Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-14 · Byla Nr. N1-2025-1109/2021

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. N1-2025-1109/2021Nuosprendis · 2021-10-14Kauno apylinkės teismas
  2. T-2376-1109/2021Nutartis · 2021-12-23Kauno apylinkės teismas
  3. T-539-1109/2022Nutartis · 2022-03-18Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-14
Bylos Nr.
N1-2025-1109/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49039-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Kaltinamasis
D. K., V. T.
Nukentėjusysis
E.A. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-2025-1109/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49039-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.1; 1.1.8.7.9; 1.1.8.10.2; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 1.1.8.12; 1.1.8.13; 1.1.11.2; 1.1.11.7; 1.1.11.11; 1.2.4.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 14 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Rūtai Balčiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Tatjanai Samulevičienei,kaltinamajam D. K. (D. K.), jo gynėjui advokatui R. B.,kaltinamajam V. T., jo gynėjui advokatui P. V. Gineikai,nukentėjusiajam E.A. S.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą arba dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. (2019 m. rugsėjo 24 d. teismo nutartimi poveikio priemonė pakeista į kitą auklėjamojo poveikio priemonę – atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą šešių mėnesių laikotarpiui);

2) 2019 m. lapkričio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės vykdymo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 7.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu;

3) 2020 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį 30 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 4 dalimis, D. K. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 3 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), buvimo laiką – nuo 23.00 val. iki 6.00 val., bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą;

4) 2021 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu,

5) 2021 m. birželio 1 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, atidėtas 6 (šešiems) mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą, nustatant buvimo vietą (duomenys neskelbtini), buvimo laiką nuo 23.00 val. iki 6.00 val. bei paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – įspėjimą, nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I Nusikalstamos veikos aplinkybės

D. K. ir V. T., būdami nepilnamečiai, veikdami bendrai kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, nesunkiai sutrikdė E. A. S. sveikatą: 2020 m. gruodžio 16 d., laikotarpiu nuo 00.15 val. – 06.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto su E. A. S. metu, nenustatytam asmeniui tyčia abiejų rankų kumščiais smogus E. A. S. į veido ir galvos sritį ne mažiau 15 kartų, V. T. abiejų rankų kumščiais smogė nukentėjusiajam ne mažiau 4 kartus į veido ir galvos sritį, po to D. K. abiejų rankų kumščiais ne mažiau 4 kartus smogė E. A. S. į veido ir galvos sritį, nuo smūgių E. A. S. nukritus ant grindų, nenustatytas asmuo ne mažiau 4 kartus spyrė nukentėjusiajam į kairį šoną. Tokiais bendrais veiksmais D. K. ir V. T. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu padarė E. A. S. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies kaulų lūžimą, muštinę žaizdą lūpoje, poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelio srityje, dešinio žandinio ančio vidinės sienelės lūžimą, kairiojo žandinio ančio priekinės sienelės lūžimą, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.

Šiais veiksmais D. K. ir V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

II Įrodymai

Kaltinamasis D. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad buvo tokios aplinkybės, kurios nurodytos kaltinamajame akte. Tiksliau įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes nepamena dėl suvartoto alkoholio. Pripažįsta, kad 2020 m. gruodžio 16 naktį buvo nurodytame bute adresu (duomenys neskelbtini) buvo, nepamena, bet bute buvo jis, V. T. ir nukentėjusysis E. A. S.. Nukentėjusįjį pažįsta apie 2,5 metų, būdavo, jog susitinka, žaisdavo krepšinį aikštelėje. Dėl kokių priežasčių buvo bute, nepamena. Būnant bute kartu su V. T. vartojo alkoholį. Gėrė kažką iš stipresnių gėrimų, bet ką tiksliai, nepamena, išgėrė gal du butelius. Nukentėjusysis taip pat kartu buvo kol jie vartojo alkoholį, tačiau, ar nukentėjusysis vartojo alkoholį, nepamena. Iš pradžių visi gražiai bendravo, po to susipyko su E. A. S.. Dėl kokių priežasčių susipyko nepamena. Tuo metu jau buvo pakankamai vartojęs alkoholio. Pripažįsta, kad buvo taip, jog jis smūgius nukentėjusiajam sudavė po V. T. smūgių. Smūgių sudavimo nepamena, bet taip galėjo būti. Kai jis sudavė smūgius, nukentėjusysis stovėjo, ar po jo suduotų smūgių nukentėjusysis parkrito, nepamena. Galėjo būti, kad po jo suduotų smūgių dar kažkas mušė nukentėjusįjį, tačiau nepamena, kad būtų buvęs dar vienas trečias smurtavęs asmuo. Pripažįsta, kad dėl jo suduotų smūgių nukentėjusiajam galėjo būti padaryti kaltinime nurodyti sužalojimai. Iš buto išvyko kartu su V. T. taksi. Prisimena, kad kai nukentėjusysis lydėjo namo, tuo metu E. A. S. nukrito nuo laiptų. Šio niekas nustumti negalėjo, kadangi jis su V. T. stovėjo prie durų. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, supranta, kad tai nėra tinkamas būdas spręsti konfliktus, būdamas blaivus taip nesielgtų. Problemų dėl alkoholio vartojimo teigia neturintis. Atsiprašo nukentėjusiojo.

