- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-07
- Bylos Nr.
- 2-1213/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Artūras Driukas, Alė Bukavinienė, Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- E. G.
- Kategorijos
- 124.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Gasiūnienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo E. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-791-125/2008 (bylos dėl proceso atnaujinimo Nr. A2-1633-370/2010).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Fotoakis“ ieškiniu prašė iš atsakovo E. G. priteisti 231 440,86 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas, dirbęs ieškovo įmonėje, prekėms pirkti ir atsiskaityti su tiekėjais yra gavęs 202 188,31 Lt ir su įmone neatsiskaitė. Be to, atsakovas iš įmonės salono inkasavo pinigus, į kasą negrąžino 29 252,55 Lt ir nepateikė ataskaitų bei išlaidas pateisinančių dokumentų. Atsakovas iš darbo yra atleistas, tačiau paragintas skolos nesugrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino ir iš atsakovo E. G. ieškovui UAB „Fotoakis“ priteisė 231 440,86 Lt, procesines palūkanas ir 7 629,21 Lt bylinėjimosi išlaidų (civilinė byla Nr. 2-791-125/2008). Dėl šio teismo sprendimo atsakovas E. G. padavė apeliacinį skundą. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovo apeliacinio skundo netenkino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą (civilinė byla Nr. 2A-304/2009).
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. G. 2010 m. kovo 18 d. Klaipėdos apygardos teisme padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo užbaigtoje byloje. Jis prašė atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu. Prašyme nurodė, kad Palangos miesto apylinkės prokurorė 2009 gruodžio 24 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00203-08 dėl pareiškėjui pareikštų įtarimų pagal BK 183 str. 2 dalį dėl UAB „Fotoakis“ didelės vertės turto pasisavinimo, t. y. dėl piniginių lėšų pagal 2007 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 07/07/31 (202 115,69 Lt) ir 2007 m. rugpjūčio 1 d. – 2008 m. sausio 31 d. kasos pajamų orderius (29 325,17 Lt) pasisavinimo. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nustatytos civilinei bylai Nr. 2-791-125/2008 reikšmingos aplinkybės: 1) Nepaisant to, kad E. G. buvo pasirašęs ant 2007 m. rugpjūčio 1 d. – 2008 m. sausio 31 d. kasos pajamų orderių 29 325,17 Lt sumai, tai nereiškia, kad jis pasisavino tokią pinigų sumą, kadangi liudytojai patvirtino, kad dalis pinigų buvo panaudoti darbuotojų atlyginimams ar kitoms ūkinėms reikmėms. Pagal 2009 m. sausio 30 d. specialisto išvadą E. G., kaip atskaitingo asmens, įsiskolinimas sudaro ne 231 440,86 Lt (ieškiniu priteista suma), o 196 612,28 Lt; 2) Nepaisant to, kad E. G. buvo pasirašęs ant 2007 liepos 31 d. kasos išlaidų orderio Nr. 07/07/31 (202 115,69 Lt), ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad jis buvo pasirašytas vėliau, pinigų gavimo fakto nepatvirtino buhalterė. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuojama, kad kelia abejonių V. R. parodymai, o V. R. yra vienintelis liudytojas, tvirtinantis, jog E. G. gavo pinigus pagal kasos išlaidų orderį. Nutarime taip pat konstatuota, kad kasos knygos 2007 m. liepos 1–31 d. kasos pajamų orderių suvestinėje įrašo apie 2007 m. liepos 9 d. kasos pajamų orderį Nr. FOT003200, kuriuo V. R. į bendrovės kasą įnešė 404 304 Lt, nėra. Šios aplinkybės patvirtina, kad kasoje nebuvo 202 115,69 Lt sumos, todėl ji negalėjo būti perduota E. G.
