- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-17
- Bylos Nr.
- I3-1188-1066/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03403-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- E. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Z. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas E. Z. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijos dalį, kuria buvo pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą (toliau – ir Rezoliucija).
2. Pareiškėjas savo skundą grindžia šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas skundžiama Rezoliucija yra pripažintas padaręs tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda jam neskiriama. Tarnybinio patikrinimo metu buvo pripažinta, kad pareiškėjas: 1) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. rezoliucijomis pagal Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro H. M. prašymus pratęsė ikiteisminio tyrimo terminą dėl tos pačios priežasties, kad nėra surastas nuo 2013 m. birželio 18 d. paieškomas įtariamasis L. J., nesant duomenų, kad byloje atlikti visi būtini proceso veiksmai, nesant įtariamojo, ir šios aplinkybės nepatikrino; 2) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. tęsdamas ikiteisminio tyrimo terminus, nedavė prokurorui H. M. nurodymo organizuoti atlikti daugiau proceso veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 97–98, 183 straipsniuose ir kt., siekiant surasti paieškomą L. J.; 3) pareiškėjas nereagavo į tai, kad nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti jokie proceso veiksmai. Taigi tokiais savo veiksmais ir neveikimu pareiškėjas pažeidė LR BPK 2 str., 170 str. 6 d., 176 str. 1 d. 3 p., Prokuratūros įstatymo 14 str. 1 d., 16 str. 2 d., 20 str. 1 d. 2 ir 4 p., Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 53 ir 54 p., Ikiteisminio tyrimo tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1-142, 6, 8.2.–8.2.1. p. reikalavimus.
Šalies argumentai
2.2. Pareiškėjas, nesutikdamas su priimta Rezoliucija nurodo:
2.2.1. Dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo pagal prokuroro H. M. prašymą paaiškina, kad Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas dėl terminų kontrolės), 6 punktas numato, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pagal savo kompetenciją privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką. Tačiau pareiškėjas šiuo atveju nebuvo nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras. Tvirtina, kad minėtas Tvarkos aprašas dėl terminų kontrolės įpareigoja šį terminą tik pratęsti, dėl to sukuriama tokia teisinė situacija, kai aukštesnysis prokuroras, netgi ir nustatęs ikiteisminio tyrimo trūkumus, gali tik reaguoti, bet tyrimo termino nepratęsti negali. Pasak pareiškėjo, kitos priežasties, dėl kurios turėtų būti tęsiamas ikiteisminio tyrimo terminas ir kuri buvo nurodyta prokuroro H. M. prašymuose pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą ir negalėjo būti objektyviai, nes ji buvo vienintelė – įtariamasis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir bylos baigti nebuvo galimybės.
2.2.2. Dėl nedavimo prokurorui H. M. nurodymo organizuoti atlikti daugiau proceso veiksmų, siekiant surasti paieškomą asmenį, paaiškina, kad vadovaudamasis Tvarkos aprašu dėl terminų kontrolės, pareiškėjas viso ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai vykdydamas aukštesniojo prokuroro kontrolės funkciją, įgyvendino beveik visus šio aprašo 29 punkto reikalavimus, t. y. viso ikiteisminio tyrimo metu pareiškėjas 19 kartų rengė aptarimus, reagavo IBPS priemonėmis, rengė raštus ikiteisminio tyrimo įstaigai bei davė pavedimus prokurorui. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad konstatuojamojoje tarnybinio patikrinimo išvados (toliau – ir Išvada) dalyje (44 punktas) pats tikrintojas konstatavo, kad aukštesniojo prokuroro kontrolės pasirinkimas iš tikrųjų yra vyriausiojo prokuroro diskrecija, todėl ir pareiškėjo diskrecijos įgyvendinimas negali būti traktuojamas kaip tarnybinis pažeidimas. Pabrėžia, kad vien kaltinimo formuluotė pati savaime jau parodo, kad pareiškėjas jokios pareigos nepažeidė ir veikė jam suteiktų įgalinimų rėmuose nuosekliai viso proceso metu.
Pasak pareiškėjo, įtariamųjų paiešką vykdo policijos įstaigų padaliniai atsakingi už asmenų paiešką, bet ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nors ir dirbantis toje pačioje policijos įstaigoje, kaip ir vykdantis paiešką policijos pareigūnas. Prokuroras už įtariamojo paieškos eigą ir sėkmę nėra atsakingas, o jokie galiojantys teisės aktai neįpareigoja ir neleidžia prokurorui kontroliuoti įtariamojo paieškos.
2.2.3. Dėl nereagavimo į tai, kad nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti jokie proceso veiksmai nurodo, kad nei LR BPK, nei BK neįpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro užtikrinti, kad tuomet, kai įtariamasis pasislepia nuo tyrimo, nuolat (kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį) atlikti daug ir įvairių proceso veiksmų. Šiame ikiteisminiame tyrime buvo atlikti visi tuo metu reikalingi proceso veiksmai, kuriais buvo siekiama atskleisti nusikalstamą veiką, o ne įtariamojo buvimo vietą. Akcentuoja, kad įtariamojo paieška buvo paskelbta 2013 m., tad dviejų mėnesių laikotarpis 2020 m., kai nebuvo atliekami proceso veiksmai, negalėjo sukelti žalos ir jokių kitų neigiamų padarinių nei įstatymų saugomoms vertybėms, nei įtariamojo teisėms, nei baudžiamojo proceso tikslams.
2.3. Pareiškėjo teigimu, tarnybinio patikrinimo metu atsakovė nenustatė, kokiais veiksmais ir kaip pareiškėjas neįvykdė pareigos, numatytos BPK 2 str., 170 str. 6 d., 176 str. 1 d. 3 p. nuostatose, t. y. pareiškėjui nėra aišku, kaip jis turėjo prisidėti prie įtariamojo suradimo. Be kita ko, tarnybinio patikrinimo metu taip ir nenustatyta, kokius proceso veiksmus turėjo pareiškėjas nurodyti prokurorui H. M. atlikti. Mano, kad vykdė tinkamą aukštesniojo prokuroro kontrolę, vadovaudamasis ir Prokuratūros įstatymo 14 str. 1 d., 16 str. 2 d., 20 str. 1 d. 2 ir 4 p. Pasak pareiškėjo, jis vykdė savo prievolę kaip aukštesnysis prokuroras ikiteisminio tyrimo metu – 19 kartų pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise. Mano, kad jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.
