Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Zigmas Pocius Baudžiamoji byla Nr. 1A-403-382/2015

Teisėja Eglė Žakevičiūtė Teisminio proceso Nr. 1-33-1-02416-2014-8

2015 m. gruodžio 31 d.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios E. G. B. atstovo advokato A. I. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 214 str. 1 d. 30 MGL (1129,50 Eur) dydžio bauda; pagal BK 215 str. 1 d. (dėl svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo iki 2014 m. gruodžio 26 d.) 30 MGL (1129,50 Eur) dydžio bauda; pagal 182 str. 1 d. (dėl svetimo turto įgijimo apgaule iki 2014 m. gruodžio 26 d.) 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda; pagal BK 215 str. 1 d. (dėl svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo 2014 m. gruodžio 26 d.) 30 MGL (1129,50 Eur) dydžio bauda; pagal BK 182 str. 1 d. (dėl svetimo turto įgijimo apgaule iki 2014 m. gruodžio 26 d.) 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 215 str. 1 d. bei BK 182 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu, šios subendrintos bausmės, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos dalinio sudėjimo būdu su pagal BK 214 str. 1 d. paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė V. B. paskirta 75 MGL (2823,75 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. 2 d. nuostatomis, V. B. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jam paskirta 50 MGL (1882,50 Eur) dydžio bauda.

A. S. (A. S.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 214 str. 1 d. 30 MGL (1129,50 Eur) dydžio bauda; pagal BK 215 str. 1 d. (dėl svetimos elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo iki 2014 m. gruodžio 26 d.) 30 MGL (1129,50 Eur) dydžio bauda; pagal 182 str. 1 d. (dėl svetimo turto įgijimo apgaule iki 2014 m. gruodžio 26 d.) 20 MGL (753 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d. 5 d. 1 p., bausmės, paskirtos pagal BK 215 str. 1 d. bei BK 182 str. 1 d., subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, po to minėta bausmė, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrinta dalinio sudėjimo būdu su pagal BK 214 str. 1 d. paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė A. S. paskirta 48 MGL (1807,20 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. 2 d. nuostatomis, A. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė jam nustatyta 32 MGL, t. y. 1204,80 Eur, dydžio bauda.

Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. B. ir A. S. nukentėjusiajai E. G. B. solidariai priteista 4739,02 Eur turtinės žalos atlyginimo, 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei 100 Eur advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. ir A. S., veikdami bendrininkų grupėje, 2014 m. gruodžio 22 d. dienos metu, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, prie parduotuvės „Armijai ir civiliams“, adresu Taikos pr. 52, Klaipėdos m., A. S. radus bei perdavus jam AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. G. B. vardu bei šios mokėjimo kortelės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, t. y. PIN kodą, ir abiem nusprendus ja pasinaudoti, V. B. kartu su A. S. neteisėtai laikė pas save iki 2014 m. gruodžio 26 d. 18.00 val., iki kol abu atliko finansines operacijas ir kortelę bei PIN kodą išmetė.

