- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- e2-110-1068/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00646-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Ališauskaitė
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- P. B., notarei V, J. G.
- Trečiasis asmuo
- J. A., J. B.
- Advokatai
- Domicelė Baltrušaitienė
atsakovams P. B., notarei V. K., atsakovų P. B. ir J. G. atstovui advokato padėjėjui L. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. patikslintą ieškinį atsakovams P. B., J. G., notarei V. K., tretiesiems asmenims J. A., J. B., dėl asmenų nepripažinimo įpėdiniais ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: nepripažinti R. J. ir P. B. (gimusio 1982 m.) P. B. (gimusio 1945 m.), mirusio 1994-12-08, įpėdiniais, pretenduojančiais į jo palikimą; Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarės V. K. 2018-02-01 R. J. ir P. B. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. VK-726 pripažinti negaliojančiu; nepripažinti J. G. R. J., mirusios 2010-01-25, įpėdine pretenduojančia į jos palikimą; Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarės V. K. 2018-03-02 J. G. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. VK-1451 pripažinti negaliojančiu; priteisti iš atsakovų P. B. ir J. G. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad mirus tėvams A. B. ir A. B. visą likusį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, pagal 1992-03-05 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1446 lygiomis dalimis paveldėjo visi keturi vaikai: ieškovas A. B. kartu su broliais J. B., P. B. ir A. B.. Mirus broliams A. B. (mirė 1993 m.) ir P. B. (mirė 1994 m.), Kretingos rajono apylinkės teismo 2001-07-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-2/2001 buvo pripažinta, kad po jų mirties likusį palikimą (nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga) priėmė ir faktiškai valdė ieškovas A. B. ir jo brolis J. B.. Ieškovui 2018-02-15 buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. VK-1059 į broliui A. B. priklausiusio turto dalį. Ieškovas 2018-02-26 kreipėsi į Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarę V. K., prašydamas išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į broliui P. B. (gimusiam 1945 m.) priklausiusį turtą: 1/8 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 dalį malkinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/8 dalį kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Kretinga. Kretingos rajono trečiasis notaro biuras 2018-03-19 atsisakė atlikti notarinį veiksmą. Paaiškėjo, kad brolio P. B. (gimusio 1945 m.) palikimą pagal 2018-02-01 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. VK-726 priėmė R. J. ir P. B. (gimęs 1982 m.). Po R. J. mirties 2010-01-25 jos palikimą pagal 2018-03-02 išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. VK-1451 priėmė J. G.. Ieškovas su notarės atsisakymu atlikti notarinį veiksmą nesutinka. Ieškovo manymu, R. J., P. B. (gimusiam 1982 m.) ir J. G. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimai negalėjo būti išduoti, nes jie praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Be to, Kretingos rajono apylinkės teismo 2001-07-03 sprendimu pripažinus, kad po ieškovo brolių A. B. ir P. B. (gimusio 1945 m.) mirties jų palikimą priėmė ir faktiškai valdė ieškovas A. B. ir jo brolis J. B., paveldėjimo teisės liudijimai kitiems asmenims negalėjo būti išduoti. Ieškovas mano, kad yra pažeistos jo, kaip paveldėtojo, teisės į palikimo priėmimą.
