Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Namų priežiūros centras" ieškinį atsakovui UAB ,,Senklera" dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka 2016-08-30, t. y. kai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu, ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo (atsakovui procesinis dokumentas pakartotinai išsiųstas 2016-09-28). Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovui išaiškintos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, jog ieškovas UAB ,,Namų priežiūros centras“ suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name (duomenys neskelbtini), kuriame atsakovas nuosavybės teise turi aukščiau nurodytą butą ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo (duomenys neskelbtini) bendrojo naudojimo objektai. Ieškovas teikdamas namo, (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, veikė Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-07-20 įsakymo Nr. 30 1522, pagrindu.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu, taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje nėra individualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais (CK 4.82 straipsnio 5 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad tarp šalių susiklostė turto administravimo, rangos ir atlygintinų paslaugų teikimo sutartiniai teisiniai santykiai (CK 4.236, 6.644, 6.716 straipsniai). Pagal ieškovo pateiktus įrodymus matyti, kad atsakovė nevykdė prievolės mokėti mokesčius už suteiktas paslaugas. Atsakovo skola ieškovui, laikotarpiu nuo 2014-10-01 iki 2016-06-31, už priskaičiuotus bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo mokesčius ir suteiktas komunalines paslaugas sudarė 510,26 Eur dydžio sumą. Iš byloje esančių duomenų, matyti, jog prašoma priteisti skola apskaičiuota už namo, esančio (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkams proporcingai jų naudojamam plotui suteiktas paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas šią skolą būtų sumokėjęs. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai reikalauja įvykdyti prievolę (CK 6.1., 6.2, 6.38, 6.63, 6.258 straipsniai), todėl atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą, yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 510,26 Eur dydžio skolą. Įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą, atsakovai nepateikė.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnis 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal minėtą įstatymą sandoris turi atitikti tokius kriterijus: 1) sutarties subjektinės sudėties – toks sandoris turi būti sudarytas tarp dviejų ir daugiau ūkio subjektų inter se (tarpusavyje) arba tarp vieno ar daugiau ūkio subjektų vienoje pusėje bei vienos ar daugiau valstybės institucijų kitoje pusėje; 2) komercinio sandorio kriterijaus; 3) sandorio dalyko – pagal sandorį turi būti arba perduodamos prekės, arba teikiamos paslaugos, arba atliekami darbai, arba atliekami keli iš šių veiksmų; 4) sandorio atlygintinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartis, priimtoje civ. byloje Nr. 3K-3-413-378/2016). Pažymėtina, kad ieškovas, teikdamas daugiabučio namo bendrosios nuosavybės objektų administravimo, eksploatacines, priežiūros ir kt. paslaugas veikia kaip turto administratorius (CK 4.84 straipsnis, 4.240 straipsnis), o ne kaip komercinių paslaugų teikėjas. Ieškovas daugiabutį namą administruoja Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu. Todėl laikytina, kad namo administratoriaus, kurio veiklos tikslas – užtikrinti atsakovui priklausančių daugiabučio namo bendrojo objektų funkcionavimą, priežiūrą, administravimą ir atsakovo – daugiabučio namo bendrojo objektų savininko santykiai, jų atsiradimo pagrindas neatitinka kriterijų, taikomų sandoriams pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. Dėl nurodytų motyvų ieškovo reikalavimas dėl 40 Eur sumos atmestinas kaip nepagrįstas.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 0,87 Eur užmokestis už nekilnojamojo turto ir gyventojų registro išrašus, iš viso – 15,87 Eur suma. Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos ieškovui (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeisto 2014-09-23 įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Senklera“, juridinio asmens kodas 126084490, 510,26 Eur skolą, 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016-08-17 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,87 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Namų priežiūros centras“, juridinio asmens kodas 125596783, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas už akių per trisdešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių atsakovo negali būti skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovas per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.