- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-02-28
- Bylos Nr.
- e2-310-460/2022
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Soldana“
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Soldana“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi (šiuo metu išregistruota) uždaroji akcinė bendrovė „Largus“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė patikslintu ieškovės ieškiniu (civilinė byla Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama antrąjį kartą), prašė priteisti ieškovei AB „Energijos skirstymo operatorius“ iš atsakovės UAB „Soldana“ 41 318,80 Eur (keturiasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniolika eurų 80 euro ct) skolą už elektros energiją, 35,09 Eur (trisdešimt penkis eurus 09 euro ct) už Skaitiklio metrologinę patikrą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 883,00 Eur (aštuonis šimtus aštuoniasdešimt tris eurus 00 euro ct) sumokėto žyminio mokesčio ir kitas Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji tiekia elektros energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausančius objektus – administracinės paskirties patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – ir administracinės paskirties patalpos), ir viešbučio paskirties pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Šalys 2017 m. spalio 1 d. sudarė Elektros energijos pirkimo–pardavimo (persiuntimo paslaugos) sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei tiekti kokybišką elektros energiją, o atsakovė įsipareigojo tinkamai ir laiku už suvartotą elektros energiją atsiskaityti. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. atsakovė iki galo neatsiskaitė už elektros energiją, todėl susidarė skola. Ieškovė 2019 m. kovo 5 d. nutraukė atsakovei elektros energijos tiekimą.
2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 07 sprendimu nusprendė ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ atsisakymą nuo ieškinio dalies priimti, tenkinti ir šią civilinės bylos dalį, t. y. dėl 220,48 Eur delspinigių priteisimo, nutraukti. Grąžinti ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ 3 Eur permokėtą žyminį mokestį, sumokėtą pagal 2019 m. kovo 8 d. mokėjimo nurodymą Nr. SCA000340087 „Swedbank“. Ieškinį tenkinti iš dalies. Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Soldana“ ieškovei akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ priteisti 5 836,01 Eur skolą už elektros energiją, 128,49 Eur delspinigius, 35,09 Eur sumą už skaitiklio metrologinę patikrą, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos 5 999,59 Eur sumos nuo 2019 m. kovo 12 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 139,83 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pirmosios instancijos teisme. Kitą ieškinio dalį atmesti.
3. 2020m. spalio 27 nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas Klaipėdos apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
4. Lietuvos aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 27 d. nutartį ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 34 376,98 Eur skolos ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
5. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė. Papildomai paaiškino, kad Objektas (duomenys neskelbtini) UAB „Soldanai„ priklausė nuo 2010-12-02 ( dėl skolos už elektros energijos tiekimą į objektą adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apygardos teismo 2019-11-07 sprendimas įsiteisėjęs). UAB „Soldana“ kaip ir UAB „Largus“ vienintelis akcininkas buvo V. V., kuris buvo ir trečiojo asmens UAB „Largus“ direktorius. Objektas (duomenys neskelbtini) V. V. ar jo šeimos nariams priklausė nuo 2007 m. 2008-11-18 paraišką dėl elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir prašymą sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo sutartį pateikė S. K.-V. V. V. teikė 2011-07-25 prašymus dėl tarifo taikymo objektui (duomenys neskelbtini), 2011-12-09 prašymą dėl objektų sujungimo, 2011-12-29 prašymą dėl objektų adreso pakeitimo ir mokėjimo plano taikymo. V. V. valdė visą informaciją susijusią su UAB „Largus“ ir UAB „Soldana“ valdymu. Kad UAB „Soldana“ už objektą (duomenys neskelbtini) turi mokėti ieškovui galios mokestį, įmonės vadovai žinojo ir iš pradžių mokėjo. 