- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-307-773/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-00189-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Renluka“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lieruva“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Renluka“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Renluka” ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lieruva“ dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Renluka“ ieškiniu kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Lieruva“ 633,19 Eur nuostolių atlyginimo, 6% procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas UAB „Renluka“ ir atsakovas UAB „Lieruva“ 2014 m. gegužės 13 d. sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų ir įrangos nuomos sutartį Nr. 3, kuria atsakovas išnuomavo ieškovui patalpas (su įranga), esančias (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. ieškovas informavo atsakovą apie pageidavimą nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. sutartį nutraukti ir 2014 m. rugpjūčio 20 d. tarp šalių buvo sudarytas rašytinis susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo. Ieškovo teigimu, jis 2014 m. rugpjūčio 22 d. atsakovui grąžino patalpas ir įrangą. Pažymėjo, kad ieškovas atsakovui sumokėjo už visą 2014 m. rugpjūčio mėnesį, o patalpomis ir įranga naudojosi 9 dienomis trumpiau, todėl susidarė nuomos mokesčio permoka 1756,45 Lt. Ieškovas nurodė, kad pagal nuomos sutarties 1.3. punktą nuomininkas kiekvieną mėnesį moka nuomotojui nuomojamų patalpų komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius. Ieškovo vertinimu, jis turėjo padengti tik 1/10 nuomojamo objekto, esančio (duomenys neskelbtini), patirtų atliekų tvarkymo, sunaudoto vandens ir elektros išlaidų, tačiau jis apmokėjo visas atsakovo pateiktas sąskaitas, todėl susidarė permoka: 189,10 Lt už atliekų tvarkymą ir 240,72 Lt permoka už sunaudotą vandenį.
Atsakovas UAB „Lieruva“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas UAB „Renluka“ nuomos sutartį nutraukė vienašališkai, o ieškovo permokėto nuomos mokesčio klausimas yra išspręstas permokėtą sumą įtraukiant į atsakovo patirtus nuostolius dėl vienašališko sutarties nutraukimo, kuriuos atsakovas siekia prisiteisti Varėnos rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-243-445/2015. Atsakovo teigimu, jam priklausantį objektą, esantį (duomenys neskelbtini), sudaro dvi patalpos: parduotuvė, kuria naudojasi atsakovas UAB „Lieruva“ ir angaras, kurį savo ūkinės gamybinės veiklos vykdymui buvo išsinuomavęs ieškovas UAB „Renluka“. Pažymėjo, kad kiekvienai iš šių patalpų yra priskirti skirtingi tiek vandens, tiek elektros skaitikliai, o ieškovas sutartyje įsipareigojo sumokėti visus nuomojamam objektui tenkančius komunalinius mokesčius, todėl nepagrįstai teigia, jog susidarė komunalinių mokesčių permoka.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad tarp šalių 2014 m. gegužės 13 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų ir nuomos sutartis buvo nutraukta taip, kaip nurodyta 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutraukimo protokole. Teismas nurodė, kad minėto protokolo 3 punkte nuomininkas (ieškovas) įsipareigojo paskaičiuoti nuomos mokestį ir sumokėti už laikotarpį iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. Teismo vertinimu, nurodyta sąlyga nelaikytina suklydimu, nes atsakovas nepripažįsta kito sutarties nutraukimo laiko, o rašymo apsirikimas, kaip teigia ieškovas, neaptartas šalių nutraukimo protokole. Teismas nustatė, kad atsakovas UAB „Lieruva“ išrašydavo sąskaitas ieškovui UAB „Renluka“ apmokėti nuomos, komunalinių bei kitų paslaugų mokesčius ir pateikdavo jam apmokėti. Teismo įsitikinimu, ieškovas UAB „Renluka“ faktiniais veiksmais (apmokėdamas išrašytas sąskaitas) pripažino, kad tokias paslaugas jam suteikė atsakovas ir jų dydžio neginčijo. Pažymėjo, kad šalių sudarytoje negyvenamųjų patalpų ir įrangos nuomos sutartyje nėra nustatyta, kokia dalimi ieškovas UAB „Renluka“ naudosis atsakovo UAB „Lieruva“ teritorijos, kokiomis dalimis ar kitais kriterijais bus nustatomas komunalinių ir kitų teikiamų paslaugų dydis. Teismas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti, kokį kiekį elektros energijos ieškovas sunaudojo, tačiau ieškovas pagal sudarytą nuomos sutartį turėjo pareigą apmokėti elektros energijai skirtas išlaidas. Teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Renluka“ buvo apmokėjęs nuomos mokestį už 2014 m. rugpjūčio mėn., t.y. ši pinigų suma buvo perduota prievolei vykdyti pagal galiojančią nuomos sutartį, todėl CK 6.237 straipsnio nuostatos netaikytinos. Teismas padarė išvadą, kad sutartyje dominuojanti padėtis yra ieškovo, nes jo iniciatyva nutraukta sutartis ir nustatytos sutarties nutraukimo sąlygos. Teismo vertinimu, negalima laikyti ieškovo UAB „Renluka“ elgesį sutarties nutraukimo atveju sąžiningu, nes jis vienašališkai nusprendė, kad būtent nuomininkas paskaičiuos ir apmokės nuomos mokestį, žinodamas, jog mokestis už einamąjį mėnesį jau yra sumokėtas, o sąskaitą atsakovui UAB „Lieruva“ dėl neišnaudotos nuomos mokesčio grąžinimo pateikė nepasibaigus nuomos terminui t. y. 2014 m. rugpjūčio 21 d., kai sutartį nutraukė nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. Teismas pažymėjo, kad nutraukiant nuomos sutartį prieš terminą turėjo būti numatytos ir taikomos alternatyvios sąlygos, jog sudaryta ir nutraukiama sutartis nebūtų naudinga vien tik iniciatyvą rodančiai sutartį nutraukti šaliai (ieškovui), kad patirtos išlaidos ir negautos pajamos lygiaverčiai paveiktų abi sutarties šalis. Teismas sprendė, kad byloje nenustatytos aplinkybės, jog atsakovas UAB „Lieruva“ pažeidė sutartines prievoles, todėl nėra pagrindo iš jo priteisti sumokėtą nuomos mokesčio dalį už 2014 m. rugpjūčio mėnesį.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas UAB „Renluka“ (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas pažeidė sutarties aiškinimo taisykles, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas netinkamai nustatė aplinkybę, kad tarp šalių sudaryta nuomos sutartis nutraukta nuo 2014 m. rugpjūčio 25 d. Nurodė, kad sutarties vykdymas buvo užbaigtas 2014 m. rugpjūčio 22 d., nes būtent šią dieną ieškovas UAB „Renluka” atsakovui UAB „Lieruva” perdavė negyvenamas patalpas ir įrangą bei išsikraustė iš nuomojamų patalpų. Apelianto teigimu, 2014 m. rugpjūčio 20 d. sutarties nutraukimo protokole nurodyta aplinkybė, kad nuomininkas nuomos mokestį paskaičiuos ir sumokės iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. yra rašymo klaida, nes ieškovas neketino mokėti nuomos mokesčio po išsikėlimo iš nuomojamų patalpų.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad nuomos sutarties tekstą surašė ieškovas UAB „Renluka”. Pažymėjo, kad nors sutarties nutraukimo protokolą paruošė ieškovas UAB „Renluka”, tačiau dėl sutarties nutraukimo sąlygų tarp šalių vyko derybos. Nurodė, kad atsakovas UAB „Lieruva” naudojosi dominuojančia padėtimi ir ieškovui UAB „Renluka” pateikdavo didesnes sąskaitas nei jam išrašydavo paslaugų teikėjai, todėl nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.
3. Teismas nepagrįstai nepriteisė nuomos permokos ir šios sprendimo dalies nemotyvavo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėjo, kad teismas net ir nustatęs, jog nuomos sutartis nutraukta 2014 m. rugpjūčio 22 d. turėjo priteisti bent permoką už septynias dienas, nes ieškovas UAB „Renluka“ buvo sumokėjęs už visą 2014 m. rugpjūčio mėnesį.
4. Teismas nepagrįstai nepriteisė permokos už atliekų tvarkymą, sunaudotą vandenį ir suvartotą elektros energiją. Pažymėjo, kad ieškovas UAB „Renluka“ neprivalėjo nurodyti ieškinio teisinio pagrindo. Nurodė, kad sutartyje šalys nesusitarė, kokia konkrečiai atsakovo UAB „Lieruva” teritorijos dalimi ieškovas UAB „Renluka“ naudosis, todėl komunalinių ir kitų paslaugų dydis turėjo būti apskaičiuojamas proporcingai naudojam patalpų plotui. Pažymėjo, kad ieškovas UAB „Renluka“ tikėjosi, jog moka už faktiškai sunaudotą elektros energiją. Pasak apelianto, neturi teisinės reikšmės teismo nustatyta aplinkybė, kad ne atsakovas, o energijos tiekėjas teikdavo duomenis apmokėjimui už suvartotą elektros energiją. Nurodė, kad negali tiksliai nustatyti, kiek permokėjo už elektros energiją, nes AB LESTO tokių duomenų nepateikė, o teismas neišreikalavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Lieruva”, atstovaujamas advokato V. V., prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendime byloje dėl nuostolių atlyginimo, kuri vyko tarp tų pačių šalių, buvo nustatyti prejudiciniai faktai. Teismas nurodytame sprendime konstatavo, jog tarp šalių 2014 m. gegužės 13 d. sudarytos sutarties 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutraukimo protokole nurodyta, jog nuomininkas nuomos mokestį paskaičiuos ir mokės iki 2014 m. rugpjūčio 25 d., t. y. šia nuostata buvo pakeista nuomos kaina ir jos skaičiavimo tvarka. Pažymėjo, kad viena iš sąlygų, kodėl atsakovas UAB „Lieruva” sutiko prieš terminą nutraukti nuomos sutartį, buvo ieškovo UAB „Renluka“ įsipareigojimas sumokėti nuomos mokestį iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. Atsakovo teigimu, neturi teisinės reikšmės, kuri iš šalių pasiūlė nuomos sutarties sąlygas, nes šalys sutartį pasirašė ir ją vykdė. Nurodė, kad nuomos sutarties 2.2 punkte šalys susitarė, kad ieškovas UAB „Renluka“ apmokės komunalinių paslaugų mokesčius. Pažymėjo, kad ieškovas UAB „Renluka“ turėdamas sutartinę prievolę apmokėti komunalinių paslaugų išlaidas ir ją įvykdęs, negali reikalauti sumokėtų lėšų grąžinimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje kilo ginčas dėl nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų permokų grąžinimo, nutraukus negyvenamųjų patalpų ir įrangos nuomos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Renluka“ ir atsakovas UAB „Lieruva” 2014 m. gegužės 13 d. sudarė terminuotą negyvenamųjų patalpų ir įrangos nuomos sutartį Nr. 3, kuria ieškovui buvo perduotos laikinai valdyti ir naudoti negyvenamosios patalpos (su inventoriumi), esančios (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-35). Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2014 m. rugpjūčio 20 d. šalys sudarė nutraukimo protokolą, kurio 1 punktu susitarė nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutraukti nurodytą nuomos sutartį (b. l. 37). Ieškovas UAB „Renluka“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo nuostolius, kuriuos sudaro 508,70 Eur nuomos mokesčio permoka už 2014 m. rugpjūčio mėnesį ir 124,49 Eur permoka už komunalinius mokesčius. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas vykdydamas prievoles atsakovui pervedė ginčijamą pinigų sumą, todėl nėra teisinio pagrindo grąžinti sumokėtas lėšas.
Dėl nuomos mokesčio permokos
Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį (CK 6.487 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.534 straipsnio 1 dalį nuomos mokestis nustatomas šalių susitarimu.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pagal tarp šalių sudarytos nuomos sutarties 1.2. punktą nuomininkas (ieškovas UAB „Renluka“) įsipareigojo nuomotojui (atsakovui UAB „Lieruva”) kas mėnesį mokėti 6050 Lt nuomos mokestį (b. l. 32-35). Byloje nėra ginčo, kad ieškovas UAB „Renluka“ pagal 2014 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaitą-faktūrą Serija LRV-PL Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Lieruva” už 2014 m. rugpjūčio mėnesį sumokėjo 6050 Lt patalpų ir inventoriaus nuomos mokestį (b. l. 38). Kaip jau nurodyta šioje nutartyje, šalys 2014 m. rugpjūčio 20 d. pasirašė nutraukimo protokolą, kurio 1 punktu susitarė nuo 2014 m. rugpjūčio 22 d. nutraukti nuomos sutartį, o 3 punktu nuomininkas (ieškovas) įsipareigojo nuomos mokestį paskaičiuoti ir sumokėti už laikotarpį iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. (b. l. 37). Apelianto teigimu, 2014 m. nutraukimo protokole yra rašymo apsirikimas nurodant, kad ieškovas nuomos mokestį sumokės už laikotarpį iki 2014 m. rugpjūčio 25 d., turėtų būti iki 2014 m. rugpjūčio 22 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytas nutraukimo protokolas yra pasirašytas abiejų šalių atstovų, uždėti antspaudai, taisymų nėra. Ieškovo atstovė R. S. 2015 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nutraukimo protokolo tekstą ruošė būtent ji (teismo posėdžio garso įrašo 27:55 min.). Pastebėtina, kad byloje yra pateikta 2014 m. rugpjūčio 25 d. PVM sąskaita-faktūra, kurią atsakovas išrašė ieškovui už komunalines paslaugas (b. l. 41). Ieškovo atstovė R. S. 2015 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nurodytą PVM sąskaitą-faktūrą apmokėjo (teismo posėdžio garso įrašo 28:45 min.). Be to, ieškinyje minėta sąskaita-faktūra taip pat nurodyta kaip apmokėta ir pagal ją prašoma priteisti permoką. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas už komunalines paslaugas apmokėjo iki 2014 m. rugpjūčio 25 d., paneigia jo teiginį, jog po sutarties nutraukimo, kaip teigia ieškovas 2014 m. rugpjūčio 22 d., jam nebuvo pagrindo prisiimti įsipareigojimų iki 2014 m. rugpjūčio 25 d. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog įstatyme neteikiamas prioritetas pažodiniam sutarties aiškinimui, nereiškia, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas gali būti absoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015). Įvertinęs minėtas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šalims rašytiniame susitarime numačius datą iki kada ieškovas įsipareigoja sumokėti nuomos mokestį, jam iki šios datos sumokant už komunalinius mokesčius, nėra pagrindo laikyti, kad susitarime yra rašymo apsirikimas. Taigi, šalys laisva valia prisiėmė įsipareigojimus, prieštaravimų nereiškė, todėl ieškovas UAB „Renluka“ sutarties nutraukimo protokole, kuris yra neatskiriama nuomos sutarties dalis, numatytus įpareigojimus privalėjo vykdyti (CK 6.156 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.192 straipsnio 4 dalis, CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas UAB „Lieruva” atsiliepime į ieškinį nurodė, jog neginčija ieškovo UAB „Renluka“ teisės atgauti nuomos mokestį už laiką, kai nuomojamomis patalpomis ieškovas nesinaudojo. Atsakovo atstovas 2015 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad ieškovo permokėta nuomos mokesčio suma yra 339,13 Eur, tačiau ši suma buvo įskaityta į nuostolius, kuriuos UAB „Lieruva” prašė priteisti civilinėje byloje Nr. e2-243-445/2015 (teismo posėdžio garso įrašo 43:34 min). Pažymėtina, kad Varėnos rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-243-445/2015 UAB „Lieruva” ieškinį atsakovui UAB „Renluka“ dėl nuostolių atlyginimo atmetė, sprendimas įsiteisėjęs (b. l. 92-101).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog ieškovas UAB „Renluka“ nuomos mokestį įsipareigojo sumokėti iki 2014 m. rugpjūčio 25 d., tačiau nepagrįstai nepriteisė nuomos mokesčio permokos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas UAB „Renluka“ nutraukimo protokole įsipareigojo nuomos mokestį sumokėti iki 2014 m. rugpjūčio 25 d., t. y. už 25 dienas, todėl nuomos mokestis už 25 dienas sudarė 4879,03 Lt (6050 Lt : 31 d. = 195,16 Lt × 25 d.), kadangi ieškovas už 2014 m. rugpjūčio mėnesį sumokėjo 6050 Lt, todėl permoka yra 1170,97 Lt, atitinkamai 339,13 Eur, (6050 Lt – 4879,03 Lt) (CK 1.119 straipsnio 1 dalis, 1.122 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į tai, jog nuomos mokestis mokamas tol, kol nuomojamas atitinkamas objektas, iš atsakovo UAB „Lieruva” priteistina 339,13 Eur nuomos mokesčio permoka už 2014 m. rugpjūčio mėnesį (CK 1.5 straipsnis, CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.477 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas vertino aplinkybę dėl nuomos mokesčio permokos ir nustatė, jog ieškovas 339,14 Eur sumą permokėtą už nuomą įskaitė į nuostolius, kuriuos prašė priteisti kitoje civilinėje byloje. Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuomone, nepagrįsti apelianto teiginiai dėl teismo sprendimo nemotyvavimo, todėl nagrinėjamoje byloje nenustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Dėl permokos už komunalines paslaugas
Teismas pažymi, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). CK 6.193 straipsnyje nustatyta, jog sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties sąlygų turinio, tokios sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutarties turinį prioritetas teikiamas tikrųjų sutarties šalių ketinimų (valios) nustatymui, nepakanka remtis pažodiniu jos tekstu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, susijusios su konkrečios sutarties šalių elgesiu sudarant ir vykdant sutartį, jų santykių praktika; aiškinant sutartį reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje ir nenurodytos, priimtiniausią pagal sutarties prigimtį sąvokų reikšmę, papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 straipsnis), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-313/2015 ir kt.).
Apelianto teigimu, jis permokėjo 189,10 Lt, atitinkamai 54,77 Eur sumą už atliekų tvarkymą ir 240,72 Lt, atitinkamai 69,72 Eur, už sunaudotą vandenį, o už sunaudotą elektros energiją negali nurodyti tikslios permokėtos sumos. Nustatyta, kad 2014 m. gegužės 13 d. negyvenamųjų patalpų ir įrangos nuomos sutarties 1.3. punktu ieškovas UAB „Renluka“ įsipareigojo kiekvieną mėnesį atsakovui mokėti nuomojamų patalpų komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, detali mokėjimo tvarka nustatyta nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, jog ieškovas UAB „Renluka“ už komunalinius mokesčius mokėdavo pagal atsakovo UAB „Lieruva” pateiktas sąskaitas. Nurodytą aplinkybę taip pat patvirtino bylos šalys 2015 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Renluka“ atsakovui UAB „Lieruva” už šiūkšlių išvežimą sumokėjimo pagal 4 PVM sąskaitas-faktūras: 2014 m. birželio 12 d. – 31,93 Lt, 2014 m. liepos 1 d. – 63,86 Lt, 2014 m. rugpjūčio 5 d. – 63,86 Lt, 2014 m. rugpjūčio 25 d. – 48,40 Lt (b. l. 41-44). Iš byloje esančio UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ 2015 m. vasario 9 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad rinkliava už šiūkšlių išvežimą objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2014 m. sudarė 63,86 Lt per mėnesį. Teismas sprendžia, kad minėtos aplinkybės patvirtina, jog atsakovo UAB „Lieruva” išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytas mokestis už šiūkšlių išvežimą neviršija UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro“ numatyto mokesčio dydžio. Nustatyta ir tai, kad ieškovas atsakovui už sunaudotą vandenį sumokėjimo taip pat pagal 4 PVM sąskaitas-faktūras: 2014 m. birželio 12 d. – 37,28 Lt, 2014 m. liepos 1 d. – 74,56 Lt, 2014 m. rugpjūčio 5 d. – 74,56 Lt, 2014 m. rugpjūčio 25 d. – 60,50 Lt (b. l. 41-44). Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad UAB „Varėnos vandenys“ parodymus fiksuoja ne kiekvieną mėnesį, tačiau skaitiklių duomenis jis užfiksuodavo kiekvieną mėnesį ir pagal juos pateikdavo sąskaitas ieškovui apmokėti. Byloje pateiktas UAB „Varėnos vandenys“ 2015 m. vasario 17 d raštas patvirtina, kad atsakovas UAB „Lieruva” nemokėdavo UAB „Varėnos vandenys“ kiekvieną mėnesį, nes rašte nurodyta, jog objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), šalto vandens ir nuotekų 2014 m. gegužės mėnesį sunaudota 9 m³ (už 61,75 Lt), o 2014 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais 0 m³ (b. l. 40). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas UAB „Renluka“ atliko keturis mokėjimus už komunalinius mokesčius pagal atsakovo UAB „Lieruva“ pateiktas sąskaitas, patvirtina, kad jis faktiniais veiksmais sutiko su komunalinių išlaidų apskaičiavimu, pretenzijų atsakovui nereiškė. Taigi, tokie ieškovo veiksmai patvirtina buvusį susitarimą dėl mokesčių už komunalines paslaugas skaičiavimo tvarkos nustatymo ir ieškovo pareigą apmokėti pateiktas sąskaitas. Be to, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais, tarp šalių susiklosčiusi mokėjimo už komunalines paslaugas praktika pagal atsakovo pateiktas sąskaitas atitinka nuomos sutarties 1.3. punkto nuostatas (CK 6.193 straipsnio 1 dalis).
Apelianto teiginys, kad jis turėjo apmokėti tik 1/10 objekto, esančio (duomenys neskelbtini), patirtų išlaidų komunalinėms paslaugoms, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tarp šalių sudarytos nuomos sutartyje nuomos objektas nurodytas negyvenamosios patalpos ir inventorius, esantis (duomenys neskelbtini). Teismas iš tiesioginės prieigos prie VĮ Registrų centras duomenų (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatė, kad atsakovui UAB „Lieruva” nuosavybės teise priklauso pastatas-plovykla (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 277,66 kv. m), esantis (duomenys neskelbtini)Byloje nėra duomenų spręsti, kad ieškovas naudojosi tik 1/10 nuomojamų patalpų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovo atstovas advokatas S. R. 2015 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kaip nustatė, jog naudojosi 1/10 dalimi patalpų (2015 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio garso įrašo 13:46 min).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišreikalavo duomenų iš AB LESTO apie 2014 m. gegužės-rugpjūčio mėnesiais sunaudotą elektros energiją objekte (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad ieškovas 2015 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu nereiškė prašymo išreikalauti duomenis iš AB LESTO ir byla buvo išnagrinėta pagal šalių pateiktus įrodymus. Byloje esančios PVM sąskaitos-faktūros patvirtina, kad ieškovas už sunaudotą elektros energiją mokėjimo pagal atsakovo pateiktas sąskaitas, kaip tai numatyta nuomos sutarties 2.2. punkte (b. l. 41-44). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad negyvenamųjų patalpų ir įrangos nuomos sutartyje šalių sutarta, kad ieškovas UAB „Renluka“ kiekvieną mėnesį apmokės nuomojamų patalpų komunalinius ir kitų paslaugų mokesčius, todėl ieškovas vykdydamas sutartimi prisiimtą prievolę ir pervesdamas išlaidas už komunalines paslaugas, neturi teisinio pagrindo reikalauti gražinti sumokėtas lėšas, nes atsakovui UAB „Lieruva” pinigus gavus teisėtu pagrindu, nėra sąlygų nagrinėjamoje byloje taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo normas (CK 6.237–6.242 straipsniai). Pažymėtina, kad ieškovas UAB „Renluka“ apeliaciniame skunde nurodydamas, jog galimai permokėtos sumos už komunalinius mokesčius yra jo patirti nuostoliai, neįrodinėja civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).
Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias nuomos mokesčio mokėjimą ir nepagrįstai nepriteisė nuomos mokesčio permokos už laikotarpį kai ieškovas UAB „Renluka“ nuomos objektu nesinaudojo ir pagal nuomos sutarties nutraukimo sąlygas nebuvo įsipareigojęs apmokėti (CK 6.237 straipsnio 1 dalis, 6.477 straipsnio 1 dalis). Dėl to skundžiamas Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimas panaikinamas iš dalies ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškovo UAB „Renluka“ ieškinio reikalavimo dalis dėl nepanaudotos nuomos mokesčio dalies grąžinimo tenkinama – ieškovui UAB „Renluka“ iš atsakovo UAB „Lieruva” priteisiama 339,13 Eur nuomos mokesčio permokos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis). Tenkinus ieškinį iš dalies iš atsakovo UAB „Lieruva” priteistina 6 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies ir panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Įvertinus tai, kad ieškovas UAB „Renluka“ prašė priteisti 633,19 Eur, o jo reikalavimas tenkintas iš dalies ir priteistina 339,13 Eur, laikytina, kad patenkinta 53,56 proc. ieškovo reikalavimų (339,13 × 100 proc./633,19). Pirmosios instancijos teisme ieškovas UAB „Renluka“ patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 20 Eur žyminio mokesčio išlaidų, apeliacinės instancijos teisme 20 Eur žyminio mokesčio išlaidų, viso 240 Eur (b. l. 48, 72, 84). Atsakovas UAB „Lieruva” pirmosios instancijos teisme turėjo 400 Eur, o apeliacinės instancijos teisme 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, viso 700 Eur (b. l. 46, 104). Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 53,56 proc. ieškovo reikalavimų, jam iš atsakovo priteistina 128,54 Eur (240 Eur × 53,56 proc.), o atsakovui iš ieškovo 325,08 Eur (46,44 proc. × 700 Eur) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Įskaičius mokėtinas sumas iš ieškovo UAB „Renluka“ atsakovo UAB „Lieruva” naudai priteistina 196,54 Eur (325,08 Eur – 128,54 Eur) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje sudaro 2,72 Eur ir yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 3 Eur, todėl teismas šių išlaidų valstybei nepriteisia (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nauja redakcija nuo 2015 m. sausio 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nusprendžia:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimo dalį dėl permokėto nuomos mokesčio dalies panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Renluka“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Lieruva” (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 339,13 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus 13 ct) nuomos mokesčio permokos ir 6 (šešių) procentų metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistus 339,13 Eur nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. kovo 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Lieruva” (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Renluka“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 196,54 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt šeši eurai 54 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.
Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.