Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. R. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3219-737/2015 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei R. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, atsakovės R. R. priešieškinį ieškovui V. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, išvadą duodanti institucija – Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Jonavos rajono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei R. R. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo priteisimo, atsakovės R. R. priešieškinį ieškovui V. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo.

Su ieškiniu ieškovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti šalių nepilnametės dukters P. L. B., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškovu iki bus išnagrinėta civilinė byla. Prašymą grindė tuo, kad dukra nuo 2015 m. lapkričio 15 d. gyvena pas ieškovą, atsisako grįžti gyventi pas atsakovę, nes atsakovė yra labai ūmaus būdo ir dažnai prieš šalių nepilnametę dukrą vartoja fizinį smurtą, dukra jos bijo, negali namuose susikaupti ir tinkamai atlikti namų darbų, todėl kenčia jos pažangumas. Atsakovė gali mėginti fizine jėga susigrąžinti dukrą, gera valia neleidžia dukrai pasiimti drabužių, knygų ir kitų būtinų jos asmeninių daiktų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad šalių nepilnametė dukra nori gyventi su atsakove, ieškovas su savo sutuoktine žemina mergaitę, moko ją vogti.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą negauti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria ieškovo prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškovu ir iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, 2015 m. gruodžio 15 d. nutartimi patenkinęs ieškovo prašymą ir pritaikęs CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, tinkamai pritaikė paminėtas teisės normas.

Laikinoji apsauga – šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos kartu su tėvu nustatymas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės – šalių nepilnametei dukrai buvo paskirta, atsižvelgus į aplinkybes, jog šalių nepilnametė dukra pareiškė norinti gyventi su ieškovu, iškilo abejonės dėl gyvenamosios aplinkos pas atsakovę saugumo, byloje nėra duomenų, kad šalių nepilnametės dukters gyvenimas su ieškovu gali pakenkti jos interesams.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, kad šalių nepilnametės dukters gyvenimas su ieškovu ir jo sutuoktine pažeidžia vaiko interesus.

Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 str.), be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.

Atskirajame skunde atsakovė nurodo, kad ieškovas šalių vaiku rūpinasi netinkamai, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys šio teiginio nepatvirtina. Priešingai, klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendimo metu šalių nepilnametė duktė išreiškė norą gyventi su tėvu, nurodė, kad ja tinkamai rūpinamasi, pagerėjo jos mokymosi rezultatai. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2015 m. gruodžio 1 d. išvadoje Nr. 6B-14-1785 nurodė, kad neprieštarauja, jog šalių nepilnametės dukters gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, pažymėjo, kad pokalbio metu šalių nepilnametė dukra žodžiu išreiškė norą visada gyventi su tėčiu, nes, gyvendama tėčio šeimoje, jaučiasi saugi, čia ja visapusiškai rūpinamasi, mergaitė gerai sutaria su ieškovo sutuoktine. Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat nurodė, kad neturi objektyvių duomenų, jog mažametės P. L. B. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu V. B. prieštarautų mažametės teisėtiems interesams, skyrius nėra gavęs informacijos, jog ieškovas netinkamai vykdytų pareigas savo mažametės dukters atžvilgiu. Šalių dukra parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad nori gyventi pas ieškovą, sutaria su jo sutuoktine, pas ieškovą jaučiasi saugiau, atsakovė jau porą metų keistai elgiasi, išsigalvoja nebūtus dalykus, kartais ją muša. VšĮ (duomenys neskelbtini) 2016 m. sausio 12 d. rašte nurodyta, kad R. R. (duomenys neskelbtini) buvo gydoma nuo 2015 m. gruodžio 17 d. iki 2016 m. sausio 7 d., nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini). Apie tai, kad atsakovės elgesys ne visada yra adekvatus ir dėl to gali kilti abejonių dėl šalių nepilnametės dukters saugumo, jai gyvenant su atsakove, leidžia manyti ir kiti byloje esantys įrodymai: (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015 m. gruodžio 1 d. raštas Nr. S-212, kuriame nurodoma, kad R. R. dažnai lankosi mokykloje, daug bendrauja su direktoriumi, socialine pedagoge, klasės vadove, reiškia neaiškias, nepagrįstas pretenzijas, pateikia sunkiai suvokiamus klausimus, pasakoja nerealias istorijas (apie mokyklos aiškiaregius, dvasias mokykloje, vaikų masines vagystes ir kt.), reikalaudama paaiškinimo, nereaguoja į administracijos prašymus netrukdyti darbui ir nepersekioti mokykloje mergaitės, taip pat Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus 2015 m. lapkričio 24 d., 2015 m. lapkričio 30 d., 2015 m. gruodžio 3 d., 2015 m. gruodžio 11 d. 2015 m. gruodžio 14 d., 2016 m. sausio 4 d. nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.

Nors civilinėje byloje yra pateiktas 2016 m. sausio 13 d. šalių nepilnametės dukters prašymas nustatyti jos gyvenamąją vietą su atsakove, pažymėtina, kad laikinoji apsaugos priemonė – šalių dukters gyvenamosios vietos kartu su tėvu iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatymas – buvo pritaikyta atsižvelgus ne tik į šalių dukters nuomonę, bet ir duomenis apie atsakovės galimybes sudaryti saugias gyvenamo sąlygas šalių dukteriai. Esant bent menkiausioms abejonėms dėl atsakovės galimybių tinkamai rūpintis mažamečiu vaiku, būtina imtis priemonių užtikrinti vaikui saugią aplinką. Šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymas su atsakove šiuo metu negali būti pripažįstamas labiau atitinkančiu vaiko interesus nei jos gyvenimas su tėvu, kuris tinkamai rūpinasi šalių nepilnamečiu vaiku. Nagrinėjamoje byloje nėra pateikta objektyvių duomenų apie ieškovo netinkamą elgesį su šalių nepilnamete dukra ar įrodymų, kad gyvenimas su tėvu darytų jai neigiamą įtaką. Atsakovė nepateikė įrodymų atskirojo skundo argumentams apie ieškovo netinkamą rūpinimąsi šalių nepilnamete dukra pagrįsti. Taigi nors šalių nepilnametė dukra 2016 m. sausio 13 d. prašyme išreiškė norą gyventi su motina, tai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi šiuo atveju prioritetas teiktinas emociškai ir psichologiškai saugesnės aplinkos šalių dukteriai užtikrinimui. Be to, iš Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. išvados Nr. 6B-14-1785 duomenų matyti, kad ieškovo gyvenamoji aplinka yra tinkama gyventi vaikui ir neprieštarauja jo interesams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad valstybės taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus tikslus, negali varžyti asmens labiau, nei reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumas gali būti įgyvendintas tik užtikrinant skirtingų interesų pusiausvyrą bei išvengiant socialinio gyvenimo nestabilumo. Teisingumo negalima pasiekti pripažįstant tik vieno asmens interesus ir neigiant kito asmens teisėtus interesus. Apygardos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas šioms principinėms nuostatoms nenusižengė, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas, prioritetiniais pripažįstant nepilnamečio vaiko interesus ir užkertant kelią tolimesniam galimam jo teisių pažeidimui bei žalos padidėjimui. Pirmosios instancijos teismas, gindamas vaiko interesus gyventi saugioje, stabilioje aplinkoje, tinkamai išsprendė laikinosios apsaugos priemonės – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų – taikymo klausimą ir nepažeidė teisingumo, lygiateisiškumo, proporcingumo principų. Aplinkybę, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka vaiko ir šalių interesus patvirtina ir minėta Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2015 m. gruodžio 1 d. išvada Nr. 6B-14-1785. Vadovaujantis išdėstytais motyvais, apeliacine tvarka peržiūrimos nutarties dalis, kuria pritaikyta laikinoji apsauga – šalių dukters gyvenamosios vietos kartu su tėvu iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės nustatymas – nekeistina.

Atsakovė nenurodė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria iš jos priteistas laikinas išlaikymas nepilnametei dukrai, neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl ši nutarties dalis taip pat nekeistina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį.