Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-06-19 · Civilinė byla Nr. 2A-304/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-19
Bylos Nr.
2A-304/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Audronė Jarackaitė, Marytė Mitkuvienė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
F. G., E. G.
Ieškovas
UAB „Fotoakis“
Advokatai
Pranas Makauskas, Laurynas Biekša
Kategorijos
  • 21.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-304/2009 SProcesinio sprendimo kategorija 21.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. birželio 19 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio,

sekretoriaujant Vaidai Stepanavičiūtei,dalyvaujant ieškovo direktoriui V. R. , advokatui Pranui Makauskui,atsakovui F. G. , advokatui Laurynui Biekšai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-791-125/2008 pagal ieškovo UAB „Fotoakis“ ieškinį atsakovui F. G. dėl 231440,86 Lt priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovo E. G. priteisti 231440,86 Lt, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodė, kad atsakovas, dirbęs ieškovo įmonėje, prekėms pirkti ir atsiskaityti su tiekėjais yra gavęs 202188,31 Lt ir su įmone neatsiskaitė. Be to, atsakovas iš įmonės salono inkasavo pinigus, į kasą negrąžino 29252,55 Lt ir nepateikė ataskaitų bei išlaidas pateisinančių dokumentų. Atsakovas iš darbo yra atleistas, tačiau paragintas skolos negrąžina.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad iš Skuode esančio salono gautus pinigus atidavė direktoriui V. R. . Nebuvo nustatyta tvarka, kaip pinigai turėjo būti perduodami į buhalteriją ar vadovui pasirašytinai. Todėl V. R. piktnaudžiaudamas padėtimi antrą kartą reikalauja tų pačių sumų. Be to, Skuodo salone jis visų dokumente nurodytų sumų negaudavo, nes dalis pinigų buvo paliekama kaip atlyginimas darbuotojams. Patikrinus bendrovės buhalterinius dokumentus būtų nustatyta, kad per paskutinius 2–3 metus jis surinktų pinigų neįnešinėjo į bendrovės kasą pagal kasos pajamų orderius. Tokių dokumentų neformino ir įmonės vadovas V. R. . Jis nevykdė kasininko pareigų, o V. R. , kaip vadovas, negalėjo būti kasininku. Tai gali nustatyti pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį pradėtas ikiteisminis tyrimas. V. R. už bendrovės parduotą turtą gautas lėšas išimdavo iš sąskaitos ir neva įnešdavo į kasą, nors pinigai į kasą nepatekdavo. Būdavo išrašomi fiktyvūs kasos išlaidų orderiai ir jis pasirašė, kad gavo 202115,69 Lt, o V. R. – 202118,31 Lt, nors visus pinigus pasiėmė V. R. , kuriuo jis pasitikėjo. Įmonė neturėjo galimybių kasoje laikyti tokių sumų, nes patalpos buvo nesaugios, buvo įvykdyta vagystė, V. R. buvo pametęs patalpų raktus, patalpose buvo daugiau bendraturčių. Įmonė neturėjo grynųjų pinigų, nes nebuvo suformuotas būtinas kapitalo rezervas, neaišku, kur yra 205000 Lt bendrovės įstatinis kapitalas. V. R. , kaip vadovo, kadencija yra pasibaigusi, jis nešaukia akcininkų susirinkimo, į teismą kreipėsi tik todėl, kad jis pradėjo reikšti pretenzijas dėl nenaudingo įmonei sandorio bei pasisavintų pinigų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. spalio 31 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas ieškovo įmonėje dirbo direktoriaus pavaduotoju. Atsakovas 2007 m. liepos 31 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. 07/07/31 iš įmonės kasos atsiskaitytinai gavo 202115,69 Lt, o laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. iki 2008 m. sausio 31 d. pagal kasos pajamų orderius iš Skuode esančios parduotuvės gavo 34828,58 Lt. Šios sumos atsispindi atsakovo, kaip asmens, kuris turi atsiskaityti, žiniaraščiuose, sąskaitoje 48411. Žiniaraštyje 2008 m. balandžio 10 d. dienai atsakovo skola – 231440,86 Lt. Klaipėdos apskrities VMI 2008 m. vasario 22 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. K 1-87 nurodyta, kad, pagal įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, patikrinimo dieną atsakovas buvo skolingas įmonei 231440,86 Lt. Šie įrodymai įrodo, kad atsakovas, atsiskaitytinai gavęs įmonės lėšas, jų į įmonės kasą neįnešė ir negrąžino ir tyčiniais veiksmais ieškovui padarė 231440,86 Lt žalą, kurią privalo atlyginti DK 255 straipsnio 1 punkto pagrindu. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nurodytų sumų yra negavęs ar gavęs mažiau, dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo į Palangos miesto apylinkės prokuratūrą kreipėsi tik 2008 m. liepos 11 d., nors ieškovas grąžinti skolą jo pareikalavo 2008 m. vasario 8 d. bei 2008 m. balandžio 4 d. siųstais raginimais. Teismas taip pat nurodė, kad pagal LR Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 10 punktą atsakovas, į kasą įnešdamas pinigus, turėjo reikalauti, kad jam būtų išduotas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Teismas atmetė atsakovo prašymą šios bylos nagrinėjimą sustabdyti dėl pradėto ikiteisminio tyrimo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, kurioje atsakovui buvo nurodyta galimybė pinigų negavimo faktą įrodinėti šioje byloje, tačiau atsakovas tokia galimybe nepasinaudojo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas ir priimtas procesinis sprendimas bei panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą atsakovas grindžia šiais argumentais:

