. mirė.

2010 metų vasarą su bendraturčiu V. P. ji susitarė, kad reikia įsivesti kanalizaciją. Atsakovė pasisiūlė jiems padėti daryti remontą. Už kanalizacijos vamzdžius sumokėjo ieškovė su V. P., už elektros naujų laidų išvedžiojimą 500 Lt. sumokėjo pati ieškovė. Taip pat ieškovė su V. P. iš "Moki-veži" pirko kieto kuro pečių "Kalvis", radiatorius ir vamzdžius. Už pečių sumokėjo apie 5000 Lt. Dar 3000 Lt ji davė atsakovei, kadangi manė, kad šių lėšų reikės pečiaus pastatymui. Ieškovei nežinoma, kur šiuos pinigus atsakovė panaudojo, nes ji už juos neatsiskaitė.

Atsakovė surado meistrą remonto darbams atlikti: šildymo sistemos išvedžiojimui, vandentiekio išvedžiojimui, tačiau už darbą - 2000 Lt, jiems sumokėjo pati ieškovė. Kanalizaciją išvedžiojo atsakovės vaikai, tačiau jiems dirbant ieškovė juos kiekvieną dieną maitino ir jiems mokėdavo po 50 Lt už kiekvieną jų darbo dieną.

Po remonto, 2010 metų rudenį, atsakovė pradėjo viename iš kambarių nakvoti: ji atvažiuodavo ir likdavo nakvoti tomis dienomis, kai dirbdavo. Ji dirbo virėja kažkokioje kavinėje, išeidavo į darbą ryte, apie 8.30-9.00 val, o grįždavo vakare apie 20-21 val. Atsakovė nemokėjo jokių su turtu susijusių mokesčių, už viską mokėjo ieškovė ir V. P.. 2011 metų pavasarį, kai susidarė sutartį savo vardu, atsakovė pradėjo mokėti už elektrą. Tačiau už šiukšlių išvežimą, nemokėjo, mokėjo V. P., nors atsakovė persidarė sutartį savo vardu. Taip pat nemokėjo už dujas, už telefoną, už vandenį, - mokėjo V. P..

2011 metų birželio viduryje atsakovė pradėjo sakyti, kad su ieškovei negalima susikalbėti ir

iškvietė psichiatrų brigadą, kad išvežti ją į psichiatrinę ligoninę. Atvykus gydytojams, atsakovė ir gydytoja įkalbinėjo ieškovę važiuoti į ligoninę, tačiau ji nesutiko, nes neturėjo jokių problemų su psichine sveikata. Kadangi ji atsikalbinėjo, tai atsakovė kalbėjosi su gydytoja, spręsdama ką daryti, tai ši pasakė, kad galima išvežti ir su policija. Mano, kad atsakovė neišvežė jos tik todėl, kad tuo metu namuose buvo V. P..

Pensiją ieškovė gauna į namus, iš tos pensijos viską pati perka. 2009-2010 metų žiemą ji su V. P. pirko malkas. Atsakovė pinigais prie malkų įgijimo neprisidėjo. Tada ieškovė su P. nupirko žalias malkas, todėl buvo labai sunku kūrenti. Išgyveno tik todėl, kad sukūreno senas remonto metu išluptas grindis, senus baldus.

2011-2012 metų žiemai malkas parūpino atsakovė: t.y. 2011 metų pavasarį buvo atvežtos trys mašinos medienos, kurių kiekviena kainavo po 300 litų. Už kiekvieną mašiną atsakovė iš ieškovės ir V. P. pareikalavo sumokėti po 100 Lt ir pinigus iš abiejų gavo. Malkas sukapojo atsakovės vaikai, o į malkinę malkas sunešė V. P. su draugu V. P..

Po sutarties pasirašymo iki dabar jokių sutartyje numatytų įsipareigojimų atsakovė nėra atlikusi: ji niekada neteikė maitinimo, nepirko drabužių, vaistų, neskalbė drabužių ir visiškai nepadėjo buityje. Atsakovė gyvena Prienų rajone, todėl Kaune lankosi tik tada, kai dirba. Tomis dienomis atsakovė lieka nakvoti ieškovės ir jos vyro perleistoje turto dalyje, tačiau atėjusi užsidaro kambaryje ir su ieškove faktiškai nebendrauja.

