Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2024-12-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-1444-818/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-16
Bylos Nr.
II-1444-818/2024
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01714-2024-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pareiškėjas
P. L.
Pažeidėjas
P. L.
Advokatai
Marius Grucė
Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo bylojeNr. II-1444-818/2024(S)
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01714-2024-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 10.4.3; 10.19; 7.1; 21.10.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Saulei Gaidelytei,dalyvaujant pareiškėjui P. L., jo atstovui advokatui Mariui Grucė,institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovui Jonui Osteriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto P. L. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos vyresniosios patarėjos Dianos Šalomskienės 2024 m. spalio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-527-2024.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos vyresnioji patarėja Diana Šalomskienė 2024 m. spalio 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo P. L. paskirta galutinė nuobauda – 1 000 Eur – bauda už administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 162 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje (iki 2024-07-01), padarymą.

Žemesnės instancijos teismas

P. L. nubaustas už tai, kad 2024-05-19 20.55 val. operatyvaus patikrinimo metu UAB "(duomenys neskelbtini)" (kodas (duomenys neskelbtini), toliau - Bendrovė) priklausančiame bare „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), atlikti du kontroliniai gėrimų pirkimai. Gėrimus įpylė ir gautus grynuosius pinigus kasos aparatu apskaitė barmenė E. Š.. Nustatyta, kad Bendrovės direktorius P. L. susitarė su E. Š. dėl darbo Bendrovėje barmenės pareigose, darbo laiko (pagal patvirtintą grafiką), darbo užmokesčio (minimalaus valandinio bei premijų pagal darbo rezultatus). Nustatyta, kad E. Š. dirbo Bendrovės naudai barmenės pareigose, su ja 2024-05-17 buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau - VSDFV), t. y. E. Š. 2024-05-19 dirbo Bendrovėje nelegaliai. Tuo Bendrovės direktorius P. L., būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą bei darbuotojų priėmimą į darbą, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 str. 2 d., t. y. padarė administracinį nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau -ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovės bare per darbo dieną nebuvo laikomas ir patikrinimui nepateiktas veikloje naudojamo elektroninio kaso aparato Altera EJ2, korpuso Nr. (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalas. Tuo Bendrovės vadovas P. L., būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir Sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos (toliau - Taisyklės) 37 p. reikalavimus, t. y. P. L. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 162 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė pateiktose mokesčių administratoriui pridėtines vertės mokesčio (toliau-PVM) deklaracijose ir pateiktose duomenyse į I.SAF gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą nurodė neteisingus duomenis. Bendrovė 2023 m. 08-12 mėn. PVM deklaracijose nedeklaravo 32795 Eur PVM apmokestinamų sandorių ir 6819 Eur pardavimo PVM, 2024 m. 01-04 mėn. PVM deklaracijose nedeklaravo 36204 Eur PVM apmokestinamų sandorių ir 7600 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM. I.SAF išrašomų bei gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre už 2024 m. 02, 03, 04 mėn. neužregistruotos UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 1542,15 Eur ir 323,85 Eur PVM bei pirkimų PVM sąskaitos faktūros už 17300,34 Eur ir 3398,78 Eur PVM. Taip pat operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad pagal Didžiąją knygą atskaitingi asmenys 2022-12-31 duomenimis Bendrovei skolingi 50888,14 Eur. Tačiau Bendrovė duomenų apie atskaitingo fizinio asmens - direktoriaus P. L. įsiskolinimus Bendrovei, kai tokių įsiskolinimų suma kalendorinių metų gruodžio 31 dieną yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų, nepateikė ir neužpildė FR0711 formos “Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas” už 2022 m. Tuo Bedrovės vadovas P. L., būdamas atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą, pažeidė 2004-04-13 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau - MAĮ) 40 str. 4 p., 5 p. ir 73 str. 1 d., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 28, 46 p., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2003-04-21 įsakymu Nr.VA-55 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrų duomenų tvarkymo ir pateikimo taisyklių (toliau - Taisyklės Nr. 1) 9 p., 19 p. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-10-29 įsakymu Nr. VA-172 patvirtintų Juridinių asmenų duomenų apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus, susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas FR0711 formos ir jos priedų FR0711A, FR0711B, FR0711C, FR0711D, FR0711E, FR0711F užpildymo ir teikimo mokesčių administratoriui taisyklių 4 p., 5.5 p. p. (toliau - Taisyklės Nr. 2) reikalavimus, t. y. P. L. padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

Nesutikdamas su minėtu nutarimu, P. L. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti nutarimą ir skirti švelnesnę nuobaudą. Pareiškėjas nori atkreipti dėmesį į tokius esminius žemiau nurodomus aspektus.

