- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-08
- Bylos Nr.
- A-465-629/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03403-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Milda Vainienė (pirm.), Ernestas Spruogis (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- E. Z.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Z. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijos dalį, kuria buvo pripažinta, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą (toliau – ir Rezoliucija).
2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Rezoliucija pripažinta, kad jis padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė nuobauda jam neskiriama. Tarnybinio patikrinimo metu buvo pripažinta, kad pareiškėjas: 1) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. rezoliucijomis pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro prašymus pratęsė ikiteisminio tyrimo terminą dėl to, kad nėra surastas nuo 2013 m. birželio 18 d. paieškomas įtariamasis, nesant duomenų, kad byloje atlikti visi būtini proceso veiksmai, nesant įtariamojo, ir šios aplinkybės nepatikrino; 2) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. tęsdamas ikiteisminio tyrimo terminus, nedavė prokurorui nurodymo organizuoti atlikti daugiau proceso veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 97–98, 183 straipsniuose ir kt., siekiant surasti paieškomą asmenį; 3) pareiškėjas nereagavo į tai, kad nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti jokie proceso veiksmai. Šiais veiksmais ir neveikimu pareiškėjas pažeidė BPK 2 straipsnį, 170 straipsnio 6 dalį, 176 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 (toliau – ir Rekomendacijos), 53 ir 54 punktus, Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos aprašo, patvirtinto generalinio prokuroro 2010 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1-142 (toliau – ir Tvarkos aprašas), 6, 8.2.–8.2.1. punktų reikalavimus.
2.2. Dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo pagal prokuroro prašymą, pareiškėjas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 6 punktu, pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pagal savo kompetenciją privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką, tačiau pareiškėjas nebuvo nei ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras. Tvarkos aprašė nustatyta pareiga šį terminą tik pratęsti, todėl aukštesnysis prokuroras, net ir nustatęs ikiteisminio tyrimo trūkumus, tyrimo termino nepratęsti negali. Kitos priežasties, dėl kurios turėtų būti tęsiamas ikiteisminio tyrimo terminas ir kuri buvo nurodyta prokuroro prašymuose pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, objektyviai negalėjo būti, nes ji buvo vienintelė – įtariamasis pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo ir bylos baigti nebuvo galimybės.
2.3. Dėl nurodymo prokurorui nedavimo organizuoti atlikti daugiau proceso veiksmų, siekiant surasti paieškomą asmenį, paaiškino, kad pareiškėjas viso ikiteisminio tyrimo metu įgyvendino beveik visus Tvarkos aprašo 29 punkto reikalavimus, t. y. pareiškėjas 19 kartų rengė aptarimus, reagavo Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau – ir IBPS) priemonėmis, rengė raštus ikiteisminio tyrimo įstaigai bei davė pavedimus prokurorui. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad 2021 m. rugpjūčio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. VT- 332 (toliau – ir Išvada) pats tikrintojas konstatavo, kad aukštesniojo prokuroro kontrolės pasirinkimas iš tikrųjų yra vyriausiojo prokuroro diskrecija, todėl ir pareiškėjo diskrecijos įgyvendinimas negali būti traktuojamas kaip tarnybinis pažeidimas. Pareiškėjas pabrėžė, kad vien kaltinimo formuluotė patvirtina, kad pareiškėjas jokios pareigos nepažeidė. Įtariamųjų paiešką vykdo policijos įstaigų padaliniai, atsakingi už asmenų paiešką, bet ne prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, nors ir dirbantis toje pačioje policijos įstaigoje, kaip ir vykdantis paiešką policijos pareigūnas. Prokuroras už įtariamojo paieškos eigą ir sėkmę nėra atsakingas, o teisės aktai neįpareigojo ir neleido prokurorui kontroliuoti įtariamojo paieškos.
2.4. Dėl nereagavimo į tai, kad nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti jokie proceso veiksmai, nurodė, kad nei BPK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – ir BK) neįpareigojo ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro užtikrinti, kad kai įtariamasis pasislepia nuo tyrimo, nuolat (kasdien, kas savaitę ar kas mėnesį) atlikti daug ir įvairių proceso veiksmų. Ikiteisminiame tyrime buvo atlikti visi tuo metu reikalingi proceso veiksmai, kuriais buvo siekiama atskleisti nusikalstamą veiką, o ne įtariamojo buvimo vietą. Įtariamojo paieška buvo paskelbta 2013 m., todėl dviejų mėnesių laikotarpis 2020 m., kai nebuvo atliekami proceso veiksmai, negalėjo sukelti žalos ir jokių kitų neigiamų padarinių nei įstatymų saugomoms vertybėms, nei įtariamojo teisėms, nei baudžiamojo proceso tikslams.
2.5. Atsakovas nenustatė, kokiais veiksmais ir kaip pareiškėjas neįvykdė pareigos, numatytos BPK 2 straipsnio, 170 straipsnio 6 dalies, 176 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatose, t. y. pareiškėjui neaišku, kaip jis turėjo prisidėti prie įtariamojo suradimo. Tarnybinio patikrinimo metu taip ir nenustatyta, kokius proceso veiksmus turėjo pareiškėjas nurodyti prokurorui atlikti. Pareiškėjas vykdė tinkamą aukštesniojo prokuroro kontrolę. Pareiškėjas 19 kartų pasinaudojo jam suteikta diskrecijos teise, jo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.
2.6. Pareiškėjas kėlė abejonę dėl Išvadoje vartojamų sąvokų ir netinkamų faktų interpretavimo. Sąvokų, formuluočių ir prielaidų naudojimas leido padaryti tarnybinio patikrinimo surinktais duomenimis nepatvirtintas išvadas, tai nulėmė neteisėtos Rezoliucijos priėmimą.
2.7. Nors Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas galėjo pasirinkti kitas kontrolės priemones nei paklausimai bei užduotys-pavedimai Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) viršininkui, tačiau šis darbo trūkumas nelaikytas tarnybiniu pažeidimu, kadangi kontrolės pasirinkimas yra vyriausiojo prokuroro diskrecija. Nepaisant to, Išvadoje generalinei prokurorei pasiūlyta pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą.