Atsakovė faktiškai įgijo teisę į turtą, tačiau savo pareigų pagal sutartį nevykdė visiškai ir nevykdo dabar. Šiai dienai ieškovei reikalinga pagalba, kadangi dėl amžiaus jai jau sunku susitvarkyti, todėl visą reikiamą pagalbą suteikia V. P., kuris ieškove ir vyru rūpinosi ir anksčiau, o vyrui mirus - ieškove rūpinasi ir dabar. Šiai dienai būtent V. P. atlieka atsakovės prisiimtus įsipareigojimus: jis maitina ją, perka vaistus, moka mokesčius, tvarko kambarį, išskalbia drabužius, suteikia kitas būtinas paslaugas (1 t. b.l.3-7, 3 t. b.l. 25-26).

Suprasdama, kad V.J. R. priklausanti dalis namo yra labai prastos būklės ir jį reikės remontuoti, prieš pasirašydama minėtą sutartį, atsakovė paklausė savo sūnų V. B. ir M. B. ar jie padės suremontuoti namą, kadangi vien iš jos atlyginimo to padaryti negalės, o ar A. R. prisidės prie namo remonto nežinojo.

Kadangi atsakovė vienintelė iš giminaičių gyvena netoli R., todėl ji nuolat rūpinosi V.J. R., kuris po insulto buvo blogos fizinės sveikatos ir gulėjo slaugos ligoninėje, pirko reikalingus vaistus, sauskelnes ir kt., tarėsi su gydytojais dėl jo gydymo. Kol V.J. R. buvo gyvas, su R. nuolat ji negyveno, atvažiuodavo sutvarkyti jų namo sklypo, kai paprašydavo visada nupirkdavo maisto, vaistų. Pati į V.J. ir A. R. gyvenimą nesikišo, kadangi jie tuo metu viską norėjo tvarkytis patys, laikė save pajėgiais dar bent šiek tiek savimi pasirūpinti, o jų bendrai gaunamos pajamos siekė net 3000,- litų, todėl jiems tikrai nieko netrūkdavo.

2010-04-26 mirus V.J. R., A. R. sutiko, kad ji persikraustytų pas ją į namus, nes atsilaisvino kambarys. Atsikrausčius į (duomenys neskelbtini), atsakovė pasiūlė A. R. pradėti remontuoti namą, kadangi jis buvo labai blogoje būklėje. Gerbdama A. R. ir jos įpročius bei nusistovėjusią tvarką, atsakovė, nors ir būdama turto savininke, savo tvarkos neįvedinėjo. Ji nepersirašinėjo savo vardu kai kurių paslaugų teikimo sutarčių ir nereikalavo, kad būtent ji mokėtų už komunalines paslaugas. Dėl šios priežasties už komunalines paslaugas, elektrą, dujas ir toliau mokėdavo V. P., su kuriuo A. R. tai sutardavo gražiuoju, tai pykdavosi, o atsakovė jam perduodavo atitinkamą sumą pinigų pagal gautas sąskaitas (nors name (duomenys neskelbtini), yra du butai ir du bendrasavininkai, tačiau yra tik vienas dujų, elektros skaitiklis ir kai kurios sąskaitos yra sudarytos tik vieno bendraturčio vardu).

Su V. P. A. R. santykiai visada buvo keisti - kartais A. R. V. P. pasitikėdavo besąlygiškai (pavyzdžiui po vyro V.J. R. mirties pervedė į V. P. sąskaitą gana didelę pinigų sumą), o kartais susipykdavo taip, kad net atsakovei reikėdavo įsikišti, kad juos sutaikytų.

Atsakovė nenorėjo su A. R. konfliktuoti, todėl prisitaikė prie esamos situacijos, nesureikšmindavo A. R. priekaištų, jog kažką daro ne taip, kaip ji norinti, o tiesiog stengėsi, kad A. R. butų lengviau gyventi - kartu su savo sūnumis V. ir M. B. bei jų draugais sutvarkė ne tik namo aplinką, bet ir suremontavo namo vidų (net ir tą dalį, kuri priklauso V. P. ir kuria jis naudojasi). Su sūnų pagalba buvo suremontuoti kambariai, virtuvė, įrengtas apšildymas, pastatytas apšildymo katilas, sutvarkytas san.mazgas, kanalizacija, vandentiekis.

V. P. savo lėšomis prie atliekamo remonto neprisidėjo visiškai, kadangi, pasak jo paties, jo pajamos labai mažos. Būtent atsakovė pirko iš „Moki-veži“ įmonės kieto kuro katilą „Kalvis“, radiatorius, vamzdžius. A. R. reikalavimu, prie šio pirkinio prisidėjo ir ji pati. Atsakovė išsaugojusi keletą kvitų, kurie taip pat patvirtina tai, jog būtent ji pirko visas statybines bei remontui reikalingas medžiagas.

