Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Kristinos Saidytės-Matijošienės pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. U., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn):

1) Italijos Respublikos Monokratinės sudėties Venecijos teismo 2008 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal CP 337 straipsnį (nusikaltimai valstybei, viešajai tvarkai, teisingumo vykdymui arba prieš valstybės pareigūnus) 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 400 Eur bauda;

2) Italijos Respublikos Monokratinės sudėties Triesto teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu pagal CP 624 straipsnį (dėl vagystės sunkinančiomis aplinkybėmis formos, nevartojant smurto, nepasinaudojant ginklais ir asmeniui negrasinant smurtu ar ginklais) 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 400 Eur bauda. Bausmę subendrinus su Italijos Respublikos Monokratinės sudėties Venecijos teismo 2008 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 1 metų 7 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmė ir 400 Eur bauda;

3) Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 4 dalį 2 metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 36 MGL (1 800 Eur) dydžio bauda;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį, 281¹ straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį 54 MGL (2 800 Eur) dydžio bauda;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 ir 5 dalis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams (teistumas neišnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. U. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, Δ9-tetrahidrokanabinolis – psichotropinė medžiaga.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. U. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo kaltinime nurodytu nedideliu psichotropinės medžiagos – Δ9-tetrahidrokanabinolio – kiekiu, neturėdamas tikslo ją parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamasis A. U., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto psichotropinės medžiagos laikymo faktą. Tai, kad A. U. laikė su savimi striukės kairės pusės vidinėje kišenėje psichotropinę medžiagą, patvirtina ne tik jo paties parodymai, bet ir liudytojo specialisto E. R. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti minėto liudytojo parodymais. Be to, tokias aplinkybes patvirtina jo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės. Minėtas aplinkybes taip pat įrodo ir kiti rašytiniai byloje esantys įrodymai: 2024 m. sausio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų, pateikimo protokole ir 2024 m. sausio 6 d. apžiūros protokole užfiksuotos aplinkybės. Tai, kad A. U. neteisėtai disponuojama medžiaga yra psichotropinė, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2024 m. sausio 22 d. specialisto išvada ir 2024 m. sausio 31 d. tarnybinis pranešimas dėl informacijos pateikimo. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. U. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamą medžiagą.

Byloje nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamas medžiagas. Tokia išvada būtų nepagrįsta įvertinus tai, kad jokių išankstinių operatyvinių duomenų apie tai, kad A. U. šias ar panašias medžiagas platino ar galėjo platinti byloje nėra. Pareigūnai minėtas medžiagas aptiko atsitiktinai, atliekant patruliavimą iš anksto nustatytu maršrutu, taip pat įvertinus paties kaltinamojo parodymus apie tai, kad draudžiamą medžiagą turėjo savo vartojimui. Be to, pagrindą taip manyti sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 65/2024(01), kurioje konstatuota, kad A. U. šlapime, paimtame 2024 m. sausio 6 d. 17.50 val., rasta tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties. Taigi iki nusikalstamos veikos padarymo jis buvo vartojęs tos pačios rūšies medžiagą, kuria disponavo, t. y. laikė su savimi.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, grynos psichotropinės medžiagos – Δ9-tetrahidrokanabinolio nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 0,5 g. Taigi šiuo atveju A. U. neteisėtai disponuotos grynos psichotropinės medžiagos – Δ9-tetrahidrokanabinolio kiekis – 0,036 g neviršijo nedidelio kiekio, be to, nenustatyta, kad kaltinamasis turėjo tikslą minėtą draudžiamą medžiagą parduoti ar kitaip platinti, todėl atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, dalyką.

Įvertinęs kaltinamojo nurodytas aplinkybes, psichotropinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamasis suprato, jog neteisėtai disponuoja draudžiamomis medžiagomis, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Kartu pažymėtina, kad valstybės kaltintojos suformuluotame kaltinime A. U. inkriminuoti BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai – įgijimas ir gabenimas. Pagal teismų praktiką, inkriminuojant kaltininkui narkotinės ar psichotropinės medžiagos įgijimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo aplinkybes, t. y. kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-488/2009, 2K-15/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nėra gauta patikimų duomenų apie tai, kada konkrečiai, kokiomis aplinkybėmis ir iš kokio asmens A. U. įgijo draudžiamą medžiagą. Tokios aplinkybės taip pat nenurodytos jam pareikštame kaltinime. Pats kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu tik abstrakčiai parodė tam tikras galimo neteisėto draudžiamos medžiagos įgijimo aplinkybes, nurodydamas, kad draudžiamą medžiagą įgijo iš nepažįstamo asmens gatvėje, tačiau šiuo atveju nepakanka pripažinti, kad įrodyta minėta alternatyvi veika. Kitų įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslias tokias aplinkybes, byloje nesurinkta. Gabenimas teismų praktikoje suprantamas kaip narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą miestą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-624/2006, 2K-494/2012). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta tik tai, kad A. U. draudžiamą medžiagą turėjo su savimi striukės vidinėje kairės pusės kišenėje, jis buvo sulaikytas išeinantis iš namo laiptinės. Byloje nėra nustatyta kokį atstumą kaltinamasis nukeliavo laikydamas su savimi draudžiamą medžiagą, šios aplinkybės taip pat nenurodytos ir jam pareikštame kaltinime. Draudžiamos medžiagos išnešimas iš namo laiptinės į lauką nėra toks atstumas, dėl kurio inkriminuojamas minėtas požymis. Nors A. U. nurodė, kad draudžiamą medžiagą įsigijo gatvėje, kuri yra netoli prekybos centro „Europa“, o jis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), tačiau vien kaltinamojo parodymų nepakanka gabenimo požymiui nustatyti. Kitų duomenų, kuriais būtų galima įrodyti tokias aplinkybes, byloje taip pat nesurinkta.