2.8. Pranešime apie padarytą pažeidimą jokie padariniai nebuvo nustatyti. Išvados konstatuojamoje dalyje nurodyta, kad pareiškėjo neveikimas iš dalies lėmė, kad ikiteisminis tyrimas nevyko intensyviai ir yra nebaigtas, tačiau šios aplinkybės nebuvo pripažintos tarnybinio pažeidimo neigiamais padariniais. Toliau organizuoti ikiteisminį tyrimą pavesta kitam Kauno apygardos prokuratūros padaliniui. Tokiu būdu iš pareiškėjo atimta galimybė sėkmingai užbaigti šį ikiteisminį tyrimą, t. y. surašyti kaltinamąjį aktą ir bylą perduoti teismui. Nepaisant to, konstatuota, kad būtent pareiškėjo neveikimas sąlygojo ikiteisminio tyrimo nebaigimą, nors tyrimą organizuoti pavedus kitam padaliniui skundo surašymo dienai jis dar nėra baigtas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – ir atsakovas, Prokuratūra) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:
4.1. Pareiškėjas yra vyriausiasis prokuroras, turi didelę patirtį vykdant aukštesniojo prokuroro funkcijas. Aukštesnysis prokuroras nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus ir duoda prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti. Aukštesnysis prokuroras kontroliuoja, kaip vykdoma prokuroro veikla organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant. Nagrinėjamoje situacijoje aukštesnysis prokuroras turėjo pareikalauti nurodyti atitinkamus duomenis prašymuose pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, tačiau tai nebuvo padaryta.
4.2. Pareiškėjas turėjo imtis priemonių užtikrinti tinkamą Tvarkos aprašo reikalavimų vykdymą, tęsiant ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) terminus ir organizuoti darbą taip, kad būtų besąlygiškai vykdomi šio aprašo ir baudžiamojo proceso reikalavimai. Apygardos prokuratūros padalinio vadovas (jo pavaduotojas), be kita ko, vadovauja padaliniui, nustato vadovaujamo padalinio darbuotojų veiklos sritis, kai tai nėra nustatyta pareigybių aprašymuose ar kituose teisės aktuose, duoda vadovaujamo padalinio darbuotojams pavedimus ir kontroliuoja jų įvykdymą; užtikrina vadovaujamo padalinio darbuotojų darbo drausmę, darbo krūvio tolygų paskirstymą ir vykdo jo kontrolę. Sąvoka „vadovauja“ apima visas funkcijas, susijusias su darbo organizavimu vadovaujamame padalinyje ir suponuoja visišką asmeninę atsakomybę už šiame padalinyje vykstančius procesus, tarnybos eigą ir rezultatus.
Šalies argumentai
4.3. Pareiškėjas, gavęs ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro prašymą, gali pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą. Iki įtariamojo paieškos nutraukimo (t. y. iki 2020 m. vasario 25 d.) ikiteisminio tyrimo terminas paprastai buvo pratęsiamas ne mažiau kaip trijų, bet ne daugiau kaip šešių mėnesių trukmei. Visuose kito prokuroro prašymuose pratęsti terminą nurodyta pratęsimo priežastis – vykdoma įtariamojo paieška, tačiau nė viename iš prašymų nepažymėta, kad yra atlikti visi būtini proceso veiksmai, nesant įtariamojo, nors Tvarkos aprašas reglamentuoja aukštesniojo prokuroro pareigą, nagrinėjant prašymą dėl ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo išsiaiškinti, ar byloje atlikti visi būtini proceso veiksmai, nesant paieškomo įtariamojo. Jeigu tokių duomenų nėra, aukštesnysis prokuroras turi pareikalauti juos pateikti. Nagrinėjamu atveju svarbi termino pratęsimo sąlyga, kad tyrime turi būti atlikti visi būtini proceso veiksmai, nesant paieškomo įtariamojo. Tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta (ir pareiškėjas šios aplinkybės neneigė), kad jis nė karto pats nepatikrino ikiteisminio tyrimo medžiagos, t. y. nebuvo su ja susipažinęs. Todėl buvo svarbu pareikalauti iš prašymą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą pateikusio prokuroro šios trūkstamos informacijos, įpareigoti papildyti prašymus pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą.
4.4. Nors pareiškėjas teigė, kad prokuroras nėra tiesiogiai įpareigotas kontroliuoti įtariamojo paieškos, tačiau BPK 2 straipsnis nustato prokuroro pareigą kiekvienu atveju pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Tuo pačiu prokurorui nėra draudžiama susipažinti ir su paieškos bylomis, nes visi prokurorai turi leidimus dirbti su slapta informacija. Praktikoje prokurorai naudojasi šia teise, siekdami užtikrinti baudžiamojo proceso sėkmę. Taip pat įtariamojo paieška gali būti vykdoma ne tik taikant slaptas priemones, bet ir atliekant baudžiamojo proceso veiksmus (numatytus BPK 97–98 straipsniuose). Nagrinėjamu atveju buvo konstatuotas nepakankamas baudžiamojo proceso galimybių išnaudojimas, tyrimo metu nustatant įtariamojo buvimo vietą ir tai įvertinta kaip prokuroro darbo trūkumas.
4.5. Išvados konstatuojamojoje dalyje konkrečiai nurodyta, apie kokią ikiteisminio tyrimo stadiją kalbama (t. y. kai tyrimas vyko nesant paieškomam asmeniui) ir dėl kokių proceso veiksmų buvo pasisakoma (daiktų ir dokumentų, turinčių reikšmę ikiteisminiam tyrimui išreikalavimas bei liudytojų apklausos). Taigi, atsakovas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo neveikimas turi tarnybinio pažeidimo požymius.
4.6. Tvarkos aprašas nustato aukštesniojo prokuroro įgaliojimus siekiant didesnio efektyvumo priemonės pasirinkimo. Viena iš tokių priemonių, numatytų minėto aprašo 29.4 punkte, yra rašytiniai nurodymai dėl reikiamų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Pareiškėjas 2018–2021 metais siuntė raštus (paklausimus) ikiteisminio tyrimo įstaigai, taip pat formuodavo užduotis prokurorams ir ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovams, prašydamas informuoti apie tyrimo nebaigimo priežastis ir nurodyti, ar tyrimas nėra vilkinamas. Tokio kontrolės modelio jis neatsisakė ir po įtariamojo sulaikymo 2020 m. vasario 25 d., tačiau šie duomenys paprastai buvo nurodomi pareiškėjui pateikiamuose prašymuose pratęsti ikiteisminį tyrimą bei prie jų pridėtuose pranešimuose apie ikiteisminio tyrimo eigą. Vėliau pareiškėjo pasirinkti reagavimo būdai buvo tokie patys, tik formuluojami IBPS kaip užduotys Alytaus AVPK pareigūnams, atkreipiant dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas trunka nuo 2011 metų ir pavedant užtikrinti, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausius terminus. Aukštesnysis prokuroras, įvertinęs jau atliktų priemonių neefektyvumą, turėjo duoti nurodymą organizuoti atlikti daugiau proceso veiksmų, nukreiptų į įtariamojo paiešką.