2.4. Taip pat pareiškėjas kelia abejonę dėl tarnybinio patikrinimo išvados dalyje „Prokuroro E. Z. veiksmų teisinis vertinimas“ vartojamų sąvokų ir netinkamų faktų interpretavimo. Jo manymu, būtent šioje dalyje tikrintojo naudojamų sąvokų, formuluočių ir prielaidų naudojimas leido padaryti ir faktiniais tarnybinio patikrinimo surinktais duomenimis nepatvirtintas išvadas, kas lėmė neteisėtos Rezoliucijos priėmimą.
2.5. Akcentavo, kad tarnybinės patikrinimo išvados 44 puslapyje nurodyta, kad apibendrinant surinktus duomenis dėl aukštesniojo prokuroro reagavimo į užsitęsusį ikiteisminį tyrimą Nr. 72-1-00378-11 komisija daro išvadą, kad aukštesnysis prokuroras, įvertinęs jau atliktų priemonių neefektyvumą, galėjo pasirinkti kitokias kontrolės priemones negu paklausimai bei užduotys-pavedimai Alytaus AVPK viršininkui. Tokia prokuroro veikla laikytina jo darbo trūkumu, tačiau tikrintojo vertinimu tarnybinio pažeidimo sudėties ji nesudaro, nes kontrolės pasirinkimas iš tikrųjų yra vyriausiojo prokuroro diskrecija. Pasak pareiškėjo, nepaisant šios padarytos išvados, ta pati komisija pasiūlė generalinei prokurorei pripažinti ir generalinė prokurorė pripažino, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą.
2.6. Pasak pareiškėjo, pranešime apie padarytą pažeidimą jokie padariniai nebuvo inkriminuojami. Išvados konstatuojamoje dalyje nurodoma, kad pareiškėjo neveikimas iš dalies sąlygojo, kad ikiteisminis tyrimas nevyko intensyviai ir iki šios dienos nebaigtas, tačiau šios aplinkybės nebuvo pripažintos kaip tarnybinio pažeidimo neigiami padariniai. Nurodo, kad ikiteisminis tyrimas toliau organizuoti pavestas kitam Kauno apygardos prokuratūros padaliniui. Tokiu būdu iš pareiškėjo atimta galimybė sėkmingai užbaigti šį ikiteisminį tyrimą, t. y. surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti teismui. Nepaisant to, konstatuota, kad būtent pareiškėjo neveikimas sąlygojo ikiteisminio tyrimo nebaigimą, nors tyrimą organizuoti pavedus kitam padaliniui šio skundo rašymo dieną jis dar nėra baigtas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Prokuratūra) atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais:
3.1. Pareiškėjas yra prokuroro H. M. aukštesnysis prokuroras. Jis yra Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras, kuris turi didelę patirtį vykdant aukštesniojo prokuroro funkcijas. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą aukštesnysis prokuroras nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus ir duoda prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti. Aukštesnysis prokuroras, vadovaudamasis BPK 170 straipsnio nuostatomis, kontroliuoja, kaip vykdoma prokuroro veikla organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant. Tokia kontrolė turi būti realizuojama ir tęsiant ikiteisminio tyrimo terminus. Pasak atskovės, kiekviena procesinius įgaliojimus suteikianti teisė neatsiejama su prokuroro pareiga pagal atliekamas funkcijas ir kompetenciją ją realizuoti, kai tam yra teisinis pagrindas. Todėl tokios teisės turinys nėra tik laisva pasirinkimo galimybė, o tam tikrais atvejais, kaip ir šioje situacijoje, imperatyvus reikalavimas prokurorui, taigi mano, kad šioje situacijoje aukštesnysis prokuroras turėjo pareikalauti nurodyti atitinkamus duomenis prašymuose pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, tačiau tai nebuvo padaryta.
3.2. Taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas turėjo imtis priemonių užtikrinti tinkamą Tvarkos aprašo dėl terminų kontrolės reikalavimų vykdymą, tęsiant ikiteisminio tyrimo Nr. 72-1-00378-11 terminus ir organizuoti darbą taip, kad būtų besąlygiškai vykdomi šio aprašo ir baudžiamojo proceso reikalavimai. Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo reglamento, nustatančio Generalinės prokuratūros ir teritorinių apygardų prokuratūrų darbo organizavimo, vykdant joms pavestas funkcijas, tvarką (patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1-202) 33-35 punktai nustato, kad apygardos prokuratūros padalinio vadovas (jo pavaduotojas) vadovauja padaliniui, nustato vadovaujamo padalinio darbuotojų veiklos sritis, kai tai nėra nustatyta pareigybių aprašymuose ar kituose teisės aktuose, duoda vadovaujamo padalinio darbuotojams pavedimus ir kontroliuoja jų įvykdymą; užtikrina vadovaujamo padalinio darbuotojų darbo drausmę, darbo krūvio tolygų paskirstymą ir vykdo jo kontrolę; siūlo apygardos vyriausiajam prokurorui teikti generaliniam prokurorui skatinti vadovaujamo padalinio prokurorus, valstybės tarnautojus ar darbuotojus. Taigi, atsakovės teigimu, sąvoka „vadovauja“ apima visas funkcijas, susijusias su darbo organizavimu vadovaujamame padalinyje ir suponuoja visišką asmeninę atsakomybę už šiame padalinyje vykstančius procesus, tarnybos eigą ir rezultatus.
3.3. Pagal aukštesniojo prokuroro kompetenciją pareiškėjas, gavęs ikiteisminio tyrimo kontroliuojančio prokuroro prašymą, gali pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą. Iki įtariamojo L. J. paieškos nutraukimo (t. y. iki 2020 m. vasario 25 d.) ikiteisminio tyrimo terminas paprastai buvo pratęsiamas ne mažiau kaip trijų, bet ne daugiau kaip šešių mėnesių trukmei. Visuose prokuroro H. M. prašymuose pratęsti terminą nurodyta pratęsimo priežastis – vykdoma L. J. paieška, tačiau nė viename iš prašymų nepažymėta, kad yra atlikti visi būtini proceso veiksmai, nesant įtariamojo, nors Tvarkos aprašas dėl terminų kontrolės aiškiai reglamentuoja aukštesniojo prokuroro pareigą, nagrinėjant prašymą dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo išsiaiškinti, ar byloje atlikti visi būtini proceso veiksmai, nesant paieškomo įtariamojo. Jeigu tokių duomenų nėra, aukštesnysis prokuroras turi pareikalauti juos pateikti. Nagrinėjamu atveju svarbi termino pratęsimo sąlyga, kad tyrime turi būti atlikti visi būtini proceso veiksmai, nesant paieškomo įtariamojo. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta (ir pareiškėjas šios aplinkybės neneigia), kad jis nė karto pats nepatikrino ikiteisminio tyrimo medžiagos, t. y. nebuvo su ja susipažinęs. Todėl šiuo atveju buvo svarbu pareikalauti iš prašymą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą pateikusio prokuroro H. M. šios trūkstamos informacijos, įpareigoti papildyti prašymus pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą.