Kaltinamasis V. T. kaltu prisipažino ir parodė, kad įvykio aplinkybių gerai neprisimena, nes buvo išgėręs. Alkoholį vartojo kartu su D. K. ir E. A. S.. Išgėrė 2–3 butelius 0,5 l arba 0,75 l talpos 40 laipsnių stiprumo alkoholinių gėrimų. Įvyko konfliktas, kurio priežasčių nepamena. Pripažįsta, jog naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu – trenkė iš kumščio į veidą. Kiek kartų sudavė, nepamena, galėjo būti, jog sudavė keturis kartus. Nematė, kad dar kažkas muštų nukentėjusįjį. Matė, kad po jo suduotų smūgių nukentėjusysis kraujavo. Nepamena ketvirto asmens, buvusio su jais. Kai jis mušė nukentėjusįjį, šis sėdėjo. Pripažįsta, kad dėl jo suduotų smūgių galėjo būti padaryti lūžiai ir muštinės žaizdos. Nukentėjusįjį pažįsta nuo vaikystės, kartu lankė tą pačią mokyklą, kartu žaisdavo krepšinį. Po įvykio ėjo pas E. A. S. atsiprašyti, tačiau šis buvo ligoninėje, daugiau nebandė jo ieškoti, vėliau policija sakė, kad negali prie jo artintis. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Jis pažįsta G. J., kuris buvo pasikvietęs švęsti pastarojo gimtadienio. Šio gimtadienio metu jis paskolino nukentėjusiajam savo megztinį, tačiau pretenzijų dėl megztinio nagrinėjamo įvykio metu jam nereiškė.

Kaltinamiesiems visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Nukentėjusysis E.A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. gruodžio 15 d. visai dienai ir nakčiai draugas G. J. užleido savo gyvenamą būstą, esantį (duomenys neskelbtini). 2020 m. gruodžio 16 d. apie 00.15 al. atėjo jo pažįstami V. T., D. K. ir dar vienas trečias asmuo, kurį matė pirmą kartą ir jo vardo nežino. Jie visi išgėrė du 0,7 l talpos ,,Jeam Beam“ butelius. Begeriant, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu, trečiasis vaikinas, kurio vardo nežino, E. A. S. stovint, pradėjo jį mušti, t. y. abiejų rankų kumščiais smogė į veido ir galvos sritį ne mažiau 15 kartų. Jis užsidengė veidą, saugodamasis nuo smūgių, bandė gintis, tačiau nepajėgė. Jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas, nuo smūgių jis nenugriuvo. V. T. ir D. K. tuo metu sėdėjo ant lovos. Tada atsistojo V. T. ir taip pat abiejų rankų kumščiais jam smogė ne mažiau 4 kartus į veidą ir galvos sritį. Kai mušė V. T., trečiasis asmuo atsitraukė. Po V. T. prie jo priėjo D. K., kuris taip pat abiejų rankų kumščiais smogė jam ne mažiau 4 kartus į veidą ir galvos sritį. Nuo smūgių jis nukrito ant grindų, po ko trečiasis asmuo jam ne mažiau 4 kartų spyrė į kairį šoną. Kai jį baigė mušti, V. T. pasakė, kad nesikreiptų į policiją ir liepė išvalyti kur iškruvino, jie toliau gėrė alkoholį, o vėliau išėjo. Po kurio laiko, apie 06.00 val., grįžo V. T. ir D. K. pasižiūrėti, kaip jis jaučiasi, ir liepė jam pavogti dar 15 butelių alkoholinių gėrimų. Po to V. T. išsikvietė ,, (duomenys neskelbtini)“ pavėžėją ir išvyko. Kitą dieną jis grįžo namo. Jį pamačiusi mama iškvietė greitosios medicinos pagalbą. Po pirminės apžiūros jam nustatė nosies lūžį. Po įvykio praėjus porai dienų, V. T. ir D. K. ir trečiasis vaikinas su juo susitiko ir atsiprašė, sakė, kad taip pasielgė dėl išgerto alkoholio kiekio ir pavartotų narkotinių medžiagų. Nurodė, kad civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nereikš (1 t., b. l. 19, 36–38, 58–60).

Liudytoja J. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus E. A. S. kartu su ja ir kitai vaikais gyvena (duomenys neskelbtini). E.A. S. nuo mažens yra diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas. Iki įvykio 2020 m. gruodžio 16 d., kada E.A. S. grįžo namo sumuštas, jis nesirodė namuose apie dvi savaites. Tą dieną ji buvo Kauno klinikose, darėsi tyrimus, kai jai draugas parašė SMS, kad namo grįžo E. A. S.. Grįžusi namo pamatė, kad E. A. S. visas sumuštas, užtinusios abi akys, po akimis ir virš akių kraujosruvos, akys raudonos, nosis kaip perskelta, matėsi brūkšnys, palei nosį prikrešėję kraujo, pati nosis patinusi. Jos draugui sūnus buvo pasakęs, kad nukrito nuo laiptų, bet ji nepatikėjo ir E. A. S. papasakojo, kad buvo sumuštas už tai, jog per duotą terminą nepavogė megztuko iš parduotuvės už jam duotą džemperį. E. pasakojo, kad išnuomotame name (duomenys neskelbtini) gale trise jį sumušė ir spardė. Sūnus minėjo vardus, tačiau ji prisiminė tik V., kadangi jį maždaug žinojo. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir E. A. S. buvo nugabentas į Kauno klinikų priėmimo skyrių, kur sūnų apžiūrėjus, nustatė nosies lūžį ir įtarė žandikaulio lūžį (1 t., b. l. 89–91).