Atsiliepimas
Atsakovai P. B. ir J. G. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad po P. B. mirties 1994-12-08, niekas per įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Mirusiojo P. B. pirmos eilės įpėdiniai – vaikai tėvo mirties dieną buvo nepilnamečiai ir savarankiškai įgyvendinti savo teisių, susijusių su palikimo priėmimu, negalėjo. Ieškovas taip pat, būdamas ketvirtos eilės įpėdinis, dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Ieškovo teigimu jis P. B. palikimą yra priėmęs, pradėdamas turtą faktiškai valdyti ir tas faktas yra patvirtintas 2001-07-03 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendime, todėl tik jis turi teisę paveldėti. Ieškovas, teigdamas minėtas aplinkybes, ignoruoja tą faktą, jog palikimą taip pat priėmė ir mirusiojo P. B. vaikai – R. J. ir P. B., kuriems 2003-12-13 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1201-2-2003 buvo pratęstas terminas palikimui, atsiradusiam po tėvo mirties, priimti. Pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį bei 1964 m. CK 573 straipsnio 2 ir 3 dalis kitos eilės įpėdiniai gali paveldėti tik tuo atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu pirmesnės eilės įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Atsižvelgiant į tai, kad palikimą priėmė P. B. aukštesnės (pirmos) eilės įpėdiniai R. J. su P. B. (sūnus), notarė V. K. jiems teisėtai 2018-02-01 išdavė paveldėjimo teisės liudijimą į mirusio tėvo palikimo dalį bei atitinkamai 2018-03-02 paveldėjimo teisės liudijimą atsakovei J. G. į tą pačią R. J. priklausančią palikimo dalį. Aplinkybės, kad 2001-07-03 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendime yra nurodyta, jog ieškovas yra laikomas priėmusiu turtą, esantį (duomenys neskelbtini), o 2003-12-12 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartyje yra pratęstas terminas R. J. ir P. B. priimti mirusiojo P. B. butui, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, tačiau konkretaus turto nurodymas negali reikšti jog kiekvienas iš skirtingos eilės įpėdinių paveldi tik teismo sprendimuose nurodytą turtą. Tiek 1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, tiek šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis negali priimti palikimo iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Tai reiškia, kad net ir teismui 2003-12-12 nutartimi nustačius, jog R. J. ir P. B. (sūnui) pratęsiamas terminas mirusiojo P. B. butui, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, priimti, tačiau tai nepaneigia pirmosios eilės įpėdinių teisės reikalauti išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimą ir į kitą mirusiajam priklausiusi turtą, kadangi toks teismo sprendimas tik leidžia įpėdiniui priimti palikimą, pasibaigus terminui, tačiau paveldėto turto padalinimas ir paveldėjimo liudijimų išdavimas įpėdiniams yra tik notaro kompetencija, kurią jis įgyvendina, atsižvelgdamas tiek į įstatyme nustatytas paveldimo turto padalinimo taisykles tiek į įpėdinių tarpusavio susitarimus. Atsakovai atsiliepimo į patikslintą ieškinį neteikė.
Trečiasis asmuo J. B. pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2001-07-03 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas faktas, kad jis kartu su ieškovu A. B. priėmė brolių Augustino ir Prano palikimą,pradėdami jį faktiškai valdyti. Kiek jam žinoma, vėliau brolio Prano palikimą priėmė jo vaikai – R. J. ir P. B.. Kadangi vaikai yra pirmesnės eilės įpėdiniai, todėl jis į brolio P. B. palikimą nepretenduoja ir sutinka, jog P. B. įpėdiniai yra jo vaikai.
Trečiasis asmuo J. A. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ji yra gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, bendraturtė, jai priklauso ½ dalis gyvenamojo namo bei kitų statinių. Kadangi ginčo dėl jai priklausančios nekilnojamojo turto dalies nėra, todėl jokio suinteresuotumo ji šia byla neturi.
Teismo posėdžio metu ieškovas A. B. ir jo atstovė advokatė Domicelė Baltrušaitienė patikslintą ieškinį palaikė jame išdėstytų motyvų pagrindu. Ieškovas papildomai paaiškino, kad po 2001 m. priimto teismo sprendimo paveldėjimo teisės liudijimų į A. B. ir P. B. priklausiusias turto dalis neišsiėmė, nes neturėjo lėšų. Ginčo turte, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga) jis užaugo ir gyvena iki šiol, jame atliko įvairius remonto darbus. Mirus broliui Pranui, jo vaikai dar buvo nedideli. Kaip ir kada jie susitvarkė paveldėjimo dokumentus, nežino.