3.4. Nors pareiškėjas teigia, kad prokuroras nėra tiesiogiai įpareigotas kontroliuoti įtariamojo paieškos, tačiau atsakovė pažymi, jog BPK 2 straipsnis nustato prokuroro pareigą kiekvienu atveju pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tuo pačiu prokurorui nėra draudžiama susipažinti ir su paieškos bylomis, nes visi prokurorai turi leidimus dirbti su slapta informacija. Praktikoje prokurorai naudojasi šia teise, siekdami užtikrinti baudžiamojo proceso sėkmę. Taip pat svarbu akcentuoti, kad įtariamojo paieška gali būti vykdoma ne tik taikant slaptas priemones, bet ir atliekant baudžiamojo proceso veiksmus (numatytus LR BPK 97–98 straipsniuose). Pasak atsakovės, vertinant, ar ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 72-1-00378-11 buvo atlikti visi galimi proceso veiksmai, nesant įtariamojo, buvo konstatuota į nepakankamą baudžiamojo proceso galimybių išnaudojimą, tyrimo metu nustatant L. J. buvimo vietą ir tai įvertinta kaip prokuroro H. M. darbo trūkumas.
3.5. Atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybinio patikrinimo išvados konstatuojamojoje dalyje konkrečiai suformuluota, apie kokią ikiteisminio tyrimo stadiją kalbama (t. y. kai tyrimas vyko nesant paieškomam L. J.) ir kokie proceso veiksmai turimi omenyje (daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmę ikiteisminio tyrimo išreikalavimas bei liudytojų apklausos). Taigi, įvertindama pareiškėjo turimą aukštesniojo prokuroro statusą, atsakovė pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju jo neveikimas turi tarnybinio pažeidimo požymius.
3.6. Nesutikdama su pareiškėjo skundo teiginiu, jog Tvarkos aprašas dėl terminų kontrolės aukštesniajam prokurorui tęsiant ikiteisminio tyrimo terminą suteikia diskrecijos teisę, bet ne pareigą pasirinkti kaip veikti esant vienokiai ar kitokiai tyrimo situacijai, jeigu aukštesniajam prokurorui kyla neaiškumų, paaiškina, kad Tvarkos aprašo dėl terminų kontrolės numato visą eilę aukštesniojo prokuroro įgaliojimų siekiant, kad būtų pasirenkama didesnio efektyvumo priemonė. Vadovaujantis logiškumo principu, toks sprendimas turi būti priimamas, jeigu ankstesnės priemonės nedavė rezultato. Viena iš tokių priemonių, numatytų minėto aprašo 29.4. punkte yra rašytiniai nurodymai dėl reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Pastebi, kad pareiškėjas 2018–2021 metais siuntė raštus (paklausimus) ikiteisminio tyrimo įstaigai, o taip pat formuodavo užduotis prokurorams ir ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovams, prašydamas informuoti apie tyrimo nebaigimo priežastis ir informuoti, ar tyrimas nėra vilkinamas. Tokio kontrolės modelio jis neatsisakė ir po įtariamojo L. J. sulaikymo 2020 m. vasario 25 d., tačiau šie duomenys paprastai buvo nurodomi pareiškėjui pateikiamuose prašymuose pratęsti ikiteisminį tyrimą bei prie jų pridėtuose pranešimuose apie ikiteisminio tyrimo eigą. Vėliau pareiškėjo pasirinkti reagavimo būdai buvo tokie patys, tik formuluojami IBPS kaip užduotys Alytaus apskr. VPK pareigūnams, atkreipiant dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas trunka nuo 2011 m. ir pavedant užtikrinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausius terminus. Pasak atsakovės, aukštesnysis prokuroras, įvertinęs jau atliktų priemonių neefektyvumą, turėjo duoti nurodymą organizuoti atlikti daugiau proceso veiksmų, nukreiptų į įtariamojo L. J. paiešką.
3.7. pagal kompetenciją aukštesnysis prokuroras privalo reaguoti į ikiteisminio tyrimo vilkinimą. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. liepos 23 d. raštu kreipėsi į Alytaus apskr. VPK viršininką, nurodydamas pateikti informaciją, dėl kokių priežasčių ikiteisminis tyrimas nėra baigiamas ir gavo atsakymą apie L. J. sulaikymą bei apie tai, kad prokuroro H. M. nurodymu buvo apklausiami liudytojai – asmenys, gyvenantys šalia įtariamojo L. J.. Toks atsakymas, atsakovės nuomone, laikytinas tik formaliu atsirašinėjimu, nes jame nenurodytos priežastys, apie kurias prašoma informuoti, neminima ir nepaaiškinama, kodėl gi nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. jokie proceso veiksmai byloje nebuvo atlikti. Matyti, kad toks atsakymas pareiškėją tenkino, tačiau atsakovė pažymi, kad šiuo atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje ir teikime pareiškėjo veiksmai buvo pagrįstai įvertinti kaip netinkamas reagavimas į ikiteisminio tyrimo vilkinimą.
3.8. Taip pat atsakovė nesutinka su pareiškėju, kad jam nebuvo leista susipažinti su ankstesnės tarnybinio patikrinimo išvados duomenimis, nes tokią teisęs susipažinti su negaliojančia (2021 m. gegužės 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-191) baigus tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas turėjo, tačiau šia teise nepasinaudojo.