4.7. Aukštesnysis prokuroras privalo reaguoti į ikiteisminio tyrimo vilkinimą. Pareiškėjas 2020 m. liepos 23 d. raštu kreipėsi į Alytaus AVPK viršininką ir klausė, dėl kokių priežasčių ikiteisminis tyrimas nėra baigiamas ir gavo atsakymą apie įtariamojo sulaikymą bei apie tai, kad prokuroro nurodymu buvo apklausiami liudytojai – asmenys, gyvenantys šalia įtariamojo. Toks atsakymas, atsakovo nuomone, laikytinas tik formaliu „atsirašinėjimu“, nes jame nenurodytos priežastys, apie kurias prašoma informuoti, neminima ir nepaaiškinama, kodėl nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. jokie proceso veiksmai byloje nebuvo atlikti. Matyti, kad toks atsakymas pareiškėją tenkino, todėl pareiškėjo veiksmai pagrįstai buvo įvertinti kaip netinkamas reagavimas į ikiteisminio tyrimo vilkinimą.
Atsiliepimas
4.8. Atsakovas nesutiko su pareiškėju, kad jam nebuvo leista susipažinti su ankstesnės tarnybinio patikrinimo išvados duomenimis, nes tokią teisęs susipažinti su negaliojančia (2021 m. gegužės 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-191) baigus tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas turėjo, tačiau nepasinaudojo.
4.9. Teisinis aplinkybių vertinimas atliekamas tam, kad būtų išgrynintas tarnybinis pažeidimas, pakoreguotos jo faktinės aplinkybes atsižvelgiant į visus gautus duomenis ir toks aplinkybių pakoregavimas pareiškėjo naudai įrodo tarnybinį patikrinimą atlikusios komisijos objektyvumą.
4.10. Prokuratūra nesutiko, kad įteikiant pareiškėjui pranešimą apie galbūt padarytą pažeidimą nebuvo inkriminuotos pasekmės ir nuo tokio kaltinimo jis nesigynė. Kilę padariniai prie tarnybinio nusižengimo sudėties nepriskiriami, tačiau jie privalo būti analizuojami ir apibūdinti tarnybinio patikrinimo išvadoje bei kituose tarnybinės atsakomybės dokumentuose. Prokuroras privalo tiksliai laikytis įstatymo reikalavimų ir atsakyti už jų pažeidimus, net jei dėl jo veiksmų ir nebuvo sukelti neigiami padariniai. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad jo atžvilgiu Išvadoje nekonstatuoti jokie neigiami padariniai, o teikime tokie padariniai konstatuoti buvo. Padaryti pažeidimai iš dalies lėmė tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) vyko neintensyviai ir nėra baigtas.
4.11. Tarnybinio patikrinimo metu buvo išsamiai nustatytos ir įvertintos visos tarnybinio pažeidimo padarymo aplinkybės, Išvadoje ir teikime aprašyta pažeidimo sudėtis, pateiktas tarnybinio pažeidimo teisinis vertinimas, pasiūlyta neskirti pažeidėjui drausminės nuobaudos konstatuojant padarytą pažeidimą. Pareiškėjui suteikta galimybė pasinaudoti visomis savo teisėmis.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies, panaikino Rezoliucijos dalį, kuria pritarta 2021 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Vidaus tyrimo skyriaus teikimo Nr. VT-347 daliai, kuria pripažįstama, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, kadangi nereagavo į tai, jog nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti jokie proceso veiksmai. Kitą pareiškėjo skundą dalį teismas atmetė.
6. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis byloje pateikta medžiaga, nustatė, kad:
6.1. Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. balandžio 9 d. sprendimu (rezoliucija) pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro H. M. ir šio skyriaus vyriausiojo prokuroro – pareiškėjo galbūt padarytų tarnybinių pažeidimų ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini).
6.2. 2021 m. gegužės 21 d. tarnybinis patikrinimas buvo baigtas ir generalinei prokurorei pateikta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-191, tačiau generalinė prokurorė šiai išvadai nepritarė ir 2021 m. gegužės 27 d. rezoliucija pavedė atlikti papildomą tarnybinį patikrinimą, nurodydama papildomai įvertinti argumentus dėl per ilgo ikiteisminio tyrimo termino.
6.3. Atlikus papildomą tarnybinį patikrinimą, generalinei prokurorei pateikta Išvada, kurioje siūloma pripažinti, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau neskirti jam tarnybinės nuobaudos, o 2021 m. gegužės 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-191 neteko galios.
6.4. Generalinės prokurorės 2021 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Prokuratūros Vidaus tyrimų skyriaus vyriausiajam prokurorui pavesta surašyti motyvuotą teikimą. Generalinei prokurorei pateiktame 2021 m. rugsėjo 2 d. teikime Nr. VT-347 (toliau – ir Teikimas) konstatuota, kad Išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad asmuo padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jam netaikyti ir nuobaudos neskirti. Teikime nurodyta, kad pareiškėjas, atlikdamas aukštesniojo prokuroro funkcijas ir būdamas įpareigotas užtikrinti Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorų organizuojamuose ikiteisminio tyrimo terminų kontrolę, savalaikį tyrimų atlikimą ir kokybę, šias pareigas ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atliko netinkamai, nes laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. balandžio 1 d. pagal savo kompetenciją nesiėmė priemonių užtikrinti išsamaus ikiteisminio tyrimo atlikimo per kuo trumpiausią laiką, t. y.: 1) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. rezoliucijomis pagal prokuroro H. M. prašymus pratęsė ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) terminą dėl to, kad nėra surastas nuo 2013 m. birželio 18 d. paieškomas įtariamasis L. J., nesant duomenų, kad byloje atlikti visi būtini proceso veiksmai, nesant įtariamojo ir šios aplinkybės nepatikrino; 2) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. tęsdamas ikiteisminio tyrimo terminus, nedavė prokurorui H. M. nurodymo organizuoti atlikti daugiau proceso veiksmų, numatytų BPK 97–98, 183 ir kituose straipsniuose, siekiant surasti paieškomą asmenį; 3) nereagavo į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti jokie proceso veiksmai ir savo neveikimu pareiškėjas pažeidė BPK 2 straipsnį, 170 straipsnio 6 dalį, 176 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, Rekomendacijų 53 ir 54 punktus, Tvarkos aprašo 8.2.1. papunktį.