Šalies argumentai
Atsakovas P. B. bei jo ir atsakovės J. G. atstovas advokato padėjėjas L. K. teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovų atstovas prašė taikyti ieškinio senatį dalyje dėl ieškinio reikalavimo nepripažinti atsakovų įpėdiniais, senatį skaičiuojant nuo 2003 m. priimtos teismo nutarties. Taip pat papildomai paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimas likusiai P. B. (mirusio 1994-12-08) palikimo daliai buvo išsiimtas tik 2018 m., kadangi pagrindinis atsakovo P. B. tikslas buvo susitvarkyti buto nuosavybės teisės dokumentus. Paveldimą turtą taip pat sudarė ir Plateliuose esantis žemės sklypas, kuris ilgą laiką buvo nuomojamas. Nusprendus sklypą parduoti, to padaryti negalėjo, nes jis tebebuvo registruotas Augustino, Antano bei P. B. vardu. Sutvarkius dokumentus, buvo išsiimtas paveldėjimo teisės liudijimas likusiai turto daliai.
Atsiliepimas
Atsakovė notarė V. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimų nei į ieškinį, nei į patikslintą ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu su patikslintu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, atsakovų P. B. ir J. G. atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų pagrindu. Paaiškino, kad paveldėjimo teisės liudijimai buvo išduoti, atsižvelgiant į 2001 m. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą bei 2003 m. nutartį. Atsiradus pirmos eilės įpėdiniams – vaikams, ieškovas kaip ketvirtos eilės įpėdinis pagal 2003 m. nutartį neteko teisės paveldėti po brolio P. B. (mirusio 1994-12-08) mirties likusį turtą. Jeigu paveldima pagal įstatymą, palikimas tarp skirtingų eilių įpėdinių nedalinamas, taip pat palikimo negalima priimti dalimis. Vienam iš palikėjo vaikų, t.y. R. J. mirus, jos teises perėmė jos motina J. G..
Tretieji asmenys J. A. ir J. B. į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymus nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovas A. B. (gimęs 1959 m.), J. B. (gimęs 1953 m.), P. B. (gimęs 1945 m.) ir A. B. (gimęs 1947 m.) yra A. B. (gimusio 1903 m.), mirusio 1986-10-10, ir A. B. (gimusios 1917 m.), mirusios 1991-08-23, vaikai. Po mamos A. B. mirties jos turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, pagal 1992-03-05 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 1446 lygiomis dalimis paveldėjo visi keturi vaikai. Įpėdinių nuosavybės teisės į po mamos mirties likusį turtą 2000 – 2002 m. buvo išviešintos VĮ Registrų centre.
Ieškovo broliai A. B. mirė 1993-11-26, o P. B. mirė 1994-12-08. P. B. mirė būdamas našliu. Jis turėjo tris vaikus: R. J. (gimusią (duomenys neskelbtini), tėvo mirties dieną buvo 13 m.), P. B. (gimusį (duomenys neskelbtini), tėvo mirties dieną buvo 11 m.) ir L. V. (gimusią (duomenys neskelbtini), tėvo mirties dieną buvo 9 m.). Testamentų registro duomenimis velionis testamento sudaręs nebuvo. Nei po Augustino, nei po Prano mirties dėl palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą niekas nesikreipė.
Ieškovas A. B. 2001 m. kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas: notarės veiksmus, kuriais ji 2000-04-19 išdavė atsakovui (šioje byloje trečiajam asmeniui) J. B. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą į ½ dalį mirusiojo A. B. palikimo, pripažinti neteisėtais; 2000-03-02 Kretingos miesto seniūno pažymą Nr. 242, kurioje nustatyta, kad po A. B. mirties palikimą priėmė ir valdė broliai Jonas ir A. B., pripažinti neteisėta; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po brolių Augustino ir P. B. mirties priėmė ir valdė jų turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga. Atsakovas (šioje byloje trečiasis asmuo) J. B. nesutikdamas su ieškiniu pareiškė byloje priešieškinį prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis ir ieškovas A. B. po brolių A. B. ir P. B. mirties priėmė jiems priklausiusias nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, dalis faktiniu valdymu. Kretingos rajono apylinkės teismas 2001-07-03 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-53-2/2001 ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino visa apimtimi. Sprendimas įsiteisėjo 2001-07-18.