3.9. Pabrėžia, kad teisinis aplinkybių vertinimas atliekamas tam, kad išgryninti tarnybinį pažeidimą, pakoreguoti jo faktines aplinkybes atsižvelgiant į visus gautus duomenis ir toks aplinkybių pakoregavimas pareiškėjo naudai įrodo tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos objektyvumą. Kartu atsakovė pažymi, kad prokuroras turi teisę išreikalauti ir susipažinti tiek su su riboto naudojimo asmenų paiešką reglamentuojančiais teisės aktais, tiek ir su konkretaus paieškomo įtariamojo paieškos byla.
3.10. Mano, kad pareiškėjas yra neteisus, teigdamas, kad jam įteikiant pranešimą apie galimai padarytą pažeidimą nebuvo inkriminuotos pasekmės ir nuo tokio kaltinimo jis nesigynė. Atsakovės vertinimu, pagal formuojamą teisminę praktiką kilę padariniai prie tarnybinio nusižengimo sudėties nepriskiriami, tačiau jie privalo būti analizuojami ir apibūdinti tarnybinio patikrinimo išvadoje bei kituose tarnybinės atsakomybės dokumentuose. Prokuroras yra vienas iš baudžiamojo persekiojimo (ikiteisminio tyrimo stadijoje) garantas, todėl jis privalo preciziškai laikytis įstatymo reikalavimų ir atsakyti už jų pažeidimus, net jei dėl jo veiksmų ir nebuvo sukelti neigiami padariniai. Šiuo atveju pareiškėjas klysta, nurodydamas, kad jo atžvilgiu tarnybinio patikrinimo išvados tekste nekonstatuojami jokie neigiami padariniai, o teikime jau tokie padariniai konstatuojami. Pabrėžia, kad padaryti pažeidimai iš dalies sąlygojo tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-00378-11 nevyko intensyviai ir iki šiol nėra baigtas.
3.11. Tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai nustatytos ir įvertintos visos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, motyvuotoje tarnybinio patikrinimo išvadoje ir teikime aprašyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta neskirti pažeidėjui drausminės nuobaudos konstatuojant padarytą pažeidimą. Pareiškėjui suteikta galimybė pasinaudoti visomis teisės aktuose suteiktomis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės N. G. 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu (rezoliucija) pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro H. M. ir šio skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Z. galimai padarytų tarnybinių pažeidimų ikiteisminiame tyrime Nr. 72-1-00378-11.
4.2. 2021 m. gegužės 21 d. tarnybinis patikrinimas buvo baigtas ir generalinei prokurorei pateikta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-191, tačiau generalinė prokurorė šiai išvadai nepritarė ir 2021 m. gegužės 27 d. rezoliucija pavedė atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą, nurodydama papildomai įvertinti argumentus dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo termino.
4.3. Atlikus papildomą tarnybinį patikrinimą, generalinei prokurorei pateikta 2021 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT- 332 (toliau – ir Išvada), kurioje siūloma pripažinti, kad prokuroras E. Z. padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau neskirti jam tarnybinės nuobaudos, o 2021 m. gegužės 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-191 neteko galios.
4.4. Generalinės prokurorės N. G. 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui R. P. pavesta surašyti motyvuotą teikimą. Generalinei prokurorei pateiktame 2021 m. rugsėjo 2 d. teikime Nr. VT-347 (toliau – ir Teikimas) konstatuota, kad Išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad prokuroras padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jam netaikyti ir nuobaudos neskirti.
4.4.1. Pareiškėjas, atlikdamas aukštesniojo prokuroro funkcijas ir būdamas įpareigotas užtikrinti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų organizuojamuose ikiteisminio tyrimo terminų kontrolę, savalaikį tyrimų atlikimą ir kokybę, šias savo pareigas ikiteisminiame tyrime Nr. 72-1-00378-11 atliko netinkamai, nes laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. pagal savo kompetenciją nesiėmė priemonių užtikrinti išsamaus nurodyto ikiteisminio tyrimo atlikimo per kuo trumpiausią laiką, t. y.: 1) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. rezoliucijomis pagal Antrojo BPS prokuroro H. M. prašymus pratęsė ikiteisminio tyrimo Nr. 72-1-00378-11 terminą dėl tos pačios priežasties – kad nėra surastas nuo 2013 m. birželio 18 d. paieškomas įtariamasis L. J., nesant duomenų, kad byloje atlikti visi būtini proceso veiksmai, nesant įtariamojo ir šios aplinkybės nepatikrino; 2) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. tęsdamas ikiteisminio tyrimo terminus, nedavė prokurorui H. M. nurodymo organizuoti atlikti daugiau proceso veiksmų, numatytų LR BPK 97–98, 183 str. ir kt., siekiant surasti paieškomą L. J.; 3) nereagavo į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti jokie proceso veiksmai ir savo neveikimu E. Z. pažeidė LR BPK 2 straipsnį, 170 straipsnio 6 dalį, 176 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40, 53 ir 54 punktus, Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1-142, 8.2.1. papunktį.
4.4.2. Generalinė prokurorė N. G. 2021 m. rugsėjo 6 d. Teikimui pritarė ir konstatavo, kad prokuroras E. Z. padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės nuobaudos jam neskyrė.
5. Ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijos dalies, kuria buvo pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą. Iš Rezoliucijos matyti, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta konstatavus, kad jis, būdamas įpareigotas užtikrinti prokurorų organizuojamuose ikiteisminiuose tyrimuose ikiteisminio tyrimo terminų kontrolę, tyrimų atlikimą ir kokybę, nesilaikė ikiteisminio tyrimo terminų pratęsimo procedūros ir nesiėmė veiksmingų priemonių užtikrinti išsamaus ikiteisminio tyrimo Nr. 72-1- 00378-11 atlikimo per kuo trumpiausią laiką, t. y.: 1) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. rezoliucijomis pagal Antrojo BPS prokuroro H. M. prašymus pratęsė IT terminą dėl tos pačios priežasties - kad nėra surastas nuo 2013 m. birželio 18 d. paieškomas įtariamasis L. J., nesant duomenų, kad byloje atlikti visi būtini proceso veiksmai, nesant įtariamojo ir šios aplinkybės nepatikrino; 2) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. tęsdamas ikiteisminio tyrimo terminus, nedavė prokurorui H. M. nurodymo organizuoti atlikti daugiau proceso veiksmų, numatytų Baudžiamojo proceso kodekso 97-98, 183 straipsnyje ir kt., siekiant surasti paieškomą L. J.; 3) Nereagavo į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) ikiteisminiame tyrime (toliau – ir IT) nebuvo atlikti jokie proceso veiksmai.