6.5. Generalinė prokurorė 2021 m. rugsėjo 6 d. Teikimui pritarė ir konstatavo, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės nuobaudos jam neskyrė.
7. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylai aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Prokuratūros įstatymo, BPK nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti įrodymais tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, patvirtinančias tarnybinio nusižengimo padarymą, visus jo sudėties elementus. Nei teisėjams, nei prokurorams negali būti taikoma atsakomybė net už priimant proceso sprendimus (taip pat ir valstybinio kaltinimo palaikymo metu) padarytas pavienes teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidas ar proceso įstatymų pažeidimus (jei tokie yra padaromi), nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes.
8. Vertindamas aplinkybes dėl ikiteisminių tyrimų pratęsimo 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d., teismas pažymėjo, kad ginčo ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas daugiau kaip dėl 15 nusikalstamų veikų, taip pat ir dėl kelių sunkių nusikaltimų, todėl turėjo būti užbaigtas per 9 mėnesius (BPK 176 str. 1 d. 3 p.). Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 m. lapkričio 25 d., nutrauktas 2012 m. rugsėjo 24 d., tačiau atnaujintas 2013 m. kovo 7 d. ir nepabaigtas iki skundžiamo sprendimo priėmimo. 2013 m. liepos 8 d. įtariamajam nedalyvaujant, Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas paskyrė jam kardomąją priemonę – suėmimą, o 2013 m. (duomenys neskelbtini) įtariamajam išduotas Europos arešto orderis). 2018 m. sausio 2 d. pagal prokuroro H. M. prašymą pareiškėjas pratęsė ikiteisminio tyrimo terminą nuo 2018 m. sausio 7 d. iki 2018 m. gegužės 7 d. dėl to, kad nėra surastas ieškomas asmuo. Vėliau ikiteisminis tyrimas buvo pratęsinėjamas tuo pačiu pagrindu. 2020 m. vasario 5 d. įtariamasis atvyko į (duomenys neskelbtini) policijos įstaigą pasikeisti dokumento ir buvo sulaikytas. Įtariamasis paaiškino, kad maždaug nuo 2011 metų gyveno Lietuvoje su motina ir seserimi ir niekur nesislapstė.
8.1. Pranešime ir Išvadoje suformuluoti 2 pažeidimai, susiję su nepakankama kontrole atliekant įtariamojo paiešką: pirmas pažeidimas formuluojamas kaip neįsitikinimas dėl visų procesinių veiksmų atlikimo ikiteisminiame tyrime, o antras kaip nepavedimas atlikti papildomus procesinius veiksmus. Pranešime ir Išvadoje konkrečiai nurodyti procesiniai veiksmai, kuriuos reikėjo atlikti tyrime (siekiant surasti įtariamąjį, nustatyti jo motinos ir sesers pažįstamus asmenis ir juos apklausti kaip liudytojus). Pareiškėjas nei paaiškinime tarnybinio nusižengimo tyrimo metu (toliau – ir Paaiškinimas), nei skunde teismui nepaneigė, kad šie procesiniai veiksmai buvo reikalingi ir galėjo turėti teigiamą įtaką proceso eigai. Pareiškėjas rėmėsi tuo, kad nuolat teikė paklausimus tiek ikiteisminio tyrimo institucijai, tiek pavaldžiam prokurorui dėl šio tyrimo nepabaigimo priežasčių.
8.2. Teismas pažymėjo, kad paties pareiškėjo paaiškinime ir skunde nurodyta, kad visą laiką buvo nurodoma ta pati užsitęsusio ikiteisminio tyrimo priežastis – įtariamojo paieška. Pareiškėjo pagrindinis nurodomas argumentas, kad ne prokuroras, o policija atsako už įtariamojo paiešką. Teismas nurodė, kad su tokiu teiginiu galima sutikti, tačiau prokurorui (kaip institucijai) suteikiamos nepriklausomumo garantijos ir diskrecija priimti sprendimus, o tuo pačiu ir tikimasi, kad jis, palaikydamas kaltinimą, užtikrins, kad dėl nusikaltimo kalti asmenys būtų perduoti teisingumui. Teisės aktai suteikia aukštesniajam prokurorui teises ir įpareigoja imtis aktyvių veiksmų, kad galutinis tikslas būtų pasiektas. BPK įtvirtintas aukštesniojo prokuroro institutas nėra savitikslis, jis suteikia teises aukštesniajam prokurorui, tačiau tai taip pat reiškia ir atitinkamas pareigas. Taip užtikrinama, kad prokuratūra (kaip institucija) galiausiai atliks savo pareigas visuomenei. Teismas sutiko su pareiškėju, kad pirmiausia policija yra atsakinga už asmens paiešką, tačiau tai, teismo vertinimu, neatleidžia prokuroro nuo pareigos kontroliuoti kaip vyksta visas ikiteisminio tyrimas ir imtis priemonių, kad asmenys neišvengtų teisingumo, taigi analizuoti galimus trūkumus ir į juos reaguoti.
8.3. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija, kai asmuo, kuriam buvo pareikšti įtarimai, taip pat ir dėl kelių sunkių nusikaltimų, buvo paieškomas nuo 2013 m. (iki 2020 m. vasario 5 d.), tačiau nebuvo atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, kurie būtų padėję surasti įtariamąjį ir tokia situacija tęsėsi visais atvejais, kai buvo pratęsiamas ikiteisminio tyrimo terminas. Tvarkos aprašo 8.2 punkte įtvirtinta, kad ikiteisminio tyrimo terminas gali būti pratęstas, kai atlikti visi būtini proceso veiksmai. Atitinkamai aukštesnysis prokuroras, prieš priimdamas sprendimą pratęsti ikiteisminio tyrimo terminą, turi pareigą įvertinti, ar atlikti visi būti procesiniai veiksmai. Galutinis procesinis rezultatas gali būti tas pats (ikiteisminio tyrimo terminas pratęstas), tačiau tai nuo minėtos pareigos aukštesniojo prokuroro neatleidžia, jis turi būti aktyvus šiuo aspektu. Nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pratęsimo priežastis buvo įtariamojo paieška, kuri tęsėsi nuo 2013 m. iki 2020 m. ir nebuvo imtasi priemonių surasti įtariamojo seserį ir motiną. Todėl teismas sutiko su Išvadoje nurodytu argumentu, kad pareiškėjas, kaip aukštesnysis prokuroras, turintis aukštesnę kvalifikaciją ir platesnius įgaliojimus, turėjo pastebėti, kad byloje neatlikti visi būtini procesiniai veiksmai (nesiimta priemonių nustatyti įtariamojo motinos ir sesers pažįstamus asmenis ir juos apklausti – šie veiksmai aiškiai įvardinti Išvadoje) ir pavesti juos atlikti. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad policijos įstaigos neteikia paieškos bylos duomenų prokurorams dėl slaptos žvalgybinės informacijos, nes atliktini procesiniai veiksmai nebuvo susiję su kriminaline žvalgyba. Išvados 44 lape nurodyta, kad nėra tarnybinio nusižengimo požymių veikoje, susijusioje su konkrečių kontrolės priemonių ir pavedimų pasirinkimu, tačiau Išvados 42 lape pažymėta, kad nesiaiškinimas, ar atlikti visi būtini procesiniai veiksmai, turi tarnybinio nusižengimo požymius.