Liudytojas R. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su J. S. šeima susipažino, kai E.A. S. buvo 11 metų. Iš jo draugų rato žino tik G. J. ir V. T.. Galėjo būti 2020 m. gruodžio 16 d., apie 13.00 val. į virtuvę įėjo E. A. S., kuris prieš tai namo buvo negrįžęs apie porą savaičių. Atidžiau įsižiūrėjęs, pamatė, kad aplink E.A. S. akis yra tamsios mėlynės, nosis ištinusi ir sumušta, po nosimi sukrešėjęs kraujas. Į klausimą kas atsitiko, E. A. S. atsakė, kad nukrito nuo laiptų, tačiau vėliau pradėjo pasakoti, jog buvo sumuštas. Jis telefonu pranešė J. S., kad grįžo E. A. S., kuris yra sumuštas. Kai grįžo namo J. S., ji pradėjo E. A. S. klausinėti apie sumušimo aplinkybes. Jis girdėjo, kad E. A. S. pasakė, jog buvo kažkokiam bute kartu su V. T., D. K., taip pat buvo dar vienas nepažįstamas vaikinas ir mergina. E.A. S. pasakė, kad jį sumušė už tai, kad jis nepavogė iš parduotuvės firminio megztinio vietoje paskolinto dėvėto. Kas, kiek ir kur smūgių sudavė, E. A. S. nekonkretizavo, sakė, kad visi. Kalbėjo, kad spardė tik į galvą. Apžiūrėjus E. A. S. kūną, mėlynių, kraujosruvų ar kitų sužalojimų nei ant kūno, nei ant kojų nebuvo. Kadangi E. A. S. skundėsi galvos skausmais, J. S. iškvietė greitą medicinos pagalbą ir jis buvo nuvežtas į LSMUL KK tyrimams atlikti (1 t., b. l. 94–95).

Liudytoja G. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba LSMUL Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriuje gydytoja. 2020 m. gruodžio 16 d. į Skubios pagalbos skyrių GMP pristatytas E. A. S. dėl užpuolimo metu jam padarytų kūno sužalojimų. Jis atvykęs skundėsi galvos skausmu, silpnumu, jo paties teigimu, skauda galvą nuo 2–3 val. nakties, kuomet jį sumušė draugai ir dėl ko atsirado kaktos patinimas, nosies sumušimas, patinimas, skausmingumas, bėgo kraujas iš nosies, išryškėjo hematomos aplink akis. Paciento teigimu, buvo pavartojęs alkoholio. Apžiūros metu stebėta patinimas kaktoje, apčiuopos metu skausmingas. Nosis taip pat skausminga, sutinusi, stebimas sukrešėjęs kraujas nosies landose. Aplink akis – patinimai, hematomos, lūpoje žaizda. Dešinės ausies kaušelis sutinęs, stebima hematoma. Krūtinės ląsta čiuopiant neskausminga, pilvas minkštas neskausmingas, odoje pakitimų nestebima. Apžiūrint nukentėjusiojo kūną, kitų nei galvos srities sužalojimų nestebėta (1 t., b. l. 81–82).

Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. A. S., V. T. pažįsta nuo pradinių klasių, mokėsi vienoje mokykloje. D. K. taip pat pažįsta jau seniai. 2020 m. gruodžio viduryje jam paskambino E. A. S. ir pasakė, kad neturi kur pernakvoti, jo neįleidžia į namus. Tada jis (liudytojas) surado internete telefoną dėl trumpalaikės butų nuomos, išnuomojo vienai nakčiai butą (duomenys neskelbtini). buvo apie 16.00 val. Kadangi E.A. S. savo asmens tapatybės kortelės neturėjo, jis butą išnuomojo savo vardu. Praėjus nakčiai, kitą dieną jis kelis kartus skambino E. A. S., tačiau šis telefono ragelio nekėlė. Po kurio laiko ragelį pakėlė vyriškis, galėjo būti patėvis, ir pasakė, kad E.A. S. sumuštas, klausė jo, ką jis apie tai žinąs. Jis paaiškino, kad nieko apie tai nežino, kad išnuomojo nukentėjusiajam butą savo vardu pernakvoti ir tiek. Kitą dieną susitikęs su V. T. iš pastarojo sužinojo, kad jis ir D. K. susimušė su E. A. S., kad V. T. pergėrė alkoholio ir sumušė E. A. S. už kažkokį megztuką. Sakė, kad buvo su D. K.. Po kurio laiko jis buvo sutikęs E. A. S., kuris atrodė labai sumuštas – ištinęs veidas, nusėtas kraujosruvomis. Jis į situaciją nesigilino, atsiskaitė su buto šeimininke už nuostolius ir viskas (1 t., b. l. 99–100).

Liudytoja G. L. parodė, kad 2020 m. gruodžio 15 d. išnuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini), vienai parai G. J.. Kitą dieną atvykusi į butą po 12.00 val., kliento jau nerado, tačiau butas buvo apgadintas, trūko jame buvusių daiktų. Bute rado didelę netvarką, sudaužytas stiklines, kraujo žymes ant grindų, ant patalynės. Susidarė įspūdis, kad bute galėjo įvykti muštynės, nors butas buvo išnuomotas vienam asmeniui ir jis neturėjo leidimo priimti daugiau žmonių. Iš buto buvo pavogta dvi antklodės ir dvi pagalvės su užvalkalais, plaukų džiovintuvas, buvo sudaužytas klozeto dangtis, o apačioje laiptų, hole buvęs vazonas su gėle greičiausiai buvo sudaužytas ir išmestas, kaip ir stiklinės. Po įvykio bandė susisiekti su G. J., tačiau susisiekti nepavyko. Vėliau jis pats susisiekė su ja ir atlygino padarytą žalą (1 t., b. l. 132–134).