Pradėjus gyventi kartu, atsakovė pastebėjo savitą A. R. bendravimo būdą ir elgesį - ji dažnai jausdavosi serganti, todėl beveik kas antrą dieną skambindavo į greitąją pagalbą, skųsdamasi tai spaudimu, tai širdies skausmais, o atvykus greitosios pagalbos medikams ne kartą prašydavo „suleisti raminamųjų“, kad geriau jaustųsi. Atsakovė niekada neįkalbinėjo A. R. važiuoti į ligoninę, kadangi ji iš esmės elgėsi kaip visi pagyvenę žmonės. Nors A. R. buvo kaprizinga, tačiau tuo pačiu labai savarankiška ir reikalaujanti, kad būtų skaitomasi su jos nuomone, norais ir pageidavimais. Tik vieną kartą A. R. pasielgė labai keistai, buvo labai susijaudinusi, o jos rankoje atsakovė pamatė saują tablečių. Paklausus ką ji ketinanti daryti, A. R. pareiškė, kad jaučiasi labai blogai, todėl norinti išgerti vaistų, kad pagerėtų. Supratusi, kad pati išspręsti susidariusios situacijos negalės, pasiūlė A. R. pačiai pasiskambinti į greitąją pagalbą ir paprašyti, kad atvyktų medikai ir jai padėtų. Daugiau tokių ar panašių situacijų nebuvo.

Nuo 2011 m. vasaros pabaigos A. R. elgesys su atsakove labai pasikeitė - ji pradėjo bendrauti labai šaltai, dažnai pareikšdama, jog V. P. yra jai daug geresnis, jog ji juo labiau pasitikinti nei atsakove. Atsižvelgdama į A. R. amžių, atsakovė nieko jai neatsakydavo, stengdavosi su ja nekonfliktuoti. Po kurio laiko A. R. viską pamiršdavo ir vėl jų santykiai būdavo įprastiniai – A. R. paprašius, atsakovė parnešdavo maisto, vaistų ar kitų prekių, gamindavo maistą, o A. R. panorėjus, su ja kalbėdavosi, ją išklausydavo. Būtent todėl atsakovei labai skaudu, jog A. R. savo ieškinyje nurodo, jog atsakovė visai ja nesirūpina, su ja nebendrauja, o viskuo ją aprūpindavo V. P.. Iš tiesų, A. R. ir V. P. santykiai pagerėjo tik nuo 2011 m. vasaros pabaigos, kai V. P. pradėjo nuolat lankytis pas A. R., su ja apie kažką kalbėtis, tartis. Atsakovės į savo pokalbius jie nepriimdavo, o priėjus dažnai net nutildavo ir keisdavo pokalbio temą.

Savo pareigas prisiimtas pagal Turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį atsakovė visada vykdė tinkamai - rūpinosi tiek V.J. R. iki jo mirties, tiek pačia A. R., kiek ji leisdavo ja rūpintis, todėl nėra jokio pagrindo nutraukti šią sutartį. Mano, jog A. R. kreiptis į teismą paskatino kiti asmenys, nes ji pati niekada nėra priekaištavusi, jog atsakovė kažką ne taip daranti, o tik džiaugdavosi, jog pagaliau namuose yra kanalizacija ir vanduo, šildymas, pasirūpinta malkomis ir pan. Atsakovės santykiai su ieškove A. R. visada buvo ir tebėra normalūs - atsakovė netrikdo jos įvestos tvarkos, gerbė ir gerbia jos norą būti savarankiškai ir priiminėti sprendimus, susijusius su jos įprastiniu gyvenimu (I t.b.l.138-141).

Tokio tipo sutartys besąlygiškai apsaugo rentos gavėją, nes įrodžius, kad turto įgįjėja nevykdo sutartyje aptartų įsipareigojimų pagal sutartį (LR CK 6.464 str.), teismas gali grąžinti turtą buvusiam savininkui.

Dėl kitų ieškovės ieškinyje išdėstytų aplinkybių, kad jai nebuvo suteiktos 2009-07-14 sutarties, reg. Nr.2-6449, 6 punkte numatytos paslaugos, ji nieko negali pasakyti, kadangi to nežino. Įstatymas numato galimybę šią sutartį naikinti, turtą perduodant rentos gavėjui. Vienas iš rentos gavėjų, t.y. V. J. R. yra miręs. Notarės nuomone juridinio pagrindo naikinti sutartį jo atžvilgiu, nėra (I t. b.l. 137).

