Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Lozoraitytės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovui V. B., atsakovei R. V. (buvusi R.), išvadą duodančios institucijos Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams L. K., A. B.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. V. (buvusi R.) apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-95-737/2016 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei R. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo bei atsakovės R. R. priešieškinį ieškovui V. B. dėl išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo, išvadą teikianti institucija byloje - Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas V. B. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydamas pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. N-2-2520-02/2004 patvirtintą taikos sutartį sudarytą tarp jo ir atsakovės R. R. dalyje dėl šalių dukters P. L. B., gim. (duomenys neskelbtini) 2003 m. kovo 19 d., gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti P. L. B. gyvenamąją vietą kartu su ieškovu, pakeisti taikos sutartį materialinio išlaikymo dalyje priteisiant iš atsakovės materialinį išlaikymą dukrai P. L. B. periodiniais mokėjimais po 70 Eur mokant juos kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukters pilnametystės. Ieškinyje nurodė, kad šalių ne santuokoje gimusios dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove ir iš ieškovo priteistas išlaikymas 250 Lt kas mėnesį, tačiau 2015 m. lapkričio 15 d. iš esmės pasikeitė situacija, t. y. dukra išreiškė norą gyventi kartu su ieškovu, nes atsakovė skriaudžia ją, yra labai ūmaus būdo ir prieš vaiką dažnai vartoja fizinį smurtą. Dukra atsakovės bijo, negali namuose susikaupti ir tinkamai atlikti namų darbų, todėl kenčia jos pažangumas. Dukra apsigyveno kartu su ieškovu ir atsisako grįžti atgal gyventi pas motiną, lanko R. S. mokyklos 6-ą klasę. Ieškinio padavimo momentu ieškovas rūpinosi savo dukters auklėjimu ir materialiniu išlaikymu. Nurodė, kad jo dukrai suteiktos gyvenimo sąlygos yra geros.Atsakovė su ieškovo ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriame prašė pakeisti priteisto iš ieškovo materialinio išlaikymo nepilnametei dukrai P. L. B. dydį ir padidinti jį iki 300 Eur.Priešieškinyje nurodė, kad dėl dukters amžiaus reikalingos papildomos lėšos išlaikymui.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė 2004 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi Nr. N-2-2520-02/2004 patvirtintą taikos sutartį ir nustatė nepilnametės P. L. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteisė materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai P. L. B. po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2016 m. gruodžio 14 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskyrė ieškovą, sprendimo įvykdymą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atidėjo šešių mėnesių laikotarpiui, iki 2016 m. gruodžio 14 dienos; priteisė iš atsakovės valstybės naudai 41 Eur nesumokėto žyminio mokesčio, 9,99 Eur pašto išlaidų; atsakovės priešieškinį paliko nenagrinėtą, atsakovei jį atsiėmimus; grąžino ieškovui į teismo depozitinę sąskaitą įmokėtą 237,49 Eur užstatą už ekspertizę.Teismas nustatė, kad šalys yra P. L. B., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai, šalių santykiai yra itin konfliktiški. 2004 m. gruodžio 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2520-02/2004 patvirtinta taikos sutartis, kuria nustatyta, kad ieškovas moka dukrai išlaikymą 250 Lt per mėnesį ir dukters gyvenamoji vieta nustatyta kartu su atsakove. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 13B-446 P. L. B. buvo nustatyta laikinoji globa (rūpyba) nuo 2016 m. kovo 23 d. ir laikinuoju jos globėju (rūpintoju) paskirtas VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centras. Atsakovė turi sveikatos problemų, nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. sausio 17 d. buvo gydoma VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos Klinikose, jai nustatyta diagnozė – kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai, vyraujant kliedesiams, su susijusiu ūminiu stresu. Atsakovei buvo paskirta teismo psichiatrijos ambulatorinė ekspertizė, tačiau ji į