Dėl šių priežasčių psichotropinės medžiagos įgijimo ir gabenimo požymius teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, šalina iš A. U. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia A. U. kaltės padarius BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – psichotropinės medžiagos laikymą, neturint tikslo ją platinti, o to visiškai pakanka pripažinti A. U. kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad A. U. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,036 g psichotropinės medžiagos – Δ9-tetrahidrokanabinolio – striukės kairės pusės vidinėje kišenėje iki tol, kol 2024 m. sausio 6 d. apie 13.15 val. (duomenys neskelbtini), ties pastato Nr. (duomenys neskelbtini) laiptine, dalinės asmens apžiūros metu lankstinuką su psichotropine medžiaga rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, A. U. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. U. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, prašė teismo jam skirtą baudą išdėstyti dalimis 24 mėnesių laikotarpiui (el. b. 1 t., b. l. 197–201).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. U. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamojo neteisėtai disponuojamos psichotropinės medžiagos – Δ9-tetrahidrokanabinolio – kiekis yra nedidelis.

A. U. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodyta A. U. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas pažymi, kad recidyvistas yra asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų (BK 27 straipsnio1 dalis). Nagrinėjamu atveju A. U. padarė baudžiamąjį nusižengimą, o ne nusikaltimą, todėl ši aplinkybė negali būti pripažinta kaltinamojo atsakomybę sunkinančia. Taigi A. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. U. praeityje teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymo nustatyta tvarka, jis nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (el. b. 1 t., b. l. 10–20), per paskutinius 5 metus baustas administracine tvarka, daugiausiai už įvairius KET pažeidimus, turi galiojančių administracinių nuobaudų, ne visos paskirtos baudos sumokėtos (el. b. 1 t., b. l. 160–170). Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ esančiais „Sodros“ duomenimis kaltinamasis dirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. U. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad bauda už baudžiamąjį nusižengimą gali būti nuo 15 iki 500 MGL dydžio. Teismo vertinimu prokurorės siūlomos 54 MGL (2 700 Eur) dydžio bauda A. U., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

A. U. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas įvertinęs A. U. asmenybę, jo prašymą leisti savanoriškai baudą sumokėti per ilgesnį terminą, paskirtos baudos dydį, daro išvadą, jog Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių, po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra per trumpas. Teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – 12 mėnesių. Teismo manymu, būtent toks baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra teisingas. Pažymėtina, kad paskirta bauda nėra išdėstoma dalimis, kaltinamajam nustatomas laikotarpis, per kurį jis privalo sumokėto paskirtą baudą tokiomis dalimis, kokiomis gali.

V. Kiti klausimai

A. U. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., b. l. 125–128). Ji paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

A. U. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. sausio 6 d. 13.15 val. iki 2024 m. sausio 7 d. 14.38 val. (dvi dienos) (el. b. l. 37–40, 132–134). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti po Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados tyrimo likusį žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinį (0,182 g), supakuotą į skaidrų plastikinį užspaudžiamą maišelį, ir kitus tyrimo objektus, kurie supakuoti į baltos spalvos voką su antspaudu „LIETUVOS POLICIJA * DOKUMENTAMS * KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS Nr. 3“ ir 2024 m. sausio 31 d. nutarimu patalpinti saugojimui perduotą į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7 (el. b. 1 t., b. l. 178–179).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 54 MGL (2 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. U. paskirti 36 MGL (1 800 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti A. U. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. sausio 6 d. 13.15 val. iki 2024 m. sausio 7 d. 14.38 val. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 34 MGL, t. y. 1 700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų), dydžio.

A. U. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti po Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvados tyrimo likusį žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinį (0,182 g), supakuotą į skaidrų plastikinį užspaudžiamą maišelį, ir kitus tyrimo objektus, kurie supakuoti į baltos spalvos voką su antspaudu „LIETUVOS POLICIJA * DOKUMENTAMS * KRIMINALISTINIŲ TYRIMŲ CENTRAS Nr. 3“ ir 2024 m. sausio 31 d. nutarimu patalpinti saugojimui perduotą į Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių, esantį Vilniuje, Liepyno g. 7.

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6–7 straipsniais, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas;

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį – e1-1127-1100/2024)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.