Teismo posėdyje ieškovė A. R. ir jos atstovė patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė jį tenkinti. Ieškovė A. R. paaiškino, kad ji padarė klaidą. Jai niekas nepaaiškino, dėl ko ji pasirašė. Nesuprato ir buvo suklaidinta. Vyrui gulint ligoninėje, V. B. rinko parašus ir ji pasirašė, kad V. B. būtų slaugė. B. yra jos sesers dukra, ji ją mažą prižiūrėjo, nes motina ją paliko. Vyras ant sutarties nepasirašė. Jis kažką nujautė ir jai pasakė, kad ji padarė klaidą pasirašydama. Vyras tuo metu jau nevaikščiojo, jam sunku būdavo pačiam pavalgyti, ji jį maitindavo. Gal ir galėjo jis tuo metu pasirašyti. Ji sutiko pasirašyti sutartį, kad B. ją žiūrėtų, o ji rūpinosi savo šeima, buvo užsiėm jis gamino jai maistą, skalbė, mokėjo mokesčius. Jis ir jos vyrą žiūrėjo, už tai vyras užrašė jam kambarį. B. atvažiuoja tik permiegoti, ji jos beveik nemato. Ji turi atskirą kambarį.

B. ir jos vyro nežiūrėjo. Kai vyras gulėjo ligoninėje, ji pati kiekvieną dieną važiuodavo jo lankyti, taip pat važiuodavo V. P.. B. ten nebuvo.

Po vyro mirties B. buvo atvežusi jai maisto, bet jai netiko. Rūbų atsakovė jai neperka, vaistų neperka, kambarių netvarko. Viskuo rūpinasi V. P..

Namu B. rūpinosi, savo kambaryje kažką darė, su savo vaikais įvedė kanalizaciją, su V. P. įvedė vandentiekį, taip pat B. vaikai padėjo daryti remontą V. P. kambaryje, už tai V. P. jiems mokėjo 50 Lt į dieną. Ji taip pat savo santaupas išleido remontui. Turėjo 8000 litų, iš jų 5000 litų sumokėjo už katilą, 3000 davė B..

Ji neprašė, kad atsakovė tvarkytų aplinką, jie patys viską darė. V. B. vaikai išpjovė jos medžius, obelis, jazminus, nupjovė eglę. Vandentiekis buvo iki ateinant V. B.. Atsakovė su vaikais išmetė jos vonią, viską išdraskė, išvežė. Elektros laidus vedžiojo ji pati, nes naktį buvo užsidegę, tuo metu dar vyras buvo gyvas.

Po vyro mirties buvo pas notarę, jai viską išpasakojo. Gal notarė jai pasakė, kad galima panaikinti sutartį. Prieš pasirašant sutartį ar buvo pas notarę – neatsimena, nežino, kas užsakė pažymas sutarčiai (2 t. b.l. 4-6, 19).

R. turėtų teisę nutraukti tokią sutartį, kadangi atsakovė pripažino, kad po to, kai buvo sudaryta sutartis ir, kai R. buvo išleistas į namus, t.y. 2009 rugsėjo 22 d., atsakovė, kaip numato sutartis, nuolat pas R. nesilankė. Atsakovė pati nurodė, kad kartas nuo karto atvažiuodavo, pasidomėdavo ar jiems viskas gerai, ar ko nors nereikia ir išvažiuodavo. Tuo tarpu pagal sutarties 6 punktą atsakovė įsipareigojo išlaikyti turto perleidėjus, suteikdama jiems maitinimą, drabužius, pirkdama vaistus, skalbdama drabužius ir suteikdama kitas būtinas paslaugas. Kaip nurodė A. R., visą laiką ja ir R. iki mirties rūpinosi jų užaugintas našlaitis V. P., kuris ieškove rūpinasi iki šio momento.

Jokių veiksmų, kuriais pagrįstų, kad atsakovė vykdė sutartį, atsakovė nepateikė. Ji taip ir kaip pripažino, kad niekada nėra gaminusi maisto. Ieškovė yra nurodžiusi, kad atsakovė yra nupirkusi jai vieną skarelę ir daugiau nieko. Šios aplinkybės yra pačios atsakovės patvirtintos, daugiau jų nereikėtų įrodinėti. Net po to, kai atsakovė tapo turto savininke, ji ne tik, kad neišlaikė abiejų R., tačiau neišlaikė ir nesirūpino turtu, kurį gavo pagal sutartį, ir kuriuo privalėjo rūpintis, vien todėl, kad būtų sudarytos normalios sąlygos asmenų, kuriuos ji įsipareigojo prižiūrėti. Kaip nurodė ieškovė, tai tik vieną kartą per visą tą laiką atsakovė yra nupirkusi malkų, t.y. 3 sunkvežimius malkų, kurių kiekvienas kainavo po 300 Lt. Tačiau iš asmenų, tiek iš P., kuris yra bendraturtis, tiek iš A. R., kuri atsakovei pagal ginčijamą sutartį yra perleidusi nuosavybę, atsakovė paėmė po 100 Lt už kiekvieną automobilį, t.y. lygiomis dalimis visi trys turtu besinaudojantys asmenys turėjo susimokėti. Byla iškelti daugiau nei vieneri metai ir ta aplinkybė, kad ieškovė įrodinėja, kad atsakovė netinkamai vykdo sutartį neatleidžia atsakovės nuo šios sutarties vykdymo iki jos nuginčijimo. Atsakovės naudojimasis turtu apsiriboja tik tuo, kad ji pati ar jos sūnus, tretieji, nepažįstami asmenys pernakvoja turte, tačiau turto nei išlaiko, nei moka mokesčius, nesirūpina kaip priklauso A. R., kuria pagal sutartį privalo rūpintis.