R. J. ir P. B. 2003-11-12 pareiškimu kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą, prašydami atnaujinti terminą palikimui (butui adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga) atsiradusiam po tėvo P. B. mirties 1994-12-08, priimti. Kretingos rajono apylinkės teismo 2003-12-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1201-2-2003 pareiškėjų prašymas tenkintas. Nutartis įsiteisėjo 2003-12-12. Tenkinus R. J. ir P. B. pareiškimą, jie 2003-12-23 kreipėsi į Kretingos rajono notarų biuro notarę J. N. dėl palikimo (buto adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga) priėmimo. 2004-02-12 jiems išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 1042 į po tėvo mirties paveldėtą butą bei 2005-06-16 išduotas papildomas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 5701 į po velionio P. B. mirties atkūrus nuosavybės teises į mišką ir žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) Plungės r., paskaičiuotą piniginę kompensaciją.
R. J. mirė 2010-01-25, būdama santuokoje su A. J.. Jos sutuoktiniui 2010-04-01 pareiškimu atsisakius palikimo, tą pačią dieną dėl palikimo priėmimo į Kretingos rajono 1 – ąjį notaro biurą kreipėsi jos mama J. G.. 2010-05-20 J. G. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas Nr. 2831 į po dukters mirties likusio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, dalį.
P. B. ir J. G. (kaip R. J. teisių perėmėja) 2018-01-30 kreipėsi į Kretingos rajono trečiąjį notaro biurą dėl papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo į P. B., mirusiam 1994-12-12, priklausiusias statinių, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, ir žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) Plungės r., dalis. Paveldėjimo teisės liudijimas R. J. ir P. B. vardu išduotas 2018-02-01, notarinio registro Nr. VK – 726.
J. G. 2018-02-01 kreipėsi į notaro biurą dėl papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo į palikėjos R. J. nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga ir žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Plungės r. Paveldėjimo teisės liudijimas išduotas 2018-03-02, notarinio registro Nr. VK – 1451.
Ieškovas A. B. 2018-02-26 kreipėsi į Kretingos rajono trečiojo biuro notarę V. K. dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo į brolio P. B., mirusio 1994-12-08, nekilnojamąjį turtą adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, išdavimo. Notarė atsisakė ieškovui išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, nurodydama, kad ieškovas teisės paveldėti palikėjo turtą neteko palikimą priėmus P. B. pirmos eilės įpėdiniams – vaikams P. B. ir R. J.. Ieškovas su tuo kategoriškai nesutinka.
Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai yra įstatyme numatyti juridiniai faktai ar kitokios aplinkybės, kurios pagal įstatymų prasmę sukuria teises ir pareigas. Byloje ginčas kilo dėl vieno iš nuosavybės teisės į turtą atsiradimo pagrindų – paveldėjimo. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių bei pareigų perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perima palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jį priimti. Pagal palikimo atsiradimo metu (1994-12-08) galiojusio 1964 m. (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) CK 587 straipsnio nuostatas įpėdinis, pageidaujantis priimti mirusiojo palikimą, turėjo per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (2000-07-18 Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio statusas galėjo būti įgytas dviem paveldėjimo pagrindais – pagal testamentą, jeigu nėra testamento ar jis negalioja, pagal įstatymą (1964 m. CK 567 straipsnis, CK 5.5 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymu matyti, kad P. B. (gimęs 1945 m.) testamento sudaręs nebuvo. Po jo mirties 1994-12-08 likęs turtas galėjo būti paveldėtas pagal įstatymą. 1964 m. CK 573 straipsnyje buvo numatyta, kad paveldint pagal įstatymą, įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmosios eilės – mirusiojo vaikai (įvaikiai), mirusiojo vaikai gimę po jo mirties; 2) antrosios eilės – mirusiojo seneliai iš tėvo ir iš motinos pusės, mirusiojo vaikaičiai, taip pat nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties; 3) trečiosios eilės – mirusiojo broliai ir seserys, provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės iš tėvo ir iš motinos pusės; 4) ketvirtosios eilės – mirusiojo brolio ar sesers vaikai, taip pat mirusiojo tėvo motinos broliai ir seserys iš tėvo ir iš motinos pusės; 5) penktosios eilės – mirusiojo tėvo ar motinos brolių ir seserų vaikai iš tėvo ir iš motinos pusės. Tiek palikimo atsiradimo metu galiojęs, tiek šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas numatė, kad paskesnės eilės įpėdinis paveldi tik tuo atveju, jei palikimo nepriima ar jo atsisako pirmesnės eilės įpėdinis arba jam atimta paveldėjimo teisė (1964 m. CK 572 – 573 straipsniai, CK 5.6 straipsnis, 5.11 straipsnis).