6. Ginčo santykių teisinis reguliavimas ir teismų praktika:
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalis nustato, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Šis prokuroro nepriklausomumo ir nešališkumo imperatyvas yra detalizuojamas Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, kurio 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad prokuroras sprendimus priima savarankiškai ir vienvaldiškai, vadovaudamasis įstatymais ir protingumo principu, gerbdamas asmens teises ir laisves, laikydamasis nekaltumo prezumpcijos ir kt. reikalavimų. Prokurorų funkcijos yra nustatytos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, baudžiamosiose bylose palaiko valstybinį kaltinimą. Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose <...> (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
Prokuratūros įstatymo 39-1 straipsnyje nustatyta, kad už padarytus įstatymų pažeidimus, tarnybinius nusižengimus, prokuroro vardą žeminančius poelgius, taip pat kitus Prokurorų etikos kodekso pažeidimus prokurorai traukiami tarnybinėn atsakomybėn.
Prokuratūros įstatymo 41 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad konstatuoti, kad buvo padarytas įstatymų pažeidimas, tarnybinis nusižengimas, prokuroro vardą žeminantis poelgis, taip pat kitas Prokurorų etikos kodekso pažeidimas, gali ir generalinis prokuroras, gavęs generalinio prokuroro pavaduotojo, Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratūros vyriausiojo prokuroro ar jo pavaduotojo motyvuotą teikimą, surašytą atsižvelgiant į generalinio prokuroro įsakymu nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą.
Prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos ir kiti teisės norminiai aktai, formuojantys ikiteisminio tyrimo, valstybinio kaltinimo ir nuosprendžių pateikimo vykdyti kontrolės praktiką, yra privalomi. Šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta, kad prokurorai privalo tinkamai ir laiku atlikti užduotis ar pavedimus.
Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad nei teisėjams, nei prokurorams negali būti taikoma atsakomybė net už priimant proceso sprendimus (taip pat ir valstybinio kaltinimo palaikymo metu) padarytas pavienes teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidas ar proceso įstatymų pažeidimus (jei tokie yra padaromi), nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2277-756/2020).
BPK 170 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, duoda pareigūnams privalomus nurodymus. Tokią kontrolę prokuroras įgyvendina taip pat panaikindamas neteisėtus ar nepagrįstus IT pareigūnų nutarimus, reikalaudamas pranešti apie tyrimo eigą, tikrindamas ikiteisminio tyrimo medžiagą.
Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad prokuroras gali iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą, reagavimo raštu informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovą apie atliekamo ikiteisminio tyrimo trūkumus ir tyrimo metu padarytus pažeidimus, galimą ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno kvalifikacijos stoką, profesinės etikos nesilaikymą, netinkamą darbo organizavimą ir Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus ir pažeidimus, siūlyti imtis priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų arba pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą kitam ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar jų grupei. Organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, prokuroras privalo pats atlikti veiksmus, kurie BPK yra priskirti prokuroro kompetencijai. Šiuos veiksmus pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui prokuroras gali tik BPK ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais (Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 11, 12.4 ir 12.8 punktai).
BPK 170 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad aukštesnysis prokuroras nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus ir duoda prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti. Tokius veiksmus aukštesnysis prokuroras gali atlikti, nagrinėdamas proceso dalyvio skundą arba savo iniciatyva. Vadovaudamasis BPK 170 straipsnio nuostatomis, aukštesnysis prokuroras kontroliuoja, kaip vykdoma prokuroro veikla organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant.
BPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl sunkių nusikaltimų turi būti užbaigtas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per 9 mėnesius. Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Detalesnius reikalavimus ir IT termino pratęsimo procedūrą nustato Terminų tęsimo tvarkos aprašas. Ruošdamas aukštesniajam prokurorui prašymą pratęsti terminą, prokuroras susipažįsta su tyrėjo pranešimu apie tyrimo eigą ir savo prašyme nurodo motyvus, pagrindžiančius termino pratęsimą. Terminų tęsimo tvarkos apraše taip pat reglamentuojami pranešimų apie IT eigą, IT planų bei prašymų dėl IT pratęsimo pateikimo terminai, aukštesniojo prokuroro įgaliojimai, priimant sprendimus dėl IT termino pratęsimo.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos nuomone, tam, kad prokuroras ar kitas atsakomybėn traukiamas asmuo galėtų būti patrauktas atsakomybėn (administracinė, drausminė atsakomybė ir kt.) turi būti nustatyta asmens sąmoninga veika, kuria atsisakoma vykdyti priskirtas pareigas. Kiekvienas teisės pažeidimas savo sudėtyje talpina: teisės pažeidimo subjektą, teisės pažeidimo objektą, teisės pažeidimo objektyvinę pusę ir subjektyvinę teisės pažeidimo pusę (objektiniai ir subjektiniai požymiai).
Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinio patikrinimo išvada yra itin svarbi tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-700/2010). Todėl teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-134-492/2017).
Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra silpnesnioji šalis, o tarnybos teisiniai santykiai yra jautrūs, vertinant socialiniu aspektu. Atsižvelgiant į tai, būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui, atleisti jį iš pareigų, perkelti į kitas pareigas ir pan. <...> (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. A-1941-520/2015). Tai reiškia, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti įrodymais tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtinančias tarnybinio nusižengimo padarymą, visus jo sudėties elementus (ABTĮ 56 str.).
Pagal susiklosčiusią administracinių teismų praktiką, tarnybinio patikrinimo išvada yra atitinkamo įsakymo dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo sudedamoji (motyvuojamoji) dalis ir turi būti teismo vertinama kartu su jos pagrindu priimtu įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo kaip vientisas individualus teisės aktas. Tai reiškia, kad Išvadoje nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais remiantis šios aplinkybės buvo laikomos nustatytomis, teismo turi būti patikrintos tiek fakto nustatymo požiūriu (tokį patikrinimą teismas turi atlikti pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje vertinimo taisykles), tiek teisės taikymo požiūriu (teismas turi patikrinti, ar Išvadoje nurodyti teisės pažeidimai yra kvalifikuoti teisingai ir gali būti pagrindu patraukti pareigūną tarnybinėn atsakomybėn) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-259/2013).
Teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą nagrinėjant ginčą teisme dėl tarnybinės nuobaudos pagrįstumo bei teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 24d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2013 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-3094/2012; 2013 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3777/2011 ir kt.).
8. Dėl IT terminų pratęsimo 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d.:
8.1. Pareiškėjas nesutinka, kad pažeidė Tvarkos aprašo dėl terminų kontrolės 6, 8.2.–8.2.1 punktų reikalavimus, nes nėra ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras ir jam jie netaikomi. Be to, neturėjo jokio kito pasirinkimo kaip pagal minėto aprašo 29 punktą pratęsti IT terminą. Ėmėsi priemonių IT paspartinti (raštai IT institucijoms, pavedimai prokurorui), įtariamojo paieška yra policijos funkcija, taip pat Išvadoje pateikta pozicija (44 lape), kad jo elgesys nesudaro tarnybinio nusižengimo, o tai prieštarauja rezoliucinei daliai konstatuoti tarnybinį nusižengimą.
8.2. Atsakovė remiasi tuo, kad aukštesnysis prokuroras kontroliuoja, kaip vykdoma prokuroro veikla organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant ir su tuo susijusios teisės suponuoja pareigą imtis visų priemonių, kad būtų besąlygiškai vykdomi baudžiamojo proceso reikalavimai ir asmeninę atsakomybę už vadovaujamojo padalinio rezultatus. Prašymuose pratęsti terminą buvo nurodoma ta pati pratęsimo priežastis – vykdoma L. J. paieška, tačiau nė viename iš prašymų nepažymėta, kad yra atlikti visi būtini proceso veiksmai. BPK 2 straipsnis nustato prokuroro pareigą kiekvienu atveju pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Remiasi tuo, kad Išvadoje buvo konkrečiai suformuluota, kokie proceso veiksmai turimi omenyje (daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmę ikiteisminio tyrimo išreikalavimas bei liudytojų apklausos).
8.3. Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Baudžiamojo proceso kodekso 2 straipsnis nustato, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika.
8.4. Kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, duoda pareigūnams privalomus nurodymus (BPK 170 straipsnio 2 ir 3 dalys). Tokią kontrolę prokuroras įgyvendina taip pat panaikindamas neteisėtus ar nepagrįstus IT pareigūnų nutarimus, reikalaudamas pranešti apie tyrimo eigą, tikrindamas ikiteisminio tyrimo medžiagą. Taip pat prokuroras gali iškelti ikiteisminio tyrimo pareigūnui drausmės bylą (Prokuratūros įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas), reagavimo raštu informuoti ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovą apie atliekamo ikiteisminio tyrimo trūkumus ir tyrimo metu padarytus pažeidimus, galimą ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno kvalifikacijos stoką, profesinės etikos nesilaikymą, netinkamą darbo organizavimą ir Prokuratūros įstatymo nustatyta tvarka reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus ir pažeidimus, siūlyti imtis priemonių, kad tokie atvejai nepasikartotų arba pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą kitam ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar jų grupei. Organizuodamas ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaudamas, prokuroras privalo pats atlikti veiksmus, kurie BPK yra priskirti prokuroro kompetencijai. Šiuos veiksmus pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnui prokuroras gali tik BPK ar kitų teisės aktų nustatytais atvejais (Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 11, 12.4. ir 12.8. punktai). Vadovaudamasis BPK 170 straipsnio nuostatomis, aukštesnysis prokuroras kontroliuoja, kaip vykdoma prokuroro veikla organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant (Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 53 ir 54 punktai).
BPK 176 str. 1 d. numatyta, kad ikiteisminis tyrimas dėl sunkių nusikaltimų turi būti užbaigtas per kuo trumpiausius terminus, bet ne ilgiau kaip per 9 mėn. Dėl bylos sudėtingumo, didelės apimties ar kitų svarbių aplinkybių numatytus terminus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio prokuroro prašymu gali pratęsti aukštesnysis prokuroras rezoliucija. Detalesnius reikalavimus ir IT termino pratęsimo procedūrą nustato Terminų tęsimo tvarkos aprašas.
8.5. Ginčo ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas daugiau kaip dėl 15 nusikalstamų veikų, taip pat ir dėl kelių sunkių nusikaltimų, todėl turėjo būti užbaigtas per 9 mėn. (BPK 176 str. 1 dalies 3 punktas). IT buvo pradėtas 2011 m. lapkričio 25 d., nutrauktas 2012 m. rugsėjo 24 d., tačiau atnaujintas 2013 m. kovo 7 d. ir nepabaigtas iki skundžiamo sprendimo priėmimo. 2013 m. liepos 8 d. L. J. nedalyvaujant, Kauno apylinkės teismo IT teisėjas paskyrė jam kardomąją priemonę - suėmimą, o 2013 m. rugpjūčio 1 d. L. J. išduotas Europos arešto orderis). 2018 m. sausio 2 d. pagal prokuroro H. M. prašymą aukštesnysis prokuroras E. Z. pratęsė IT terminą nuo 2018 m. sausio 7 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. dėl to, kad nėra surastas ieškomas L. J.. Vėliau IT buvo pratęsinėjamas tuo pačiu pagrindu. Įtariamasis L. J. 2020 m. vasario 5 d. atvyko į Raseinių policijos įstaigą pasikeisti dokumento ir buvo sulaikytas. Įtariamasis paaiškino, kad maždaug nuo 2011 metų gyveno Lietuvoje su motina ir seserimi ir niekur nesislapstė.