Pirma. ANK 95 str. 1 d. pažeidimas įvyko ne dėl Pareiškėjo tyčios, o dėl neatsargumo ir susiklosčiusių aplinkybių: Bendrovei labai reikėjo Darbuotojos, todėl Darbo sutartis buvo sudaryta 2024-05-17, o Darbuotoja pradėjo dirbti Bendrovėje jau nuo sekančios dienos (2024-05-18). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Darbo sutartis buvo sudaryta penktadienį, Darbuotoja pradėjo dirbti šeštadienį, Operatyvus patikrinimas įvyko sekmadienį, o VSDFV buvo pranešta apie Darbuotojos įdarbinimą pirmadienį. Sudarius Darbo sutartį (penktadienį vakare), Bendrovės buhalterė nebespėjo pateikti VSDFV pranešimo apie Darbuotojos įdarbinimą, pažadėjusi tą padaryti artimiausią darbo diena, t.y. pirmadienį. Nors ši aplinkybė ir nešalina Pareiškėjo atsakomybės, tačiau parodo tyčios Pareiškėjo veiksmuose nebuvimą (tyčia yra švelnesnė / mažiau pavojinga kaltės forma nei neatsargumas) bei mažesnį paties pažeidimo pobūdžio pavojingumą.

Motyvuojamoji dalis

Antra. Mažesnį padaryto pažeidimo pobūdžio pavojingumą patvirtina ir kitos su nustatytu nelegaliu darbu susijusios aplinkybės, o būtent:

(a) pažeidimas truko labai trumpą laiką. Bendrovė turėjo informuoti VSDFV apie Darbuotojos įdarbinimą 2024-05-17, o tas buvo padaryta artimiausią darbo dieną, t.y. 2024-05-20;

(b) pažeidimas atitinka Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau - UĮ) 56 str. 1 d. 1 p. numatytą požymį, kai yra nepranešama „<...> Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą <...>“. Šiuo konkrečiu atveju Bendrovė, vadovaujama Pareiškėjo, sudariusi rašytinę Darbo sutartį, neturėjo tyčios neinformuoti VSDFV apie Darbuotojos priėmimą į darbą. Pareiškėjo padarytas pažeidimas pasireiškė ne darbo sutarties nesudarymu (UĮ 56 str. 1 d. 1 p.), kas paprastai reiškia darbdavio siekį apskritai nuslėpti darbo teisinių santykių buvimą ir/ar mokėti neoficialų darbo užmokestį, ar trečiosios šalies piliečio, neturinčio teisės būti ir/ar gyventi ir/ar dirbti Lietuvos Respublikoje ir/ar neturinčio suformuoto galiojančio skaidriai dirbančio asmens identifikavimo kodo (kode užšifruojamus duomenis pagrindžiančių dokumentų), darbu, kas reiškia imperatyvių migracijos teisės normų pažeidimą, o daugiau formaliu i procedūriniu nelegalaus darbo aspektu, pasireiškiančiu pranešimo VSDFV nepateikimu. Pareiškėjo manymu, egzistuojant keliems skirtingiems nelegalaus darbo apibrėžimams / požymiams, įvertinus šią situaciją individualiai, Pareiškėjo padarytas pažeidimas rodo akivaizdžiai mažesnį pažeidimo pobūdžio pavojingumą.

