- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-13
- Bylos Nr.
- e2S-108-569/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03491-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- R. Š., P. Š.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų R. Š. ir P. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-7836-1119/2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose nagrinėjamojoje civilinėje byloje pagal ieškovų R. Š. ir P. Š. patikslintą ieškinį atsakovams P. S. ir B. S. dėl nuostolių atlyginimo atsakovai pateikė prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, kol bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir įsiteisės priimtas teismo sprendimas. Nurodė, kad administracinėje byloje galimai būtų nustatyti faktai, reikšmingi nagrinėjamai civilinei bylai, o būtent administracinėje byloje būtų nustatyta, ar buvo atlikti neteisėti medžių kirtimai, kas juos atliko. Šiuo metu yra surašytas tik administracinio nusižengimo protokolas, galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje dar nėra priimtas. Paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra tik prielaidos, faktų, įrodančių atsakovų kaltę padarius nusikaltimą, nėra. Be to, administracinio nusižengimo protokolas surašytas tik vienam iš atsakovų – P. S., nors ikiteisminio tyrimo metu jau buvo žinoma, kad ribinės linijos valymo darbus jam padėjo atlikti jo sutuoktinė B. S.. Tuo tarpu civilinėje byloje atsakovai yra P. S. ir B. S. Todėl mano, kad siekiant išvengti skirtingų sprendimų priėmimo, būtų tikslinga sustabdyti civilinę bylą, kol bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ir įsiteisės joje priimtas sprendimas.
2. Ieškovai su prašymu civilinę bylą sustabdyti nesutiko. Nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai buvo nustatyti ikiteisminio tyrimo byloje, kurią nutraukiant nutarimu nustatyta, jog atsakovo P. S. veiksmuose nėra tyčios, jis per suklydimą iškirto ieškovui priklausančius medžius. Šio nutarimo P. S. neskundė, taigi su juo sutiko. Nutarime nurodyta, kad ieškovas turi teisę savo pažeistas teises ginti teisme, pareikšdamas ieškinį Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) tvarka, ką ieškovas ir padarė. Mano, kad civilinėje byloje yra pakankamai įrodymų, todėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimas netrukdo nagrinėti civilinę bylą.
I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. lapkričio 25 d. nutartimi prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo tenkino. Sustabdė civilinę bylą Nr. e2-7836-1119/2019 pagal ieškovų R. Š. ir P. Š. patikslintą ieškinį atsakovams P. S. ir B. S. dėl nuostolių atlyginimo, kol bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini) ir įsiteisės nutarimas, priimtas pagal 2019 m. lapkričio 20 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), arba teismo sprendimas, priimtas dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) pagal 2019 m. lapkričio 20 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Teismas nurodė, kad iš esmės administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas turės prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai, nes bus nustatyti asmenys, atsakingi už padarytą administracinį nusižengimą, taip pat jų neteisėti veiksmai, kaltės pobūdis. Todėl, siekiant išvengti prieštaringų sprendimų, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus ir tokiu būdu būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas, teismas sprendžia, kad, neišnagrinėjus administracinio nusižengimo bylos (duomenys neskelbtini), 2019 m. lapkričio 20 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), neįmanoma išnagrinėti civilinės bylos Nr. e2-7836-1119/2019 (CPK 163 str. 1 d. 3 p.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu ieškovai R. Š. ir P. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui toliau. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymas dėl administracinio nusižengimo protokolo P. S. surašymo teismui aiškiai nemotyvuojant, kokiems konkretiems duomenims surinkti ir kuriam prognozuotinam laikui civilinės bylos nagrinėjimas sustabdomas, yra pernelyg abstraktus, nekonkretus, taigi neatitinkantis civilinio proceso operatyvumo principo, įvertinus tą faktinę aplinkybę, kad prie šios civilinės bylos 2019-08-14 prijungta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 260 lapų, dviejų tomų medžiaga. Joje yra duomenų, jog atsakovas, apklaustas ikiteisminiame tyrime, neneigė, kad atlikdamas valymo darbus galėjo iškirsti 107 vnt. medžių, tik jis buvo įsitikinęs, kad negalėjo visi medžiai būti R. Š. pusėje, nes manė, kad valymą atliko tinkama kryptimi ir tinkamoje vietoje (nutarimo 5 lapas). Ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniais įrodymais civilinėje byloje.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į ieškovų R. Š. ir P. Š. atskirąjį skundą, atsakovai P. S. ir B. S. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
6.1. Nors nustatyta, jog iškirsti 107 medžiai, tačiau žymių traktorių ridos pėdsakų, patvirtinančių išvežimą, nebuvo matyti. Visgi ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas ir jokie duomenys, patvirtinantys, kad P. S. ir B. S. iškirto ieškovo mišką, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkti. Ieškovai pernelyg sureikšmina ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenis bei grįsdami atsakovų neteisėtus veiksmus išimtinai vadovaujasi ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, nors ikiteisminio tyrimo medžiaga nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovai P. S. ir B. S. atliko neteisėtus veiksmus, sąlygojančius nuostolių atsiradimą. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai Nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą pagrįstai teismų nevertintinas kaip oficialusis rašytinis dokumentas, turintis didesnę įrodomąją galią. Šiuo atveju administracinis nusižengimo protokolas surašytas tik P. S., kai civilinėje byloje atsakovais yra P. S. ir B. S.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus (statyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas bylos nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Vienas iš privalomų bylos sustabdymo pagrindų yra numatytas CPK 163 straipsnio 3 punkte, pagal kurį teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, jog teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės, priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015). Taigi tam, kad būtų galima nuspręsti, yra tarp dviejų bylų nurodytas ryšys, ar ne, įmanoma visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti nagrinėjamoje byloje ar ne, galima tik nustačius ir įvertinus visas su konkrečioje nagrinėjamoje byloje pareikštais reikalavimais susijusias aplinkybes.
10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sustabdė civilinę bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu iki bus išnagrinėta administracinė byla. Byloje nustatyta, kad Valstybinė miškų tarnyba 2019 m. lapkričio 20 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo administracinėn atsakomybėn traukiamas P. S. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 273 straipsnio 2 dalyje. Protokolas surašytas už tai, kad P. S. su žmona B. S. nuo 2018 m. rugpjūčio mėnesio pradžios iki rugsėjo 4 d., tikslus laikas nenustatytas, (adresu: duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), R. Š. ir P. Š. asmeninės nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose VĮ VMU (regioninio padalinio) (g-jos) 245 kv. 54, 76 skl. 0,0653 ha plote savavališkai, neturėdami tam nustatytos formos leidimo kirto mišką. P. S. manymu, jis kirto savo valdos, kurios kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribinę liniją, kuriai leidimas kirsti neprivalomas. R. Š. priklausančioje valdoje iškirsta iš viso 75 medžiai, 10,49 m³ medienos, o P. Š. – 32 medžiai, 2,17 m³ medienos. P. S. protokolą pasirašyti ir pasiimti atsisakė, nustatyta bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra duomenų, jog iškirsta 107 vnt. medžių.
11. Teismas sprendimą stabdyti bylą grindė tuo, kad administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas turės prejudicinę galią nagrinėjamai civilinei bylai, nes bus nustatyti asmenys, atsakingi už padarytą administracinį nusižengimą, o šiuo atveju administracinis nusižengimo protokolas surašytas tik P. S., kai civilinėje byloje atsakovais yra P. S. ir B. S., taip pat neteisėti veiksmai, kaltės pobūdis. Be to, teismo nuomone, bylos sustabdymu taip pat siekiama išvengti prieštaringų sprendimų, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus ir tokiu būdu būtų taupomos tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Apeliantai nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia tuo, kad teismo nutartis per daug abstrakti, joje nenurodyta, kokiems duomenims papildomai surinkti yra sustabdoma byla, be to, pirmosios instancijos teismas nesiekia išnagrinėti bylos operatyviai. Su tokiais apeliantų argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad tik išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ir įvertinus visas aplinkybes, bus nustatyti asmenys, kurie padarė administracinį nusižengimą, jų neteisėti veiksmai, kaltės pobūdis bei žalos dydis, kuris nėra tikslus. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, P. S. nesutinka, kad jis iškirto svetimus medžius ir juos pasisavino. Atsakovas nurodo, jog iš esmės miške atliko tik miško ribinės linijos valymo darbus ir jokio tikslo pasisavinti svetimų medžių neturėjo. Taigi, bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės įrodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sustabdė nagrinėjamą civilinę bylą iki bus išnagrinėta administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini) pagal surašytą 2019 m. lapkričio 20 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini). Tokią teismo teisę numato CPK 163 straipsnio 3 punktas, kuriuo teismas ir vadovavosi. Todėl vertinti padarytų išvadų kitaip, nei jas padarė pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas, tenkindamas prašymą dėl bylos sustabdymo, gali įvardinti tik aplinkybes, kurios turėtų būti nustatytos administracinėje byloje, tačiau negali tiksliai nutartyje išvardinti kokios. Todėl apeliantai nepagrįstai pirmosios instancijos teismo nutartį vertina kaip abstrakčią.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei apeliantų atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su civilinės bylos sustabdymu, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
14. Atmetus atskirąjį skundą, iš apeliantų priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. lapkričio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovų R. Š. ir P. Š. atsakovų P. S. ir B. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.