ekspertinę įstaigą ekspertizės atlikimui neatvyko. Atsakovė dažnai kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas su nepagrįstais kaltinimais ir įtarimais. Teismas iš ieškovo į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatė, kad itin prastos atsakovės buto sąlygos, bute vyrauja kasdieninė netvarka. Šalių dukrai būdingas nepakankamas socialinis prisitaikymas, nepakankamas socialinių santykių išmanymas, menka buitinė orientacija, ji nuo 2016 m. spalio mėn. beveik visiškai nebelankė mokyklos. Teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad atsakovė neužtikrina savo dukrai saugių ir normaliam vystymuisi reikalingų gyvenimo sąlygų, neužtikrina vaiko teisės į mokslą, o tai prieštarauja vaiko interesams. Teismas nustatė, kad ieškovas turi visas galimybes užtikrinti dukrai tinkamas gyvenimo sąlygas, yra suinteresuotas dukters mokymusi mokykloje, jos fiziniu, protiniu bei dvasiniu tobulėjimu. Teismas nustatė, kad šalių dukra išreiškė norą gyventi su ieškovu, tačiau 2016 m. sausio 14 d. teismo posėdyje virtino norinti gyventi su atsakove. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo netikėti ieškovo parodymais, kad mergaitės nuomonė pasikeitė po tarp jų kilusio konflikto, po to kai jis dukrai liepė užsidėti pirštines. Nors pati nepilnametė savo noro gyventi su motina su kilusiu konfliktu nesieja, tačiau kilusio incidento neneigia. Teismas nustatė, kad nepilnametės noras pasikeitė, 2016 m. sausio 7 d. grįžus atsakovei iš gydymo įstaigos, po gydymosi stacionare. Teismas įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad dukters išsakytas noras gyventi su atsakove akivaizdžiai prieštarauja vaiko interesams, nes atsakovės psichinė būklė yra itin pablogėjusi, ji neužtikrina dukros harmoningam ir saugiam vystymuisi reikalingų sąlygų.Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, šalių, liudytojų parodymus, Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, padarė išvadą, kad iš esmės pablogėjusi atsakovės psichinė sveikata, todėl yra įrodytas atsakovės apsunkintas gebėjimas pasirūpinti nepilnamete dukterimi, kas laikytina pagrindu pakeisti nepilnametės dukters gyvenamąją vietą, nustatant ją su ieškovu. Teismas, įvertinęs aplinkybes, kad šalių dukra šiuo metu gyvena VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centre, ji apibūdinama kaip uždaro būdo, nepakankamai socialiai prisitaikanti, nepakankamai išmananti socialinius santykius, taip pat į tai, kad dukra su ieškovu ankščiau negyveno , išskyrus trumpą laikotarpį bylos nagrinėjimo metu, kai pirmo konflikto metu iš ieškovo namų pabėgo ir, kad ieškovas šiuo metu deda pastangas, siekdamas užmegzti stipresnį ryšį su dukra, sprendė, kad esant apsunkintai vaiko adaptacijai, yra būtinas pereinamasis laikotarpis, siekiant sustiprinti dukters ir tėvo emocinį ryšį, prisitaikyti nepilnametei prie naujų gyvenimo sąlygų, todėl sprendimo vykdymas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo turi būti atidėtas šešių mėnesių laikotarpiui.Teismas, nustatęs dukters gyvenamąją vietą su ieškovu, sprendė, jog yra pagrindas priteisti išlaikymą dukrai iš atsakovės. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė nedirba, jos gaunamos pajamos – socialinė pašalpa (100 Eur), papildomai gauna pajamų darydama remontus, nuosavybės teise turi butą ir žemės sklypą su statiniais, todėl sprendė, kad ji gali teikti po 70 Eur kas mėnesį išlaikymą. Teismas nurodė, kad išlaikymo priteisimas nuo ieškinio padavimo dienos nėra pagrįstas, nes dukra ilgesnį laiko tarpą proceso metu faktiškai gyveno pas motiną, nei pas tėvą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovės prašė nustatyti dukters gyvenamąją vietą su atsakove, priteisti dukrai išlaikymą iki pilnametystės mokant kas mėnesį po MGL ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovas savo ieškinį atsiėmė, ieškovas gyvena nuomojamame bute ir nėra pateikta nuomos sutarties iki kada jam bus leista naudotis butu, ieškovo sutuoktinė sutikime nėra nurodžiusi iki kada bus leista svečiuotis jos bute šalių dukrai. Nurodė, kad jos dukra buvo pagrobta biologinio tėvo, kad ieškovo bute dukra patyrė smurtą ir patyčias, nebuvo skaitomasi su jos norais, ieškovas yra alkoholikas.