Po P. B. mirties 1994-12-08 per įstatymo nustatytą terminą į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas iš įstatyminių paveldėtojų nesikreipė. P. B. pirmos eilės įpėdiniai – vaikai R. J. (gimusi (duomenys neskelbtini)), P. B. (gimęs (duomenys neskelbtini)) ir L. V. (gimusi (duomenys neskelbtini)) tėvo mirties dieną buvo nepilnamečiai ir objektyviai savo subjektinių teisių įgyvendinti negalėjo. Ieškovas A. B. siekdamas paveldėti po brolio P. B. (taip pat ir A. B.) mirties likusį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, 2001 m. kreipėsi į teismą. Kretingos rajono apylinkės teismas 2001-07-03 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. B. ir A. B. mirties likusį nekilnojamąjį turtą, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, faktiniu valdymu priėmė trečios eilės įpėdiniai – broliai A. B. (šioje byloje ieškovas) ir J. B. (šioje byloje trečiasis asmuo). Įsiteisėjus teismo sprendimui, ieškovas A. B. į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė, tiesiog naudojosi likusiu turtu.
Kretingos rajono apylinkės teismo 2003-12-12 nutartimi pratęstas P. B. (gimusio 1945 m.) pirmos eilės įpėdiniams – vaikams R. J. ir P. B. (gimusiam 1982 m.) terminas butui, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, atsiradusiam po tėvo mirties, priimti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad termino pratęsimas iš esmės reiškia, kad, pasibaigus įstatyme nustatytam terminui palikimui priimti, paveldėjimo teisiniai santykiai su įpėdiniu, praleidusiu terminą, įstatymo apibrėžtu momentu nepasibaigė, o yra pratęsti įstatyme nustatytu pagrindu, o tai suponuoja, kad toks įpėdinis yra įstojęs į paveldėjimo santykius palikimo atsiradimo momentu ir iš jų nebuvo pasitraukęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2009). Nors Kretingos rajono apylinkės teismo 2003-12-12 nutartimi pratęstas terminas tik butui, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, priimti, tačiau vadovaujantis 1964 m. CK 587 straipsnio nuostatomis, kad palikimą neleidžiama priimti dalinai su sąlygomis ar išlygomis, laikytina, kad buvo atnaujintas terminas visam po P. B. mirties likusiam turtui, iš ko jis besusidėtų, priimti. Įsiteisėjus minėtai Kretingos rajono apylinkės teismo nutarčiai, R. J. ir P. B. (gimęs 1982 m.) dar tą patį mėnesį kreipėsi į Kretingos rajono notarų biuro notarę J. N. dėl paveldėjimo teisės liudijimo į butą, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, išdavimo. Remiantis aukščiau išdėstytu teisiniu reglamentavimu, palikimą priėmus velionio pirmos eilės įpėdiniams, paskesnės eilės įpėdiniai (šiuo atveju ieškovas A. B. ir trečiasis asmuo J. B.) paveldėjimo teisės neteko. Trečiajai P. B. (gimusio 1945 m.) dukrai L. V. neatlikus jokių teisiškai reikšmingų veiksmų, ji paveldėjimo teisinių santykių subjektu netapo ir jos, kaip įpėdinės paveldėjimo teisės pasibaigė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2014). Sutinkamai su 1964 m. CK 592 straipsniu ir dabar galiojančio CK 5.61 straipsnio 1 dalimi įpėdiniui, nepriėmus palikimo, jo dalis atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis. L. V. nepriėmus palikimo, į jai tenkančias dalis teises įgijo palikimą priėmę R. J. ir P. B. (gimęs 1982 m.).
