- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- e2-2007-465/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Margarita Ambrazaitienė
- Ieškovas
- J. Š.
- Atsakovas
- G. P., S. P.
- Advokatai
- Lolita Narmontienė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. Š. ieškinį atsakovams G. P. ir S. P. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. Š. patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų G. P. ir S. P. 75% gaisro žalos atstatymui – 15059,32 EUR, 1200,23 EUR skolos už suvartotą elektros energiją, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Įpareigoti atsakovę G. P. savo nuosavybės teises į 1/4 dalį žemės sklypo () su pastatu (unikalus numeris), adresu K. S.. 6, Vilniuje, įregistruoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre.
Nurodė, kad jam dalinės nuosavybės teise priklauso ¾ mėgėjų sodo žemės sklypo (unikalus numeris) su sodo namu (unikalus numeris), adresu K. S., Vilniuje. Kita dalis šio nekilnojamojo turto, o būtent 1/4 žemės sklypo su sodo namu priklauso atsakovei G. P.. Nuo 2000 metų kovo mėnesio, po ieškovo J. Š. sutuoktinės ir atsakovės G. P. motinos V. Š. mirties, G. P. su sutuoktiniu S. P. apsigyveno sode. Namas buvo tinkamas gyventi jame ir žiemą, todėl atsakovė G. P. kartu su savo šeima gyveno šiame name nuolat, tvarkė jį pagal savo poreikius, naudojo dujas bei elektrą. Nurodytame name atsakovė gyveno iki 2010 metų lapkričio 17 d. įvykusio gaisro. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos VPPS GTP inspektorius Denis Vasilenko 2010-11-17 akte Nr. S3-1808 dėl kilusio gaisro gyvenamajame name, adresu K. S., Vilnius, gaisro kilimo priežastimi nurodė neatsargų elgesį su ugnimi. Tos pačios dienos tarnybiniame pranešime inspektorius Denis Vasilenko nurodė, kad pagal medžiagų išdegimą ir ugnies plitimo kelius, gaisro židinio zona yra pirmame namo aukšte įrengtoje virtuvėje. Kadangi, kaip nustatė inspektorius, gaisro židinio zonoje elektros prietaisų nėra, gaisras dėl techninių gedimų kilti negalėjo, todėl labiausiai tikėtina gaisro priežastis – neatsargus elgesys su ugnimi. Įvykus šiam gaisrui, labiausiai nukentėjo nurodyto namo pirmas aukštas, sugadintos grindys, laiptai, sienos, perdangos. Dėl gaisro pasekmių gyventi jame neįmanoma. Padarytos turtinės žalos įvertinimo ir gaisro žalos atstatymo kaštų skaičiavimo tikslu buvo kreiptasi į kompetentingus ekspertus. Teismo eksperto Tauro Mičiudos ataskaitoje Nr. 160411 nurodyta, kad žalos atstatymo kaštai sudaro 20079,09 Eur, todėl ieškovas, atsižvelgdamas į jam nuosavybės teise priklausančią dalį (3/4 dalys), prašo iš atsakovų gaisro žalos atstatymui priteisti solidariai 15059,32 EUR (75 proc.).
Ieškovas nurodo, kad atsakovai, gyvendami sodo name, nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų ir nesumokėjo už namui tiekiamą elektros energiją, dėl ko, pats ieškovas apmokėjęs sąskaitas, patyrė 1200,23 EUR nuostolių, kuriuos taip pat prašo iš atsakovų priteisti solidariai.
Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę G. P. savo nuosavybės teises į 1/4 dalis sodo žemės sklypo (unikalus numeris) su pastatu (unikalus numeris), adresu K. S., Vilniuje, įregistruoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad atsakovei nuosavybės teisė į nurodytą nekilnojamąjį turtą atsirado Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties pagrindu (civilinė byla Nr. 2A-136-302/2015). Teigia, jog neregistruodama savo nuosavybės atsakovė pažeidžia ieškovo teises, nes sukuria įvairius apsunkinimus: mokesčių inspekcija žemės ir kito nekilnojamojo turto mokesčius toliau skaičiuoja tik registre užfiksuotam savininkui; atsakovė nereaguoja į ieškovo siūlymus parduoti jo dalį ar visą žemės sklypą su sudegusiu namu, t. y. trukdo bendraturčiui tinkamai realizuoti savininko teises; apsunkina skolų išieškojimą.
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovės patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti visiškai.
