Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. S. 2021 m. rugpjūčio 10 d. apie 8.30 val. viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), kabinete Nr. 2, vykstant šeimos atvejo nagrinėjimo posėdžiui, matant posėdyje dalyvavusioms D. A. ir J. K., įžūliu elgesiu - grasindama ir keikdamasi necenzūriniais žodžiais, tyčia ranka sugriebė A. R. kairę ranką, o kita ranka sugriebė už A. R. plaukų ir juos pešė, kuokštą išpešė, ranka sudavė nenustatytą skaičių smūgių A. R. į įvairias kūno vietas ir nukentėjusiajai A. R. sukėlė fizinį skausmą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji D. S. kaltę pripažino iš dalies. Parodė, kad ją iš darbo iškvietė į posėdį, atėjo geros nuotaikos. Vadybininkė A. R. pradėjo posėdį, žodis po žodžio jos susikivirčijo, nes ji liepė jai atsisakyti vaiko. Pasakė vadybininkei, kad neatsisakys, ji (A. R.) pradėjo tyčiotis, kad nemoka rūpintis vaiku, netinkamos sąlygos, kelis kartus per posėdį pakartojo, kad kaltinamoji yra psichiškai nesveika. Jai (kaltinamajai) sukilo emocijos ir pripažįsta, kad rovė nukentėjusiajai plaukus, tačiau nebuvo taip, kad kelis kartus trenkė jai, tikrai to nedarė. Jeigu būtų sudavusi smūgius, būtų mėlynės. Nurodė, kad turi negalią, tačiau iš to negalima tyčiotis, ją tai įžeidė. Kelis kartus pasakė, kad jos taip nevadintų, nes jai nepatinka, tačiau ji vis tiek savo. Ji (D. S.) atsistojo, ramiai priėjo ir paėmusi patempė už plaukų. D. A. apėjo aplink stalą ir ją (kaltinamąją) patraukė. Pokalbio metu necenzūrinių žodžių nevartojo. Tonas buvo pakeltas, pripažįsta, tačiau nešaukė. Pasakė jai: „(necenzūrinis žodis), jei dar taip kalbėti, aš tau parodysiu“. Tai pirmas kartas gyvenime, kai yra pakėlusi ranką prieš darbuotoją. Įvykio aplinkybes pamena gerai. Vadybininkę A. R. matė ne pirmą kartą, ji pusę metu dirbo su ja, kaupė ir kentėjo, jai (kaltinamajai) trūko kantrybė. D. A. seniai pažįsta, gerbė ją. Šio posėdžio metu buvo D. A., A. R., (duomenys neskelbtini) darbuotoja. Posėdis baigėsi tuo, kad iškvietė policiją. Apsisuko ir išėjo į darbą, posėdis nutrūko. Po mėnesio gavo šaukimą į policiją, nesislapstė, atvyko. (duomenys neskelbtini) policijos nesulaukė, žinojo, kad ji yra kviečiama. Išėjo, nes buvo susinervinusi, žinojo, kad pamačiusi policiją dar labiau susinervins. Nesigaili dėl to, kad rovė plaukus, nes ji išprovokavo. Nebūtų įžeidinėjusi, nebūtų jos lietųsi, nukentėjusioji pati pradėjo konfliktą. Su 500 eurų civiliniu ieškiniu nesutinka. Nedirba ir neturi iš ko mokėti. Ją išlaiko buvęs vyras, kuris už viską moka. Nukentėjusioji turi teisę reikšti civilinį ieškinį, kadangi rovė plaukus, tačiau tai per didelė suma.