Liudytoja I. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sūnus D. K. būna negrįžta namo naktimis. D. K. yra kelis kartus teistas. Jeigu ji sužino apie kokį nors jo padarytą nusižengimą ar nusikaltimą, jis tada pasisako, nemeluoja, bet pats savo iniciatyva nieko nepasakoja. V. T. pažįsta kaip jų kaimyną, jie tarpusavyje bendrauja. E. A. S. nepažįsta. Apie tai, kad šis buvo sumuštas, nieko nežino (1 t., b. l. 104–105).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis vykdo individualią veiklą, yra ,, (duomenys neskelbtini)“ pavėžėjas. Savo telefone pažiūrėjęs per ,, (duomenys neskelbtini)“ vairuotojo programą matė, kad 2020 m. gruodžio 16 d. 08.05 val. buvo gautas užsakymas vykti adresu (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), reg. kodas (duomenys neskelbtini), keleivis įvestas kaip ,, (duomenys neskelbtini)“. Kelionės suma –2,00 Eur, kelionę baigė 08.19 val. (1 t., b. l. 118–119).

Iš E. A. S. pareiškimo matyti, kad jis kreipėsi į policijos įstaigą dėl to, jog 2020 m. gruodžio 16 d. apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), namo miegamajame kambaryje žodinio konflikto metu iš dalies pažįstami trys asmenys – V. T., D. K. ir trečiasis asmuo, kurio vardo nežino, tyčia smūgiavo jam į veido sritį ne mažiau kaip dvidešimt kartų, dėl ko ant jo veido pasidarė kraujosruvos po abejomis akimis, pakraujavimas iš nosies ir taip šie asmenys jam sukėlė fizinį skausmą ir sulaužė nosį (1 t., b. l. 18).

Iš savanoriško dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad E. A. S. pateikė LSMUL KK SPS medicininių dokumentų išrašą (1 t., b. l. 28–31).

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. A. S. atpažino V. T., kaip jį sumušusį asmenį (1 t., b. l. 43–45).

Iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. A. S. atpažino D. K., kaip jį sumušusį asmenį (1 t., b. l. 46–48).

Iš 2020 m. gruodžio 30 d. administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad E. A. S. 2020 m. gruodžio 15 d. parduotuvėje ,,Peek and Cloppenburg“, esančioje (duomenys neskelbtini), praėjo pro kasas nesusimokėjęs už vyriškas kelnes Adidas 59,99 Eur vertės ir vyrišką megztinį ,,Guess“ 69,99 Eur vertės, t. y. įvykdė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse 108 straipsnyje, numatytą nusižengimą (1 t., b. l. 51).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusysis E. A. S. parodė nusikaltimo vietą ir paaiškino aplinkybes (1 t., b. l. 61–70).

Iš 2021 m. sausio 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. 139/2021(02), matyti, kad E. A. S. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies kaulų lūžimas, muštinė žaizda lūpoje, poodinė kraujosruva dešinės ausies kaušelio srityje, dešinio žandinio ančio vidinės sienelės lūžimas, kairiojo žandinio ančio priekinės sienelės lūžimas. Nosies kaulų lūžimas, dešinio žandinio ančio vidinės sienelės lūžimas, kairiojo žandinio ančio priekinės sienelės lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje (1 t., b. l. 75–77).

Iš 2021 m. balandžio 15 d. specialisto paaiškinimo protokolo matyti, kad specialistė paaiškino, jog ji atliko E. A. S. sveikatos sutrikdymo tyrimą iš dokumentų ir surašė pagal pateiktus med. dokumentus iš LSMUL KK SPS specialisto išvadą Nr. G139/2021. Pateiktuose med. dokumentuose E. A. S. kitose kūno vietose, išskyrus galvos sritį, sužalojimų nekonstatuota. Fiksuoti sužalojimai pagal jų vietą ir pasekmes nebūdingi griuvimui ir galėjo būti padaryti smūgiuojant kumščiais ar spiriant koja ar kitas panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., b. l. 79).

Iš VšĮ ,,Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stoties“ rašto matyti, jog buvo fiksuota, kad VšĮ ,,Kauno miesto Greitosios medicinos pagalbos stotyje“ buvo registruotas kvietimas adresu (duomenys neskelbtini), pacientui E.A. S. (1 t., b. l. 84–86).

Iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ rašto matyti, kad ,, (duomenys neskelbtini)“ sistemoje pateikti kelionę užsakiusio asmens duomenys – (duomenys neskelbtini) tel. Nr. (duomenys neskelbtini), el.p.: (duomenys neskelbtini); kelionę vykdžiusio vairuotojo duomenys – A. M. (1 t., b. l. 113, 116).

Iš VĮ ,,Registrų centras“ išrašo matyti, kad namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra registruotas I. L. vardu (1 t., b. l. 123–125).

Iš PRIR duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 20 d. 21.49 val. kreipėsi I. L. dėl padarytos 295 Eur žalos, po buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 15–16 d. nuomos, medžiagos Nr. M-1-01-77911-20 (1 t., b. l. 136–137).

Motyvuojamoji dalis

III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad byloje kaltinimai D. K. ir V. T. bendrais veiksmais tyčia nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo E. A. S. sveikatą pasitvirtino.

Kaltinamųjų kaltė E. A. S. atžvilgiu vartojus fizinį smurtą ir nesunkiai sutrikdžius jam sveikatą įrodyta pačių kaltinamųjų prisipažinimu, nukentėjusiojo parodymais, liudytojų J. S., G. S., R. J., G. J. parodymais, specialisto išvada bei paaiškinimais, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolais ir kitais rašytiniais įrodymais.

Visi aukščiau išdėstyti aptarti duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą ir laikytini kaltinamųjų kaltės įrodymais.