Be to, V. B. ir A. S. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

Jie, veikdami bendrininkų grupe, iš anksto susitarę neteisėtai panaudoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą bei apgaule įgyti svetimą turtą, 2014 m. gruodžio 22 d. kartu atvyko automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie AB SEB bankomato (duomenys neskelbtini) adresu Taikos pr. 32A, Klaipėdos m., kur 13.18 val. neteisėtai panaudojo AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. G. B. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, V. B. įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, t. y. nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją ir savo bei bendrininko A. S., kuris tuo metu laukė automobilyje, naudai apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. išgrynino E. G. B. sąskaitoje buvusius 2000 Lt (579,24 Eur) bei juos užvaldė abu pasidalindami. Tęsdami nusikalstamą veiką, kartu, tą pačią dieną, 13.22 val., 13.31 val. bei 13.36.30 val. AB SEB banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Taikos pr. 32A, Klaipėdos m., neteisėtai panaudojo AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. G. B. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, V. B. įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, t. y. nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją ir savo bei bendrininko A. S., kuris tuo metu laukė automobilyje, naudai apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. išgrynino E. G. B. sąskaitoje buvusius 6000 Lt (1737,72 Eur), t. y. kiekvieną kartą minėtu laiku po 2000 Lt (579,24 Eur) bei juos užvaldė abu pasidalindami. Be to, tą pačią dieną, toje pačioje vietoje 13.36.51 val. atlikdamas minėtus veiksmus pasikėsino savo ir bendrininko A. S., kuris tuo metu laukė automobilyje, naudai apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. išgryninti E. G. B. sąskaitoje buvusius 1000 Lt (289,62 Eur), tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios nusikaltimo nebaigė, kadangi operacija buvo atmesta dėl viršyto limito. Tęsdami nusikalstamą veiką, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę neteisėtai panaudoti svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – PIN kodą bei apgaule įgyti svetimą turtą, 2014 m. gruodžio 23 d. kartu atvyko automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie AB SEB banko bankomato (duomenys neskelbtini) adresu Butkų Juzės g. 9, Klaipėdos m., kur 00.10 val. neteisėtai panaudojo AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. G. B. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, V. B. įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, t. y. nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją, pasikėsino savo ir bendrininko A. S., kuris tuo metu laukė automobilyje ir stebėjo jį per atstumą, naudai apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. išgryninti E. G. B. sąskaitoje buvusius 2000 Lt (579,24 Eur), tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios nusikaltimo nebaigė, kadangi operacija buvo atmesta dėl viršyto limito. Tokie patys veiksmai minėtoje vietoje 00.35.19 val. buvo atlikti siekiant abiejų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. išgryninti E. G. B. sąskaitoje buvusius 2000 Lt (579,24 Eur), tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios nusikaltimo nebaigė, kadangi operacija buvo atmesta dėl viršyto limito. Toliau atlikdami minėtus veiksmus, V. B. kartu su A. S., tą pačią dieną, 00.35.59 val. AB SEB bank bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Butkų Juzės g. 9, Klaipėdos m., neteisėtai panaudojo AB SEB bank elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. G. B. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, V. B. įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, t. y. nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją ir savo bei bendrininko A. S., kuris tuo metu laukė automobilyje ir stebėjo jį per atstumą, naudai apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. išgrynino E. G. B. sąskaitoje buvusius 500 Lt (144,81 Eur) bei juos užvaldė abu pasidalindami. Tą pačią dieną 00.36 val. V. B. pasikėsino savo ir bendrininko A. S. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. išgryninti E. G. B. sąskaitoje buvusius 300 Lt (86,89 Eur), tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios nusikaltimo nebaigė, kadangi operacija buvo atmesta dėl viršyto limito. 00.37.25 val. atlikdamas minėtus veiksmus pasikėsino savo ir bendrininko A. S. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. išgryninti E. G. B. sąskaitoje buvusius 200 Lt (57.92 Eur), 00.37.58 val. – 100 Lt (28.96 Eur), tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios nusikaltimo nebaigė, kadangi operacija buvo atmesta dėl viršyto limito. Tęsdami nusikalstamą veiką, V. B. kartu su A. S., tą pačią dieną, kartu atvyko prie AB Swedbank bankomato ATM H169, adresu Taikos pr. 109, Klaipėdos m., kur 00.56 val. neteisėtai panaudojo AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. G. B. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, V. B. įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, t. y. nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją ir savo bei bendrininko A. S., kuris tuo metu laukė automobilyje ir stebėjo jį per atstumą, naudai apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. išgrynino E. G. B. sąskaitoje buvusius 200 Lt (57,92 Eur) bei juos užvaldė abu pasidalindami. Atlikdamas minėtus veiksmus 00.57.07 val., 00.57.53 val., 00.58 val. V. B. išgrynino iš viso 6000 Lt (1737,72 Eur), t. y. kiekvieną kartą minėtu laiku po 2000 Lt (579,24 Eur) bei juos užvaldė kartu su A. S. pinigus pasidalindamas. 00.59.22 val. V. B. pasikėsino savo ir bendrininko A. S. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. išgryninti E. G. B. sąskaitoje buvusius 1800 Lt (521,32 Eur), tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios nusikaltimo nebaigė, kadangi operacija buvo atmesta dėl viršyto limito. 00.59.22 val. pasikėsino išgryninti 1800 Lt (521,32 Eur), 00.59.49 val. – 1700 Lt ( 492,35 Eur), 01.00.05 val. – 1600 Lt (463,39 Eur), 01.00.21 val. – 1500 Lt (434,43 Eur), 01.00.38 val. – 1400 Lt (405,47 Eur), 01.00.53 val. – 1300 Lt (376,51 Eur), 01.01.10 val. – 1200 Lt (347,54 Eur), 01.01.25 val. – 1000 Lt (289,62 Eur), 01.01.43 val. – 900 Lt (260,66 Eur), tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios nusikaltimo nebaigė, kadangi operacija buvo atmesta dėl viršyto limito. 01.01.57 val. V. B. išgrynino E. G. B. sąskaitoje buvusius 800 Lt (231,70 Eur) bei juos užvaldė kartu su A. S. pasidalindami. Be to, tą pačią dieną, 23.49.30 val. V. B. pasikėsino abiejų naudai išgryninti 2000 Lt (579,24 Eur), tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios nusikaltimo nebaigė, kadangi operacija buvo atmesta dėl viršyto limito. 2014 m. gruodžio 24 d. 00.34.39 val. V. B. atlikdamas anksčiau minėtus veiksmus AB Swedbank bankomate ATM H169, esančiame Taikos pr. 109, Klaipėdos m., pasikėsino savo ir bendrininko A. S., kuris tuo metu laukė automobilyje ir stebėjo jį per atstumą, naudai apgaule įgyti svetimą turtą, t. y. išgryninti E. G. B. sąskaitoje buvusius 2000 Lt (579,24 Eur), tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios nusikaltimo nebaigė, kadangi operacija buvo atmesta dėl viršyto limito. 01.13.59 val., 01.14.36 val., 01:15:17 val. AB SEB banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Taikos pr. 32A, Klaipėdos m., išgrynino 6000Lt (1737,72 Eur), t. y. kiekvieną kartą minėtu laiku po 2000 Lt (579,24 Eur) bei juos užvaldė, pinigus pasidalindamas su A. S.. 01:15:51 val. AB SEB banko bankomate (duomenys neskelbtini) esančiame Taikos pr. 32A, Klaipėdos m. išgrynino 1000 Lt (289,62 Eur) bei juos užvaldė, pinigus pasidalindamas su A. S.. Tokiu būdu V. B. ir A. S., veikdami bendrininkų grupėje apgaule savo naudai įgijo E. G. B. priklausančio turto už 20500 Lt (5937,22 Eur).