Trečia. Pažymėtina ir tai, jog nei Pareiškėjas, nei Bendrovė, nei kitos bendrovės, kurioms vadovavo / vadovauja Pareiškėjas, niekada anksčiau nėra bausti už nelegalų darbą

Pareiškėjo manymu, šiuo konkrečiu atveju susiklostė ANK 34 str. 6 d. prasme išimtinė situacija, kai Pareiškėjo padarytas pažeidimas laikytinas akivaizdžiai mažiau pavojingu. Įvertinus ANK 34 str. 6 d. numatytus kriterijus, o būtent - padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (jo pavojingumą), Pareiškėjo kaltės formą ir rūšį (tyčios nebuvimą), atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažinimą, nuoširdų gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti pažeidimą, bendradarbiavimą su VMI), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra visos sąlygos ANK 34 str. 6 d. įtvirtinto teisės instituto taikymui, skiriant Pareiškėjui mažesnę baudą nei ANK 95 str. 1 d. numatyta minimali bauda. Pareiškėjas prašo teismo taikyti ANK 34 str. 6 d. ir už ANK 95 str. 1 d. pažeidimą Pareiškėjo atžvilgiu skirta minimalia 1 000 EUR bauda sumažinti iki 300 EUR.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepimu į skundą nurodė, kad Pareiškėjo kaltė dėl ANK 95 str. 1 d., 162 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. numatytų administracinių nusižengimų padarymo įrodyta 2024-05-19 Faktų fiksavimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2024-08-27 Operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), E. Š. paaiškinimu, VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma ir 2024-05-17 darbo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

2024-05-19 Faktų fiksavimo pažymoje Nr. FR1050-442 ir 2024-08-27 Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad 2024-05-19 20.55 val. operatyvaus patikrinimo metu Bendrovei priklausančiame bare „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), kontrolinio gėrimų pirkimo metu gėrimus įpylė ir gautus grynuosius pinigus kasos aparatu apskaitė barmenė E. Š., apie kurios įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV.

ANK 38 str. (Administracinių nuobaudų ir administracinių poveikio priemonių skyrimas už padarytus kelis administracinius nusižengimus) 1 d. nustatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai. ANK 38 str. 2 d. nustatyta, kad kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų.

Inspekcija, nagrinėdama Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą, pilnai išsiaiškino visas bylos aplinkybes, tinkamai kvalifikavo Pareiškėjo padarytus nusižengimus, tinkamai įvertino surinktus įrodymus, teisingai taikė teisės aktų nuostatas ir, atsižvelgusi į pažeidimų padarymo aplinkybes bei nustačiusi Pareiškėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (Pareiškėjas gailisi padaręs administracinius nusižengimus), ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pagrįstai priėmė Nutarimą Pareiškėjui už padarytus ANK 95 str. 1 d., 162 str. 1 d. ir 187 str. 2 d. numatytus nusižengimus skirti sankcijose numatytas minimalias atitinkamai 1000 Eur, 200 Eur ir 90 Eur baudas, o subendrinus paskirti 95 str. 1 d. sankcijoje numatytą 1000 Eur minimalią baudą.

Dėl Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 str. 6 d. nuostatos taikymo, Institucija prašo spręsti Teismo nuožiūra.

Teismo posėdžio metu P. L. palaikė skundą ir nurodė, kad dėl padarytų administracinių nusižengimų savo kaltę pripažįsta pilnai. Nurodė, kad protokole nurodytomis aplinkybėmis jo vadovaujamame bare „(duomenys neskelbtini)“ E. Š. buvo įdarbintą 2024-05-18, su kurią darbo sutartis buvo sudaryta 2024-05-17, t. y. tačiau VSDFV buvo pranešta 2024 m. gegužės 20 d. Tuo metu bare buvo susiklosčiusi sudėtingą situacija, trūko darbuotojų, todėl jis įdarbindamas E. Š. nesilaikė galiojančių norminių aktų reikalavimų. Pažymi, kad darbuotoja E. Š. buvo įdarbinta 2024-05-17 darbo dienos pabaigoje, pranešimas Sodrai buvo pateiktas pavėluotai. Tyčios pažeisti įstatymus jis neturėjo. Taip pat, pilnai pripažįsta, kad jo vadovaujamoje bendrovėje nebuvo laikomasi VMI veiklos atskaitomybės duomenų pateikimo reikalavimų. Prašo taikyti ANK 34 straipsnį, nes bendrovė dirba nelabai pelningai.