Nukentėjusioji A. R. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. turėjo D. S. šeimos atveju nagrinėjimo posėdį, kurio metu buvo svarstoma šeimos situacija, (duomenys neskelbtini). Prieš posėdį matėsi, kad D. S. buvo sudirgusi, gėrė kavą, prieš tai, atrodo, buvo išgėrusi energetinio gėrimo. Ji kabinėjosi prie žodžių dar iki posėdžiui prasidedant. Kai prasidėjo posėdis, ji supyko, kad posėdyje negalėjo dalyvauti vaiko globėja, pradėjo kabinėtis prie kiekvieno žodžio ir staiga pašokusi puolė prie jos su keiksmažodžiais, garsinimais, čiupo už plaukų, išrovė nemažą kuokštą plaukų, kita ranka daužė. Kaltinamoji viena ranka buvo įsikibusi į plaukus, kita ranka davė, kur papuolė. Gavo į nugarą, ranką, nepamena kur tiksliai sudavė. Bandė atgniaužti jos kumštį, bet nepavyko. Jai buvo šokas, kol D. S. atitraukė. Kai kaltinamojo ėjo link jo, buvo keiksmažodžiai: „(necenzūriniai žodžiai), žiurkė“, sakė, kad ją užmuš. Ji pasišalino, vedėja iškvietė policijos pareigūnus, kol jie atvyko, D. S. pasišalino. Posėdyje dalyvavo (duomenys neskelbtini) D. A., socialinė darbuotoja J. K., ji ir D. S.. Po įvykio į gydymo įstaigas nesikreipė, nes buvo šoke, mėlynių nebuvo. Dar po to posėdžio pravedė du posėdžius, pati nežino kaip, paskui emocijos pratrūko, darbdavys išleido pusdieniui namo. Nežino, kodėl jos parodymai skiriasi nuo liudytojos J. K., ji buvo, galbūt pamiršo. Po posėdžio kurį laiką bijojo eiti į darbą, nes ji buvo neprognozuojama. Tą dieną dirbti negalėjo. Buvo išgąstis, ašaros, bijojo išeiti į koridorių, buvo baimė, kad ji gali bet kurią akimirką pasirodyti. Baimė eiti į darbą buvo 2-3 mėnesius, jautėsi nesaugiai. Patyrė fizinį skausmą, emocinį šoką, sutrikdė darbinę veiklą. Civilinį ieškinį palaiko. Sunku įvardinti neturtinę žalą, tai emociniai dalykai. Gėrė vaistus nuo skausmo, raminamuosius, buvo baimė, stresas. Grasinimas buvo aiškiai pasakytas, buvo pasakyta, kad ji nesigaili to, ką padarė, ir dar pakartotų.

Liudytoja D. A. parodė, kad mažai pamena įvykio aplinkybes. Maždaug prieš metus, (duomenys neskelbtini) vyko atvejo vadybos posėdis, buvo D. S. šeimos atvejo nagrinėjimas. Posėdžio pradžioje įvyko konfliktas, Diana buvo labai suirzusi. Nuo kokių žodžių prasidėjo konfliktas, kokia frazė išprovokavo, neprisimena. Policijoje papasakojo, ką prisiminė, dabar sunku atgaminti detales. Buvo ji, A., D. ir (duomenys neskelbtini). D. S. pašoko iš savo vietos. Pribėgo prie A., griebė už plaukų, ji (liudytoja) bandė įsiterpti, paskui kaltinamoji pabėgo. Kadangi liudytoja nurodė nepamenanti visų aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, perskaityti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja D. A. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) ir vykdydama savo tiesiogines darbines funkcijas 2021 m. rugpjūčio 10 d. apie 08.30 val. centre, kuris yra (duomenys neskelbtini), 2-ame kabinete, vyko D. S., gim. (duomenys neskelbtini) šeimos atvejo vadybos posėdis. Kartu su ja buvo atvejo vadybininkė A. R., (duomenys neskelbtini) J. K. ir D. S.. Prasidėjus posėdžiui, praėjus maždaug 15 min. nuo jo pradžios, kai A. R. skaitė gydymo įstaigos pateiktą dokumentą apie D. S. lankymąsi pas psichiatrą ir gydymosi eigą, D. S. pasiuto, neadekvačiai sureagavo ir pašokusi nuvertė kėdę, kėdė atsidūrė po stalu, tuo metu D. S. pribėgo prie A. R., pradėjo ją stumdyti ir įsikibo A. į plaukus, ji atsistojo ir priėjo, bet negalėjo jos pasiekti ir atskirti nuo A. R., nes jas skyrė stalas. Tuo metu D. S. šaukė (duomenys neskelbtini), jūs specialiai norite vaiką atimti“, D. S. šaukė A. R. „Aš tave užmušiu“. Toliau jos visos bandė nuraminti D., jog ji nepriimtų visko asmeniškai, jos tik skaitė gydymo įstaigos dokumentą ir D. nusiramino, grįžo atgal į tą vietą prie stalo, kur prieš tai sėdėjo. Toliau joms bandant nuraminti D., staiga ji vėl pašoko ir puolė link A. R., bet ji spėjo A. užstoti ir A. tuo metu pasišalino iš posėdžių kambario. A. R. išbėgusi iškvietė policiją, o jos su J. bandė nuraminti D. S., tačiau D. elgesys toliau buvo labai neramus, ji blaškėsi, labai daug šnekėjo apie tai, kaip „visi jai linki tik blogo, nenori jai grąžinti vaiko, jūs visos esat blogos“ ir galiausiai D. S. iš posėdžių kambario pasišalino nesulaukusi policijos pareigūnų. Šio įvykio metu D. ji nebijojo, tačiau buvo nemalonu, didelės baimės nejautė, nemanė, jog D. S. ją puls. Po viso įvykio A. R. pabraukusi ranka per plaukus pamatė, jog dalis jų yra išrauti ir tiesiog iškrito (1 t., b. l. 57-60). Liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat nurodė, kad susirinkimas neįvyko dėl D. S. veiksmų. Galbūt nebuvo trenkimo, mušimo iš D. S. pusės, griebė A. R., bet gali ir klysti. Kad užsimotų kumščiu ar smogtų, to nematė. Galėjo to nematyti. Jei būtų mačiusi smūgių sudavimą, būtų tai nurodžiusi ikiteisminio tyrimo metu. Nebuvo tokių veiksmų, todėl apklausoje nenurodė.