2019-01-03 UAB „Soldana“ prašymu elektros apskaitos prietaisas iš Objekto (duomenys neskelbtini) buvo nuimtas ir perduotas AB „Vilniaus metrologijos centrui“ su prašymu patikrinti ar skaitliukas atitinka metrologinės patikros reikalavimus ir nustatyti, ar teisingai apskaito suvartotą elektros energiją. Iš visko matyti, kad UAB „Soldana“ suprato kad už objektą (duomenys neskelbtini), turi mokėti galios mokestį. Telefonu jiems buvo paaiškinta, kad norint, kad galios mokestis būtų neskaičiuojamas, reikalinga pateikti prašymą kad demontuoti įrenginius. Objekto atjungimą, prijungimą prie elektros tinklų griežtai reglamentuoja prijungimo sąlygos. Ieškovas be atsakovo sutikimo demontuoti įrenginių negali. Naujai prijungiant objektą prie elektros tinklų, nustatytas didelis mokestis. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė su ieškiniu nesutinkanti. Teigė, kad atsakovės iš ieškovės pateikto 2017 m. spalio 1 d. sutarties 1 priedo matyti, kad jame yra nurodytas atsakovei priklausantis objektas – viešbutis (skaitiklio Nr. 100740). Atsakovė akcentavo, kad ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusios sutarties dėl elektros energijos persiuntimo paslaugos į administracines patalpas (skaitiklis Nr. 426978). Transformatorinės pastotė, kuriame yra sumontuotas skaitiklis Nr. 426978, nuosavybės teise priklauso bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) „Largus“. Ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Largus“ buvo sudariusi sutartį dėl elektros energijos tiekimo. Atsakovė su UAB „Largus“ buvo sudariusi nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Largus“ nuomojosi atsakovei nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Largus“ iškelta bankroto byla. Sutartiniai santykiai dėl elektros tiekimo per skaitiklį Nr. 426978 ieškovę siejo su UAB „Largus“. Ieškovė po UAB „Largus“ bankroto bylos iškėlimo nesiėmė veiksmų elektros skaitikliui Nr. 426978 išmontuoti, užtikrinti elektros energijos per jį tiekimo nutraukimą, atsakovė nėra gavusi sąskaitų, įspėjimų dėl skolos, todėl pagrįstai tikėjo, kad nėra skolinga.
Atsakovė pažymėjo, kad 2012 m. sausio 1 d. sutarties 25 punkte nustatyta, kad sutartis kliento objekto, kuriam teikiama persiuntimo paslauga, atžvilgiu pasibaigia klientui pardavus ar kitaip perleidus tą objektą, taip pat netekus jo valdymo teisės (nutraukus nuomos, panaudos sutartis ir kt.), kai klientas pateikia LESTO tinkamai įformintą objekto perleidimą ar objekto valdymo teisės netekimą patvirtinantį dokumentą bei prašymą nutraukti sutartį tam objektui, nurodant objekto elektros apskaitos prietaisų rodmenis, patvirtintus kliento bei naujojo objekto savininko ar teisėto valdytojo (jei tokie yra) parašu. Nuo šio momento LESTO turi teisę nutraukti elektros energijos persiuntimą parduoto ar kitaip perleisto kliento objekto atžvilgiu ir išmontuoti elektros apskaitos prietaisus, elektros apskaitos schemos elementus bei atvadą teisės aktų nustatyta tvarka.
Pažymėjo, kad ieškovė, sužinojusi apie 2012 m. sausio 1 d. sutarties nutraukimą ir nesikreipdama į atsakovę dėl objektui taikomos leistinosios galios, o automatiškai perkėlusi 2012 m. sausio 1 d. sutarties nuostatas atsakovei, nebuvo pakankamai rūpestinga, kadangi neišsiaiškino atsakovės valios dėl teisinių santykių sukūrimo ir sudarytinos elektros energijos sutarties sąlygų. Ieškovė elgėsi ne pagal įprastai verslui keliamus aukštesnius elgesio standarto reikalavimus, todėl ji privalo prisiimti savo pasyvaus elgesio pasekmes.
Trečiasis asmuo BUAB „Largus“ nagrinėjant bylą pirmą kartą Klaipėdos apygardos teisme rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2017 m. liepos 15 d. informacija, jog visos sutartys laikomos pasibaigusiomis ir BUAB „Largus“ sutarčių netęs, buvo paskelbta spaudoje – dienraštyje „Lietuvos rytas“. UAB „Largus“ iškėlus bankroto bylą ūkinė komercinė veikla nebuvo vykdoma. Visi darbuotojai nuo 2017 m. balandžio mėnesio buvo išleisti į prastovas, o 2017 m. rugpjūčio 4–5 dienomis buvo atleisti. Jokia papildoma veikla, kurios pagrindu atsirado atsakovės prašomos sumos, nėra ir negali būti siejama su UAB „Largus“. Papildomų paaiškinimų nagrinėjant bylą nepateikė, posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas
7. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos apmokėti ieškovei elektros energijos tarifo sudedamąją dalį – galios dedamąją, apskaičiuotą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. atsakovės nuosavybės teise valdomam objektui – administracinės paskirties patalpoms.
Faktinės aplinkybės
8. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė tiekė elektros energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausantį objektą – administracinės paskirties patalpas, esančias adresu (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedas Nr. 3). Atsakovė su UAB „Largus“ buvo sudariusi nuomos sutartį, pagal kurią UAB „Largus“ nuomojosi atsakovei nuosavybės teise priklausančias administracines patalpas adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė su trečiuoju asmeniu UAB „Largus“ buvo sudariusi sutartį dėl elektros energijos tiekimo. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartimi UAB „Largus“ iškelta bankroto byla. 2017 m. liepos 15 d. informacija, jog visos sutartys laikomos pasibaigusiomis ir BUAB „Largus“ sutarčių netęs, buvo paskelbta spaudoje – dienraštyje „Lietuvos rytas“. Objektas (duomenys neskelbtini) V/ V. ar jo šeimos nariams priklausė nuo 2007-12-10. Objektas (duomenys neskelbtini) UAB „Soldana“ priklausė nuo 2010-12-02 ( Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas- priedas Nr.1 prie 2021-12-06 ieškovės rašto. ) 2008-11-18 su paraiška Nr.08-17-5714 dėl elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir prašymu sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo sutartį kreipėsi tuometinė objekto (duomenys neskelbtini) savininkė S. K.-V. Pagal šį paraiškos numerį buvo apmokėta už naujo vartotojo pajungimą pagal pateiktą paraišką 15 155.85 EUR. UAB „Soldana“ kaip ir UAB „Largus“ vienintelis akcininkas yra V. V., kuris buvo ir trečiojo asmens UAB „Largus“ direktorius. V. V. teikė 2011-07-25 prašymus dėl tarifo taikymo objektui (duomenys neskelbtini), 2011-12-09 prašymą dėl objektų sujungimo, 2011-12-29 prašymą dėl objektų adreso pakeitimo ir mokėjimo plano taikymo. Iš aukščiau išdėstyto, darytina išvada, kad V. V. valdė visą informaciją susijusią su UAB „Largus“ ir UAB „Soldana“ valdymu. Kad UAB „Soldana“ už objektą (duomenys neskelbtini) turi mokėti ieškovui galios mokestį, įmonės vadovai žinojo ir iš pradžių jį mokėjo. Byloje pateiktas išrašas iš ieškovės vartotojų duomenų bazės „Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją ataskaita nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. kovo 7 d.“ (ieškinio priedas Nr. 5). Iš jo bei 2019-02-18 ieškovo atsakovui išsiųsto įspėjimo dėl galimo elektros energijos persiuntimo nutraukimo ( ieškinio priedas Nr. 2 ir 4 ) matyti, kad UAB „Soldana“ paskutinį mokėjimą už suvartotą elektros energiją atliko 2018-01-19. Atsakovei abejojant Objekte adresu (duomenys neskelbtini) suvartojamos elektros energijos apskaitančio elektros apskaitos prietaiso rodmenimis (užfiksuotu suvartotos elektros energijos kiekiu), atsakovės prašymu (ieškinio priedas Nr. 9) elektros apskaitos prietaisas EPQM 331.01-534 Nr. 78114 buvo nuimtas ir perduotas AB „Vilniaus metrologijos centras“ su prašymu patikrinti, ar Skaitiklis atitinka metrologinės patikros reikalavimus ir nustatyti, ar teisingai apskaito suvartotą elektros energiją. Ieškovė 2019 m. vasario 4 d. gavo AB „Vilniaus metrologijos centras“ išvadas, kad Skaitiklis tvarkingas ir tinkamas naudoti veikiantis. AB „Vilniaus metrologijos centras“ išvados kopija atsakovei išsiųsta 2019 m. vasario 11 d. Ieškovės raštu Nr. 50123 (ieškinio priedas Nr. 4), kuriuo ieškovė pateikė sąskaitą dėl Skaitiklio metrologinės patikros išlaidų (35,09 Eur) padengimo. Skola už elektros energijos tiekimą yra susidariusi laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. Objekte yra skaičiuojamas galios mokestis. Galios dedamoji yra viena iš elektros tarifo sudedamųjų dalių, kurią nebuitinis vartotojas moka priklausomai nuo suteiktos leistinos naudoti galios. Leistinosios naudoti galios nustatymas yra siejamas ne su elektros, kaip vienos iš energijos rūšių, konkrečiu suvartotu kiekiu, bet su objektu, kuriam rezervuota leistinoji naudoti galia. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. vasario įsiskolinimo suma objektui, adresu (duomenys neskelbtini), yra 34 377,03 Eur.