1. Teismas ignoravo aplinkybę, kad šioje byloje ieškinys pareikštas tik po to, kai atsakovas pateikė Klaipėdos apygardos teismui ieškinį dėl ieškovo sudaryto sandorio, kuriuo bendrovei priklausęs apie vieno milijono vertės turtas buvo parduotas tik už 110000 Lt. Be to, teismas atmetė atsakovo prašymus sustabdyti civilinę bylą kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas bei užklausti ikiteisminio tyrimo įstaigos ar atsakovas iš tiesų gavo iš atsakovo prašomus priteisti pinigus.

2. Atsakovas pinigų negavo, o tik pasirašė kasos orderį, nes bendrovės direktorius tvirtindamas, jog mūsų bendrovę tikrinant mokesčių inspekcijai nebus kaip paaiškinti, kur yra šie pinigai.

3. Iš VMI patikrinimo medžiagos aiškiai matyti, kad visus pinigus imdavo direktorius ir laikydavo juos pas save ir tik prieš išrašant kasos išlaidų orderius, neva tai įnešdavo juos į kasą. Ieškovo bendrovė neturėjo jokių galimybių laikyti pinigus kasoje, nes nebuvo jokios apsaugos.

4. Patikrinus bendrovės dokumentus galima nustatyti visas atsakovo įrodomas aplinkybes, tačiau apeliantas neturi pinigų apmokėti buhalterinei ekspertizei. Be to, buhalterinių dokumentų reviziją šiuo metu atlieka ikiteisminio tyrimo tyrėjai.

5. Jeigu atsakovas būtų negrąžinęs ginčijamos sumos direktoriui 2007 m. rugpjūčio 1 d., tai ieškinys jam būtų pareikštas ne 2008 m. birželio mėnesį, o daug anksčiau, nes kiekvieną mėnesį bendrovė privalo buhalterinėje apskaitoje nurodyti pinigų trūkumus ir likučius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinio skundo nepagrįstumą ieškovas grindžia šiais motyvais:

1. Atsakovas turi pateikti įrodymus, kuriais patvirtintų, kad jis negavo pinigų. Deja bylos nagrinėjimo metu tokių įrodymų nepateikė ir net nemėgino paneigti ieškovo pateiktų įrodymų. Atsakovas pripažįsta, kad pinigus gavo, nes žinodamas VMI išvadas, jų neginčijo.

2. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad jeigu jis būtų negrąžinęs ginčijamos sumos direktoriui 2007 m. rugpjūčio 1 d., tai ieškinys jam būtų pareikštas ne 2008 m. birželio mėnesį, o daug anksčiau, nes kiekvieną mėnesį bendrovė privalo buhalterinėje apskaitoje nurodyti pinigų trūkumus ir likučius. Ieškovas teigia, kad į teismą buvo kreiptasi ne tada kaip nurodo atsakovas, o tada kai buvo visiškai aišku, jog atsakovas negrąžins pinigų.

3. Jog atsakovas paėmė ir negrąžino paimtų pinigų patvirtina ieškovo buhalterinei dokumentai. Be to, atsakovas, bijodamas, kad VMI nustatys pinigų paėmimo faktą, nepateikė visų reikiamų VMI patikrinimui buhalterinių dokumentų.

4. Priešingai nei nurodo apeliantas, jis buvo atsakingas, kad iš skyrių paimti pinigai būtų įnešti į kasą.

Šalies argumentai

5. Ieškovas nesutinka, kad byla turėtų būti stabdoma., nes ji gali būti stabdoma tik tuomet kai yra pagrindai, trukdantys išspręsti bylą iš esmės. Jokių aiškių bylos sustabdymo pagrindų atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė ir ieškovo nuomone, tokiais prašymais stengiasi vilkinti bylos nagrinėjimą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovas prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą gražinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK yra įtvirtinta šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė teikti teismui įrodymus (42 straipsnio 1 dalis, 46 straipsnio 2 dalis ir kt.). Pagal CPK 12, 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsniuose nustatytas taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui atsikirtimų pagrįstumą.

