Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės T. V. ieškinį atsakovui N. O. dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos 2019 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – asmeniškai. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiais duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) bei iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2017 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-184-269/2019, atsakovas N. O. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 900 Eur bauda. Nukentėjusiąja pripažinta ieškovė T. V.. Iš administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-184-269/2019 esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas N. O. 2018 m. gruodžio 16 d., apie 19:02 val., (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (1.54 prom.) ir turėdamas teisę vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Volvo V70“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiuojančiu automobiliu „Audi A4“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (priklausančiu ieškovei T. V.), iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeidęs KET 9., 14., 126 ir 219 punktuose nustatytą tvarką, kai padaryta 740 Eur žala viršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo – N. O., teismo posėdžio metu nusižengimą pripažino. Ieškovei už sugadintą jos automobilį draudimo kompanija išmokėjo 740 Eur turtinės žalos išmoka. Automobilis po eismo įvykio buvo nepataisomas, todėl ieškovė jį pardavė už 180 Eur dalims. Ieškovės teigimu, liko nusižengimu neatlyginta jos patirta neturtinė žala. Ieškovė nurodo, kad po avarijos ji turėjo dvi savaites nedarbingumo, skaudėjo ranką ir krūtinės ląstą, ji nedirbo, todėl buvo priverta nutraukti darbą. Atsižvelgiant į patirtas kančias, jos apribotas galimybes bendrauti, poveikį sveikatai, ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovo 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2017 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-184-269/2019 pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, ir teismas nurodė, jog klausimas dėl turtinės žalos dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 665 straipsnis).

Šioje byloje aktualu pažymėti, kad žalos (nuostolių) atlyginimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžta kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246-6.249 straipsniai). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Tuo tarpu pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan. Rūpesčiai ginant savo teises yra neišvengiama būtinybė. Pagrindas neturtinei žalai atsirasti yra tada, kai tokie rūpesčiai peržengia įprastas pastangas ir konstatuojamas dvasinių sukrėtimų, emocinės depresijos, asmens garbės, orumo pažeidimo faktas.

Taigi, pabrėžtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama tik įstatymuose nustatytais atvejais. Žinia, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Taip pat turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia tiek bendrieji CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardyti kriterijai, tiek specifiniai kriterijai, nustatyti konkrečioje byloje. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus), turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Teismas pažymi, kad svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-170/2010).

Nagrinėjamu atveju, teismas pažymi, kad neigiamas fizinis poveikis, pasireiškęs atitinkamų kūno sužalojimų padarymu, yra lydimas paties sužaloto asmens dvasinių išgyvenimų, kurie asmeniui yra destruktyvūs, ir dėl to vertinami kaip darantys neturtinę žalą. Jeigu fiziniai sužalojimai yra tokio pobūdžio, kad iš karto nepašalinamos jų pasekmės (pvz., lieka randai, kuriuos pašalinti galima būsimomis operacijomis), tai, be išgyvenimų dėl sužalojimo fakto, prie neturtinės žalos gali būti priskiriami išgyvenimai kaip susirūpinimas būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai pašalinti darant plastines operacijas, išgyvenimas vien dėl to, kad tokias operacijas reikės atlikti, nes jos sukelia papildomų fizinių, organizacinių ir materialinių pasekmių (fizinį skausmą, nepatogumus, laiko eikvojimą, važinėjimą tyrimams ir operacijoms bei turtines pasekmes – išlaidas, kurios ne visada gali būti nustatytos ir padengiamos). Taigi, nagrinėjamu atveju būtina tiksliai nustatyti, kokios operacijos reikalingos nukentėjusiajam, ir ar jos reikalingos, nes tik tuomet bus galima spręsti ir apie jo dvasinių išgyvenimų apimtį.

Teismo nuomone, nagrinėjamoje byloje ieškovė nepateikė svarių duomenų, kad po eismo įvykio atsiradęs skausmas rankoje bei krūtinės ląstoje paveikė jos sveikatą taip, kad dėl jo buvimo ji neteko darbingumo ir kad dėl to atsakovas turėtų jai atlyginti būtent 1 000 Eur dydžio neturinę žalą. Byloje taip pat nėra duomenų, kad ieškovė po eismo įvykio iki kreipimosi į teismą būtų faktiškai ieškojusi darbo (darbdaviams siuntė savo CV, dalyvavo darbo pokalbyje, lankėsi darbo biržoje ir pan.). Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų apie jos gydymąsi, gydymosi trukmę, medikamentų vartojimą ir pan. (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Kaip žinia, deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Kaip jau minėta, atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (šiuo atveju – ieškovė), pareiškęs ieškinį dėl padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika, sprendžiant civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Įvertinant pinigais patirtas moralines skriaudas (nustatant materialų atlyginimą), būtina vadovautis proporcingumo principu, nes materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas negali atstoti, o juo labiau, materialus turtas.

Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą, kuri pasireiškia įvairiais psichologiniais išgyvenimais, skriauda, apribotomis galimybėmis bendrauti ir poveikiu sveikatai, – nėra pagrįstas konkrečiais įrodymais dėl būtent tokio žalos dydžio, tačiau ieškovės pateiktos pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą bei pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, – patvirtina faktą, jog ji yra netekusi darbo bei atsižvelgiant į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2017 m. balandžio 11 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A15.-184-269/2019 ieškovei pripažintą teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, teismas daro išvadą, jog ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo ieškovei 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, o kitoje dalyje ieškinys atmestinas kaip neįrodytas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies bei į tą aplinkybę, kad ieškovė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Teisės skyriaus 2019 m. birželio 5 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.2(NTP-2)-19-T-1619-9386 šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio, už kurį mokėtinas 23,00 Eur dydžio žyminis mokestis (1 000 Eur x 3 proc. x 75 proc.), ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas), iš atsakovo valstybės naudai priteistina 6,90 Eur žyminio mokesčio ir 1,61 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, iš viso – 8,51 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo”).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai: 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo N. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 8,51 Eur (aštuonis eurus, 51 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Išaiškinti atsakovui, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą: LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.