Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo dalyje dėl A. J. paskirtos baudos, suinteresuoti asmenys – antstolė Nemira Šiugždaitė, L. J., uždaroji akcinė bendrovė „Dizaino meistrai“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Ekspolina“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos CPK 370 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nenustačius aplinkybių, dėl kurių prašymas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, teismas prašymą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje (www.teismai.lt) (Lietuvos Respublikos CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujintas, jei naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis – ištaisyti teisines arba faktines klaidas, jei jų pasitaikytų anksčiau teismų priimtuose procesiniuose dokumentuose. Taigi, pareiškėjo nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai vertintini šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jo įvardijami duomenys leidžia pagrįstai abejoti byloje priimto teismo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu. Be to, proceso atnaujinimo institutas visais atvejais turi būti taikomas atsižvelgiant į kitus proceso teisės principus: ekonomiškumą, koncentruotumą, protingumą, kt. Asmenys, prašantys atnaujinti procesą, privalo elgtis sąžiningai ir šiuo institutu nepiktnaudžiauti: proceso atnaujinimo institutas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-21 nutartis c. b. 3K-7-57/2008). Pažymėtina, jog bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1213/2010).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigė, jog teismas paskyrė jam neproporcingo dydžio baudą, kas paaiškėjo tik po 2017-01-03 nutarties priėmimo. Su šiuo argumentu nesutiktina, kadangi negalima daryti išvados, jog nurodyta aplinkybė (kad pareiškėjui buvo skirta neproporcingai didelė bauda) egzistavo 2015‑03-02 nutarties priėmimo dieną, pareiškėjui nebuvo žinoma ir galėjo turėti įtakos 2017-01-03 nutarties priėmimui. Vien pastebėjus, kad per visą antstolio reikalavimų nevykdymo laikotarpį susidarė didelė bauda, nėra pagrindo teigti, jog tai yra naujai paaiškėjusi aplinkybė, galėjusi turėti įtakos nutarties teisėtumui. Tokios pozicijos laikėsi ir Vilniaus apygardos teismas priimdamas 2018‑01-23 nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-586-794/2018. Pažymėtina, kad nesutikdamas su baudos dydžiu pareiškėjas turėjo teisę pateikti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties ar pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo (Lietuvos Respublikos CPK 107 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teismas sprendžia, jog priimant 2015‑03-02 nutartį teisės taikymo klaida nebuvo padaryta, o pareiškėjas nenurodė jokių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos jam bylos nagrinėjimo metu, todėl pareiškėjo argumentai atmestini (Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pareiškėjo argumentas, kad 2016-01-07 UAB „Ekspolina“ buvo iškelta bankroto byla, todėl bauda A. J. nuo šios datos negali būti skaičiuojama, taip pat atmestinas, kadangi nurodyta aplinkybė įvyko vėliau nei buvo priimta 2015‑03-02 nutartis skirti A. J. baudą, taigi, nutarties priėmimo dieną ši aplinkybė ne nebuvo žinoma, o tiesiog objektyviai dar neegzistavo. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas nurodė, kad teismas, priimdamas 2015‑03‑02 nutartį, negalėjo numatyti aplinkybės, kad atstovavimo santykiai tarp A. J. ir UAB „Ekspolina“ nutrūko. Taigi, teismas daro išvadą, jog bankroto byla UAB „Ekspolina“ buvo iškelta tik 2016-01‑07, t. y. gerokai vėliau po 2015‑03-02 nutarties priėmimo, todėl bylos nagrinėjimo metu ši aplinkybė negalėjo ir neturėjo būti vertinama.

Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinis (ekstraordinarinis) būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-02-22 Teismų praktikos taikant įstatymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose civilinėse bylose aktualūs klausimai Nr. 26). Nagrinėjamu atveju darytina išvada, jog pareiškėjas nenurodė pagrįstų argumentų, jog galėjo ir turėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas pakartojant visą teisminį procesą, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog egzistuoja protingų ir pagrįstų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Pažymėtina, kad remiantis aplinkybių visuma ir teismo pagal vidinį įsitikinimą nustatytas atsakingam asmeniui baudos dydis negali būti laikomas teisės taikymo klaida. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Pareiškėjas taip pat nurodė, jog teismas neteisingai paskyrė baudą nuo 2014-01-14, kadangi bauda buvo skirta už 2015-01-12 patvarkymo nevykdymą. Įvertinus šį teiginį bei išnagrinėjus 2015‑03-02 nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytus argumentus pripažintina, kad baudos skaičiavimo pradžios data nurodyta neteisingai. Tačiau iš bylos aplinkybių aiškiai matyti, jog bauda pareiškėjui buvo skirta nuo 2015‑02-10, tai patvirtina ir aplinkybė, jog už to paties antstolio reikalavimo nevykdymą paskirta bauda L. J. skaičiuojama nuo 2015‑02-10. Be to, bauda, kuri skaičiuojama nuo 2014-10-14, A. J. buvo paskirta 2014-10-29 teismo nutartimi. Taigi, nagrinėjamu atveju iš teismo motyvuojamosios dalies bei kitų bylos aplinkybių matyti, jog buvo padaryta ne teisės taikymo klaida, o rašymo apsirikimas, kurio ištaisymas nepakeis teismo nutarties esmės. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 276 straipsnio 2 dalį, teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Ištaisymų klausimas išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka. Dėl nurodytų priežasčių teismo 2015‑03-02 nutartyje padarytas rašymo aprikimas taisytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjo A. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2‑12368‑728/2015, jos rezoliucinės dalies trečią pastraipą išdėstyti taip:

„Skirti UAB „Ekspolina“ (juridinio asmens kodas 302416712) vadovui A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini), 8 Eur baudą už kiekvieną – antstolės Nemiros Šiugždaitės patvarkymo dėl informacijos pateikimo vykdomojoje byloje Nr. 33-930/2011 nevykdymo dieną, skaičiuojant nuo 2015‑02-10.“

Ši nutartis yra neatskiriama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-02 nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑12368‑728/2015 dalis.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.