Namui reikėjo kapitalinio remonto. Buvo apgriuvęs pečius. A. R. prašė įvesti šildymą. Darbai buvo pradėti dar R. esant gyvam. Buvo sutvarkytas šildymas, padaryta kanalizacija, pakeisti vamzdžiai, įrengtas dušas. Po R. mirties 2010-04-26, buvo pakeisti 2 virtuvės langai, pakeisti langai jos kambaryje, sutvarkytos lubos, ištapetuotos sienos. P. namo dalyje išbetonuotos grindys. R. dalyje remonto nedarė, jai buvo ir taip gerai. Darbus derino su P. ir A. R.. Darbus darė jos sūnūs, jiems padėjo jų draugai. Sūnums už remonto darbus nebuvo mokama. Kiek iš viso kainavo remontas negali pasakyti, nes kvitų nerinko, neskaičiavo. Ji turėjo pinigų remontui, nes 2009 m. vasario mėn. pardavė paveldėtą butą. R. savo lėšomis taip pat prisidėjo prie namo remonto, iš viso davė apie 5000 litų, pečiaus pirkimui davė 2000 litų.

Iki R. mirties tame name ji negyveno, tik lankydavosi 1-2 kartus į savaitę. Kada reikėdavo padėti R. jai paskambindavo. Tuo metu R. dar buvo stipri, iki 2012 m. kovo mėnesio ji pati gaminosi sau maistą ir netgi gamindavo P.. Atsakovė ir jos sūnus veždavo R. pas gydytojus. R. lankė gydymo įstaigoje, suorganizavo, kad R. paguldytų į slaugos namus Garliavoje. Paskui jis buvo į namus išleistas. Kada mirė R., atsakovė organizavo laidotuves. R. augintinis V. P. buvo pasimetęs.

R. ar asmeniškai ieškovei pinigų ji nedavė, bet darė remontą, nes toks buvo jų susitarimas. Namas buvo senas, reikėjo remonto. Pinigų R. išlaikymui nedavė, nes nereikėjo, R. gaudavo gerą pensiją, nebuvo jokios būtinybės jiems duoti pinigų išlaikymui. Pardavusi paveldėtą butą ji turėjo pinigų ir juos įdėjo į namo remontą, į važinėjimus. Kiek iš viso kainavo remontas, pasakyti negali, nes kvitų nerinko.

Po R. mirties R. jai davė kambarį. Ji rūpinosi R.. Dirbo virėja, darbas buvo nuo 10 val. Pagamindavo ieškovei maistą ir išvažiuodavo. Nupirkdavo vaistų, maisto, ko R. prašydavo. Drabužių ir kitų pirkinių nepirko, nes R. to jos neprašė, o ji įkyriai nesiūlė. Savo tvarkos neįvedinėjo, nes R. turėjo savo tvarką, įpročius, poreikius. Į savaitę gal 2- 3 kartus vežė maistą, kada prašydavo, tada vežė. 2011 m. jos sūnus atvežė malkas. R. skalbė kada ji prašydavo, drabužių nėra pirkusi. Pinigų Roliams nedavė jų išlaikymui, bet darė remontą, nes toks buvo jų sutarimas. Namas buvo senas, reikėjo remonto. Pinigų duoti jų išlaikymui nebuvo būtinybės, R. gaudavo gerą pensiją.