Ieškovas A. B. 2018-02-01 R. J. ir P. B. (gimusiam 1982 m.) išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. VK-726 ir 2018-03-02 J. G. išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. VK-1451 ginčija teigdamas, kad paveldėjimo teisės liudijimai išduoti neturintiems teisės į palikimą asmenims. Taip pat nurodo, kad jie buvo praleidę įstatymo nustatytą terminą dėl palikimo priėmimo. Atsakovų P. B. ir J. G. atstovas advokato padėjėjas L. K. teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį dalyje dėl ieškinio reikalavimo nepripažinti atsakovų įpėdiniais, senatį skaičiuojant nuo 2003 m. priimtos teismo nutarties, kuria buvo pratęstas terminas R. J. ir P. B. priimti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties. CK 5.8 straipsnis nustato, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo. Ieškovas A. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad apie 2003 m. vykusią bylą dėl termino palikimui priimti pratęsimo nieko nežinojo, joje kaip šalis nedalyvavo. Taip pat nurodė, kad aplinkybės ar brolio vaikai po jo mirties tvarkėsi su palikimu susijusius dokumentus, jam buvo nežinomos. Kad po P. B. mirties jo palikimą priėmė R. J. ir P. B. (gimęs 1982 m.) iš esmės jam tapo žinoma 2018-03-19, kai gavo notarės atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į po brolio P. B. mirties likusio turto, adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, dalį. Objektyvių duomenų, kad ieškovas apie palikimo priėmimą būtų sužinojęs anksčiau, byloje nėra. Ieškinys teismui pateiktas 2018-06-13. Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad ieškinio senaties terminas ginčyti įpėdinystę nėra praleistas.
Kaip minėta, P. B. (gimusio 1945 m.) mirties dieną 1994-12-08 jo pirmos eilės įpėdiniai – vaikai dar buvo nepilnamečiai. 2003-12-12 Kretingos rajono apylinkės nutartimi R. J. ir P. B. (gimusiam 1982 m.) pratęsus terminą palikimui po tėvo mirties priimti, jie nedelsiant savo, kai įpėdinių teises, įgyvendino, t.y. 2003-12-23 kreipėsi į notaro biurą dėl palikimo priėmimo. Duomenų, kad R. J. ir P. B. (gimusiam 1982 m.), kaip įstatyminiams pirmosios eilės P. B. (gimusio 1945 m.) įpėdiniams, būtų atimtos paveldėjimo teisės – byloje nėra. 2010-01-25 mirus R. J. ir ją pergyvenusiam sutuoktiniui atsisakius palikimo, dėl palikimo priėmimo į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą, t.y. 2010-04-01, kreipėsi jos antros eilės įstatyminė įpėdinė – mama J. G. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Duomenų, kad jai būtų atimtos paveldėjimo teisės byloje taip pat nėra. Taigi, nepripažinti R. J. ir P. B. (gimusio 1982 m.) P. B. (gimusio 1945 m.) įpėdiniais bei J. G. R. J. įpėdine, nėra jokio teisinio pagrindo.