Liudytoja J. K. parodė, kad buvo suplanuotas šeimos atvejo vadybos posėdis, dalyvavo A., ji vaiko teisių specialistė, D., buvo aptarinėjami pagalbos plano uždaviniai, kaip mama dažnai bendrauja su vaikais, nes tuo metu vaikai buvo (duomenys neskelbtini). Vadybininkė uždavė klausimą, ar D. lankėsi pas psichiatrą, nes jai buvo paskirti vaistai gydytojo psichiatro dėl jos nustatytos diagnozės. D. atsakė, kad lankėsi pas gydytoją-psichiatrą, o jie turėjo išvadą iš gydytojo-psichiatro, kad ji nesilankė, kad medikamentinis gydymas nepaskirtas, o D. turėjo kitą nuomonę, A. pasakė, kad turi išvadą, ji supyko ir įvyko konfliktas. D. sėdėjo šalia jos (liudytojos), ji puolė prie A. pradėjo už plaukų tampyti, grasinti, buvo daug keiksmažodžių. A. nukentėjo ir jos su vaiko teisių specialiste gavo daug keiksmažodžių. Buvo iškviesta policija, iki jos atvykimo kaltinamoji pasišalino. D. S. kibo į plaukus ir tampė už plaukų, purtė, buvo daug plaukų išrauta. A. R. buvo paprašyta išeiti iš salės, nes toliau buvo labai daug negatyvo iš D. S. pusės, daug grasinimų, kad jeigu dar pamatys, nužudys, užmuš, buvo daug keiksmažodžių. Kai A. R. pasišalino, puolė ją (liudytoją) grasinimais. Iki to, kol D. S. byla buvo perduota kitam darbuotojui, ji buvo pasakiusi, kad pakartotų tą patį, ką padariau per posėdį atvejo vadybininkei. Jai buvo šokas, tokio smurtinio atvejo nebuvo patyrusi. Dažnai matydavo, kad kaltinamoji save žaloja, su telefonu sau per galvą trankydavo. Buvo netikėtas toks jos šokimas ir mušimasis. Nebuvo nieko tokio pasakyta ar išprovokuota, kad sukeltų smurtinį atvejį prieš kitą asmenį.