Ieškovas su atsakovo prašymu atnaujinti procesą nesutiko. Nurodė, kad 2009 gruodžio 24 d. priimtas prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą nepatvirtina naujų aplinkybių. Be to, prašyme išdėstytos aplinkybės atsakovui buvo žinomos anksčiau nei prieš tris mėnesius. Nutarime aptarti nusikalstamos veikos buvimo/nebuvimo klausimai ir klausimai dėl E. G. paimtų ir negrąžintų pinigų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Teismas nutartyje pažymėjo, jog pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, galinčiomis būti pagrindu atnaujinti procesą, laikytinos ne tik pačios naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios egzistavo bylos nagrinėjimo metu, bet nebuvo žinomos, tačiau ir šias aplinkybes patvirtinantys naujai atsiradę įrodymai. Tačiau tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir pačioms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, t .y. jie turi egzistuoti bylos nagrinėjimo metu ir nebūti žinomi teismui bei pareiškėjui, o tapti žinomi jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Be to, šie įrodymai turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą. Teismo nuomone, Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. gruodžio 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto prasme neatitinka nei naujai paaiškėjusiai reikšmingai aplinkybei, nei tokią aplinkybę patvirtinančiam naujai paaiškėjusiam įrodymui keliamų reikalavimų, kadangi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu neegzistavo. Nutartyje pažymima, kad dviejų instancijų teismai jau atliko įrodymų tyrimą ir įvertinimą, konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (CPK 183, 185 str., 263 str. 2 d., 265 str. 1 d.). Joks vėlesnis bet kurių asmenų ar institucijų tapačių įrodymų tyrimas ir įvertinimas neturi retrospektyvios galios ir negali būti pagrindu atnaujinti procesą kitais nei CPK 366 str. 1 d. 1, 3, 4, 5, 9 punktų pagrindais. Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą tik patvirtina nesant baudžiamajame įstatyme nustatytų pagrindų baudžiamajai atsakomybei kilti, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios kaip nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2-791-125/2008. Skundą grindžia šiais argumentais:
1) Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2009 gruodžio 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 30-2-00203-08 – tai ne naujai paaiškėjusi aplinkybė, o naujas įrodymas, kuriame esantys duomenys (liudytojų parodymai, specialisto išvada, buhalteriniai dokumentai, akistatų protokolo) sukelia abejonių teismo baigiamajame akte padarytų išvadų teisingumu. Antai, teismai ieškinį tenkino remdamiesi Klaipėdos apskrities VMI operatyvaus patikrinimo 2008 m. vasario 22 d. pažyma, kurioje nurodyta E. G. skola sudarė 231 440,86 Lt. Tuo tarpu remiantis ikiteisminio tyrimo metu pateiktais ieškovo buhalterinės finansinės apskaitos dokumentais, ši skola sudarė 196 612,28 Lt, nes E. G. negavo pinigų pagal 2007 m. liepos 1 d. ir 2008 m. sausio 31 d. kasos pajamų orderius. Kiti ikiteisminio tyrimo duomenys patvirtina, kad E. G. 2007 m. liepos 31 d. negalėjo pasirašyti kasos išlaidų orderio ir tą pačią dieną gauti pinigų. Be to, civilinę bylą iš esmės nagrinėjęs teismas netenkino E. G. prašymo dėl bylos sustabdymo iki ikiteisminio tyrimo, kurio metu nustatytais duomenimis dabar remiamasi, pabaigos.
2) Apie Palangos miesto apylinkės prokuratūros 2009 gruodžio 24 d. nutarimą pareiškėjas sužinojo tik jį priėmus. Ikiteisminio tyrimo duomenys nebuvo ir negalėjo būti žinomi pareiškėjui anksčiau, nes byloje nėra tokią išvadą paneigiančių duomenų.
3) Negalima tokia teisinė situacija, kai valstybės skirtingos institucijos – teismai ir prokuroras, atlikę tyrimus skirtinga procesine tvarka, padarė skirtingas išvadas dėl to paties dalyko. Tai sudaro pagrindą ištaisyti susidariusią situaciją.
4) Vien dėl to, kad prokuroras nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, o ne teismas nutraukė baudžiamąją bylą ir priėmė išteisinamąjį nuosprendį, pareiškėjui negali būti atimta teisė į proceso atnaujinimą.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Fotoakis“ atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių esminę reikšmę turinčių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą suabejoti teismo sprendimo teisingumu. Prokurorė ikiteisminį tyrimą E. G. atžvilgiu nutraukė, nes iškilo abejonių, ar šis asmuo padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pinigų paėmimo faktas įrodytas ne tik rašytiniu dokumentu, kurį pasirašė E. G., bet ir kitais byloje esančiais įrodymais. Civilinėje byloje priteistą pinigų sumą įrodo ne tik kasos pajamų orderiai, bet ir E. G. iš parduotuvės surinkti pinigai, kurių jis neįnešė į įmonės kasą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Konstitucinė teisė į teisminę gynybą garantuoja suinteresuotam asmeniui teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, reikalaujant apginti pažeistą teisę ar įstatymo saugomą interesą (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str. 1 d.). Ši teisė apima ne tik galimybę teikti teismui ieškinį (pareiškimą), apeliacinį (atskirąjį) ir kasacinį skundą, bet ir suinteresuoto asmens teisę prašyti teismo atnaujinti procesą byloje, kurioje sprendimas yra įsiteisėjęs (CPK XVIII skyrius).
Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisėje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti. Proceso atnaujinimo institutas leidžia užtikrinti, kad nebūtų palikti galioti galimai neteisingi ir nepagrįsti teismo sprendimai tais atvejais, kai teismo padarytų fakto ar teisės klaidų nepavyko ištaisyti apeliacine ar kasacine tvarka. Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, pažymėjo, kad teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje, turi būti aiškinama Konvencijos preambulės kontekste, kurioje teisės viršenybės principas įtvirtintas kaip bendro Konvenciją taikančių šalių paveldo dalis. Vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą gali būti peržiūrėti tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant ne formaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos nagrinėjimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu v. Rumunija (pareiškimo Nr. 28342/95); 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding v. Ukraina (pareiškimo Nr. 48553/99); 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko v. Rusija (pareiškimo Nr. 38368/04); 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov v. Rusija (pareiškimo Nr. 8564/02). Taigi, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, teismas neturi vadovautis vien formaliais argumentais, o privalo remtis teisės normose įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant išaiškinti, ar jis leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, o nagrinėjant prašymą dėl bylos proceso atnaujinimo esminė reikšmė teikiama ne formaliajam procesinio sprendimo, dėl kurio peržiūrėjimo siekiama atnaujinti bylos procesą, teisėtumui, bet galutiniam teisiniam rezultatui. Tai reiškia, kad nors proceso įstatymas tiesiogiai nenustato teismo pareigos šiame etape vertinti ir byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismo priimto baigiamojo akto teisėtumo bei pagrįstumo, tačiau pats proceso atnaujinimo pagrindas turi būti vertinamas atsižvelgiant į tai, ar jis sudaro pagrindą atsirasti protingų abejonių dėl bylos baigties teisingumo. Kitoks aiškinimas iškreiptų proceso atnaujinimo stadijos išimtinį pobūdį ir sukurtų situaciją, kai vien tik esant formaliam pagrindui būtų galima vėl iš naujo pakartotinai nagrinėti užbaigtą bylą. Tai pažeistų teismo baigiamojo akto pagrindu tarp šalių atsiradusį teisinį stabilumą bei teisinį tikrumą, jų teisėtus lūkesčius.
Pareiškėjas, siekdamas atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punkto pagrindu, turi įrodyti visas šioje normoje įtvirtintas sąlygas: 1) aplinkybių pobūdį (faktinį); 2) jų atsiradimo momentą (nagrinėjant bylą iš esmės); 3) paaiškėjimo momentą (po bylos išsprendimo); 4) tai, kad šias aplinkybes nustato ir teisiškai įvertina teismas; 5) aplinkybių lemiamą įtaką užbaigtos bylos baigčiai, t. y. dėl jų teismo baigiamasis aktas gali būti pakeistas ar panaikintas (sąsajumo ir esmingumo su byla sąlyga). Be kita ko, teismas turi įvertinti ir tai, ar pareiškėjas negalėjo šių aplinkybių nurodyti bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Naujai paaiškėjusių aplinkybių egzistavimo ir paaiškėjimo laike momentai turi nesutapti: aplinkybės turi egzistuoti nagrinėjant bylą iš esmės, o apie jas turi būti sužinoma išsprendus bylą. Jeigu pareiškėjas neįrodo bent vienos iš sąlygų, tai reiškia, jog šis proceso atnaujinimo pagrindas nenustatytas, todėl procesas negali būti atnaujintas. Nustačius, jog yra pagrindas atnaujinti procesą, taip pat turi būti nustatyta, ar prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino.
Tuo atveju, kai pareiškėjas atnaujinti procesą civilinėje byloje prašo dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, kurie galimai paneigia civilinėje byloje padarytas išvadas, būtina įvertinti šių duomenų paaiškėjimo momentą, jų sąsajumą su byla ir esmingumą, ar duomenys negalėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo metu. Jeigu naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės galėjo būti nurodytos ir (ar) jas pagrindžiantys įrodymai pateikti nagrinėjant bylą iš esmės, o pareiškėjas to nepadarė, šie duomenys negali būti vertinami kaip sudarantys proceso atnaujinimo pagrindą pagal CPK 366 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių prašo atnaujinti byloje, kurioje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė jam nepalankius procesinius sprendimus ir priteisė pinigų sumą kaip nuostolių atlyginimą, atsiradusį dėl pareiškėjo padaryto delikto – neteisėtai paimtų pinigų iš įmonės kasos. Civilinę bylą nagrinėję teismai nustatė, kad E. G. iš įmonės kasos pagal 2007 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį gavo 202 115,69 Lt, o laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. išrašytais kasos pajamų orderiais gavo 34 828,58 Lt (t. 1, b.l. 6-12). Įmonės žiniaraštyje nurodoma, kad pareiškėjo įsiskolinimas įmonei 2008 m. sausio 31 d. sudarė 231 440,86 (t. 1, b.l. 13). Klaipėdos apskrities VMI operatyvaus patikrinimo 2008 m. vasario 22 d. sudarytoje pažymoje taip pat nurodoma, kad pas E. G. patikrinimo dieną turėjo būti 231 440,86 Lt įmonės pinigų (t. 1, b.l. 21-23). Bylą nagrinėjant iš esmės pirmosios instancijos teisme, atsakovas nepateikė rašytinių įrodymų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes, nors teismas 2008 m. rugpjūčio 25 d. įvykusiame teismo posėdyje išaiškino šiam asmeniui jo teisę pateikti ieškovo teiginius paneigiančius įrodymus (t. 1, b.l. 38). Be to, teismai netenkino E. G. prašymo dėl bylos sustabdymo iki bus užbaigtas ikiteisminis tyrimas (baudžiamoji byla), pradėtas E. G. atžvilgiu dėl piniginių lėšų pasisavinimo iš įmonės. Apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo E. G. pripažino, kad sąmoningai neprašė skirti buhalterinės ekspertizės byloje, kadangi neturėjo lėšų sumokėti už jos atlikimą, taip pat dėl to, jog tokia ekspertizė atliekama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 57). Byloje esantys duomenys įrodo, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, E. G. buvo pateikęs teismui ikiteisminio tyrimo pareigūno 2009 m. sausio 30 d. atliktą specialisto išvadą. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. balandžio 19 d. nutartimi palikdamas nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą, nurodė, kad šioje išvadoje nėra konstatuota, kad E. G. negavo 231 440,86 Lt pagal jo pasirašytus ieškovo kasos išlaidų orderius. Atvirkščiai, įmonės buhalterė paliudijo, jog ši pinigų suma buvo perduota E. G.
Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia minėta 2009 m. sausio 30 d. specialisto išvada, taip pat ikiteisminio tyrimo metu gautais liudytojų parodymais, apklausos protokolais. Kaip minėta, vienas iš pagrindinių rašytinių įrodymų - 2009 m. sausio 30 d. specialisto išvada jau buvo ištirtas ir įvertintas nagrinėjant bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme metu, t. y. nėra vieno iš kriterijų (paaiškėjimo laike), kad įrodymas būtų laikomas naujai paaiškėjusia aplinkybe. Pareiškėjas neįrodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu neturėjo galimybės prašyti teismo kviesti į posėdį liudytojus, kurie neva davė pareiškėjui palankius parodymus ikiteisminio tyrimo metu (CPK 12, 190 str.). Jis taip pat nepateikė duomenų, paneigiančių rašytinius įrodymus, kuriais remdamasis teismas pripažino pareiškėjo padarytą deliktą (sąsajumo ir esmingumo kriterijus). Vien ta aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas pareiškėjo atžvilgiu dėl lėšų iš ieškovo pasisavinimo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių pareiškėjo kaltę, nesudaro pagrindo paneigti civilinės atsakomybės atskiras sąlygas, kuriomis remiantis teismai tenkino ieškovo ieškinį dėl nuostolių atlyginimo priteisimo iš E. G.
Tuo pačiu teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta apelianto argumentą, kad negalima situacija, kai skirtingos institucijos dėl to paties dalyko padaro skirtingas išvadas. Kaip minėta, baudžiamojo proceso tvarka buvo sprendžiama, ar E. G. veiksmuose yra nusikaltimo požymių (esant abejonėms, nutarta, jog šio asmens kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nėra), o civilinio proceso tvarka – ar E. G. padarė civilinį deliktą. Baudžiamosios atsakomybės netaikymas nėra pagrindas netaikyti asmeniui švelnesnės teisinės atsakomybės – civilinės, kuri nustatoma pagal kitokias taisykles. Be to, Palangos miesto apylinkės prokurorės 2009 gruodžio 24 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo atžvilgiu buvo apskųstas įstatymų nustatyta tvarka.
Kiti atskirajame skunde bei atsiliepime į jį išdėstyti argumentai nėra reikšmingi teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti procesą užbaigtoje byloje ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį (CPK 337 str. 1p. ) Keisti ar naikinti šią nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.