Aplinkybės, kad į dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kretinga, paveldėjimo teisės liudijimai įpėdiniams išduoti tik 2018 m., esminės reikšmės neturi. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama priimant palikimą ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą, ar yra įregistravęs nurodytą vienašalį sandorį viešajame registre, t.y. palikimo priėmimas veikia retroaktyviai – palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009). Nei palikimo atsiradimo metu galiojusiame, nei šiuo metu galiojančiame teisiniame reglamentavime nenustatyti terminai per kuriuos palikimą priėmęs įpėdinis gali prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, t. y. šios teisės įgyvendinimas laiko atžvilgiu yra neribojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, jog notarė V. K. 2018-02-01 R. J. ir P. B. išduodama paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. VK-726 ir 2018-03-02 J. G. išduodama paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. VK-1451 būtų pažeidusi kokias nors imperatyvias įstatymo nuostatas, pripažinti juos negaliojančiais nėra jokio teisinio pagrindo. Įvertinus byloje pateiktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus bei šalių paaiškinimus spręstina, kad ieškinys atsakovų P. B. ir J. G. atžvilgiu yra nepagrįstas, todėl atmestinas.
Pažymėtina, kad šalių dalyvavimo procese tikslas – pasiekti, kad teismo sprendimas turėtų tiesioginę įtaką jų materialiosioms teisėms ir pareigoms, t. y. išspręsti tarp šalių kilusį ginčą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad netinkama šalimi civiliniame procese laikytinas asmuo, kuris nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir kuriam atitinkamai nepriklauso reikalavimo teisė (netinkamas ieškovas), arba kuris neturi pareigos atsakyti pagal jam pareikštą ieškinį (netinkamas atsakovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-161/2009). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 45 straipsnio, reglamentuojančio netinkamos šalies pakeitimą tinkama, 1 dalį teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį atsakovą tinkamu atsakovu. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas nesutinka, jog atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Pagal šios teisės normos prasmę prašyti pakeisti netinkamą šalį (tiek ieškovą, tiek atsakovą) gali bet kuri šalis, taip pat šis pakeitimas gali įvykti ir teismo iniciatyva, tačiau bet kuriuo atveju netinkamos šalies pakeitimas gali įvykti tik sutinkant ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2014).
Nagrinėjamoje byloje ieškovas ginčydamas paveldėjimo teisės liudijimus į bylą atsakove įtraukė ir juos išdavusią notarę V. K.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovas V. K. notarinių veiksmų CPK 511 straipsnyje nustatyta tvarka neskundžia. Bylos nagrinėjimo metu ieškovui buvo siūlyta pasvarstyti dėl notarės procesinės padėties pakeitimo, tačiau ieškovas su tuo nesutiko. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra suformavęs praktiką dėl notaro procesinės padėties ginčuose dėl paveldėjimo teisinių santykių, t. y. bylose dėl paveldėjimo teisės liudijimų pripažinimo negaliojančiais bylos šalys yra įpėdiniai, o ne paveldėjimo teisės liudijimus išdavęs notaras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-627/2008; 2013-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2013). Šiuo atveju notarės, kaip ginčijamus paveldėjimo teisės liudijimus išdavusio asmens, su ieškovu nesieja ginčo materialiniai teisiniai santykiai. Notarė nėra tiesioginis ginčijamų materialių teisinių santykių subjektas, byloje priimtas sprendimas jai tiesiogiai teisinių pasekmių nesukels. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas ieškinį atsakovės notarės V. K. atžvilgiu atmesti, kaip pareikštą netinkamam atsakovui.
Ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovai P. B. ir J. G. pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 640,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas (2018-07-20 pinigų priėmimo kvitas Nr. LAT 1020953 – 300,00 Eur; 2018-09-13 pinigų priėmimo kvitas Nr. LAT 1020963 – 80,00 Eur, 2018-10-08 pinigų priėmimo kvitas Nr. LAT 1020972 – 80,00 Eur, 2018-12-18 pinigų priėmimo kvitas Nr. LAT 1020986 – 100,00 Eur, 2019-01-09 pinigų priėmimo kvitas Nr. LAT 1020991 – 80,00 Eur). Atmetus ieškinį, iš ieškovo priteistina 640,00 Eur (kiekvienam po 320,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų atsakovų P. B. ir J. G. naudai (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovams P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir J. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kiekvienam po 320,00 Eur (tris šimtus dvidešimt eurų, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.