Pareiškime A. R. nurodo, kad 2021 m. rugpjūčio 10 d. 8:30 val. (duomenys neskelbtini) šeimai skyriuje vyko šeimos nagrinėjimo atvejo posėdis. Dar jam neprasidėjus, D. S. reiškė nepasitenkinimą, kad nedalyvauja sūnaus globėja. Prasidėjus posėdžiui, jos emocinė būsena ir nuotaika buvo nestabili, praėjus 15 minučių D. S. dar labiau supyko, ėmė šaukti, kad visi prieš ją nusistatę ir nori pakenkti, staiga pašokusi nuo kėdės puolė prie jos (A. R.), šaukdama, kad ją užmuš bei pavadindama necenzūriniu žodžiu, įsikibo į plaukus, ėmė juos stipriai rauti ir daužyti rankomis, kur papuola, stumdė, vis šaukdama, kad ją užmuš, vadindama „žiurke“, „kale“, necenzūriniais žodžiais. Tokiu savo elgesiu sukėlė fizinį skausmą, išrovė kuokštą plaukų. Posėdyje dalyvavusioms D. A., J. K. pradėjus raminti D. S., ji atsitraukė, tačiau po akimirkos vėl puolė jos link, tačiau spėjo pasišalinti iš posėdžių salės. Prie pareiškimo pridėta nuotrauka, kurioje užfiksuotas plaukų kuokštas (1 t., b. l. 6-8).

Iš 2021 m. rugpjūčio 17 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) kabinetas Nr. 2. (1 t., b. l. 35-41)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką apibūdina alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018 ir kt.).

Teismų praktikoje vieša vieta pripažįstama gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ir organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, sporto klubai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-398/2006), pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos (kiemas ir kt.) bei nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009), namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje vietoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241/2009, 2K-152-689/2021).

Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį (jo mušimas) viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Atskirais atvejais smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai, net ir ne žmonių minioje, teismų pripažįstamas įžūliais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020).

Kaltinamoji savo kaltę pripažino iš dalies, paaiškindama, kad minimo posėdžio metu pasijautė įžeista, sukilo emocijos, dėl ko rovė nukentėjusiajai plaukus, tačiau teigia, kad smūgių jai nesudavė, pokalbio metu necenzūrinių žodžių nevartojo, nors tonas buvo pakeltas, tačiau nešaukė, atsistojo, ramiai priėjo prie nukentėjusiosios ir patempė už plaukų. Tokią kaltinamosios pateiktą versiją teismas laiko gynybine, kaip siekį sušvelninti atsakomybę, kadangi tokių kaltinamosios parodymų nepatvirtina byloje surinktų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji A. R. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad D. S. buvo sudirgusi dar iki posėdžio, reiškė pretenzijas dėl to, kad nedalyvauja sūnaus globėja, tuo tarpu, vos prasidėjus posėdžiui, kaltinamoji supyko, staiga pašokusi puolė prie jos su keiksmažodžiais, grasinimais, čiupo už plaukų, taip išraudama nemažą kuokštą, kita ranka sudavė kur papuolė – į nugarą, ranką, kur tiksliai sudavė nepamena. Analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir rašydama pareiškimą, kuriame, kaip ir posėdžio metu, nurodė, kad kaltinamoji ne tik pešė jai plaukus, tačiau ir daužė rankomis, kur papuola, stumdėsi, šaukdama, kad ją užmuš, vadindama necenzūriniais žodžiais. Iš esmės visą situaciją dėl D. S. elgesio analogiškai nukentėjusiajai parodė ir teisme apklaustos liudytojos D. A. ir J. K.. Liudytojos D. A. teigimu, D. S. buvo suirzusi, dar posėdžio pradžioje kilo konfliktas, kaltinamoji sureagavo neadekvačiai, pašokusi nuvertė kėdę, pribėgo prie nukentėjusiosios, šaukdama, kad užmuš ją, kad nori atimti vaiką. Liudytoja J. K. taip pat parodė, kad vykusio posėdžio metu D. S. supyko ir kilo konfliktas, ji puolė nukentėjusiąją, pradėjo grasinti, buvo daug keiksmažodžių. Tokie nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai paneigia kaltinamosios pateiktą versiją, kad ji iš esmės elgėsi ramiai, t. y. ramiai priėjusi prie nukentėjusiosios patempė plaukus, nevartodama necenzūrinių žodžių.