Kaip jau minėta, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 231440,86 Lt iš bendrovės kasos paimtų pinigų, kurių atsakovas iki šiol negrąžino. O atsakovas teigia, jog pagal 2007 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 07/07/31 jis pinigų faktiškai negavo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas nuo 1998 m. birželio 1 d. iki 2008 m. kovo 4 d. dirbo ieškovo direktoriaus pavaduotoju. Pagal 2007 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 07/07/31 (b.l. 63) iš įmonės atsakovas gavo 202115,69 Lt, o laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2008 m. sausio 31 d. pagal kasos pajamų orderius iš Skuode esančios parduotuvės gavo 34828,58 Lt. Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo 2008 m. vasario 22 d. pažymoje Nr. K.-87 nurodyta, kad patikrinimo metu atsakovas įmonei buvo skolingas 231440,86 Lt.

Kolegijos nuomone, aukščiau nurodyti dokumentai patvirtina, kad atsakovas iš ieškovo įmonės gavo 231440,86 Lt, kurių negavimo fakto ar grąžinimo atsakovas neįrodė. 2007 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderyje Nr. 07/07/31 nurodyta, kad pinigus atsakovas gauna atsiskaitymui su tiekėjais ir prekių pirkimui, tačiau atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog iš šių pinigų kokias nors sumas būtų mokėjęs tiekėjams ar būtų pirkęs prekes. Minėtame kasos išlaidų orderyje sumą žodžiais užrašęs ir pasirašęs pats atsakovas, kuris šios aplinkybės neginčija.

Apeliantas nurodo, kad 2007 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 07/07/31 pasirašė direktoriaus prašymu, kuris nurodė, kad bendrovę tikrinant mokesčių inspekcijai nebus kaip paaiškinti, kur dingo pinigai. Tačiau apeliantas nepateikia jokių šį teiginį patvirtinančių įrodymų, todėl šis atsakovo argumentas laikomas nepagrįstu.

Atsakovas nurodo, kad pinigų negavimo faktą patvirtina bendrovės buhalterės paaiškinimai ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvada Dėl UAB „Fotoakis“ ūkinės finansinės veiklos, kurioje specialistai konstatavo, jog pagal įmonės dokumentus ieškovas neturi teisės iš atsakovo reikalauti net 30000 Lt. Tačiau byloje esančiuose UAB „Fotoakis“ buhalterės V. P. paaiškinimuose (b.l. 116-117) nėra nurodyta, jog atsakovas negavo iš ieškovo reikalaujamos priteisti sumos. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto išvadoje konstatuota, kad ieškovo direktorius V. R. ir buhalterė V. P. tvarkydami UAB „Fotoakis“ buhalterinę apskaitą nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų. Tačiau šioje išvadoje nėra nurodyta, jog atsakovas iš ieškovo negavo 231440,86 Lt, todėl teisėjų kolegija laiko, jog šiais įrodymais atsakovas pinigų negavimo fakto ar jų grąžinimo bendrovei neįrodė.

Apeliantas teigia, kad šiuo metu Palangos miesto policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB „Fotoakis“ apgaulingos buhalterinės apskaitos vedimo, kurio metu bus nustatytos šiai bylai svarbios aplinkybės. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nenagrinėjami klausimai, susiję su UAB „Fotoakis“ buhalterinės apskaitos tvarkymu, o sprendžiamas 231440,86 Lt gavimo ir jų panaudojimo klausimas.

Remdamasi aukščiau nurodytu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad esančiais įrodymais įrodyta, jog atsakovas pagal 2007 m. liepos 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 07/07/31 iš ieškovo gavo 202115,69 Lt, o laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2008 m. sausio 31 d. pagal kasos pajamų orderius iš Skuode esančios parduotuvės - 34828,58 Lt. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovas nurodytą sumą grąžino į bendrovės kasą, ar panaudojo ją bendrovės reikmėms. Todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Netenkinus apeliacinio skundo, iš atsakovo priteistinos valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 92, 93, 96 str.).

Ieškovas apeliacinės instancijos teismo prašė iš atsakovo priteisti 2500 Lt atstovavimo išlaidų ir pateikė jų sumokėjimo faktą patvirtinančius dokumentus (b.l. 119-120), todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 2500 Lt atstovavimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo E. G. ieškovui UAB „Fotoakis“ 2500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme

Priteisti iš atsakovo E. G. į valstybės biudžetą 6,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Audronė JarackaitėMarytė MitkuvienėVigintas Višinskis