8.4. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas konstatuoti objektyviąją pažeidimo pusę, t. y., kad aptarta veika pareiškėjas pažeidė BPK 2 straipsnio, 170 straipsnio 6 dalies, 176 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Prokuratūros įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 20 straipsnio 1 dalies, Rekomendacijų 53 ir 54 punktų, Tvarkos aprašo 6, 8.2–8.2.1, punktų reikalavimus ir nuostatas.
8.5. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas tokią veiką atliko dėl neatsargumo. Teismas, remdamasis aptartomis aplinkybėmis, sprendė, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nedėjo visų pastangų, kad atliktų savo pareigas, todėl sutiko, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo (nerūpestingumo).
8.6. Teismas taip pat konstatavo, kad Išvadoje teisingai nurodytos kilusios pasekmės – pažeidimai iš dalies lėmė tai, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nevyko intensyviai ir iki šiol (iki skundžiamo akto) nėra baigtas. Pareiškėjas nesutiko su tokia išvada motyvuodamas, kad ikiteisminis tyrimas iš jo žinios buvo perduotas kitam padaliniui, tačiau tai nepaneigia aplinkybių, kad ginčo ikiteisminis tyrimas užsitęsė dar iki jo perdavimo kitam padaliniui (prokurorui) ir nepaneigia tokio užsitęsimo ryšio su neatliktais procesiniais veiksmais.
9. Dėl nereagavimo į tai, kad nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai, teismas nurodė, kad atsakovas rėmėsi bendru principu, kad prokuroras turi reaguoti į ikiteisminio tyrimo vilkinimą, tačiau neįvardijo teisės normos ir nenurodė kokį konkretų veiksmą turėjo atlikti pareiškėjas, taip pat kada jis tą veiksmą turėjo atlikti – ar iki ikiteisminio tyrimo termino pratęsimo, ar po jo. Dėl to, teismo vertinimu, negalima daryti išvados, kad teisės aktai imperatyviai nurodė konkretų elgesio modelį, kurio turėjo laikytis pareiškėjas, o jo nebuvo laikytasi. Be to, 2020 m. balandžio 29 d. pratęsiant ikiteisminio tyrimo atlikimo terminą buvo nurodyti veiksmai, kuriuos turi atlikti ikiteisminio tyrimo pareigūnai – apklausti įtariamojo kaimynus, spręsti dėl senaties termino, kt. Todėl teismas nesutiko su išvada, kad pareiškėjas, kaip aukštesnysis prokuroras, turėjo pareigą stebėti, ar atliekami nurodyti veiksmai (tokia pareiga neįvardyta ir Išvadoje).
Žemesnės instancijos teismas
9.1. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas dėl ginčo ikiteisminio tyrimo 2020 m. liepos 23 d. kreipėsi į Alytaus AVPK. 2020 m. liepos 29 d. (pirmą kartą po inkriminuojamo laikotarpio) ikiteisminio tyrimo terminą pratęsė ne pats pareiškėjas. Teismas sutiko su atsakovu, kad tai neatleido prokuroro nuo tęstinės priežiūros, tačiau Išvadoje neįvardinti konkretūs veiksmai, kuriuos privalėjo atlikti pareiškėjas po inkriminuojamo laikotarpio (2020 m. birželio 23 d.), reaguodamas į jau įvykusį faktą, kad nebuvo atlikti procesiniai veiksmai. Ginčo ikiteisminiame tyrime po inkriminuojamo termino, nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. liepos 23 d. buvo duoti pavedimai teritorinėms policijos įstaigoms dėl apklausų ir atliktos apklausos (Išvados 9, 10 lapai). Vertinant prokuroro H. M. veiką, Išvadoje konstatuota, kad atsakomybė dėl neveikimo laikotarpiu nuo 2020 m. liepos 30 d. iki 2020 m. rugsėjo 7 d. tenka ikiteisminio tyrimo įstaigai, o ne prokurorui (Išvados 38 lapas), taigi, teismo teigimu, nėra pagrindo teigti, kad šiuo laikotarpiu prokuroro pasyviu elgesiu buvo padarytas tarnybinis nusižengimas.
9.2. Taip pat Išvadoje konstatuota, kad konkrečios ikiteisminio tyrimo kontrolės priemonės pasirinkimas yra prokuroro diskrecija ir netinkamos priemonės parinkimas tarnybinio pažeidimo požymių neturi. Teismas laikė, kad atsakovas neįrodė, jog pareiškėjas nesilaikė imperatyvaus elgesio modelio, kurį nustato teisės aktai. Todėl atsakovas nepagrįstai konstatavo buvus tarnybinio nusižengimo objektyviąją pusę. Dėl to skundžiamos Rezoliucijos dalis dėl išvados, kad šiais veiksmais pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, buvo panaikinta kaip prieštaraujanti aukštesnės galios teisės aktams (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.).
10. Apibendrindamas teismas sutiko su Rezoliucijos dalimi, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą: 1) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. rezoliucijomis pratęsė ikiteisminio tyrimo terminą, nesant duomenų, kad byloje atlikti visi būtini proceso veiksmai, nesant įtariamojo, ir šios aplinkybės nepatikrino; 2) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. tęsdamas ikiteisminio tyrimo terminus, nedavė prokurorui H. M. nurodymo organizuoti atlikti daugiau proceso veiksmų, numatytų BPK 97–98, 183 straipsniuose ir kt., siekiant surasti paieškomą asmenį. Tačiau Rezoliucijos dalis, kuria tvirtinama teikimo dalis, kuria siūloma pripažinti, jog pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, kadangi nereagavo į tai, kad nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti jokie proceso veiksmai, naikintina.
