Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir NŽT Klaipėdos rajono skyrius) vedėjo 2016 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 12VĮ-736-(14.12.2.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir 2016 m. birželio 9 d. įsakymas) ir įpareigoti atsakovą sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), dalį, suvaržytą servitutu, pakeisti kita dalimi iš greta esančios laisvos valstybinės žemės bei organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, siekiant pakeisti Sklypo ribas ir suskaidyti Sklypą į 4 atskirus sklypus ne vėliau kaip per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius nustatė 0,3222 ha dydžio servitutą akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos nafta“ naudai jam nuosavybės teise priklausančiame 2,5020 ha ploto Sklype, bei išmokėjo 1 833,41 Eur kompensaciją už servitutą. Teigė, kad po servituto nustatymo paaiškėjo, jog Sklypo gretimybėje atsirado laisvos valstybinės žemės, todėl 2014 m. lapkričio 11 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą su tikslu pakeisti Sklypo ribas ir padalinti Sklypą į keturis atskirtus sklypus. Atsižvelgiant į jo 2013 m. spalio 2 d. skundą, Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pradėta nagrinėti administracinė byla dėl atsakovo 2013 m. rugpjūčio 19 d. ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. įsakymų panaikinimo, todėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėja 2014 m. lapkričio 24 d. raštu informavo, jog atsisako organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kadangi remiantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalimi, teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai negali būti pertvarkomi. Pareiškėjas nurodė, kad pasibaigus teisminiams ginčams ir išnykus Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalyje įtvirtintai aplinkybei, 2016 m. gegužės 31 d. užpildė standartinį prašymą rengti aukščiau paminėtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) 2016 m. liepos 8 d. raštu informavo, kad atsisako rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą motyvuodamas tuo, kad Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), nenumato tokios galimybės. Pareiškėjas pažymėjo, jog aukščiau paminėtu raštu taip pat buvo informuotas apie NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėjo 2016 m. birželio 9 d. įsakymą Nr. 12VĮ-736-(14.12.2.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto“, kuriuo atsisakyta rengti projektą. Pareiškėjo nuomone, ginčijamas 2016 m. birželio 9 d. įsakymas yra formalus ir neteisėtas, pažeidžia jo teises, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.139 straipsnio 2 dalyje. Pabrėžė, jog galimybė sklypo savininkui keisti sklypo ribas ir tuo tikslu rengti žemės valdos projektą yra numatyta Žemės įstatymo normose bei poįstatyminiuose aktuose. Atkreipė dėmesį, kad 2016 m. birželio 9 d. įsakymas yra nemotyvuotas, todėl prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintam objektyvumo principui bei individualiam administraciniam aktui keliamų pagrįstumo ir teisėtumo reikalavimams. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo siekis iš esmės atitinka tikslus, nurodytus Taisyklių 2.1 punkte – žemės sklypų perdalijimas bei perdalino ir naujai suformuoto sklypo padalijimas į keturis atskirus sklypus. Perdalijus jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir greta esančios laisvos valstybinės žemės ribas, keistųsi ir jo valdomo, ir laisvos valstybinės žemės ploto ribos. Akcentavo, jog gretimai esančių sklypų ribų perdalijimas nėra draudžiamas. Pareiškėjas nurodė, kad Sklype nustatyti apribojimai (ryšių linijos apsaugos zonos, kelių apsaugos zonos, vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos apsaugos zonos, magistralinių dujotiekių bei jų įrenginių apsaugos zonos ir servitutas) suvaržo jo teisę tinkamai ir pagal poreikius naudotis nuosavu Sklypu. Pareiškėjo nuomone, valstybės institucijos Sklypui nustačiusios didelį kiekį apribojimų bei servitutą, turėtų būti suinteresuotos bendradarbiauti ir padėti ginti jo teises. Akcentavo, kad CK 4.139 straipsnio 2 dalis suteikia teisę reikalauti pakeisti Sklypo ribas, todėl atsakovo formalus atsisakymas tenkinti jo prašymą prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintai nuostatai, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos rajono skyriaus, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundo argumentais nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.Teigė, jog 2016 m. gegužės 31 d. pareiškėjas pateikė prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą Nr. 12FP-2585, kuriuo prašoma organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas: pakeisti Sklypo ribas tokiu būdu, kad būtų pakeista Sklypo dalis, apsunkinta servitutu, greta esančios laisvos valstybinės žemės dalimi ir tuo pačiu Sklypą pakeistomis ribomis padalinti į keturis atskirus sklypus. Nurodė, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius, išnagrinėjęs šį prašymą, 2016 m. liepos 8 d. pareiškėjui atsiuntė raštą Nr. 12SD-3160-(14.12.104.) „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo pareiškėjas informuotas, jog skyriaus vedėja 2016 m. birželio 9 d. priėmė įsakymą Nr. 12VĮ-736-(14.12.2.) „Dėl atsisakymo rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“, kuriuo nusprendė atsisakyti rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Paminėtas įsakymas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjo prašyme nurodytas tikslas neatitinka teisės aktuose numatytų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejų. Atsakovas atsiliepime akcentavo, kad pareiškėjas negali inicijuoti Sklypo formavimo pertvarkymo projekto su tikslu pakeisti Sklypo ribas tokiu būdu, kad būtų pakeista Sklypo dalis, apsunkinta servitutu, greta esančios laisvos valstybės žemės dalimi ir tuo pačiu Sklypą pakeistomis ribomis padalinti į keturis atskirtus sklypus, kadangi tai prieštarauja Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 daliai ir 40 straipsnio 1 daliai. Atkreipė dėmesį, kad teisės aktuose nesant aiškiai išreikštai galimybei valstybinės žemės sklypą mainyti, viešojo administravimo subjektams draudžiama pakeisti privačios žemės sklypo ribas taip, kad iš esmės būtų išmainomas valstybinės žemės sklypas ar jos dalis.