Teismo posėdyje dalyvavęs pareiškėjo atstovas advokatas M.Grucė palaikė P. L. išsakytus teiginius pažymėdamas, jog remiantis teismo praktika kalbančia apie proporcingumo principą, tikrai yra klausimas spręsti mažesnės negu minimali bauda klausimą. Juolab dažniau užfiksuojami pažeidimai, kai tikrai dirba nelegalus darbuotojas tikrąja, klasikine žodžio prasme. Šiuo atveju nelegalus darbas pasižymi tuo aspektu, kad nebuvo laiku pranešta „SoDra“, kad tai, taip pat yra nelegalus darbas, bet mūsų manymu įvertinus kitas aplinkybes, tai daro pažeidimą mažareikšmiu. Pareiškėjas nurodė, dėl savo finansinės situacijos, buvome pateikią teismui per EPP sistemą 5 sutartis: 4 paskolų sutartis ir vieną nuomos sutartį. Jos patvirtina, kad asmuo turi įsipareigojimų, turi (duomenys neskelbtini) amžiaus motiną, kurią prižiūri. Prašome atsižvelgti į visas šitas aplinkybes, matome, kad asmens veiksmuose tyčios nebuvo.

Teismo posėdžio metu institucijos, surašiusios skundžiamą nutarimą, atstovas palaikė atsiliepime įvardintus teiginius bei palieka teismui spręsti dėl ANK 34 str. 6 d. taikymo pagrįstumo.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal ANK 567 straipsnio 2 dalies nuostatas, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviui – fiziniam asmeniui nuo dviejų tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų ir darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.

DK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu ir (arba) nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

ANK 96 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2024 m. lapkričio 1 d.) nurodyta, kad darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimas užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų šimtų keturiasdešimt iki aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų.

DK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu.

P. L. nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio baro „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nesudarė rašytinės darbo sutarties su E. Š., apie jos įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešė VSDFV teritoriniam skyriui ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, nelegaliai įdarbino ir leido E. Š. atlikti pagalbinės darbuotojos darbus ir dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame bare „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2024 m. gegužės 19 d. Taip pat P. L. nubaustas už tai, kad Bendrovės bare per darbo dieną nebuvo laikomas ir patikrinimui nepateiktas veikloje naudojamo elektroninio kaso aparato (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini) kasos operacijų žurnalas. Taip pat, P. L. yra nubaustas už tai, kad Bendrovė pateiktose mokesčių administratoriui pridėtines vertės mokesčio (toliau-PVM) deklaracijose ir pateiktose duomenyse į I.SAF gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrą nurodė neteisingus duomenis. Bendrovė 2023 m. 08-12 mėn. PVM deklaracijose nedeklaravo 32795 Eur PVM apmokestinamų sandorių ir 6819 Eur pardavimo PVM, 2024 m. 01-04 mėn. PVM deklaracijose nedeklaravo 36204 Eur PVM apmokestinamų sandorių ir 7600 Eur standartinio tarifo pardavimo PVM. I.SAF išrašomų bei gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registre už 2024 m. 02, 03, 04 mėn. neužregistruotos UAB "(duomenys neskelbtini)" ir UAB "(duomenys neskelbtini)" išrašytos PVM sąskaitos faktūros už 1542,15 Eur ir 323,85 Eur PVM bei pirkimų PVM sąskaitos faktūros už 17300,34 Eur ir 3398,78 Eur PVM. Taip pat operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad pagal Didžiąją knygą atskaitingi asmenys 2022-12-31 duomenimis Bendrovei skolingi 50888,14 Eur. Tačiau Bendrovė duomenų apie atskaitingo fizinio asmens - direktoriaus P. L. įsiskolinimus Bendrovei, kai tokių įsiskolinimų suma kalendorinių metų gruodžio 31 dieną yra lygi arba didesnė kaip 15 000 eurų, nepateikė ir neužpildė FR0711 formos “Juridinių asmenų duomenys apie fiziniams asmenims suteiktas, iš jų gautas ir grąžintas paskolas, įsiskolinimus susijusius su atskaitingais fiziniais asmenimis, gautas dalyvių įmokas ir apie išmokas užsienio juridiniams asmenims už suteiktas paslaugas” už 2022 m.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo ne dėl nusižengimų padarymo fakto ar jų teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtos nuobaudos. P. L. prašo skirti švelnesnę nuobaudą, taigi jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Vadovaujantis ANK 32 straipsnio 2 dalies nuostatomis, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 2 nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 34 straipsnio 6 dalis numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti, t. y. įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad ANK 34 straipsnio 6 dalis gali būti taikoma tik ypatingais, išimtiniais atvejais, t. y. aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-381-1121/2020, Nr. AN2-68-468/2021).