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas prašė Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės 100 Eur advokato pagalbos išlaidoms surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą atlyginti.Atsiliepime nurodė, kad atsakovės skunde nurodytos aplinkybės yra šmeižtas ir netiesa. Dėl savo itin pablogėjusios psichinės būklės atsakovės gebėjimas pasirūpinti dukra yra apsunkintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Byloje gautas Ž. R., P. L. B. sesers prašymas įtraukti ją į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija prašymo netenkina, kada jis galėjo būti pareikštas pirmosios instancijos teisme.Byloje sprendžiamas ginčas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo.CK 3.169 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad kilus ginčui dėl tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų. Pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.169 straipsnio 3 dalis)Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. C. v. Ž. C., bylos Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. N. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloj S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai.Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Jonavos rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 22 d. nutartimi tarp R. R. ir V. B. buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria nepilnametės dukters P. L. B. gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatyta su motina R. R.. 2015 m. lapkričio 18 d. ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu nepilnametės dukters P. L. B. gyvenamąją vietą nustatyti su juo, nes iš esmės pasikeitė situacija, 2015 m. lapkričio 15 d. dukra išreiškė norą gyventi su ieškovu ir apsigyveno jo namuose, nes atsakovė ją skriaudžia, dukrai gyventi su motina yra nesaugu. Atsakovė yra ūmaus būdo, dukra atsakovės bijo, ji negali namuose susikaupti ir tinkamai atlikti namų darbus, todėl dukra labai prastai mokosi.Byloje nustatyta, kad P. L. B. faktiškai nuo 2015 m. lapkričio 15 d. gyveno su tėvu V. B., todėl 2015-12-15 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šalių dukros gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu V. B.Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad ieškovo V. B. ir atsakovės R. R. santykiai yra itin konfliktiški. Ieškovas V. B. 2015-11-10 kreipėsi į Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių dėl to, kad dukters motina R. R. netinkamai rūpinasi mažamete dukra ir neleidžia jam bendrauti su dukra (1 t., b. l. 28-29). Atsakovė R. R. 2015-11-18 kreipėsi raštu į Vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodydama, kad jos dukra yra pagrobta, kad V. B. jai grasina, neturi tinkamų sąlygų auginti dukters. Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad atsakovė R. R. pranešė kompetentingoms įstaigoms, jog V. B. galėjo išžaginti savo dukrą P. L. B., be to, kad jis užsiima pedofilija ir prekyba žmonėmis. Nenustačius nusikalstamos veikos požymių ikiteisminį tyrimą buvo atsisakyta pradėti (1 t., b. l. 112-113).2016-01-13 VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos Klinikos Marių sektorius pateikė informaciją, kad atsakovė R. R. šioje ligoninėje buvo gydoma nuo 2015-12-17 iki 2016-01-17, nustatyta diagnozė – kiti ūminiai psichoziniai sutrikimai, vyraujant kliedesiams, su susijusiu ūminiu stresu (1 t., b. l. 134). 2016-04-18 Jonavos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė išvadą dėl atsakovės R. R. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus, kurioje nurodyta, kad R. R. negali pasirūpinti savimi ir negeba priimti kasdieninių sprendimų konkrečioje srityje (šeimos, santykių srityje), auklėti, prižiūrėti ir pasirūpinti savo nepilnamete dukra P. L. B. (2 t., b. l. 80-82). 