Atsakovai G. P. ir S. P. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė ir nagrinėjant bylą nedalyvavo, apie bylos nagrinėjimą atsakovams pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui J. Š. dalinės nuosavybės teise priklauso ¾ mėgėjų sodo žemės sklypo (unikalus numeris) su sodo namu (unikalus numeris), adresu K. S., Vilniuje. Kita dalis šio nekilnojamojo turto, o būtent 1/4 žemės sklypo su sodo namu priklauso atsakovei G. P. (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-136-302/2015). Nuo 2000 metų kovo mėnesio iki 2010 metų lapkričio mėnesį įvykusio gaisro atsakovai G. P. ir S. P. gyveno sodo name. Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos VPPS GTP inspektorius Denis Vasilenko 2010-11-17 akte Nr. S3-1808 dėl kilusio gaisro gyvenamajame name, adresu K. S. 82-oji g. 6, Vilnius, gaisro kilimo priežastimi nurodė neatsargų elgesį su ugnimi. Ta pati gaisro kilimo priežastis nurodyta ir teismui pateiktoje Specialisto išvadoje Nr. GE-17.274. Teismui pateiktoje Gaisro žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje Nr. 160411 nurodyta, kad žalos atstatymo kaštai sudaro viso 20079,09 EUR.
Dėl civilinės atsakomybės už sodo pastate kilusį gaisrą.
Civilinė atsakomybė žalą padariusiam asmeniui kyla tais atvejais, kai nustatomos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtintos jos sąlygos – žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, žalos ir neteisėtų veiksmų priežastinis ryšys bei kaltė, jeigu žala atlyginama kaltės pagrindu (CK 6.246–6.249 straipsniai).
Neteisėti veiksmai, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti tiek tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamų veiksmų atlikimas, tiek ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais laikoma, kad asmuo yra kaltas, jeigu, atsižvelgiant į prievolės esmę, jis nebuvo tiek rūpestingas, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas ginčus dėl neteisėtų veiksmų nustatymo bylose, kuriose kyla gaisru padarytos žalos atlyginimo klausimas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens neteisėti veiksmai turi būti patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko (ar kito teisėto jų valdytojo) nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012).
Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų įrodymų, bei šalių paaiškinimų nustatyta, kad gaisro kilimo metu, t. y. 2010 m. lapkričio 17 d., sodo name, adresu K. S., Vilniuje, gyveno būtent atsakovai G. P. ir S. P.. Teismui pateiktoje specialisto išvadoje nurodyta, kad apibendrinus 2017 m. rugsėjo 25 d. apžiūros rezultatus, degimo požymius, tyrimui pateiktą medžiagą bei 2010 m. lapkričio 17 d. apžiūras atlikusių gaisro ir nusikaltimų tyrimo specialistų informaciją nustatyta, kad gaisras kilo virtuvės patalpos (Nr. 1-4) šiaurinėje dalyje. Išvadoje nurodyta, kad labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio, kuris į nustatytą gaisro židinio zoną galėjo patekti dėl neatsargaus elgesio. Nustačius, kad gaisras kilo atsakovų valdomose patalpose, atsakovams pagal kasacinio teismo suformuluotą pirmiau nurodytą praktiką atsirado pareiga įrodyti, kad dėl gaisro jų kaltės nėra, t. y. kad jie laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jie nėra atsakingi. Kadangi teismui nėra pateikta jokių duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad gaisras kilo dėl priežasčių, už kurias atsakovai nėra atsakingi (trečiųjų asmenų veiksmai, gamtos jėgų veikimas ir kt.), konstatuotina, kad atsakovai pažeidė pareigą elgtis apdairiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jų naudojamoje namo dalyje nekiltų gaisro ir yra dėl jo atsakingi.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 str.), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), konkrečiai – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, teismui pateikė Gaisro žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą Nr. 160411, kurioje nurodyta, kad žalos atstatymo kaštai sudaro viso 20079,09 EUR. Ieškovas, atsižvelgdamas į jam nuosavybės teise priklausančią dalį (3/4 dalys), prašo iš atsakovų gaisro žalos atstatymui priteisti solidariai 15059,32 EUR (75 proc.). Kitų įrodymų, kurie paneigtų ataskaitoje atliktus skaičiavimus, teismui nepateikta, todėl ieškovo reikalavimas iš atsakovų priteisti solidariai 15059,32 EUR sumą laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.
Dėl skolos už suvartotą elektros energiją.
Ieškovas prašo iš atsakovų priteisti solidariai 1200,23 EUR už suvartotą elektros energiją, už kurią privalėjo sumokėti pats, nes atsakovai savo įsipareigojimo mokėti už jų pačių suvartotą elektros energiją nevykdė. Ieškovo nurodytą sumą pagrindžia teismui pateiktas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. sprendimas už akių, kuriuo iš J. Š., kaip namo savininko, tenkinant akcinės bendrovės „Lesto“ ieškinį, teismas priteisė 3420,19 Lt (990,56 Eur) už tiektą elektros energiją namui, esančiam adresu SB „Pažanga“ 27, Salininkų g., Vilnius (2012-04-03 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymu Nr. A30-1070 žemės sklypui unikalus numeris suteiktas adresas K. S., Vilnius). Skolos suma susidarė būtent tuo laikotarpiu, kai sodo name gyveno atsakovai. Nurodytą skolos sumą pagrindžia ir teismui pateiktos ieškovo už suvartotą elektros energiją apmokėtos sąskaitos. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei teismui pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 1200,23 EUR skolos už suvartotą elektros energiją priteisimo pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai, priteisiant nurodytą sumą iš atsakovų solidariai.
Dėl įpareigojimo įregistruoti nuosavybės teises.
Ieškovas prašo įpareigoti atsakovę G. P. savo nuosavybės teises į 1/4 dalis sodo žemės sklypo (unikalus numeris) su pastatu (unikalus numeris), adresu K. S., Vilniuje, įregistruoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre.
CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. CPK 2 straipsnyje nustatyta, kad civilinio proceso tikslai – be kita ko, ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str.). Pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreiptis į teismą dėl kitų asmenų teisių gynimo galima tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 5 str. 3 d.). Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, ji reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Nagrinėjamu atveju ieškovas, prašydamas įpareigoti atsakovę G. P. įregistruoti savo nuosavybę, nepateikė jokių konkrečių įrodymų, jog atsakovei neregistruojant savo nuosavybės teisių, pažeidžiamos jo kaip bendrasavininko teisės. Ieškovas nors ir nurodo, kad žemės ir kito nekilnojamojo turto mokesčiai skaičiuojami tik registre užfiksuotam savininkui (ieškovui), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad jam kartu priskaičiuojami mokesčiai ir už atsakovei G. P. tenkančią nuosavybės dalį. Taip pat teismui nėra pateikti jokie duomenys apie šiuo metu atsakovės G. P. vardu užvestas vykdomąsias bylas ir, kad nuosavybės teisių neįregistravimas apsunkina skolų, priteistų ieškovui iš atsakovės, išieškojimą.
Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovei G. P. neregistruojant savo nuosavybės teisių, pažeidžiamos jo kaip bendrasavininko teisės, todėl reikalavimas įpareigoti atsakovę įregistruoti savo nuosavybės teises atmestinas, kaip nepagrįstas.
Reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas CK 6.37 straipsnio 2 dalies ir 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu ir iš atsakovų priteistinos solidariai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas bylos nagrinėjimo metu patyrė 50,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 600,00 EUR apmokant gaisro žalos atstatymo kaštų skaičiavimą, 786,50 EUR apmokant tyrimą dėl gaisro priežasties bei 300,00 EUR teisinės pagalbos išlaidų, viso – 1736,50 EUR. Ieškovui, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (teismas patenkino 75 proc. reikalavimų), iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 1302,38 EUR bylinėjimosi išlaidų (po 651,19 EUR iš kiekvieno atsakovo).
Iš atsakovų valstybės naudai lygiomis dalimis priteistina 236,88 EUR žyminio mokesčio (dalis, nuo kurios ieškovas buvo atleistas) ir 25,84 EUR procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, viso – 262,72 EUR (po 131,36 EUR iš kiekvieno atsakovo) (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 82 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 268–270 straipsniais
nusprendžia:
Priteisti solidariai iš atsakovų G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15059,32 EUR (penkiolika tūkstančių penkiasdešimt devynis eurus 32 ct) gaisro žalos atstatymui, 1200,23 EUR (vieną tūkstantį du šimtus eurų 23 ct) skolos už suvartotą elektros energiją, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos (2016 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir lygiomis dalimis priteisti 1302,38 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus du eurus 38 ct, po 651,19 EUR iš kiekvieno atsakovo) bylinėjimosi išlaidų ieškovo J. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti lygiomis dalimis valstybės naudai iš atsakovų G. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 262,72 EUR (po 131,36 EUR iš kiekvieno atsakovo) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus nurodytą sumą, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.