III.
11. Atsakovas Prokuratūra apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.
12. Atsakovas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir apeliaciniame skunde remiasi šiais argumentais:
12.1. Prokuratūra sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria pareiškėjo skundo dalis buvo atmesta, tačiau nesutinka su dalimi, kuria buvo panaikinta Rezoliucijos dalis. Atsakovo nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, formaliai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.
12.2. Pareiškėjas nereagavo į tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti jokie procesiniai veiksmai. Teikime nurodyta, kad buvo padarytas vienas daugiaepizodis tarnybinis pažeidimas, kuris buvo padarytas vieninga kaltės forma (neatsargumu) ir dėl to kilo neigiamos pasekmės. Priešingai, nei nurodė teismas, Teikime konkrečiai įvardinti šia veika pažeisti teisės aktai, Išvadoje aptartas šių teisės aktų turinys, bei motyvai, kodėl laikoma, kad pareiškėjas pažeidė teisės aktus neveikimu.
Žemesnės instancijos teismas
12.3. Pirmosios instancijos teismas itin formaliai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Baudžiamajame procese vyrauja imperatyvus teisinio reguliavimo metodas, prokurorui nustatytos taip pat ir pareigos, kurias prokurorai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu egzistuoja konkrečios sąlygos.
12.4. Ginčui aktualus ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 m. Nors tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, kad ilgą ikiteisminio tyrimo trukmę iš dalies nulėmė ilgai trukusi įtariamojo paieška, tačiau dar iki šios paieškos paskelbimo ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ilgiau, nei 27 mėnesius, t. y. jau tuo metu ikiteisminio tyrimo trukmė viršijo BPK 176 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą 9 mėnesių ikiteisminio tyrimo terminą. Tyrimo metu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo terminas po įtariamojo sulaikymo sudarė 13 mėnesių ir 14 dienų. Sulaikytas asmuo buvo įtariamas 13 nusikalstamų veikų padarymu (taip pat ir sunkių nusikaltimų). Po įtariamojo sulaikymo 2020 m. vasario 25 d. pareiškėjas pratęsė ikiteisminio tyrimo terminą 2020 m. balandžio 29 d., po to – 2020 m. liepos 29 d. terminą pratęsė pareiškėją pavadavęs prokuroras. Vėliau terminas buvo keletą kartų tęsiamas pareiškėjo rezoliucijomis. Atsižvelgiant į bendrą ikiteisminio tyrimo trukmę, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 27 d. nutartyje išdėstytus motyvus atsisakant skirti minėtam įtariamajam suėmimą (kadangi įtariamasis, kaip nurodė teismas, nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo, o policijos pareigūnai jo neieškojo), ir su šiomis aplinkybėmis siejamą teorinę galimybę taikyti įtariamajam patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą, nurodytam ikiteisminiam tyrimui turėjo būti skiriamas ypatingas dėmesys, turėjo būti dedamos maksimalios pastangos, kad tyrimas būtų užbaigtas. Nepaisant to, 2 mėnesius ikiteisminiame tyrime nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai. Pareiškėjas turėjo pareigą reaguoti į tyrimo vilkinimą ir imtis atitinkamų veiksmų.
12.5. Pažymi, kad ir be konkrečios datos ar laikotarpio įvardijimo egzistuoja prievolė atitinkamų veiksmų imtis nedelsiant, kai tik nustatomi ikiteisminio tyrimo vilkinimo atvejai. Be to, Išvadoje nurodyta, kad aukštesniajam prokurorui nustatyta pareiga aiškintis priežastis, dėl kurių tyrimas užsitęsė, ir į tai reaguoti bet kuriuo metu.
12.6. Alytaus AVPK atsakymas į pareiškėjo 2020 m. liepos 23 d. raštą yra formalus, nes jame nenurodytos priežastys, apie kurias buvo prašoma informuoti, nepaaiškinta, kodėl 2 mėnesius jokie procesiniai veiksmai ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti. Tačiau toks atsakymas pareiškėją tenkino.
12.7. Šiuo atveju turėjo būti vadovaujamasi teisės aiškinimu, pateiktu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. A-808-575/2018. Šioje byloje teismas nurodė, kad aukštesnysis prokuroras, kontroliuodamas jam pavaldžių skyriaus prokurorų veiklą, turėjo užtikrinti, kad skyrius prokurorė laiku ir tinkamai atliktų ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo veiksmus. Teisės aktai nustatė priemones, kurių galima, o, susidarius tam tikrai situacijai, būtina imtis siekiant užtikrinti ikiteisminio tyrimo atlikimą laiku.
12.8. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad prokurorui H. M. už padarytus tarnybinius nusižengimus (taip pat ir pažeidimą, kad po ieškomo įtariamojo sulaikymo prokuroras nereagavo į tai, jog 2 mėnesius byloje nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai) buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu buvo palikta galioti. Byla yra nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
12.9. Atsakovo vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatytos visos aktualios aplinkybės, jos buvo įvertintos tinkamai, tyrimo metu taip pat nebuvo padaryta procesinių pažeidimų. Surinkti įrodymai buvo pakankami, siekiant konstatuoti pareiškėjo padarytą tarnybinį pažeidimą. Pareiškėjas atsakovo nustatytų išvadų nepaneigė, todėl jo skundas turėjo būti atmestas.
Atsiliepimas
13. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
14. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą bei atsiliepime į apeliacinį skundą remiasi šiais argumentais:
14.1. Teisės aktai pareigūnai ar prokurorui nenustatė prievolės užtikrinti, kad kiekvieną dieną, savaitę ar mėnesį būtų atliekama daug ir įvairių proceso veiksmų, kai įtariamasis pasislepia. Ginčui aktualiame ikiteisminiame tyrime buvo atlikti visi tuo metu reikalingi proceso veiksmai, kuriais buvo siekiama atskleisti įtariamojo buvimo vietą. Net ir sulaikius pasislėpusį asmenį gali atsirasti būtinybė atlikti ir kitus procesinius veiksmus, todėl galėjo susidaryti situacija, kai atlikus tyrimą ir pasislėpus įtariamajam, konkretų laiko tarpą ir nebuvo atliekami procesiniai veiksmai, tačiau vykdoma įtariamojo paieška. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad įtariamojo paieška buvo paskelbta 2013 m., todėl 2 mėnesių laikotarpis 2020 m., kai nebuvo atliekami proceso veiksmai, negalėjo sukelti žalos ir kitų neigiamų pasekmių. Todėl pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties.
14.2. Atsakomybė už ikiteisminio tyrimo įstaigos vidaus kontrolės politiką buvo nepagrįstai perkelta aukštesniajam prokurorui. Išvadoje konstatuota, kad aukštesniojo prokuroro kontrolės pasirinkimas yra vyriausiojo prokuroro diskrecija, todėl šios diskrecijos įgyvendinimas negali būti laikomas tarnybiniu pažeidimu. Tai patvirtina, kad pareiškėjas nuolat vykdė ikiteisminio tyrimo atlikimo bei prokuroro, organizuojančio šio tyrimą, veiklos kontrolę, bendravo su ikiteisminio tyrimo įstaiga, rinko ir vertino duomenis apie tyrimo eigą.
14.3. Atsakovas neįvardijo teisės normos ir nenurodė kokį konkretų veiksmą ir kada pareiškėjas turėjo atlikti, nes teisės aktuose nėra nustatyta, kada ir kokiu būdu aukštesnysis prokuroras turi reaguoti į galimą tyrimo vilkinimo ar kitokio pažeidimo faktą. Atsakovas tik nurodė, kad pareiškėjas pasirinko neefektyvią kontrolės priemonę, tačiau konkrečiai kokią pareiškėjas turėjo pasirinkti – nenurodė.
14.4. Pareiškėjas, vykdydamas aukštesniojo prokuroro kontrolės funkciją, veikimo būdą ir laiką pasirinko pats, vadovaudamasis teisės aktais. Atsakovo įsitikinimas, kad pareiškėjas pasirinko netinkamą ir neefektyvią kontrolės priemonę, nėra pagrindas pripažinti jį padarius tarnybinį pažeidimą. Be to, nei teisėjams, nei prokurorams negali būti taikoma atsakomybė net už priimant procesinius sprendimus padarytas pavienes teisės aiškinimo ar taikymo klaidas, išskyrus, kai tokie pažeidimai yra itin šiurkštūs. Tačiau nagrinėjamo atveju tokių aplinkybių nebuvo konstatuota.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Rezoliucijos, kuria pripažinta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau nuspręsta neskirti tarnybinės nuobaudos, teisėtumo ir pagrįstumo.
16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino Rezoliucijos dalį, kuria pripažinta, jog pareiškėjas laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) nereagavo į aplinkybę, kad ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti jokie veiksmai ir tokiu būdu padarė tarnybinį nusižengimą.
17. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo panaikinta Rezoliucijos dalis, pažymi, kad teismas netinkamai įvertino nustatytas aplinkybes ir padarė netinkamas išvadas, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 1 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika (BPK 2 str.). Prokurorų funkcijos yra nustatytos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, baudžiamosiose bylose palaiko valstybinį kaltinimą.
20. Pagal BPK 164 straipsnio 1 dalį ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai; ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras, kuris gali nuspręsti pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar jo dalį. Kai ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas (BPK 170 str. 2 d.). Aukštesnysis prokuroras nustato prokurorų padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus jų nutarimus ir duoda prokurorams privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti (BPK 170 str. 6 d.).
21. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Rekomendacijų 53 ir 54 punktuose – aukštesnysis prokuroras, vadovaudamasis BPK 170 straipsnio nuostatomis, kontroliuoja, kaip vykdoma prokuroro veikla organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant. Kontrolę aukštesnysis prokuroras gali vykdyti pats arba pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros ir prokurorų kompetencijos nuostatus perduoti kitam aukštesniajam prokurorui (Prokuratūros įstatymo 15 str. 4 d., Rekomendacijų 53 p.); aukštesnysis prokuroras, nagrinėdamas proceso dalyvio skundą arba savo iniciatyva nustatęs prokuroro padarytus proceso įstatymų pažeidimus, panaikina neteisėtus ar nepagrįstus prokuroro priimtus nutarimus ir duoda prokurorui privalomus nurodymus, išskyrus nurodymą, kokį proceso sprendimą priimti (BPK 170 str. 6 d., Rekomendacijų 54 p.).
22. Tvarkos aprašo 2 punkte yra pakartotas BPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reglamentavimas, o Aprašo 6 punkte nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovas, ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis prokuroras nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pagal savo kompetenciją privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką.
23. Vadovaujantis išdėstytu teisiniu reguliavimu, net jei ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus atlieka ikiteisminio tyrimo pareigūnai, jų atliekamus ikiteisminius tyrimus organizuoja, kontroliuoja ir jiems vadovauja konkretus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras. Apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiajam prokurorui, aukštesniajam prokurorui (šiuo atveju – pareiškėjui), be kita ko, tenka pareiga kontroliuoti ir prižiūrėti, ar ir kaip jo vadovaujamo skyriaus prokurorai, organizuojantys, kontroliuojantys ir vadovaujantys konkretiems ikiteisminiams tyrimams, laikosi bei vykdo BPK ir kitų teisės aktų nuostatas, be kita ko, susijusias ir su ikiteisminių tyrimų atlikimu per kuo trumpiausius terminus. Nurodyti teisės aktai taip pat nustato ir konkrečias priemones, kurių turi teisę imtis aukštesnysis prokuroras, atlikdamas minėtą kontrolės ir priežiūros funkciją.
24. Nagrinėjamu atveju konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinį pažeidimą, kadangi neįgyvendino šios kontrolės ir priežiūros funkcijos, nesiėmė pakankamų priemonių užtikrinant ikiteisminio tyrimo atlikimą laiku. Tarnybinio patikrinimo metu pripažinta, kad pareiškėjas: 1) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. rezoliucijomis pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro H. M. prašymus pratęsė ikiteisminio tyrimo terminą dėl to, kad nėra surastas nuo 2013 m. birželio 18 d. paieškomas įtariamasis asmuo, nesant duomenų, kad byloje atlikti visi būtini proceso veiksmai, nesant įtariamojo, ir šios aplinkybės nepatikrino; 2) 2018 m. rugsėjo 3 d., 2019 m. gegužės 6 d., 2019 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. sausio 6 d. tęsdamas ikiteisminio tyrimo terminus, nedavė minėtam prokurorui nurodymo organizuoti atlikti daugiau proceso veiksmų, numatytų BPK 97–98, 183 straipsniuose ir kt., siekiant surasti paieškomą asmenį; 3) pareiškėjas nereagavo į tai, kad nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti jokie proceso veiksmai.
25. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo neveikimo aktualios šios byloje nustatytos aplinkybės:
25.1. Ginčui aktualus ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2011 m. lapkričio 25 d., 2012 m. rugsėjo 24 d. buvo nutrauktas, tačiau 2013 m. kovo 7 d. buvo atnaujintas. Nuo 2015 m. sausio 14 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. prokuroro funkcijas (neįskaitant laikino pavadavimo) atliko Kauno apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras H. M., o ikiteisminio tyrimo terminus tęsė ir kitas aukštesniojo prokuroro funkcijas vykdė šio skyriaus vyriausiasis prokuroras – pareiškėjas. 2013 m. birželio 18 d. buvo paskelbta įtariamojo paieška, 2013 m. (duomenys neskelbtini) šiam asmeniui buvo išduotas Europos arešto orderis.
25.2. Įtariamasis 2020 m. vasario 5 d. buvo sulaikytas, kai pats atvyko į Šiaulių AVPK (duomenys neskelbtini) komisariatą pasikeisti asmens dokumento. 2020 m. vasario 26 d. ir vasario 26 d. minėtas asmuo apklausų metu, be kita ko, nurodė, kad nežinojo, jog yra paieškomas.
25.3. 2020 m. vasario 27 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėja nutartimi panaikino 2014 m. rugsėjo 3 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo įtariamajam. Teismas nurodė, kad įtarimai dėl nusikalstamų veikų minėtam asmeniui anksčiau nebuvo pareikšti ir jokia kardomoji priemonė nebuvo skirta. Taip pat ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų, kad įtariamasis gali slapstytis nuo tyrimo ar jam trukdyti. Teismas nurodė, kad nuo suėmimo skyrimo įtariamasis nesislapstė, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai jo neieškojo.
25.4. 2020 m. kovo 2 d. atlikta krata įtariamojo namuose, 2020 m. kovo 12 d. apklausti liudytojai, 2020 m. kovo 13 d. ir 2020 m. kovo 23 d. gauti atskiro pavedimo proceso dokumentai, 2020 m. balandžio 6 d. ir 2020 m. balandžio 9 d. surašyti vyr. tyrėjos tarnybiniai pranešimai dėl įtariamojo apklausos nuotoliniu būdu. 2020 m. balandžio 8 d. į IBPS įkelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ specialisto išvada, 2020 m. balandžio 22 d. surašytas paklausimas dėl informacijos pateikimo apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procedūrą, 2020 m. balandžio 22 d. surašytas tarnybinis pranešimas dėl liudytojos papildomos apklausos telefonu. 2020 m. balandžio 24 d. surašyti tarnybiniai pranešimai dėl asmenų kontaktų.
25.5. 2020 m. balandžio 29 d. pagal prokuroro H. M. prašymą pareiškėjas pratęsę ikiteisminio tyrimo terminą nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. rugpjūčio 7 d., kadangi „<...> būtina apklausti visus L. J. kaimynus, kurie gyveno gretimai jo, išsiaiškinant ar jis tikrai gyveno duotais adresais. Spręsti klausimą dėl senaties IT medžiagoje“.
25.6. Laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 22 d. proceso veiksmai nebuvo atliekami.
25.7. 2020 m. birželio 23 d. išsiųstas atskiras pavedimas Marijampolės AVPK dėl liudytojų, galbūt gyvenusių netoli įtariamojo gyvenamosios vietos, apklausų.
26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bendrą ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) trukmę, Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. vasario 27 d. nutartyje išdėstytus motyvus atsisakant skirti L. J. suėmimą (L. J. nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo, o policijos pareigūnai jo neieškojo) ir su šiomis aplinkybėmis siejamą, teorinę galimybę taikyti L. J. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminą, nurodytam ikiteisminiam tyrimui turėjo būti skiriamas ypatingas dėmesys, maksimalios pajėgos ir pastangas tyrimo užbaigimui. Nepaisant to, faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (net 2 mėn.) šioje byloje nebuvo atliekami jokie proceso veiksmai.
27. Byloje nustatytų aplinkybių bei išdėstyto aktualaus teisinio reguliavimo pagrindu, teisėjų kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo ir pareiškėjo argumentus, kad atsakovas nenurodė, kokių veiksmų privalėjo imtis pareiškėjas, reaguodamas į ikiteisminio tyrimo vilkinimą. Pritartina atsakovo argumentams, kad aukštesniojo prokuroro pareiga aiškintis priežastis, dėl kurių tyrimas užsitęsė ir į tai reaguoti, turi būti realizuojama bet kuriuo metu, nes procesiniai veiksmai turi būti atliekami per kuo trumpiausius terminus (BPK 2 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta objektyvių priežasčių, kurios sukliudė pareiškėjui tinkamai atlikti savo kontrolės ir priežiūros funkciją.
28. Šiame kontekste pažymėtina, kad ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) organizavusiam prokurorui H. M. už padarytus tarnybinius pažeidimus (taip pat ir pažeidimą, kad po ieškomo įtariamojo L. J. sulaikymo jis nereagavo į tai, jog nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) byloje nebuvo atliekami jokie proceso veiksmai) buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1601-1047/2022 buvo atmestas H. M. skundas ir pripažintas paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumas bei pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju minėto prokuroro vadovui, t. y. pareiškėjui E. Z. tarnybinė nuobauda nebuvo paskirta, o tik Rezoliucija konstatuotas tarnybinio pažeidimo padarymas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai proporcinga ir tinkama poveikio priemonė, nustačius, kad pareiškėjas netinkamai atliko savo kontrolės ir priežiūros funkcijas.
29. Išdėstyti argumentai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad atliekant tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjo veiksmų ir konstatuojant tarnybinį pažeidimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių nustatymą ir įvertinimą bei jų pagrindu priimti pagrįstą sprendimą. Tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir Išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjo padarytą tarnybinį pažeidimą visa apimtimi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino Rezoliucijos dalį, kuria konstatuotas pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas ir dėl 2 mėnesius nereagavimo į tai, kad ikiteisminiame tyrime nebuvo atliekami jokie proceso veiksmai.
30. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 17 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta Lietuvos Respublikos generalinės prokurorės 2021 m. rugsėjo 6 d. rezoliucijos dalis, kuria pripažinta, kad pareiškėjas nereagavo į tai, jog nuo 2020 m. balandžio 24 d. iki 2020 m. birželio 23 d. (2 mėn.) ikiteisminiame tyrime nebuvo atlikti jokie proceso veiksmai ir tokiu būdu padarė tarnybinį pažeidimą.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.