Dėl prejudicinių faktų nustatymo
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-701/2021 konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė tiekė elektros energiją į atsakovei nuosavybės teise priklausančias administracinės paskirties patalpas. Rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių administracinės paskirties patalpų buvo sudaryta tarp ieškovės ir trečiojo asmens (atsakovės patalpų nuomininkės) laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 15 d. Sudaryta sutartis buvo nutraukta trečiojo asmens bankroto administratoriaus 2017 m. liepos 15 d. pranešimu. Apie sutarties nutraukimą žinojo (turėjo žinoti) tiek ieškovė, tiek atsakovė. Atsakovei priklausančių patalpų nuomininkei nutraukus elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ieškovės ir atsakovės nebuvo sudaryta, tačiau atsakovės nuosavybės teise valdomo objekto elektros įrenginiai nebuvo atjungti nuo elektros tinklų.
Dėl ieškinio reikalavimų (ne)pagrįstumo
10. Ieškovė ieškinyje teigia, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. vasario 28 d. atsakovė iki galo neatsiskaitė už elektros energiją, todėl susidarė skola, prašo ją priteisti.
Atsakovė su ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti.
Nagrinėdamas civilinę bylą teismas turi pareigą nustatyti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir jų pagrindu spręsti dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-234-701/2021 nurodė, jog bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino, ar atsakovė, kaip objekto, į kurį tiekiama elektros energija, savininkė, išreiškė savo valią (sutiko), kad jos nuosavybės teise valdomas objektas būtų prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, į šį objektą būtų tiekiama elektros energija. Teismai neanalizavo, ar tokios valios atsakovė neišreiškė sutikdama, kad trečiasis asmuo (nuomininkas) sudarytų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, nes tokios sutarties sudarymas neįmanomas neprijungus atsakovės nuosavybės teise valdomo objekto prie energijos tiekimo tinklų. Tol, kol galiojo ieškovės ir trečiojo asmens sudaryta rašytinės formos elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, prievolinius santykius dėl elektros energijos tiekimo į atsakovei nuosavybės teise priklausantį objektą apibrėžė būtent ši sutartis. Tačiau ši sutartis, sudaryta ieškovės ir trečiojo asmens, vadovaujantis sutarties uždarumo principu, neturi įtakos atsakovės, kaip objekto, kuris buvo prijungtas prie elektros tinklų, savininkės, teisėms ir pareigoms. Siekdami nustatyti, ar pasibaigus minėtai sutarčiai atsirado sutartiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės, kaip objekto, kuris buvo prijungtas prie elektros tinklų, savininkės, bylą nagrinėję teismai turėjo tirti ir nustatyti aplinkybes, ar atsakovė, pasibaigus minėtai sutarčiai, pakeitė savo valią dėl jai priklausančio nuosavybės teise objekto prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Tačiau bylą nagrinėję teismai tokių aplinkybių netyrė ir nenustatė. Tuo tarpu jeigu objekto, kuris prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, savininkas aiškiai neišreiškia valios (nesiima aktyvių veiksmų) dėl tokio objekto atjungimo nuo energijos tiekimo tinklų (pavyzdžiui, nesikreipia į elektros energijos tiekėją dėl atjungimo nuo energijos tiekimo tinklų), tai yra pagrindas spręsti, kad tarp energijos tiekėjo ir objekto, kuris yra prijungtas prie tiekimo tinklų, savininko egzistuoja sutartiniai santykiai dėl elektros energijos pirkimo ir pardavimo, savininkui valią išreiškus konkliudentiniais veiksmais.