Remontas nebuvo baigtas, nes kilo 2011 m. birželio mėnesį kilusio konfliktas su V. P.. 2011 m. liepos mėnesį R. santaupas užrašė P.. R. norėjo sutvarkyti kapus, prašė P. pinigų, bet Petraitis jų nedavė. Tuomet ji su P. pasikalbėjo, kad jis turi duoti pinigų kapų priežiūrai. Nuo to laiko su juo nesikalba. Su R. jos santykiai normalūs. Mano, kad ieškinio pareiškimą įtakojo V. P., kadangi kai jo nebūna ieškovė gražiai su ja kalba. Ji siūlė atsiimti ieškinį, susitaikyti, tačiau A. R. pasakė, kad bijo P., nenori su juo pyktis. Jos kalbasi, bendrauja, R. ji paklausia, gal ko reikia. Nuo 2011-08-09 maisto ji negamina, nes V. P. užsirakino savo namo dalį ir ji negali patekti į virtuvę, kuri yra P. namo dalyje. Su juo buvo susitarta, kad ji naudosis jo dalies virtuve, o jis dušu. Dabar R. namuose nelanko, laukia teismo baigties (2 t. 6-8).

Nepaisant to, kad V. B. pareigas vykdė tinkamai, ji neprieštarautų ieškinio reikalavimui dėl sutarties nutraukimo dalyje dėl A. R. ir V. B. sudarytos sutarties, nes yra susiklosčiusi tokia teisminė praktika, kad jeigu turto perleidėjas to pageidauja, nepaisant to, ar sutartis vykdoma ar ne, sutartis nutraukiama. Tačiau ginčijama sutartimi yra perleistas V. J. R. asmeninės nuosavybės teise priklausęs turtas. Šioje byloje yra pateikti nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, iš kurių matyti, kad gyvenamas namas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė V. J. R. ir buvo jo įgytas pagal paveldėjimo teisės liudijimą. Santuokos metu išpirkta tik žemė. Ūkinis pastatas, kiemo statiniai, priklausė R. asmeninės nuosavybės teise, todėl R.teisės į šiuos statinius neturi.

Ieškovė į bylą pateikė dokumentus, kad neva tai buvo išmokėtos kažkokios paveldėjimo dalys. Tačiau bet tokie rašytiniai pareiškimai, pakvitavimai jokios teisinės reikšmės šioje situacijoje neturi. Ieškovė, bandydama įrodyti, kad šitas turtas priklauso ir jai, privalėjo pareikšti reikalavimą pripažinti šį turtą bendrąją jungtine nuosavybe. Neesant pareikšto tokio reikalavimo, pripažinti turtą bendrąją jungtine nuosavybe būtų neteisinga ir neprotinga.

Kadangi žemės sklypas išpirktas santuokos metu, dalis žemės sklypo formaliai turėtų priklausyti R.. Jei teismas dalyje dėl A. R. sutartį nutrauks, ieškovė neprieštaraus, kad šis turtas jai būtų grąžintas.

Kitoje dalyje, V. J. R. atžvilgiu ieškinys turi būti atmestas. Pagrindinis argumentas yra tas, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės pareikšti reikalavimą nutraukti sutartį, sudarytą tarp V. B. ir jos sutuoktinio. Ieškovė šį reikalavimą kildina iš paveldėjimo. Tačiau tam, kad pareikšti tokį reikalavimą, reikia priimti palikimą. Šioje byloje nėra jokių dokumentų, kad R. būtų priėmusi savo sutuoktinio palikimą trijų mėnesių laikotarpyje. Centrinės hipotekos įstaigos išraše nurodyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjų sudarytų testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Tokių duomenų nėra ir prie ieškinio, yra pateiktas vienintelis testamentas (1 t. b.l.23), kad Vytautas J. R. paliko A. R. visą priklausantį turtą. Tačiau tai nėra įgyvendinta, palikimas nėra priimtas nustatytais terminais. Nepriėmus palikimo, reikšti reikalavimą už kitą asmenį tikrai negalima. Tai yra imperatyvi norma.

Be to, R. mirė 2010-04-26, t.y. iki šios bylos užvedimo. Byla užvesta 2011 rugsėjį. Jeigu pats R. būtų kreipęsis dėl šios sutarties nutraukimo ir bylos nagrinėjimo eigoje būtų miręs, dar būtų galima suprasti, kad ši teisė paveldima. Yra tokia teisminė praktika. 2005 sausio 10 d. LAT teismo nutartis 3K-3-21/2005, kurioje buvo pats asmuo kreipęsis ir pačio proceso metu jis mirė, tuomet atsirado paveldėjimas, buvo priimtas palikimas ir tada įvyko teisių perėmimas. Šiuo atveju R. nebuvo užvedęs bylos, niekada jokių pretenzijų atsakovei dėl sutarties vykdymo neturėjo. CK 5.1 str. 3 d. nurodyta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Šiuo atveju ginčijama sutartis yra susijusi su R. išlaikymu. Todėl mano, kad R. nepareiškus tokio reikalavimo, reikėtų laikyti, kad tai yra nepaveldima teisė. Be to, šioje byloje teisių perėmimas negali įvykti ir dėl to, kad palikimas nėra priimtas. Todėl ieškovė nėra įgijusi teisės reikšti tokį reikalavimą. Todėl nagrinėjama byla, dalyje dėl reikalavimo nutraukti sutartį Vytauto J. R. atžvilgiu, yra nutrauktina.