2016-01-25 Jonavos rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovei buvo paskirta teismo psichiatrijos ambulatorinė ekspertizė (2 t., b. l. 27), tačiau atsakovė į ekspertinę įstaigą ekspertizės atlikimui neatvyko.Atsakovės R. R. neadekvatų elgesį patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai D. S. (dukters auklėtoja), I. G. (mokyklos socialinės pedagogė), I. B. (ieškovo žmona), J. B. (ieškovo motina). Byloje esančiame Jonavos R. S. progimnazijos 2015-12-01 rašte nurodyta, kad R. R. dažnai lankosi dukters mokykloje, jos kalbų turinys dažnai yra neadekvatus, pateikia sunkiai suvokiamus klausimus, pasakoja nerealias istorijas apie mokyklos aiškiaregius, dvasias, vaikų masines vagystes (1 t., b. l. 47). Iš byloje esančios medžiagos taip pat matyti, kad atsakovė dažnai kreipiasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas su nepagrįstais kaltinimais ir įtarimais, o būtent – Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal atsakovės pareiškimus buvo priimti 2015-11-30, 2015-12-03, 2015-12-11, 2015-01-04 (1 t., b. l. 112-118, 125-128).Pirmosios instancijos teisme Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas parodė, jog R. R. turi sveikatos problemų, kurių ji nesprendžia ir dėl to galimai kyla pavojus vaiko saugumui. Nurodė, kad atsakovė su skyriumi nebendradarbiavo, reiškė įvairias nepagrįstas pretenzijas, kaltino, šmeižė skyriaus specialistus, pasireiškė visiškai neadekvatus jos elgesys. Pirmosios instancijos teismas ištyręs į bylą pateiktus įrodymus - medicininius dokumentus, Socialinės paramos skyriaus išvadą, liudytojų parodymus bei kitą rašytinę medžiagą, kuri patvirtino itin pablogėjusią atsakovės psichikos būklę, pagrįstai sprendė, jog šios būklės įtakoje atsakovė negali tinkamai ir visapusiškai pasirūpinti savo dukra P. L. B.. Iš Jonavos R. S. progimnazijos pateiktų pažymų apie P. L. B. mokymosi rezultatus matyti, kad mergaitės įvertinimai yra ypač žemi, ji dažnai neatlieka namų darbų, neturi priemonių reikalingų pamokoms, praleidžia pamokas (1 t., b. l. 145-152). Išraše iš P. B. psichologinių konsultacijų/užsiėmimų kortelės laikotarpiu nuo 2015-12-08 iki 2016-01-13 užfiksuota, kad mergaitei būdingas nepakankamas socialinis prisitaikymas, nepakankamas socialinių santykių išmanymas, menka buitinė orientacija (1 t., b. l. 144). Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad P. L. B. nuo 2016 m. spalio mėn. beveik visiškai nebelankė mokyklos. Be to, mergaitė buvo rasta policijos pareigūnų vakare palikta be priežiūros sušalusi daugiabučio namo laiptinėje. Atsakovė R. R. pirmosios instancijos teisme aiškino, jog norėjo, kad mergaitė būtų mokoma namuose, nes ieškovas buvo pagrobęs dukrą. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad mergaitės motina R. R. neužtikrino savo dukrai saugių ir normaliam vystymuisi reikalingų gyvenimo sąlygų, neužtikrina vaiko teisės į mokslą, o tai prieštarauja vaiko interesams.Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. B. gyvenamąją vietą deklaruoja bute adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 10), kuris nuosavybės teise priklauso jo sutuoktinei I. B. (1 t., b. l. 11). Ieškovo žmona I. B. yra pateikusi rašytinį sutikimą dėl P. L. B. gyvenimo jai nuosavybės teise priklausančiame bute. V. B. neteistas (1 t., b. l. 99), Jonavos PSPC PSC dėl psichikos ar priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė, priežiūroje neįrašytas (1 t., b. l. 120), jo pajamos yra 330 Eur pensija, kitų išlaikytinių neturi. Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad V. B. gyvenamojoje vietoje yra visi gyvenimui ir buičiai reikalingi baldai, buitinė technika bei namų apyvokos daiktai. Bute švaru ir tvarkinga. Dukrai yra skirtas atskiras kambarys, sudarytos tinkamos sąlygos miegui, poilsiui, žaidimams bei ugdymui. Vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, jog mažametės P. L. B. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu V. B. prieštarautų mažametės teisėtiems interesams, taip pat neturi informacijos, jog ieškovas netinkamai vykdytų pareigas savo dukters atžvilgiu. Spendžiant vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo klausimą pirmosios instancijos teismas vertino ir nepilnametės P. L. B. parodymus. 2015-12-09 apklausta nepilnametė išreiškė norą gyventi su tėčiu ir buvo priešiškai nusiteikusi mamos atžvilgiu, 2016-01-14 teismo posėdyje jau tvirtino norinti gyventi su mama, nes susipyko su tėvu dėl to, kad ji neužsidėjo pirštinių ir pabėgo. Teismas nustatė, kad nepilnametės noras pasikeitė, 2016-01-07 grįžus atsakovei po gydymosi stacionare. Nors nepilnametė apklausiama nurodė aplinkybes, pagal kurias neva ji ieškovo namuose buvo engiama, tačiau apklausus ieškovą, jo šeimos narius, pedagogus, šios aplinkybės nepasitvirtino. Šios aplinkybės nepatvirtino ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai. Todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo tikėti P. L. B. paaiškinimais apie ieškovo bei jos šeimos narių blogą elgesį su ja ir šiuos paaiškinimus vertino kaip ieškovo apkalbėjimą, siekiant, kad jos gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina.Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė papildomą medžiagą, iš kurios matosi, kad nepilnametei P. L. B. gyvenant su tėvu jos sesuo Ž. R. be tėvo žinios ją nuvežė pas motiną R. R.. Mergaitė atsisakė grįžti pas tėvą, tačiau gyvendama pas motiną mergaitė apie mėnesį laiko nelankė mokyklos. Siekiant apsaugoti P.L. B. nuo psichologinės, emocinės ir fizinės grėsmės, mergaitė 2016-03-23 buvo apgyvendinta socialinės globos įstaigoje. Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-03-24 įsakymu Nr. 13B-446 P. L. B. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), vaiko globėju (rūpintoju) paskirta VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centras.Byloje nustatyta, kad V. B. nepilnametę dukrą VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centre lanko, su ja bendrauja, siekia su dukra pagerinti emocinius ryšius ir pasiimti ją gyventi pas save. Su R. R. centro darbuotojams susisiekti nepavyksta, ji kviečiama neatvyksta, siūlomų socialinių paslaugų atsisako.Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog dėl pablogėjusios R. R. psichinės sveikatos ji nesugeba tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukterimi, todėl pagrįstai pakeitė 2004 m. gruodžio 22 d. nutartimi numatytą nepilnametės P. L. B. gyvenamąją vietą, nustatant ją su tėvu V. B..Kadangi P. L. B. šiuo metu gyvena VšĮ Kazlų Rūdos socialinės paramos centre, ji apibūdinama kaip uždaro būdo, nepakankamai socialiai prisitaikanti, nepakankamai išmananti socialinius santykius, su V. B. ankščiau negyveno (išskyrus trumpą laikotarpį bylos nagrinėjimo metu, kai dėl pirmo konflikto iš tėvo namų pabėgo pas motiną), o ieškovas deda pastangas, siekiant užmegzti stipresnį ryšį su dukra, teismo sprendimo vykdymas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo buvo atidėtinas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui - iki 2016 m. gruodžio 14 d.Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas V. B. bei Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai prašė sprendimo vykdymą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atidėti iki mokslų metų pabaigos, nes dar reikalingas papildomas laikas sudaryti galimybę tėvui ir dukrai atkurti tarpusavio stipresnį ryšį. Kadangi teismo sprendimo vykdymo atidėjimo terminas, nustatytas pirmosios instancijos teismo, yra nepakankamas, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodytus argumentus sprendžia, kad yra pagrindas sprendimo vykdymą atidėti iki 2017 m. birželio 30 d. (CPK 284 str.).Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas, nustatydamas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, priėmė teisėtą ir pagrįstą, atitinkantį nepilnamečio vaiko interesus, sprendimą. Tačiau keistina sprendimo dalis, kuria teismo sprendimo įvykdymas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atidėtas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, iki 2016 m. gruodžio 14 d., nustatant, kad teismo sprendimo įvykdymo terminas atidedamas iki 2017 m. birželio 30 d. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).Ieškovas V. B. prašo priteisti iš R. R. 100 Eur turėtų advokato pagalbos išlaidų surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 863721, iš kurio matosi, kad advokatei A. C. sumokėjo 100 Eur. Tačiau į bylą nėra pateikta V. B. sudarytos su advokate teisinių paslaugų sutarties, o iš pateikto pinigų priėmimo kvito nėra galimybės nustatyti, kad advokatės teisinės paslaugos suteiktos nagrinėjamojoje byloje, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kuria teismo sprendimo įvykdymas dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atidėtas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, iki 2016 m. gruodžio 14 d., pakeisti ir išdėstyti taip: sprendimo dalies dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo įvykdymą atidėti iki 2017 m. birželio 30 d.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.