Nagrinėjamu atveju P. L. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 162 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, 95 straipsnio 1 dalyje (iki 2024-07-01), padarymą paskirta galutinė 1 000 Eur bauda.

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pabrėžtina, jog veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. gali būti pagrindu skirti švelnesnę negu įstatymo sankcijoje numatyta nuobaudą. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ši išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, Nr. 2AT-41-2014). Skiriant administracinio poveikio priemonę, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus, gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, jo įvykdymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LAT nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-2-693/2018, Nr. 2AT-12-719/2018).

Visų pirma, atsižvelgus į faktines byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad nusižengimas, numatytas ANK 95 str. 1 d., padarytas dėl neatsargumo, nesant tyčios pareiškėjo veiksmuose. VSDFV Vilniaus skyriaus pažymoje nurodyta, kad apie E. Š. įdarbinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pranešta 2024-05-20 15:56 val. 2024-05-17 darbo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. Š. pradeda dirbti Bendrovėje barmenės pareigose 2024-05-18. P. L. padarytas pažeidimas truko labai trumpą laiką, todėl, įvertinus trumpą nuo VSDFV gavimo praėjusi laiką, jis buvo davęs nurodymą Bendrovės buhalterei pateikti pranešimą apie E. Š. įdarbinimą, kas parodo tyčios jo veiksmuose nebuvimo.

Teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą, administracinio nusižengimo byloje nustatytas faktines aplinkybes bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skunde nurodytus argumentus, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas P. L. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad P. L. nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusižengimų, suvokia ir visiškai prisiima atsakomybę už galiojančių norminių aktų nesilaikymą, kas rodo, jog pareiškėjas atsakingai žiūri į savo prievoles valstybei. Tai laikytina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Nagrinėjamas pažeidimas (ANK 95 str. 1 d.), už kurį paskirta administracinio poveikio priemonė, padarytas dėl neatsargumo, o ne dėl piktybiško nusiteikimo ignoruoti visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Jokių pasekmių nekilo, šiuo metu pažeidimas ištaisytas. Pažymėtina, kad atsiliepime Institucijos atstovas neprieštaravo dėl P. L. ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymo.

Teismas, remdamasis anksčiau nurodytais motyvais, atsižvelgdamas į P. L. padarytų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę (vidutinio amžiaus, dirbantis, administracine tvarka nebaustas už analogiškų administracinių nusižengimų padarymą ir kt.), taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas P. L. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis mažesnis, nei ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytas minimalus. ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai ir paskirtis bus pasiekti P. L. už ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus administracinę nuobaudą – 400 Eur dydžio baudą. Pareiškėjas nors ir pavėlavęs, bet pateikė VSDFV pranešimą apie asmens įdarbinimą, kas mažina padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą. Taip pat neatmestina tai, kad P. L. dėl savo paties nerūpestingumo, o ne tyčia, padarė minėtą administracinį nusižengimą. Todėl būtent minėto dydžio administracinė nuobauda, t. y. 400 Eur dydžio bauda, atitiks administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę ir bus proporcinga padaryto administracinio nusižengimo, numatytos ANK 95 str. 1 d., pavojingumo laipsniui. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, skundžiamas Institucijos 2024 m. spalio 3 d. nutarimas atitinkamai keičiamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

P. L. skundą dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos vyresniosios patarėjos Dianos Šalomskienės 2024 m. spalio 3 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-ANR_N-527-2024 tenkinti iš dalies:

pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos vyresniosios patarėjos Dianos Šalomskienės 2024 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. VMI-ANR_N-527-2024 dalį, kuria P. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur dydžio bauda, ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti P. L. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR ANK 38 straipsniu skirti P. L. galutinę 400 (keturių šimtų) eurų baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius