Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aurelijaus Rauckio ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (4 veikos), 187 straipsnio 3 dalyje ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš N. K. namo) – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. R. namo) – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 1 (vienam) mėnesiui,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš E. Ž. namo) – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams,

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. U. namo) – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams,

pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – areštas 20 (dvidešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. U. namo) ir BK 187 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. U. namo) bei 187 straipsnio 3 dalį paskirta subendrinta bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš N. K. namo), BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. R. namo) ir BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš E. Ž. namo), jas iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. baudžiamąjį įsakymą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmė, iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 4 d. baudžiamąjį įsakymą.

Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo bausmės pagal įsiteisėjusį nuosprendį pradėjimo vykdyti dienos.

A. M. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktos galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nukentėjusiosios N. K. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. M. N. K. naudai priteista 3920 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios E. Ž. civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. M. E. Ž. naudai priteista 5300 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo V. R. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš A. M. V. R. naudai priteista 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 4160,50 eurų turtinės žalos atlyginimo. Kita V. R. civilinio ieškinio dalis atmesta.

Procesas dėl R. U. civilinio ieškinio nutrauktas, jai civilinio ieškinio atsisakius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1.1. jis 2018 m. rugpjūčio 8 d., apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs N. K. priklausančio namo pirmo aukšto langą ir kambario vidines duris, pagrobė 30 kupiūrų po 50 eurų, viso 1500 eurų, vyrišką laikrodį ,, (duomenys neskelbtini)“, 120 eurų vertės, juvelyrinius dirbinius: auksinę moterišką grandinėlę, 250 eurų vertės, gėlytės formos auksinius auskarus su raudonos spalvos ornamentais, 150 eurų vertės, rombo formos auksinį pakabuką, 400 eurų vertės, širdelės formos auksinį pakabuką, 50 eurų vertės, gėlytės formos auksinį pakabuką, 50 eurų vertės, moterišką auksinę apyrankę, 400 eurų vertės, moterišką auksinį žiedą su užrašu „(duomenys neskelbtini)“, 500 eurų vertės, vyrišką auksinį žiedą su užrašu ,, (duomenys neskelbtini)“, 500 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas N. K. 3920 eurų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

1.2. Be to, jis 2018 m. rugpjūčio 9 d., apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs namo pirmo aukšto plastikinio lango rėmą ir taip įsibrovęs į V. R. priklausantį namą, pagrobė planšetinį kompiuterį ,,Samsung“, 300 eurų vertės, juvelyrinius dirbinius: moterišką auksinį žiedą su raudona akute, 250 eurų vertės, moterišką auksinį žiedą su rožine akute, 300 eurų vertės, auksinį moterišką žiedą su violetine akute, 250 eurų vertės, moterišką auksinį žiedą, 270 eurų vertės, moterišką auksinį žiedą, 200 eurų vertės, moterišką auksinį žiedą, 220 eurų vertės, moterišką auksinę grandinėlę, 200 eurų vertės, moterišką auksinę grandinėlę, 180 eurų vertės, moterišką auksinę apyrankę, 150 eurų vertės, auksinį širdies formos pakabuką, 150 eurų vertės, auksinį apvalų pakabuką, 200 eurų vertės, moteriškus auksinius žiedo formos auskarus, 200 eurų vertės, moteriškus auksinius auskarus, 200 eurų vertės, moteriškus auksinius auskarus, 180 eurų vertės, moteriškus auksinius auskarus su grandinėle, 150 eurų vertės, moteriškus auskarus su akute, 120 eurų vertės, moteriškus auksinius auskarus su akute, 100 eurų vertės, paauksuotą grandinėlę su pakabuku, 200 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas V. R. 3820 eurų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

1.3. Be to, jis 2018 m. rugpjūčio 16 d., apie 10.00 val. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, įlipęs per atidarytą namo pirmo aukšto langą ir taip įsibrovęs į E. Ž. priklausantį namą, pagrobė 2 000 eurų, 1 litro talpos viskio butelį ,,Black Rum“, 20 eurų vertės, juvelyrinius dirbinius: auksinį moterišką žiedą, 350 eurų vertės, vyrišką auksinį žiedą, 400 eurų vertės, moterišką auksinį žiedą su akute, 540 eurų vertės, moterišką auksinį žiedą varnelės forma priekyje, 150 eurų vertės, moterišką auksinę apyrankę, 300 eurų vertės, moterišką auksinę grandinėlę, 280 eurų vertės, ties sujungimu nutrūkusią moterišką auksinę grandinėlę, 100 eurų vertės, sukto pynimo auksinę moterišką apyrankę, 80 eurų vertės, moterišką auksinį auskarą su akute, 80 eurų vertės, moteriškus auksinius auskarus, 60 eurų vertės, vaikiškus auksinius rinkutės formos auskarus, 80 eurų vertės, moterišką bangos formos sidabrinį žiedą, 50 eurų vertės, sidabrinius moteriškus apvalios formos auskarus, 40 eurų vertės, įvairaus sidabro laužo, 120 eurų vertės, įvairių aukso dirbinių laužo, 300 eurų vertės, auksinį moterišką žiedą su akute, 350 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas E. Ž. 5 300 eurų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

1.4. Be to, jis 2018 m. rugpjūčio 17 apie 12.00 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, veikdamas kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, išlaužęs namo pirmo aukšto lango rėmą ir taip įsibrovęs į R. U. priklausantį namą, pagrobė juvelyrinius dirbinius: apvalius raudono aukso auskarus, 80 eurų vertės, raudono aukso žiedą su rožinės spalvos akute, 250 eurų vertės, tokiu būdu padarydamas R. U. 330 eurų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

1.5. Be to, jis 2018 m. rugpjūčio 17 d., apie 12.00 val., vagystės metu, įsibraudamas į R. U. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą: išlaužė plastikinio lango rėmą, kurio vertė 80 eurų, suplėšė užuolaidą, 11,99 eurų vertės, bei sugadino namo pirmo aukšto durų roleto mechanizmą, 81,65 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai 173,64 eurų turtinę žalą. Veika kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį.

1.3. A. M. kaltu iš esmės prisipažino, tačiau jam nepripažįstant dalies pavogtų daiktų, jų vertės, teismas neturėjo galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam netaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos;

3. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti ir: 1) skirti švelnesnę laisvės atėmimo bausmę; 2) sumažinti civilinius ieškinius; 3) pritaikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu; 4) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

1.7. Įrodymų tikrinimas ir vertinimas buvo atliktas vadovaujantis baudžiamojo proceso teisės normomis, o apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl įrodymų yra nepagrįstos. Visi duomenys, kuriais pirmosios instancijos teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmetamas

6. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo sumažinti jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir ją sumažinti vienu trečdaliu. Skunde taip pat keliamas klausimas dėl iš apelianto nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydžio, prašant apylinkės teismo nustatytas turtinės žalos sumas sumažinti per pusę. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl nuteistajam A. M. paskirtos bausmės

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skunde dėstomus argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, todėl bausmės už atskiras BK 178 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, o taip pat subendrinta bausmė, jam skirtos teisėtai ir pagrįstai. Apylinkės teismo paskirtos bausmės nėra akivaizdžiai per griežtos ar neproporcingos apelianto padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei pavojingumui.

8. Darant šią išvadą pažymėtina, kad A. M., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė keturis apysunkius baigtus nusikaltimus ir vieną baigtą baudžiamąjį nusižengimą. Šias nusikalstamas veikas jis padarė būdamas baustas administracine tvarka, penkis kartus teistas, be kita ko, už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų darymą, neišnykus ir esant nepanaikintam teistumui. Tai sudaro pagrindą spręsti apie recidyvo BK 27 straipsnio 1 dalies prasme nuteistojo veiksmuose buvimą. Pažymėtina, kad pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą, ši aplinkybė įprastai pripažįstama veiką padariusio asmens atsakomybę sunkinančia, tačiau pirmosios instancijos teismui jos neįvertinus, baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nagrinėjant pagal nuteistojo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo bloginti apelianto teisinės padėties. Tačiau vis tik nuteistojo ankstesnių neišnykusių teistumų skaičius, kaip ir jam būdingas nusikalstamų veikų darymo modelis, A. M. charakterizuoja neigiamai ir lemia didesnį jo asmenybės pavojingumą.

9. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindą manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens priešingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rūšies bei dydžio parinkimą. Apeliantas nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas jauno amžiaus (nepilnametis), kas rodo, kad jo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ankstesniais apkaltinamaisiais nuosprendžiais jam skirtos švelnesnės nei laisvės atėmimas ar areštas rūšies bausmės, taip pat jam taikyta probacija (bausmės vykdymo atidėjimas) nebuvo pakankamos siekiant BK 41 straipsnyje numatytų tikslų, kadangi jis ir toliau daro nusikalstamas veikas, savo elgesio teigiama linkme nekoreguodamas. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas ir kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, apelianto atžvilgiu šiuo metu nagrinėjamos dvi naujos baudžiamosios bylos, kuriose jis kaltinamas padaręs iš esmės analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei jau po šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

10. Apeliantas skunde teigia, kad nusikalstamas veikas jis darė dėl to, jog jam buvo taikytos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, asmens dokumentų paėmimas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ir dėl šių priežasčių jis negalėjo susirasti darbo, todėl neturėjo pinigų maistui bei būtiniausiems reikmenims. Šiame kontekste visų pirma pažymėtina, kad aptariamos kardomosios priemonės jam buvo skirtos kitose bylose, kuriose jis taip pat buvo įtariamas (kaltinamas) nusikalstamų veikų, siekiant turtinės naudos, padarymu. Be to, tokie nuteistojo teiginiai, kuriais jis siekia minimizuoti savo kaltę, ją perkeldamas susiklosčiusioms aplinkybėms, sudaro pagrindą spręsti, jog apeliantas iki šiol nėra linkęs savo tikslų būdamas laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Atsižvelgiant į BPK 119 straipsnyje numatytus kardomųjų priemonių skyrimo tikslus, be kita ko, siekį užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms daryti, akivaizdu, jog nuteistojo skunde nurodomos kardomosios priemonės, kuriomis tiesiogiai nesuvaržoma asmens teisė judėti, nebuvo pakankamos sulaikyti jį nuo turtinio pobūdžio nusikaltimų darymo.

11. Skunde nuteistasis akcentuoja aplinkybę, kad anksčiau aptartas kardomąsias priemones jam pakeitus į intensyvią priežiūrą ir grąžinus asmens tapatybės dokumentą, jis įsidarbino. Tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje A. M. kaltinamas nusikalstamų veikų nuosavybei jau po inkriminuotų nagrinėjamoje byloje padarymu, intensyvi priežiūra jam buvo taikoma itin trumpą laikotarpį, tai yra nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., kuomet jis buvo sulaikytas pažeidęs šios kardomosios priemonės sąlygas, taigi darbinę veiklą jis turėjo galimybę vykdyti itin trumpą laikotarpį, tai yra nuo 2019 m. vasario 6 d. iki 2019 m. balandžio 1 d. (mažiau nei du mėnesius).

12. Aptartos aplinkybes, jas įvertinus nuteistąjį ir jo veiksmų pavojingumą charakterizuojančių duomenų visumoje, nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, o kartu ir galutinė subendrinta bausmė, yra per griežtos. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai įvertino nuteistojo kaltės pripažinimą bei nuoširdų gailėjimąsi kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į ją tinkamai atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas. Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų keturių apysunkių nusikaltimų padarymą jam buvo paskirtos bausmės, kurios yra mažesnės už šiame straipsnyje numatytos maksimalios ir BK 50 straipsnyje numatytos minimalios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Be to, už BK 187 straipsnio 3 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą nuteistajam buvo paskirta 20 parų arešto bausmė, kuri artimesnė minimaliam BK 49 straipsnyje numatytam šios rūšies bausmės dydžiui. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, BK 61 straipsnyje numatytų bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė.

13. Apeliantas skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir paskirtos bausmės nesumažino vienu trečdaliu. Aptariamame straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai baudžiamoji byla išnagrinėjama, be kita ko, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino, jog apeliantas savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo iš esmės pripažino. Tačiau baudžiamojoje byloje sutrumpintas įrodymų tyrimas atliktas nebuvo, kadangi nuteistasis ginčijo dalį nukentėjusiųjų nurodytų pagrobtų daiktų ir piniginių lėšų, taip pat teigė, jog auksinių dirbinių vertė turėtų būti mažesnė. BPK 273 straipsnyje nurodyta, jog sutrumpintas įrodymų tyrimas galimas tik tuo atveju, kai veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Kadangi nuteistasis pirmosios instancijos teisme, o taip pat ir apeliaciniame skunde, kvestionavo turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų rezultatą – pagrobtų daiktų vertę, BPK 273 straipsnyje numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas nagrinėjamu atveju neatliktas pagrįstai. Kadangi BK 64¹ straipsnyje numatytai taisyklei taikyti nepakanka vien asmens kaltės pripažinimo, o būtina išpildyti ir minėto straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, todėl šiuo atveju pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir nuteistajam pirmosios instancijos teismo paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu nėra.

14. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde prašydamas neskirti jam apylinkės teismo nustatyto dydžio terminuoto laisvės atėmimo bausmės dėstė argumentus, jog yra jauno amžiaus, darbingas, todėl greičiau išėjęs į laisvę galėtų įsidarbinti ir atlyginti padarytą žalą, tačiau pažymėtina, kad nuteistajam pataisos įstaigose įgyvendinamomis elgesio pataisos priemonėmis bei programomis suteikiama galimybė savo teigiamu kryptingu elgesiu ne tik įrodyti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti tik teisėtais būdais bei priemonėmis, tačiau ir vykdant darbinę veiklą atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu tik realiai pataisos namuose atliekama laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą.

15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, įvertinus tai, kad anksčiau paskirtomis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmių skyrimo tikslai nebuvo pasiekti, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nuteistajam paskyrė BK 178 straipsnio 2 dalies ir 187 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytas bausmės rūšis – terminuotą laisvės atėmimą bei areštą ir pagrįstai nustatė jų dydį bei, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų, paskyrė A. M. subendrintą bausmę. Manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam už atskiras nusikalstamas veikas paskyrus švelnesnes, nei pirmosios instancijos teismo nustatytos, bausmes, nėra pagrindo. Kadangi skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Dėl iš nuteistojo priteistos žalos dydžio

16. Apeliaciniame skunde nuteistasis taip pat kvestionuoja nukentėjusiesiems N. K., V. R. ir E. Ž. iš jo priteistos turtinės žalos dydį, teigdamas, jog nukentėjusieji nurodė daugiau daiktų, nei buvo pagrobta, o nustatyta aukso vertė pagal vidutinę rinkos kainą per didelė.

17. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, nuteistasis, duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme, taip pat ginčijo nukentėjusiųjų nurodytą pagrobtų juvelyrinių dirbinių kiekį, jų vertę, pagrobtas piniginių lėšų sumas, tačiau skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas detaliai ir išsamiai nurodė motyvus, kuriais remdamasis sprendė, jog nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti. Be to, nukentėjusiajai R. U. civilinio ieškinio pirmosios instancijos teisme atsisakius, procesas dėl jo skundžiamu nuosprendžiu buvo nutrauktas.

18. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiųjų nurodytus duomenis dėl pagrobtų pinigų bei juvelyrinių dirbinių ir jų vertės traktavo kaip nekeliančius abejonių. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kvalifikuojant veikas pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu. Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo-pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai byloje nėra duomenų apie daikto pirkimo-pardavimo sandorio sumą arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84-699/2015, 2K-245-696/2015, 2K-147-511/2016, 2K-226-693/2017).

19. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme pripažindamas N. K. pareikšto civilinio ieškinio dalį dėl pavogto laikrodžio ir juvelyrinių dirbinių, nesutiko dėl jos nurodytos pagrobtos pinigų sumos, teigdamas, jog pas nukentėjusiąją galėjo būti tik apie 70 eurų. Be to, apeliaciniame skunde nuteistasis ginčijo ir nukentėjusiosios nurodytą aukso vertę, teigdamas, jog 1 g šio tauriojo metalo yra vertas mažiau kaip 50 eurų. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausiamas dėl V. R. pareikšto civilinio ieškinio, apeliantas neneigė padarytos žalos dėl pagrobto planšetinio kompiuterio, tačiau teigė manantis, kad nepagrobė papuošalų už 3 000 Eur. Ir vis tik, jis negalėjo pasakyti, kokius konkrečiai daiktus jis pavogė. Nuteistasis taip pat pripažino ir E. Ž. civilinio ieškinio dalį dėl papuošalų ir alkoholinio gėrimo butelio vagyste padarytos turtinės žalos, tačiau neigė pagrobtų pinigų sumą, teigdamas, jog nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje rado ir paėmė ne 2 000 Eur, o 200–300 Eur.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nuteistojo skundo argumentus dėl per didelės iš jo priteistos turtinės žalos dydžio atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti tiek iš nukentėjusiųjų pareikštų civilinių ieškinių, tiek ir iš jų nuoseklių parodymų pirmosios instancijos teisme turinio, taip pat byloje esančios rašytinės medžiagos, nukentėjusieji išsamiai apibūdino individualias pagrobtų daiktų savybes, išvaizdą, taip pat jų įgijimo aplinkybes ir vietas, kuriose jie buvo laikomi, bei nurodė duomenis, kuriais remdamiesi jie apskaičiavo pagrobtų daiktų vertę, kuri, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra aiškiai per didelė ar nepagrįsta. Apklausiama teisme N. K. detaliai paaiškino, kad sieninėje spintoje kambaryje juodoje dėžutėje buvo 1 500 eurų: 30 kupiūrų po 50 eurų, ir nurodė jų paskirtį – langams keisti. Nukentėjusysis V. R., teikdamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo metu, detaliai ir išsamiai paaiškino, kokie daiktai buvo pavogti ir nurodė kiekvieno jų vertę. Šias aplinkybes jis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusioji E. Ž. taip pat motyvuotai pagrindė tiek piniginių lėšų, prašomų priteisti iš nuteistojo, sumą, tiek pagrobtų papuošalų vertę. Ji paaiškino, kad jos motina, siekdama atsiskaityti už žemės dokumentų tvarkymo paslaugas, paėmė paskolą ir iš banko sąskaitos išgrynindavo šią sumą dalimis, iškeisdama po 100 Eur, bei laikė namuose voke. Nukentėjusioji paaiškino, kad piniginės lėšos, kurias pagrobė A. M., buvo sukauptos, turint tikslą atsiskaityti su matininku. Be to, E. Ž. detaliai paaiškino, kuo remdamasi apskaičiavo kiekvieno pagrobto daikto vertę.

21. Objektyvaus pagrindo manyti, kad nukentėjusieji, nurodę pavogtas piniginių lėšų sumas bei juvelyrinius dirbinius, turėtų tikslą pasipelnyti iš nuteistojo, ir abejoti jų parodymų tikrumu, nėra, jo nenurodė ir A. M. apeliaciniame skunde. Apelianto teiginiai dėl papuošalų vertės yra subjektyvūs, pagrįsti tik jo asmenine patirtimi parduodant šiuos pavogtus daiktus (juvelyrinius dirbinius), kaip jis pats nurodė pirmosios instancijos teisme, romų tautybės asmeniui, kaip metalo (aukso) laužą, išėmus papuošalų akutes ir kitus nereikalingus elementus, tačiau, kaip minėta, pagrobtų auksinių ar sidabrinių papuošalų vertė, be kita ko, gali būti nustatoma atsižvelgiant į aktualiu laikotarpiu esančią tokio paties ar panašaus juvelyrinio dirbinio kainą, kuri nebūtinai turi sutapti su šio tauriojo metalo laužo kaina. Įvertinus nukentėjusiųjų nurodytas juvelyrinių dirbinių sumas, matyti, kad jos tarpusavyje reikšmingai nesiskiria. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visi civiliniai ieškovai paaiškino, jog pavogtų daiktų vertę jie apskaičiavo atsižvelgdami į panašaus daikto kainą parduotuvėje, internete, į aukso gramo kainą lombarde, internete, į daikto pirkimo ar įgijimo laiką, naudojimo laiką, jo nusidėvėjimą, auksinio dirbinio aukso prabą, kitas aplinkybes. Įvertinus aptartus motyvus, nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiųjų prašomos priteisti turtinės žalos dydis akivaizdžiai neatitinka vidutinės rinkoje esančių tokių pačių ar panašių daiktų vertės. Nuteistasis, tai neigdamas, pagrįstų argumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti priešingai, nepateikė, negalėjo nurodyti bei objektyviais duomenimis patvirtinti pavogtų juvelyrinių dirbinių kiekio ir svorio, be kita ko, nurodęs, jog dalį papuošalų, kurie buvo sidabriniai, taip pat iš nukentėjusiosios N. K. pavogtą laikrodį jis išmetė. Šiame kontekste pažymėtina, kad asmeniui baudžiamoji atsakomybė už BK 178 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, o kartu ir padariniai, susiję su turtinės žalos dydžiu, kyla dėl viso neteisėtai užvaldyto turto, net ir tais atvejais, kai jis finansinės naudos gauna pardavęs (ar kitaip realizavęs) tik dalį pagrobtų daiktų.

22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir pagrįstai iš apelianto priteisė N. K. 3920 Eur, V. R. 4160,50 Eur ir E. Ž. 5300 eurų turtinės žalos atlyginimo. A. M. nusikalstami veiksmai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su nukentėjusiesiems kilusiais padariniais, jų prašomas atlyginti turtinės žalos dydis pakankamai motyvuotas, todėl apeliacinio skundo dalis dėl iš nuteistojo šiems nukentėjusiesiems priteistos turtinės žalos dydžio sumažinimo netenkinama.

23. Kadangi Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 24 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti dėl nuteistajam A. M. neteisingai paskirtos bausmės ar nepagrįstai priteisto turtinės žalos dydžio pagrindo nėra ir nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.