Kaltinamieji D. K. ir V. T. pripažino, kad 2020 m. gruodžio 16 d. naktį laikotarpiu nuo 0.15 val. iki 6.00 val. kartu su nukentėjusiuoju E. A. S. buvo bute adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį, bevartojant alkoholį kilo žodinis konfliktas su nukentėjusiuoju, kurio metu kaltinamieji pripažino sudavę smūgius nukentėjusiajam į veido ir galvos sritį. Nors konkrečių konflikto aplinkybių bei smūgių skaičiaus kaltinamieji negalėjo nurodyti, nes buvo apsvaigę nuo alkoholio, dėl to nurodė visko nepamenantys, tačiau pripažino, jog kiekvienas galėjo suduoti ne mažiau kaip po 4 smūgius kumščiais E.A. S. į veido ir galvos sritį bei pripažino, kad nuo kiekvieno iš jų smūgių galėjo atsirasti E.A. S. specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai.

Tai , kad kaltinamieji buvo minėtame bute įvykio naktį ir vartojo nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą, nustatyta ir nukentėjusiojo parodymais bei netiesioginiais liudytojų J. S., R. J., G. J. parodymais. Nukentėjusiojo parodymai dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs, nekito viso proceso metu, jie neprieštarauja kitiems įrodymams, todėl vertinami kaip patikimi. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kelis kartus parodė, kad jo atžvilgiu minėtame bute įvykusio konflikto metu fizinį smurtą jo atžvilgiu vartojo V. T., D. K. ir dar vienas asmuo, kurio jis nepažįsta. Visi jie smūgiavo jam į veido sritį ir sudavė ne mažiau kaip dvidešimt kartų. Nukentėjusysis parodė, kad kartu su šiais asmenimis jis vartojo alkoholį – išgėrė du butelius stipraus alkoholinio gėrimo, po to įvyko konfliktas dėl nukentėjusiojo neva negrąžinto megztinio, kurio metu kartu su nukentėjusiuoju buvę asmenys pradėjo jį mušti. Pirmas smūgius sudavė jam nepažįstamas asmuo, iš viso ne mažiau 15 kartų, tuo metu V. T. ir D. K. sėdėjo ant lovos. Po šio vaikino suduotų smūgių rankų kumščiais į galvos sritį ne mažiau 4 smūgių jam sudavė V. T., o po V. prie jo priėjo D. K. ir taip pat abiejų rankų kumščiais smogė ne mažiau 4 kartų į veidą ir galvos sritį. Nuo D. smūgių jam nukritus, trečiasis asmuo ne mažiau 4 kartų spyrė jam į šoną. Apie tai, kad jį sumušė V., D. ir trečias asmuo nukentėjusysis dar tą pačią dieną papasakojo savo mamai ir R. J.. Liudytoja J. S. parodė, jog 2020 m. gruodžio 16 d. jos sūnus namo grįžo sumuštas, jos draugui R. J. sakė, kad nukrito nuo laiptų, bet ji nepatikėjo ir klausiamas sūnus papasakojo, kad išnuomotame bute (duomenys neskelbtini) gale jį sumušė ir spardė trise, sūnus nurodė vardus, tačiau ji įsidėmėjo tik vieną – V. Liudytojas R. J. parodė, kad 2020 m. gruodžio mėnesį, galimai 16 d., prieš tai ilgai nesirodęs namuose, grįžo jo draugės J. S. sūnus E., kuris atrodė stipriai sumuštas, sakė, kad nukrito nuo laiptų, tačiau jis nepatikėjo, vėliau nukentėjuysis prisipažino, kad buvo sumuštas, kalbėjo nenoriai, tačiau grįžus E. mamai J. S. papasakojo, kad buvo nuomotame bute, kur buvo V., D. ir dar vienas nepažįstamas vaikinas bei mergina, sakė, kad visi jį spardė į galvą. Iš liudytojos G. S. parodymų matyti, kad 2020 m. gruodžio 16 d. atvežtas į skubios pagalbos skyrių E. A. S. nurodė, kad jį sumušė draugai. Liudytojas G. J. patvirtino, jog tai jis minėtą naktį E. buvo išnuomojęs pernakvoti butą adresu (duomenys neskelbtini). Jis pažįsta E.A. S., D. K. ir V. T.. Kitą dieną susitikęs su V. T. iš pastarojo sužinojo, kad V. ir D. K. susimušė su E. dėl megztinio. G. J. taip pat parodė, jog po kelių dienų nuo įvykio matė E. A. S., kuris atrodė sumuštas. Liudytojas patvirtino, jog jis atsiskaitė su buto šeimininke už sugadintą turtą. Liudytoja G. L. parodė, jog 2020 m. gruodžio 15 d. jos dukra I. L. išnuomojo butą (duomenys neskelbtini)G. J., o kitą dieną ji butą rado netvarkingą, matė kraujo žymes ant grindų, ant patalynės, buvo pagrobtos dvi antklodės ir dvi pagalvės, plaukų džiovintuvas, sudaužytas vazonas, padaryta kita žala, jai susidarė įspūdis, kad vyko muštynės. V. T. parodymus, kad iš šio buto jis išvyko taksi, taip pat patvirtina ir liudytojo, taksi vairuotojo A. M., parodymai bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštai, iš kurių matyti, kad 2020 m. gruodžio 16 d. paryčiais kelionę taksi iš (duomenys neskelbtini), užsakė asmuo, vardu V.. Pažymėtina ir tai, kad E. A. S. parodymo atpažinti iš nuotraukų metu V. T. ir D. K. atpažino kaip asmenis, kurie jo atžvilgiu įvykio naktį prieš jį smurtavo, be to, savo parodymus nukentėjusysis pavirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

Visi šie įrodymai nuosekliai tarpusavyje susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir patvirtina, jog kaltinamieji ir nukentėjusysis visi kartu buvo įvykio metu nurodytu adresu K. R. pl. 296B, kur įvyko konfliktas, kurio metu kaltinamieji sudavė smūgius kumščiais nukentėjusiajam į veido ir galvos sritį ir taip jį sužalojo.

Nukentėjusysis nuosekliai aiškino, kad jam daugiausiai smūgių buvo suduota į galvą, dėl ko jam stipriai bėgo kraujas. Kad bėgo kraujas, parodė ir kaltinamasis V. T.. Apie kraujo žymes bute parodė ir liudytoja G. L.. Šie įrodymai patvirtina nukentėjusiojo parodymus, kad jis buvo mušamas, kad jam bėgo kraujas ir leidžia juos vertinti kaip patikimus ne tik dėl paties smurto vartojimo fakto, bet ir dėl buvusio trečiojo asmens bei suduotų smūgių skaičiaus – parodė, kad nepažįstamas asmuo pats pirmas jam sudavė nemažiau 15 smūgių, po to ne mažiau 4 smūgių sudavė V. T., o po jo ne mažiau 4 smūgių sudavė D. K.. Pažymėtina, jog kaltinamieji nurodė, jog smūgių skaičiaus nepamena dėl girtumo, tačiau pripažino, kad galėjo kiekvienas suduoti ne mažiau kaip po keturis smūgius. Byloje nukentėjusiojo, liudytojos J. S., G. S. parodymais taip pat nustatyta, kad dar tą pačią dieną nukentėjusysis buvo pristatytas medikams, kur jam nustatyti sužalojimai. Specialisto išvadoje E. A. S. konstatuoti nosies kaulų lūžimas, dešinio žandinio ančio vidinės sienelės lūžimas, kairio žandinio ančio priekinės sienelės lūžimas bei muštinės žaizdos lūpoje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose kraujosruva dešinės ausies kaušelio srityje. Taip pat konstatuota, jog sužalojimai galėjo būti padaryti ne mažiau kaip penkių trauminių poveikių pasekoje, o lūžiai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Specialistė, pateikusi išvadą, taip pat paaiškino, jog sužalojimai griuvimui nebūdingi ir galėjo būti padaryti spiriant koja, smūgiuojant kumščiais.

Šie įrodymai patvirtina, jog dėl 2020 m. gruodžio 16 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), E.A. S. atžvilgiu vartoto fizinio smurto jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes nustatyti nosies kaulų, dešinio žandinio ančio vidinės sienelės ir kairio žandinio ančio priekinės sienelės lūžiai. Tokiu būdu nukentėjusiajam nustatytas sveikatos sutrikdymas yra neteisėtai jo atžvilgiu vartoto fizinio smurto pasekmė.

Specialisto išvada, liudytojos J. S. parodymais nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo sužalota galvos ir veido sritis, kitose vietose sužalojimų nenustatyta. Tai patvirtina, jog nesunkų sveikatos sutrikdymą sukėlę smūgiai buvo nukreipti į veido ir galvos sritį.

Kaip nustatyta iš nukentėjusiojo, liudytojos J. S. bei R. J. parodymų, nukentėjusiojo atžvilgiu fizinį smurtą vartojo, t. y. smūgius į veido ir galvos sritį sudavė, trys asmenys – kaltinamieji ir dar vienas nenustatytas asmuo. Visi jie smurtą vartojo vienas po kito, kitiems asmenims būnant ir matant smurto vartojimo faktą. Nukentėjusysis parodė, jog pirmas smūgius sudavė jam nepažįstamas asmuo, tuo metu V. T. ir D. K. buvo tame pačiame kambaryje. Po šio asmens smūgių jam smūgius sudavė V. T., o po jo – D. K.. Be to, V. T. po įvykio G. J. sakė, kad jis ir D. K. susimušė su E.A. S.. Tai patvirtina, jog kaltinamieji veikė bendrai, t. y. matė vienas kito veiksmus, suvokė jų neteisėtumą, pavojingumą ir vartodami patys fizinį smurtą tokiems vienas kito ir trečiojo asmens veiksmams pritarė, nes nei vienas nesudrausmino, nebandė nutraukti smurto, t. y. veikė bendrai, buvo bendravykdytojai.

Teismų praktikoje dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo yra pasisakyta, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą sukelia ne padarytų sužalojimų visuma, o vienas ar keli sužalojimai, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas rodo tyčią padaryti sunkų kūno sužalojimą, arba neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymą, tai pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę tokio nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2010). Sprendžiant klausimą, kurie iš smurtą prieš nukentėjusįjį panaudoję asmenys atsako už sunkų sveikatos sutrikdymą, turi būti įvertintas kiekvieno iš jų panaudoto smurto pobūdis ir intensyvumas ir tai, ar šio smurto intensyvumas ir pobūdis yra tokie, kurie patvirtina asmens tyčią nukentėjusiajam sunkiai sutrikdyti sveikatą. Vertinant smurto pobūdį ir intensyvumą turi būti atsižvelgiama į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) buvo smūgiuojama (pavyzdžiui, ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), smūgių stiprumą, jų skaičių, kokios priemonės buvo naudojamos smurtaujant ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2013, 2K-17-648/2017). Analogiškai bendrininkų atsakomybės klausimas spręstinas ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju.

Nustatyta, kad kaltinamieji smūgiavo į gyvybiškai jautrų ir svarbų organą – galvos sritį ir veidą, sudavė ne po vieną, o ne mažiau kaip po 4 smūgius nukentėjusiajam, kai prieš tai jam smūgius į veido sritį buvo sudavęs ir dar vienas nenustatytas asmuo. Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl kiekvieno iš jų suduoto smūgio galėjo atsirasti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai, o taip pat ir veido kaulų lūžiai.

