Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. S., G. Š., A. S., R. J., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjo S. S. dėdė A. S. mirė (duomenys neskelbtini) (mirusysis buvo pareiškėjo tėvo A. S., mirusio (duomenys neskelbtini), brolis). Po pareiškėjo dėdės mirties liko nekilnojamasis turtas – 341/583 dalys 5,8300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – esantis (duomenys neskelbtini). Palikėjo A. S. turto paveldėtojai: sutuoktinė V. S., vaikai A. S., G. Š., R. J. 1964 m. Civilinio kodekso nustatyta tvarka per 6 mėnesius nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo, taip pat faktiškai nepriėmė palikimo bei visiškai nesidomėjo palikėjui priklausančios žemės sklypo dalies likimu. Paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Be to, mirusiojo A. S. sutuoktinė dar (duomenys neskelbtini) agrarinės reformos tarnybai yra pateikusi raštą, nurodydama, kad atsisako savo mirusiam sutuoktiniui priklausančios žemės sklypo dalies. Tokiu būdu po pareiškėjo dėdės mirties likusio palikimo 1964 m. Civilinio kodekso 573 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų nustatyta tvarka nepriėmus pirmosios – trečiosios eilės įpėdiniams, pareiškėjas – ketvirtosios eilės įpėdinis per 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 3 dalyje nustatytą 6 mėnesių terminą palikimą priėmė t. y. pradėjo jį faktiškai valdyti, kaip buvo numatyta 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio 2 dalyje. Nuo palikimo priėmimo iki šiol dėl paveldėto A. S. turto palikimo atsiradimo momentu buvę pirmosios – trečiosios eilės įpėdiniai pareiškėjui jokių pretenzijų neturėjo.

Suinteresuotam asmeniui V. S. procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas S. S. yra palikėjo A. S. sūnėnas, šį faktą patvirtina į bylą pateikti pareiškėjo gimimo liudijimai, archyvo pažyma apie gimimą. A. S. mirė (duomenys neskelbtini), apie ką sprendžiama iš mirties įrašą liudijančio išrašo. Mirusiojo mirties momentu atsirado palikimas, kurį pagal palikėjo mirties momentu galiojusio CK 573 straipsnio nuostatas pagal įstatymą turėjo teisę paveldėti pirmos eilės įpėdiniai – vaikai, sutuoktinis, tėvai; antros eilės – senoliai, vaikaičiai, nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ne mažiau kaip vienerius metus iki jo mirties; trečios eilės – broliai ir seserys, provaikaičiai, proseneliai ir prosenelės; ketvirtos eilės – brolio ar sesers vaikai (sūnėnai ar dukterėčios), taip pat tėvo motinos broliai ir seserys (dėdės ir tetos); penktos eilės – tėvo ar motinos brolių ir seserų vaikai (pusbroliai ir pusseserės). Bylos duomenimis, mirusiojo sutuoktinė V. S. ir vaikai G. Š., A. S., R. J., byloje įtraukti suinteresuotais asmenimis, po palikėjo mirties likusio palikimo nepriėmė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po tėvo brolio mirties jis priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinio fakto nustatymas sukeltų pareiškėjui teisines pasekmes, nes jis įgytų teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą.

Palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964-07-07 įstatymu patvirtintas CK. Tačiau 2000-07-18 Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki šio kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001-07-01). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas. To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymą iš esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, išskyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymą, kurį susieja su šiame straipsnyje nustatyto ieškinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi ginčo teisiniams santykiams iš esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m. CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų taikymą.

Palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. CK. Palikėjo mirties metu įtvirtintas teisinis reglamentavimas, numatytas CK 587 straipsnio 2 dalyje , nustatė, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <....>.“ Aiškindamas šią teisės normą (paveldėjimo būdą) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981-06-26 nutarimo Nr. 46 punkte nurodė, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą, patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.).

Įpėdinis savo valią išreiškia veiksmais, liudijančiais savo sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, šiuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobūdis reiškia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iš kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 3K-3-86/2007; kt.).

Kaip matyti iš pateiktų į bylą duomenų, palikėjo A. S. vardu Nekilnojamojo turto registre 1999 m. birželio 17 d. Apskrities viršininko sprendimo Nr. 33-10400, 1999 m. birželio 17 d. Apskrities viršininko įsakymo Nr. 33-523 pagrindu registruotas nekilnojamasis turtas – 341/583 dalys 5,8300 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – esantis (duomenys neskelbtini). A. S. mirties metu (duomenys neskelbtini) pirmos eilės įpėdiniai buvo jo sutuoktinė V. S., vaikai – G. Š., A. S., R. J. (suinteresuoti asmenys), kurie likusio po palikėjo mirties palikimo nepriėmė, prieštaravimų dėl pareiškėjo prašomo nustatyti juridinio fakto nepateikė. Iš pareiškime nurodytų aplinkybių bei rašytinių duomenų – (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2022 m. lapkričio 23 d. pažymos Nr. R5-186, matyti, kad po dėdės mirties pareiškėjas – ketvirtosios eilės įpėdinis naudojosi palikėjui priklausančiomis minėtomis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimis. Teismui pateikti duomenys patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjas priėmė palikimą, jį valdo ir juo rūpinasi, t. y. elgiasi su juo kaip su savo turtu, kas atitinka faktinio palikimo priėmimo turinį. Šiuo atveju pastebėtina, kad kiti paveldėtojai į palikimą nepretenduoja, o pareiškėjas įrodė, kad kaip įpėdinis jis pakankamai aiškiai išreiškė savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas, t. y. jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Teismas laiko, kad tokiu būdu pareiškėjas palikimą, atsiradusį po tėvo brolio mirties, faktiškai priėmė, todėl faktas paveldėjimo tikslu dėl palikimo priėmimo pagal pareiškimo reikalavimą nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Teismas byloje patyrė 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteisiamos iš pareiškėjo (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355, nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d., TAR, 2020, Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad pareiškėjas S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po A. S., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties jo palikimą priėmė pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Priteisti iš pareiškėjo S. S. 13,28 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, kurios mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5662, mokėjimo paskirtį – už procesinių dokumentų įteikimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.