8.6. Pranešime ir Išvadoje suformuluoti 2 pažeidimai, kurie iš esmės susiję su nepakankama kontrole atliekant įtariamojo paiešką: pirmas pažeidimas formuluojamas kaip neįsitikinimas dėl visų procesinių veiksmų atlikimo IT, o antras kaip nepavedimas atlikti papildomus procesinius veiksmus. Pranešime ir Išvadoje konkrečiai nurodyti procesiniai veiksmai, kuriuos reikėjo atlikti tyrime (siekiant surasti įtariamąjį L. J., nustatyti jo motinos ir sesers pažįstamus asmenis ir juos apklausti kaip liudytojus). Pareiškėjas savo paaiškinime tarnybinio nusižengimo tyrimo metu (toliau – ir Paaiškinimas) nepaneigė, kad šie procesiniai veiksmai būtų reikalingi ir galėjo teigiamai įtakoti proceso eigą. Taip pat to nepaneigė ir skunde teismui. Pareiškėjas remiasi tuo, kad reguliariai teikė paklausimus tiek ikiteisminio tyrimo institucijai, tiek pavaldžiam prokurorui dėl šio tyrimo nepabaigimo priežasčių. Iš bylos medžiagos matyti ir paties pareiškėjo paaiškinime ir skunde nurodyta, kad visą laiką buvo nurodoma ta pati užsitęsusio IT priežastis – įtariamojo paieška. Pareiškėjo pagrindinis argumentas yra tai, kad ne prokuroras, o policija atsako už įtariamojo paiešką. Su tokiu teiginiu galima sutikti, tačiau iš aptarto Konstitucijoje, BPK 2, 170 straipsniuose įtvirtinto reguliavimo matyti, kad prokurorui (kaip institucijai) suteikiamos nepriklausomumo garantijos ir diskrecija priimti sprendimus, o tuo pačiu ir tikimasi, kad jis, palaikydamas kaltinimą, užtikrins, kad dėl nusikaltimo kalti asmenys būtų perduoti teisingumui. Tokia pareiga įtvirtinta aptartame BPK 2 straipsnyje, o aptartos BPK 170 ir 176 straipsnio nuostatos, Prokuratūros įstatymo 20 straipsnis, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 11, 12.4 ir 12.8, 53 ir 54 punktai suteikia aukštesniajam prokurorui teises imtis aktyvių veiksmų, kad galutinis tikslas būtų pasiektas. Taigi reiškia, kad ir įpareigoja aukštesnįjį prokurorą naudotis tomis teisėmis, kad prokuroro vaidmuo procese būtų tinkamai atliktas. Laikytina, kad BPK įtvirtintas aukštesniojo prokuroro institutas nėra savitikslis, jis suteikia teises aukštesniajam prokurorui, tačiau tai taip pat reiškia ir atitinkamas pareigas. Taip užtikrinama, kad prokuratūra (kaip institucija) galiausiai atliks savo pareigas visuomenei. Sutiktina su pareiškėju, kad pirmiausia policija yra atsakinga už asmens paiešką, tačiau tai neatleidžia prokuroro nuo pareigos kontroliuoti kaip vyksta visas IT ir imtis priemonių, kad asmenys neišvengtų teisingumo, taigi analizuoti galimus trūkumus ir į juos reaguoti.
Šiuo atveju susiklostė išskirtinė situacija, kai asmuo, kuriam pareikšti įtarimai, tame tarpe ir dėl kelių sunkių nusikaltimų, buvo paieškomas nuo 2013 m. (iki 2020 m. vasario 5 d.), tačiau nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, kurie būtų padėję surasti įtariamąjį ir tokia situacija tęsėsi visais atvejais, kai buvo pratęsiamas IT terminas. Tvarkos aprašo dėl terminų tęsimo 8.2 punkte įtvirtinta, kad IT terminas gali būti pratęstas, kai atlikti visi būtini proceso veiksmai. Tai reiškia, kad aukštesnysis prokuroras, prieš priimdamas sprendimą pratęsti IT terminą, turi pareigą įvertinti, ar atlikti visi būti procesiniai veiksmai. Nors galutinis procesinis rezultatas galėtų būti tas pats (IT terminas pratęstas), visgi tai neatleidžia nuo pareigos įsitikinti, ar atlikti visi būtini procesiniai veiksmai. Taigi aukštesnysis prokuroras turi būti aktyvus ir aiškintis šią aplinkybę. Kaip aptarta, šiuo atveju IT pratęsimo priežastis buvo įtariamojo paieška, kuri tęsėsi nuo 2013 m. iki 2020 m. ir nebuvo imtasi priemonių surasti įtariamojo seserį ir motiną. Todėl teismas sutinka su Išvados teiginiu, kad pareiškėjas, kaip aukštesnysis prokuroras, turintis aukštesnę kvalifikaciją ir platesnius įgaliojimus, turėjo pastebėti, kad byloje neatlikti visi būtini procesiniai veiksmai (nesiimta priemonių nustatyti L. J. motinos ir sesers pažįstamus asmenis ir juos apklausti – šie veiksmai aiškiai įvardinti Išvadoje) ir pavesti juos atlikti. Atmestini pareiškėjo argumentai, kad policijos įstaigos neteikia paieškos bylos duomenų prokurorams dėl slaptos žvalgybinės informacijos, nes šiuo atveju atliktini procesiniai veiksmai nebuvo susiję su kriminaline žvalgyba. Išvados 44 lape pasisakyta, kad nėra tarnybinio nusižengimo požymių veikoje, susijusioje su konkrečių kontrolės priemonių ir pavedimų pasirinkimu, tačiau Išvados 42 lape aiškiai pasisakyta, kad nesiaiškinimas, ar atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, turi tarnybinio nusižengimo požymius.
8.7. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismo vertinimu, buvo pagrindas konstatuoti objektyviąją pažeidimo pusę, t. y., kad aptarta veika pareiškėjas pažeidė BPK 2 straipsnio, 170 straipsnio 6 dalies, 176 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015-06-02 įsakymo Nr. I-139 redakcija) 53 ir 54 punktų, Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1-142, 6, 8.2.- 8.2.1., punktų reikalavimus ir nuostatas.
8.8. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tokią veiką atliko dėl neatsargumo. Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo visų pastangų, kad atliktų savo pareigas, taigi sutiktina, kad pažeidimas padarytas neatsargumu (nerūpestingumu).
8.9. Išvadoje teisingai nurodytos kilusios pasekmės - pažeidimai iš dalies sąlygojo tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 72-1-00378-11 nevyko intensyviai ir iki šiol (iki skundžiamo akto) nėra baigtas. Pareiškėjas kritikuoja tokią išvadą dėl to, kad IT iš jo žinios buvo perduotas kitam padaliniui, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, kad ginčo IT užsitęsė dar iki jo perdavimo kitam padaliniui (prokurorui) ir nepaneigia tokio užsitęsimo ryšio su neatliktais procesiniais veiksmais, kurie aptarti anksčiau.
9. Dėl nereagavimo į tai, kad nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai:
9.1. Pareiškėjas nurodo, kad įtariamojo paieška truko nuo 2013 m., todėl 2 mėnesių uždelsimas atlikti procesinius veiksmus 2020 m. nebuvo reikšmingas. Taip pat nurodo, kad pagal Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam 14 ir 17 punktus už ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą atsakingi ikiteisminio tyrimo įstaigos ir pareigūnai. Taip pat tuo metu buvo įvestas karantinas ir ši aplinkybė apsunkino ikiteisminio tyrimo atlikimo veiksmus.