Atstovės vertinimu, taip pat nėra pagrindo tenkinti ieškinį dalyje dėl sutarties pripažinimo negaliojančia tuo pagrindu, kad Vytautas J. R. negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės. Byloje nėra ginčo, kad žmogus buvo po insulto, fiziškai blogos sveikatos. Tačiau daug žmonių ir po insulto suvokia ką kalba, ką nori pasakyti, bet tiesiog negali to pasakyti dėl fizinių trūkumų.

Šioje byloje buvo atlikta ekspertizė. Tačiau duota prielaidinė išvada, kad galbūt suprato, galbūt nesuprato R. savo veiksmų reikšmę, kadangi realių, rimtų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie psichinę būklę ir duoti kategorišką išvadą nėra. Bartelio tyrimas yra sudarytas tik iš fizinės būklės, o ne iš psichinės būklės, ką patvirtino ir liudytojas teismo ekspertas. Gydytojų parodymai prieštaringi. Jokių įrašų nebuvimas apie psichinę sveikatą negali būti vertinama kaip kategoriški įrodymai, iš kurių galima darytina išvadą, kad asmuo nesupranta savo veiksmų reikšmės.

Buvo apklausta eilė liudytojų, patvirtinusių, kad R. psichinė būklė buvo pakankamai normali, o tai, kad jis buvo fiziškai nesveikas, kad jis turėjo būti aptarnaujamas, kad jam reikėjo pagalbos, jokiu būdu nepatvirtina jo psichinės būklės.

Vertintini notarės Siliūnienės parodymai, jos atsiliepimo į ieškinį argumentai, kad sutarties tekstas buvo perskaitytas, jai susidarė įspūdis, kad asmuo viską suprato.

Buvo apklausta gydžiusi gydytoja L., kuri patvirtino tam tikras aplinkybes.

Gydytojas M. apskritai neatsimena šio paciento, remiasi tik įrašais.

Keisčiausia tai, kad paprastai, jeigu jau žmogus yra blogos psichinės būklės, tai visais atvejais kviečiami psichiatrai, kurie duoda savo išvadą. Šiuo atveju, nei karto nebuvo kviestas psichiatras, buvo paskirtas gydymas, žmogus gydėsi, žinojo savo vardą, pavardę, nurodyta, kad orientuotas. Žinoma, jeigu žmogus ilgą laiką guli ligoninėje, galėjo nenurodyti kurioje ligoninėje jis yra, arba galėjo nepasakyti metų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2009 m. liepos 14 d. Kauno rajono notarė Ramutė Siliūnienė patvirtino turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį, notarinio registro Nr. 2-6449, sudarytą tarp V. J. R., A. R. ir V. B., pagal kurią V. J. R. ir A. R. perdavė V. B. asmeninėn nuosavybėn 321/600 dalis 0.0600 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k.v., ir šiame žemės sklype esančias: 52/100 dalis gyvenamojo namo lAl m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra 60.25 kv.m. bendro ploto, 1/2 dalį ūkinio pastato 2I1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 52/100 dalis kitų statinių (inžinerinių), kiemo statinių (tvoros, kiemo aikštelės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), o V. B. įsipareigojo išlaikyti turto perleidėjus suteikdama jiems maitinimą, drabužius, nupirkdama vaistus, išskalbdama drabužius ir suteikdama kitas būtinas paslaugas. Sutartyje nurodyta, kad Vytautas J. R. dėl ligos pasirašyti negali. Jam asmeniškai prašant, už jį pasirašė R. S.. Minėta sutartis pasirašyta ir patvirtinta adresu Vytauto g. 61, Kauno rajonas, Garliava (t.y. VšĮ Kauno apskrities ligoninės Garliavos ligoninėje), (1 t. b.l.19-21).

Nekilnojamojo turto registro (NTR) centrinio duomenų banko išrašai patvirtina, kad 2009 m. liepos 14 d. sutartis 2009-07-30 įregistruota Valstybės įmonės Registrų centre. Iš NTR išrašų matyti, kad iki minėtos sutarties sudarymo ir nuosavybės teisės įregistravimo V. B., jai perleistas nekilnojamasis turtas: 52/100 gyvenamojo namo, 1/2 dalis ūkinio pastato 2I1b, 52/100 kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), nuosavybės teise, paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, nuo 1985-05-14 priklausė V. J. R.. Iš NTR įrašų taip pat matyti, jog likusios minėto turto dalies savininkas yra V. P., 2004-02-09 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1576 nupirkęs šį turtą iš V. J. R. (1 t. b.l. 11-13, 2 t. 138).