LAT pažymėjo, jog nustačius, kad dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių administracinės paskirties patalpų tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė energijos pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, atsakovei kiltų pareiga apmokėti ieškovei elektros energijos tarifo sudedamąją dalį – galios dedamąją. Tačiau, nesant tarp ieškovės ir atsakovės sudarytos rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, šios atsakovės pareigos apimtis leistinos naudoti galios dydžio aspektu nėra nustatyta, todėl teismų, nustačius tarp šalių susiklosčiusius energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, turėtų būti nustatyta taikant sutarties spragų užpildymo institutą. Nagrinėjamoje byloje nustačius dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių administracinės paskirties patalpų tarp šalių susiklosčiusius energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, teismas, siekdamas užpildyti šalių sutarties spragą dėl leistinosios naudoti galios, turėtų tirti ir, atsižvelgdamas į CK 6.195 straipsnyje nustatytus kriterijus bei įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, nustatyti, koks pagrįstas leistinosios naudoti galios dydis turėjo būti nustatytas atsižvelgiant į individualius atsakovės elektros vartojimo poreikius, turėtų analizuoti ir įvertinti, ar atsakovės nuosavybės teise valdomam objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), dar prieš ieškovės ir trečiojo asmens 2012 m. gruodžio 1 d. sudarytą elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį jau buvo nustatyta leistinoji naudoti galia, kokie galėjo būti atsakovės elektros energijos vartojimo minėtame objekte pagrįsti poreikiai, techninės galimybės, ir kitas su leistinosios naudoti galios dydžiu nustatymu susijusias reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamoje byloje nustačius dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančių administracinės paskirties patalpų tarp šalių susiklosčiusius energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius, teismas, siekdamas užpildyti šalių sutarties spragą dėl leistinosios naudoti galios, turėtų tirti ir, atsižvelgdamas į CK 6.195 straipsnyje nustatytus kriterijus bei įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, nustatyti, koks pagrįstas leistinosios naudoti galios dydis turėjo būti nustatytas atsižvelgiant į individualius atsakovės elektros vartojimo poreikius, turėtų analizuoti ir įvertinti, ar atsakovės nuosavybės teise valdomam objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), dar prieš ieškovės ir trečiojo asmens 2012 m. gruodžio 1 d. sudarytą elektros energijos persiuntimo paslaugos sutartį jau buvo nustatyta leistinoji naudoti galia, kokie galėjo būti atsakovės elektros energijos vartojimo minėtame objekte pagrįsti poreikiai, techninės galimybės, ir kitas su leistinosios naudoti galios dydžiu nustatymu susijusias reikšmingas aplinkybes.
12. Energijos tiekimo sutartinius santykius reglamentuoja CK šeštosios knygos VI dalies XXIII skyriaus septintasis skirsnis „Energijos pirkimo–pardavimo sutartys“ (CK 6.383–6.391 straipsniai). Šio skirsnio normos taikomos ir sprendžiant ginčus dėl elektros energijos tiekimo (CK 6.391 straipsnis).
Remiantis CK 6.383 straipsnio 1 dalimi, pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje nustatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Energijos pirkimo–pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad energijos tiekimo įmonė privalo teikti energijos tiekimo paslaugas visiems, kas kreipiasi, t. y. asmenims, turintiems energiją naudojančius įrenginius ar nustatytus techninius reikalavimus atitinkančius vidaus tinklus, kurie yra prijungti prie energijos tiekimo tinkle, ir įrengtus apskaitos prietaisus (CK 6.161 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad buitinis elektros energijos vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su ūkine komercine ar profesine veikla. To paties straipsnio 50 dalyje nustatyta, kad vartotojas yra asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams, o 51 dalyje reglamentuojama, kad vartotojo objektas yra vartotojo nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomas objektas (įrenginys, statinys ar kita), kuriame vartojama elektros energija.
Teisės aktuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas nenustato reikalavimo, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi būtų tik įrenginių, kurie yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos, savininkas. Priešingai, nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja, kad vartotojo objektas gali jam priklausyti ne tik nuosavybės, bet ir kitais teisėtais pagrindais. Tai leidžia daryti išvadą, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir nuomininkas ar kitas asmuo, valdantis objektą teisėtais pagrindais. Poziciją, kad energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalimi gali būti nuomininkas, yra patvirtinęs ir kasacinis teismas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019, 19 punktas). Sutarties uždarumo principas lemia, kad jeigu ko kita nenustato sutartis, elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis, sudaryta elektros energijos tiekėjo ir objekto nuomininko, neturi įtakos objekto savininko teisėms ir pareigoms.
13. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne interpretuojant atskirus faktus (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Rungimosi principas reikalauja, kad šalys įrodytų aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). CPK 176 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Tai reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jeigu šalies, kuri juo remiasi, pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą jį esant, nei jo nesant (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-260/2001; Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Kita vertus, teismas turi vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo.
14. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo UAB „Soldana“ ir trečiojo asmens UAB „Largus“ akcininkas (100 procentų akcijų) buvo tas pats asmuo – V. V., į tai, kad nekilnojamojo turto objektas adresu (duomenys neskelbtini) priklausė V. V. ar jo šeimos nariams nuo 2007 metų, kad 2008-11-18 su paraiška Nr.08-17-5714 dėl elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir prašymu sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo ar persiuntimo sutartį kreipėsi tuometinė objekto (duomenys neskelbtini) savininkė S. K.-V. Pagal šį paraiškos numerį buvo apmokėta už naujo vartotojo pajungimą pagal pateiktą paraišką 15 155.85 EUR, į tai kad visą šį laikotarpį nuo elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų nesikeitė objekto leistinos naudoti galios dydis, elektros įrenginiai niekada nebuvo atjungti nuo tinklų ( UAB „Soldana“ dėl atjungimo nesikreipė), o be tokio kreipimosi, atjungimas negalimas, teismas laiko įrodytu, kad atsakovės UAB „Soldana“ valia dėl objekto adresu (duomenys neskelbtini), elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų, nesikeitė. Vienas pagrindinių sutarties laisvės principo turinio elementų yra draudimas versti kitą asmenį sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai pareigą sudaryti sutartį nustato įstatymai ar savanoriškas įsipareigojimas sudaryti sutartį (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). Bendrąja prasme tai reikštų, kad elektros energijos tiekėjas negali priversti turto savininko sudaryti sutartį net ir tiekdamas elektros energiją vienašališkai, jeigu šis nėra išreiškęs savo valios, sutikdamas su tokiu pasiūlymu, tačiau tokia pirkėjo valia gali būti išreikšta bet kokia įstatymo leidžiama forma ( CK 1.64 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas spręsti, kad tarp energijos tiekėjo ir objekto, kuris yra prijungtas prie elektros tinklų savininko ( UAB „Soldana“) egzistuoja sutartiniai santykiai dėl elektros energijos pirkimo ir pardavimo, savininkui valią išreiškus konkliudentiniais veiksmais (CK 1.71 str.)
15. Iš ieškovo pateiktų paskaičiavimų matyti, kad laikotarpiu nuo 2018m. sausio 01 iki 2019 m. vasario 28 d. įsiskolinimas už elektros energijos tiekimą objektui adresu (duomenys neskelbtini) yra 34 377,03 Eur. Atsakovė neginčijo ieškovo pateikto įsiskolinimo paskaičiavimo.
16. Dėl leistinosios naudoti galios dydžio, teismas, įvertinęs tai, kad dėl konkretaus galios dydžio, t.y. 500 kw dar 2008-11-18 į ieškovą kreipėsi atsakovo akcininko šeimos narys, vėliau V. V. kreipiantis su įvairiais pareiškimas į ieškovą, keisti nustatyto galios dydžio nebuvo prašoma, nėra pagrindo spręsti kad nustatytas galios dydis yra nepagrįstas, todėl mažinti ieškovo prašomą priteisti įsiskolinimą, nėra pagrindo.
Teismo vertinimu, šioje byloje apie pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus pasisakyta, kiti ieškovės ir atsakovės nurodomi teiginiai neturi teisinės reikšmės bylos išsprendimui.
Dėl bylos procesinės baigties
17. Remdamasis pirmiau nurodytų argumentų visuma teismas nusprendžia, kad ieškovė įrodė, jog tarp ieškovės AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir atsakovės UAB „Soldana“ egzistavo sutartiniai santykiai dėl elektros energijos pirkimo ir pardavimo. Atsakovo isiskolinimas už pateiktą elektros energija už periodą nuo 2018-01-01 iki sudaro 34 376,98 Eur, todėl konstatuoja, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
18. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovui iš atsakovo priteistinas jo sumokėtas žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovės akcinės bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Soldana“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi (šiuo metu išregistruota) uždaroji akcinė bendrovė „Largus“ tenkinti.
Priteisti ieškovui AB „Energijos skirstymo operatorius„ iš UAB „Soldana“ 34 376,98 Eur skolos, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2019-03-12 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 751,61 EUR žyminio mokesčio.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.