Kaltinamieji, būdami pakaltinami, nors ir nepilnamečiai nusikalstamos veikos padarymo metu, neabejotinai suvokė, kad fizinio smurto naudojimas yra neteisėtas elgesys bei suvokė, kad smūgių sudavimas kumščiais į ypač jautrų ir gyvybiškai svarbų kūno organą – veido ir galvos sritį, gali sukelti įvairius padarinius, o taip pat ir sulaužyti nosies ar kitus veido kaulus, smūgių skaičius – ne mažiau kaip po keturis, prieš tai jau esant suduotiems smūgiams kito asmens, rodo, kad jie norėjo neigiamų pasekmių, t. y. veikė tiesiogine nekonkretizuota tyčia.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nukentėjusiajam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra susijęs priežastiniu ryšiu su kaltinamųjų veiksmais – fizinio smurto naudojimu ir yra šio neteisėto veikimo pasekmė.

Apibendrinant darytina išvada, jog kaltinamieji, veikdami bendrai kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, tyčia nesunkiai sutrikdė E.A. S. sveikatą, jų veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nesunkaus sveikatos sutrikdymo požymiai, todėl kiekvieno jų veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jie kaltais prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdami pasvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

IV Bausmių skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Skiriant bausmę nepilnamečiams taip pat vadovaujamasi baudžiamosios atsakomybės ypatumais, įtvirtintais BK 80 straipsnyje, t. y. riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo šiems asmenims galimybes, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą už padarytą nusikalstamą veiką su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu; sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

BK 138 straipsnio 1 dalies sankcija numato laisvė apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. K. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, šia veika pasikėsinta į sveikatą ir padaryta reali žala – nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata, nustatyti daugybiniai veido kalų lūžiai. Nusikalstama veika padaryta be svarios priežasties, tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veika padaryta bendrininkų grupėje.

D. K. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (2 t., b. l. 50), Respublikiniame priklausomybės ligų centre konsultuotas 2019 m. balandžio 3 d. dėl (Z71.5) dėl sutrikimo vartojant narkotikus (2 t., b. l. 51), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus 2021 m. kovo 30 d. specialisto išvadoje Nr. 104MS-32/2021 konstatuota, kad teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga, todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Vertinant nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis ir jo šeima Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma nuo 2019 m. balandžio 8 d., kai buvo gautas policijos pranešimas dėl D. K., kuris buvo pristatytas į LSMUL Kauno Klinikų skubios pagalbos skyrių dėl alkoholio vartojimo. Nuo 2018 m. gruodžio 14 d. iki 2019 m. sausio 3 d. šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas. 2019 m. balandžio 5 d. šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas pakartotinai, kadangi šeimoje vėl atsirado I. M. alkoholio vartojimo problema ir kaltinamojo delinkventinis elgesys. Nepilnamečiui D. K. nuo 2019 m. vasario 4 d. buvo taikoma minimalios priežiūros priemonė. 2019 m. liepos 12 d. minimalios priežiūros priemonė pratęsta, kadangi vaikinas nevykdė įsipareigojimų keisti savo elgesį. Vaikas buvo įtrauktas į probuojamų asmenų sąrašą, vykdoma intensyvi priežiūra. Kadangi priemonė buvo neveiksminga, 2019 m. lapkričio 7 d., vadovaujantis 2019 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, D. K. buvo laikinai apgyvendintas (duomenys neskelbtini) vaikų socializacijos centre, iš kurio buvo išleistas 2020 m. balandžio 9 d. Grįžęs iš socializacijos centro, vaikinas teigė, jog ketina keisti savo elgesį, tačiau nuo 2020 m. balandžio 9 d. skyriuje buvo gauti trys pranešimai apie D. K. delinkventinį elgesį. Anksčiau skyriuje ne kartą buvo gauti raštai iš Kauno apskrities VPK apie D. K. daromas įvairias nusikalstamas veikas, tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, nes vaikinas nebuvo sulaukęs tokio amžiaus, kad galėtų atsakyti pagal baudžiamuosius įstatymus. D. K. nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. spalio 24 d. atliko bausmę nepilnamečių tardymo izoliatoriuje, kur jam buvo paskirta bausmė už probacijos nustatytų įpareigojimų nevykdymą. Vaiko motina I. M. du kartus bausta piniginėmis baudomis pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 2 dalį, ir vieną kartą įspėta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį. Kaip didžiausios šeimos problemomis įvardijamos I. M. tėvystės įgūdžių stoka, galima alkoholio vartojimo problema, ilgalaikis nedarbas, sūnaus D. K. delinkventinis elgesys. D. K. ne kartą sulaikytas policijos būdamas neblaivus, taip pat linkęs negrįžti namo, kadangi mėgsta laiką leisti su draugais (2 t., b. l. 60).

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgtina į tai, kad D. K. ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, alkoholio vartojimą viešoje vietoje, pareigūnų garbės ir orumo pažeminimą bei už jų teisėtų reikalavimų nevykdymą, anksčiau teistas keturis kartus, du iš jų už smurtavimą. Kaip matyti, anksčiau taikytos švelnesnės poveikio priemonės kaltinamojo teigiamam elgesiui įtakos neturėjo. Dėl netinkamo D. K. elgesio nuo 2019 m. vasario 4 d. buvo taikoma minimalios priežiūros priemonė. 2019 m. liepos 12 d. minimalios priežiūros priemonė pratęsta, kadangi vaikinas nevykdė įsipareigojimų keisti savo elgesį. Vaikas buvo įtrauktas į probuojamų asmenų sąrašą, vykdoma intensyvi priežiūra. Kadangi priemonė buvo neveiksminga, 2019 m. lapkričio 7 d., vadovaujantis 2019 m. rugsėjo 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi, D. K. buvo laikinai apgyvendintas socializacijos centre, iš kurio buvo išleistas 2020 m. balandžio 9 d., tačiau tokios priemonės nepilnamečio elgesio nepakeitė, nes jis toliau darė teisės pažeidimus. Jam buvo skirtos laisvės apribojimo ir arešto bausmės, tačiau tokios bausmės kaltinamojo elgesiui taip pat įtakos neturėjo, nes D. K. šį nusikaltimą padarė nepraėjus net mėnesiui po jo atžvilgiu priimto teismo nuosprendžio, kuriuo jam skirtos arešto bausmės vykdymas buvo atidėtas, po to dar kartą teistas už vagystę, kurią įvykdė po šios nusikalstamos veikos. Tai rodo, jog anksčiau skiriamos bausmės asmens nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, jo elgesio nepakeitė.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad nustatytos net dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, teismo vertinimu, kaltinamojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina D. K. sumažinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

D. K. atžvilgiu priimtas 2021 m. birželio 1 d. Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų apkaltinamasis nuosprendis, tačiau šiai dienai jis nėra įsiteisėjęs, minėtu nuosprendžiu paskirta bausmė su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis nebuvo bendrinamos, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su minėtu nuosprendžiu paskirta bausme nėra bendrinama.

Kadangi ši veika padaryta prieš priimant D. K. atžvilgiu 2021 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendį, be to, dar neįsiteisėjus 2020 m lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiui (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m gruodžio 22 d.), šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 9 dalimi, subendrinama su minėtais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 5 dalies 2 punktu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, subendrinama su 2021 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausme ir skiriama subendrinta bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo. Šis bausmių bendrinimo būdas pasirenkamas, kadangi veikos labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (BK 178 straipsnio 4 dalyje numatyta veika yra baudžiamasis nusižengimas, kuriuos kėsinamasi į svetimą turtą, o BK 138 straipsnio 1 dalyje – nesunkus nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į asmens sveikatą). Ši subendrinta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrinama su 2020 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme, prieš tai, vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir D. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 4 mėnesiai 20 dienų laisvės atėmimo. Visiško bausmių sudėjimo būdas pasirenkamas atsižvelgiant į tai, kad nauja veika padaryta netrukus po to, kai asmeniui buvo paskelbtas nuosprendis, kuriuo skirtos bausmės vykdymas buvo atidėtas.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė posėdžio metu, civilinis ieškinys byloje nepareikštas, po šios nusikalstamos veikos yra padaręs tik baudžiamąjį nusižengimą – nedidelės vertės turto vagystę, kaltinamasis nurodė suprantantis, kad elgiasi blogai, darytina išvada, jog bausmės tikslai, o taip pat ir kaltinamojo elgesio korekcija teigiama linkme, gali būti pasiekti ne realiai vykdant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o atidedant jos vykdant bei skiriant auklėjamojo poveikio priemones.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalies, 5 dalies nuostatomis, atidėtinas 1 metų laikotarpiui. Vadovaujantis BK 82 straipsnio, 87 straipsnio nuostatomis, D. K. skirtina auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 12 mėnesių, įpareigojant kaltinamąjį visą elgesio apribojimo laikotarpį: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant bendrauti ir ieškoti bet kokių ryšių su E. A. S. ir V. T..

Bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendį.

Skiriant bausmę kaltinamajam V. T. atsižvelgiama į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, šia veika pasikėsinta į sveikatą ir padaryta reali žala – nesunkiai sutrikdyta asmens sveikata, nustatyti daugybiniai veido kalų lūžiai. Nusikalstama veika padaryta be svarios priežasties, tiesiogine tyčia. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, veika padaryta bendrininkų grupėje.

V. T. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (1 t., b. l. 176), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 178), todėl abejoti kaltinamojo pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Vertinant kaltinamojo asmenybę atsižvelgtina į tai, kad Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinomas, apie jį informacijos neturi (1 t., b. l. 60), anksčiau neteistas, jo atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas nėra priimtas (1 t., b. l. 174).

Įvertinus visas šias aplinkybes, V. T. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Kadangi asmuo nusikalto primą kartą, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nuketėjusiojo atsiprašė, bausmės dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui – 1 metai. Laisvė apribojimo laikotarpiu kaltinamasis įpareigotinas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. A. S. ir D. K..

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina V. T. sumažinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, į pareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. A. S. ir D. K..

VII Kiti klausimai

Kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Kaltinamajam V. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. (D. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šią bausmę subendrinti su 2021 m. gegužės 4 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti subendrintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo. Šią subendrintą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 3 dalimi, visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. lapkričio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta 20 parų arešto bausme, prieš tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio nuostatomis, arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimo bausme, ir D. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsnio 2 dalies, 5 dalies nuostatomis, D. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienų) metų laikotarpiui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio, 87 straipsnio nuostatomis, D. K. skirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant kaltinamąjį visą elgesio apribojimo laikotarpį: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant bendrauti ir ieškoti bet kokių ryšių su E. A. S. ir V. T..

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nebendrauti ir neieškoti ryšių su E.A. S. ir D. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu: būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; mokytis arba dirbti, arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nebendrauti ir neieškoti ryšių su E.A. S. ir D. K..

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam kaltinamajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Jolanta Ramonienė