Iki išlaikymo iki gyvos galvos sutarties sudarymo, V. B. perleista 321/600 žemės sklypo dalis nuosavybės teise taip pat buvo įregistruota V. J. R. vardu, įregistravimo pagrindas: 1995-10-19 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartys Nr. P19/95-2084 ir 2000-07-31 Nr. P-19/2000-0931 (1 t. b.l. 14-15, 2 t. 139-140, 141-142).

V. J. R. mirė 2010-04-26 (1 t. b.l. 22). Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašas patvirtina, kad testamentų registre nėra įregistruota palikėjo V. J. R. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (2 t. b.l. 144).

Tačiau kadangi testamentai ir palikimo priėmimo faktai testamentų registre registruojami nuo 2001 m. liepos 1 d., akivaizdu, kad registre ir negali būti duomenų apie 1986 m. vasario 27 d. testamentą.

Šioje byloje atsakovė nesutinka, kad ieškovė A. R. turi reikalavimo teisę reikšti ieškinį dėl 2009 m. liepos 14 d. sudarytos turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia, dalyje dėl jos sutuoktinio V. J. R., motyvuodama, kad ieškovė nėra priėmusi sutuoktinio palikimo, todėl nėra jo įpėdinė ir neturi teisės ginčyti tokią sutartį. Be to, teisė ginčyti sutartį tuo pagrindu, kad rentos mokėtojas nevykdė savo įsipareigojimų, yra nepaveldima, nes yra susijusi su palikėjo asmeniu ir ją ginčyti galėjo tik pats rentos gavėjas – V. J. R., tačiau jis minėtos sutarties neginčijo.

Pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį sandoris, sudarytas veiksnaus asmens, tačiau jo sudarymo metu negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti pripažįstamas negaliojančiu pagal šio asmens ieškinį. Ieškinį toks asmuo turi galimybę pareikšti pasibaigus jo valią ribojančioms aplinkybėms. Tuo atveju, jei nurodytais pagrindais ginčytiną sandorį sudaręs asmuo mirė, teisė pareikšti tokį ieškinį pereina jo teisių perėmėjams (CK 5.1 str.).

Kaip nustatyta iš Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro išrašo, testamentų registre nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų po palikėjo V. J. R. mirties. Iš šalių, liudytojų paaiškinimų byloje nustatyta, kad pirmos ir antros eilės įstatyminių įpėdinių nėra, nes V.J. R. vaikų neturėjo, jo tėvai buvo mirę. Todėl teisė paveldėti visą palikimą atsirado sutuoktinį pergyvenusiai A. R. (CK 5.13 str.).

Byloje nėra ginčo, kad A. R. iki V.J. R. mirties gyveno kartu su palikėju (duomenys neskelbtini), ten liko gyventi ir po sutuoktinio mirties. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad po sutuoktinio mirties ieškovei perėjo įprastiniai namų apstatymo ir apyvokos reikmenys, taip pat asmeniniai palikėjo daiktai, nes ji gyveno su juo daugiau negu vienerius metus iki jo mirties ir pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti sutuoktinio turtą (CK 5.14 str.). Be to, teisę į palikimą ji galėjo realizuoti ir kaip testamentinė įpėdinė.

Tačiau V. J. R. mirties dieną jokio jo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar privalomai registruojamo turto nebuvo, nes visas jam asmeninės nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas (gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo statinių dalys) buvo perleistas V. B.. Atsakovei taip pat buvo perleista ir V. J. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausiusi žemės sklypo dalis.

Esant nustatytam faktui, kad A. R. yra potenciali palikėjo teisių perėmėja, galimai iki šiol negalėjusi perimti nekilnojamojo turto tik dėl to, kad šis turtas ginčijamu sandoriu buvo perleistas ir palikėjo mirties dieną jam nebepriklausė, nesuteikimas teisės ginčyti galimai jos teises pažeidžiančio sandorio prieštarautų sandorių negaliojimo instituto paskirčiai užtikrinti civilinių teisinių santykių teisėtumą ir teisės į teisminę gynybą principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2007).

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovė turi subjektinę teisę reikšti ieškinį dėl V. J. R., galimai negalėjusio suprasti savo veiksmų reikšmės, sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu.

Ieškovė, kaip sandorio šalis, taip pat turi teisę prašyti nutraukti turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos sutartį dėl to, kad rentos mokėtoja nevykdė savo įsipareigojimų.