Kaip minėta, nukentėjusioji A. R. nuosekliai viso proceso metu, t. y. tiek teikdama pareiškimą, tiek apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisiamajame posėdyje, nurodė, kad be to, kad kaltinamojo pešė jos plaukus, kuokštą plaukų išpešdama, D. S. sudavė nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas. Nors nei viena iš posėdyje dalyvavusių liudytojų nematė, kad kaltinamoji smūgius būtų sudavusi, tačiau liudytoja D. A. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad D. S. pribėgusi prie nukentėjusiosios pradėjo ją stumdyti ir įsikibo į plaukus. Teisme liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad gali klysti dėl aplinkybių, ar buvo mušimas, trenkimas. Taigi tos aplinkybės, kad liudytojos nematė, kad buvo suduota nukentėjusiajai, šių kaltinimo aplinkybių nepaneigia, taip pat tokios aplinkybės nepaneigia ir tai, kad nukentėjusioji į gydymo įstaigą nesikreipė ir atitinkami sužalojimai ar kraujosruvos nebuvo fiksuoti. Matyti, kad dėl susidariusios situacijos, kaltinamosios veiksmų, buvo sutrikdytas darbas, buvo bandoma raminti kaltinamąją, valdyti situaciją, todėl liudytojos visų kaltinamosios atliktų veiksmų galėjo nematyti. Tuo tarpu, teismas nenustatė pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, kuriuos patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Kaip minėta, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal 284 straipsnį, turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas.

Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų, o taip pat ir pačios kaltinamosios parodymais, kaltinime nurodytu metu vyko šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis, kuris po kaltinamosios atliktų veiksmų nutrūko, matyti, kad ji pati, iškvietus policijos pareigūnus, iš įstaigos pasišalino. Be to, tokie veiksmai sukrėtė ir šokiravo nukentėjusiąją, tą dieną savo darbo tęsti jau nebegalėjo, liudytoja J. K. nurodė, kad kaltinamosios veiksmai šokiravo ir ją, toks elgesys buvo netikėtas. Kaip minėta, dėl tokių D. S. veiksmų buvo kviesti policijos pareigūnai. Taigi, tokiais veiksmais kaltinamoji demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tyčia. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Kaltinamosios elgesys, kuomet ji minimo posėdžio metu (duomenys neskelbtini), kas laikytina vieša vieta, susierzinusi dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių, vartodama necenzūrinius žodžius bei grasinimus, puolė nukentėjusiąją, pešdama jai plaukus ir suduodama smūgius, patvirtina, kad kaltinamoji, pasirinkdama tokį elgesio variantą, suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad kaltinamosios veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji neteista, administracine tvarka veikos padarymo metu buvo bausta (už važiavimą viešuoju transporto be galiojančio bilieto), kaltinamosios žodžiais, šiuo metu nedirbanti (1 t., b. l. 148, 150-165, 167-169). D. S. lankėsi VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, konsultuota Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale (1 t., b. l. 87, 91). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. lapkričio 25 d. – gruodžio 1 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad D. S. iki 2021 m. rugpjūčio 10 d. ir šiuo metu konstatuojamas psichikos sutrikimas (F70.1), nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jai netikslinga taikyti priverčiamąsias medicinos priemones (1 t., b. l. 116-119). Kilus abejonėms dėl kaltinamosios psichinės sveikatos bylos nagrinėjimo metu, buvo išreikalauti medicininiai dokumentai, pateikti teismo psichiatrui ekspertui S. S., kuris teisme paaiškino, kad nuo teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimo 2021 m. lapkričio 25 d. pagrindinė diagnozė nesikeitė, laikinų psichikos sutrikimų, diagnozių, dėl kurių kiltų klausimas dėl pakaltinamumo, nėra diagnozuojama, pakartotinai atlikti ekspertizę nėra pagrindo, pateikti duomenys išvados nekeičia.

Kaltinamosios D. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta paskyrus D. S. laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant artimą minimaliam, neskiriant intensyvios priežiūros, vietoje jos paskiriant įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 48 straipsnio 6 dalis).

V. Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo

BPK 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam <...> civilinį ieškinį.

A. R. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 500 Eur iš kaltinamosios neturtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodo, kad dėl jos atžvilgiu padarytos BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos patyrė neturtinę žalą. Ieškinyje cituojami Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo išaiškinimai, BPK nuostatos, susijusios su žalos atlyginimu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatos, nurodant, kad užpuolimo metu patyrė didelį stresą, emocinį šoką, dėl emocinės būklės negalėjo dirbti savo darbo. Iki šios dienos jaučiasi nesaugi, nesaugiai jaučiasi eidama į darbą, būdama darbe, nes nėra tikra, kad D. S. jos pakartotinai neužpuls. Smurtiniais veiksmais buvo sukeltas fizinis skausmas truko ne vieną dieną – skaudėjo galvos vietą, kur buvo išrauti plaukai, keletą dienų vartojo nuskausminamuosius vaistus, kuriuos įsigijo pati. Atsižvelgiant į patirtus dvasinius išgyvenimus, tyčinius kaltinamosios veiksmus, neturtinę žalą vertina 500 Eur (1 t., b. l. 29-31).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai padaryta dėl nusikaltimo. Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių. Teismui nekyla abejonių, kad dėl neteisėtų kaltinamosios D. S. veiksmų, kuomet ji nukentėjusiosios darbo metu, jai atliekant savo tiesiogines funkcijas, kaltinamoji išreiškė grasinimus ir vartojo necenzūrinius žodžius, be to, pešė nukentėjusiajai plaukus bei sudavė nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, sukėlė A. R. fizinį skausmą ir privertė nutraukti darbą (nukentėjusiosios paaiškinimais, dar pravedė du posėdžius, tačiau vėliau dėl emocinės būsenos buvo išleista namo). Matyti, kad nukentėjusioji stipriai išsigando, buvo šokiruota, sukrėsta, kurį laiką darbe jautėsi nesaugi, be to, kurį laiką jautė ir fizinį skausmą, jai buvo išpeštas plaukų kuokštas. Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į veikos pobūdį, aplinkybes, tai, kad neteisėti veiksmai, kaip matyti tiek iš kaltinamosios, nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymų, netruko ilgai, duomenų apie sunkias ar ilgalaikes pasekmes nukentėjusiosios psichinei ar fizinei sveikatai nėra. Taigi, atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kilusias pasekmes, kaltinamosios finansinę padėtį – šiuo metu nedirba, nurodė turinti įsiskolinimų, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, taip pat į teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiosios A. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai ir iš kaltinamosios priteistina 500 Eur suma nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 84-86), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Kauno apylinkės teisme gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad advokatės Angelės Fominienės paslaugos teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai A. R., sudaro 500,09 Eur.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

2021 m. rugsėjo 21 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu teikiama antrinė teisinė pagalba A. R., paskiriant advokatę Angelę Fominienę (1 t., b. l. 24-26). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant išlaidų, susidariusių dėl nukentėjusiosios atstovavimo priteisimo iš kaltinamosios klausimą, įvertintina tai, kad kaltinamoji šiuo metu nedirba, nurodė, kad turi įsiskolinimų, ją išlaiko buvęs sutuoktinis, kas rodo esant sunkią finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (500,09 Eur), susidariusios dėl nukentėjusiosios atstovavimo, iš kaltinamosios nepriteistinos.

Teisme taip pat gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus patikslinta pažyma dėl antrinės teisės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokatės V. N. teiktų paslaugų suma yra 268,33 Eur (2 t., b. l. 79-83).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, 2022 m. vasario 4 d. nutartimi konstatuota, kad gynėjas kaltinamajai yra būtinas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Atsižvelgiant į tai, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš kaltinamosios nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu, 115 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

D. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Nukentėjusiosios A. R. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jos naudai iš D. S. 500 (penkis šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš D. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 500,09 Eur išlaidų dėl nukentėjusiajai teiktos antrinės teisinės pagalbos.

Nepriteisti iš D. S. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 268,33 Eur išlaidų dėl kaltinamajai teiktos antrinės teisinės pagalbos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.