9.2. Atsakovė remiasi tuo, kad įtariamasis buvo sulaikytas 2020 m. vasario 5 d., IT pareiškėjas pratęsė 2020 m. balandžio 29 d., o po to jį pavaduojantis prokuroras (L. P.) pratęsė 2020 m. liepos 23 d., vėliau terminas taip pat buvo tęsiamas. Atsižvelgiant į bendrą trukmę ir riziką, kad gali sueiti senaties terminas šiam IT turėjo būti skiriamas ypatingas dėmesys, tačiau nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. jokie procesiniai veiksmai nebuvo atlikti. Nors pareiškėjas 2020 m. liepos 23 d. kreipėsi į IT atliekančią įstaigą (Alytaus AVPK) ir gavo atsakymą, kad apklausti šalia L. J. gyvenę asmenys, tačiau toks, atsakovės vertinumu, formalus atsakymas, tenkino pareiškėją. Atsakovė laikosi pozicijos, kad pareiškėjas turėjo reaguoti į IT vilkinimą. Atsakovė pripažįsta, kad karantinas turėjo įtakos IT veiksmų atlikimui, ypač dėl to, kad jį atliko Alytaus AVPK, o pavedimai buvo perduodami Kauno AVPK
9.3. Kaip aptarta šiame sprendime, Išvadoje turi būti nurodyta objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė, t. y. konkretūs asmens veiksmai ar neveikimas ir teisės aktai, kurie buvo pažeisti. Nustatant, ar valstybės tarnautojas neveikimu padarė teisei priešingą veiką (tarnybinį nusižengimą), būtina įvertinti ar konkretus jo pasirinktas elgesio modelis objektyviai prieštaravo imperatyviosioms teisės aktų nuostatoms, įpareigojančioms veikti atitinkamu būdu (LVAT 2011 m. sausio 24 d. nutartis adm. byloje Nr. A438-186/2011; 2011 m. gegužės 23 d. sprendimas adm. byloje Nr. A438-1446/2011; 2021 m. vasario 23 d. nutartis adm. byloje Nr. eI3-601-541/2021 ir kt.). Šiuo atveju atsakovė remiasi bendru principu, kad prokuroras turi reaguoti į IT vilkinimą, tačiau šiuo atveju neįvardija teisės normos ir kokį konkretų veiksmą turėjo atlikti pareiškėjas, taip pat kokiu laiko momentu jis tą veiksmą turėjo atlikti – ar iki IT termino pratęsimo, ar po jo. Dėl to negalima daryti išvados, kad teisės aktai imperatyviai nurodė konkretų elgesio modelį, kurio turėjo laikytis pareiškėjas, ir jo nesilaikė. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad 2020 m. balandžio 29 d. pratęsiant IT atlikimo terminą buvo nurodyti veiksmai, kuriuos turi atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnai – apklausti L. J. kaimynus, spręsti dėl senaties termino, kt. Taigi nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, kaip aukštesnysis prokuroras, turėjo pareigą stebėti, ar atliekami nurodyti veiksmai (tokia pareiga neįvardyta ir Išvadoje). Taip pat Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas dėl ginčo IT 2020 m. liepos 23 d. kreipėsi į Alytaus AVPK. 2020 m. liepos 29 d. (pirmą kartą po inkriminuojamo laikotarpio) IT terminą pratęsė ne pats pareiškėjas. Sutiktina su atsakove, kad tai neatleido prokuroro nuo tęstinės priežiūros, tačiau Išvadoje neįvardinti konkretūs veiksmai, kuriuos privalėjo atlikti pareiškėjas po inkriminuojamo laikotarpio (2020 m. birželio 23 d.), reaguodamas į jau įvykusį faktą, kad nebuvo atlikti procesiniai veiksmai. Kaip matyti iš Išvados, ginčo ikiteisminiame tyrime po inkriminuojamo termino, nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. liepos 23 d. buvo duoti pavedimai teritorinėms policijos įstaigoms dėl apklausų ir atliktos apklausos (Išvados 9, 10 lapai). Vertinant prokuroro H. M. veiką, Išvadoje buvo konstatuota, kad atsakomybė dėl neveikimo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. tenka ikiteisminio tyrimo įstaigai, o ne prokurorui (Išvados 38 lapas), taigi nėra pagrindo teigti, kad šiuo laikotarpiu prokurorų pasyviu elgesiu buvo padarytas tarnybinis nusižengimas. Be to, Išvados 44 lape buvo padaryta išvada, kad konkrečios IT kontrolės priemonės pasirinkimas yra prokuroro diskrecija ir netinkamos priemonės parinkimas tarnybinio pažeidimo požymių neturi. Taigi laikytina, kad atsakovė neįrodė, kad pareiškėjas šioje situacijoje nesilaikė imperatyvaus elgesio modelio, kurį nustato teisės aktai. Taigi laikytina, kad atsakovė nepagrįstai konstatavo buvus tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Dėl to skundžiamos Rezoliucijos dalis dėl išvados, kad šiais veiksmais pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą naikintina kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
10. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teismas sutinka su Generalinio prokuroro 2021 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijos, kuria pritarta 2021 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus teikimui Nr. VT-347 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ir tarnybinio pažeidimo konstatavimo“, dalimi dėl konstatavimo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą: 1) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. rezoliucijomis pratęsė ikiteisminio tyrimo terminą, nesant duomenų, kad byloje atlikti visi būtini proceso veiksmai, nesant įtariamojo, ir šios aplinkybės nepatikrino; 2) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. tęsdamas ikiteisminio tyrimo terminus, nedavė prokurorui H. M. nurodymo organizuoti atlikti daugiau proceso veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 97–98, 183 straipsniuose ir kt., siekiant surasti paieškomą L. J.. Tuo tarpu Rezoliucijos dalis, kuria tvirtinama teikimo dalis, kuria siūloma pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą tuo, kad nereagavo į tai, kad nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti jokie proceso veiksmai, panaikinama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. Z. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Lietuvos Respublikos Generalinės prokurorės 2021 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijos, kuria pritarta 2021 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus teikimui Nr. VT-347, dalį, kuria pripažįstama, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą tuo, kad nereagavo į tai, kad nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti jokie proceso veiksmai.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.