Be to, V. B. neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

V. B., 2014 m. gruodžio 26 d. 17:42:19 val. AB Swedbank bankomate ATM H169, esančiame Taikos pr. 109, Klaipėdos m., neteisėtai panaudojo AB SEB banko elektroninę mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą E. G. B. vardu, ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, įdėjo kortelę į bankomatą, surinko PIN kodą, t. y. nurodydamas save kaip asmenį, turintį teisę atlikti finansinę operaciją, neteisėtai atliko finansinę operaciją ir pasikėsino savo naudai apgaule įgyti E. G. B. priklausančius 2220 Lt (637,16 Eur), tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios nusikaltimo nebaigė, kadangi operacija buvo atmesta dėl lėšų trūkumo. 17.42.37 val. AB Swedbank bankomate ATM H169, esančiame Taikos pr. 109, Klaipėdos m. atlikdamas minėtus veiksmus savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, t. y. išgrynino E. G. B. sąskaitoje buvusius 2000 Lt (579,24 Eur) bei juos užvaldė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, tą pačią dieną, 17.43.25 val. AB Swedbank bankomate ATM H169, esančiame Taikos pr. 109, Klaipėdos m., atlikdamas minėtus veiksmus pasikėsino savo naudai apgaule įgyti E. G. B. priklausančius 220 Lt (63,72 Eur), tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios nusikaltimo nebaigė, kadangi operacija buvo atmesta dėl lėšų trūkumo. Be to, AB Swedbank bankomate ATM H169, esančiame Taikos pr. 109, Klaipėdos m. atlikdamas minėtus veiksmus pasikėsino savo naudai 17.43.36 val. apgaule įgyti E. G. B. priklausančius 200 Lt (57,92 Eur), 17.44.00 val. – 180 Lt (52,13 Eur), 17.44.10 val. - 100 Lt (28,96 Eur), tačiau dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios nusikaltimo nebaigė, kadangi operacija buvo atmesta dėl lėšų trūkumo. Tokiu būdu V. B. apgaule savo naudai įgijo E. G. B. priklausančio turto už 579,24 Eur (2000 Lt)“.

Nukentėjusiosios E. G. B. atstovas advokatas A. Ivancius apeliaciniu skundu prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį ir E. G. B. padidinti turtinės žalos atlyginimą iki 4929,02 Eur, taip pat priteisti penkių proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo. Nurodo, kad teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, turi vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–254 str.), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–291 str.) ir kt. Advokato teigimu, CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, todėl iš nuteistųjų priteistinos palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu neišsprendė procesinių palūkanų priteisimo civilinei ieškovei klausimo, todėl ši nuosprendžio dalis nėra pagrįsta ir teisėta. Nukentėjusioji nurodė, jog V. B. po patikslinto ieškinio pateikimo teismui nėra atlyginęs 190 Eur turtinės žalos, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovei turtinės žalos atlyginimą.

Teismo posėdyje nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti tik iš dalies – nukentėjusiajai priteisti penkių proc. dydžio metines palūkanas, o apeliacinio skundo prašymą – padidinti turtinės žalos atlyginimą iki 4929,02 Eur – nenagrinėti. Nuteistųjų advokatai ir prokurorė apeliacinį skundą prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniu skundu prašoma iš nuteistųjų V. B. ir A. S. priteisti penkių procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo. Šio prašymo esminiai argumentai siejami su Civilinio kodekso (toliau CK) normų taikymu. Nukentėjusiosios atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad CK 6.210 str. 1 d. nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovų priteistinos palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pirmosios instancijos teismas iš V. B. ir A. S. priteisė 1000 Eur neturtinės ir 4739,02 Eur turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir jos atstovas prašė su turtinės žalos atlyginimo dydžiu susijusių apeliacinio skundo argumentų nenagrinėti, nes jie sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu turtinės žalos dydžiu, tik prašo priteisti penkių procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo.

Kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį nukentėjusiosios advokatas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje dėl procesinių palūkanų reikalavimo apskritai nepasisakė. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka. Nukentėjusioji E. G. B. 2015 m. rugpjūčio 28 d. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateikė patikslintą civilinį ieškinį ir prašė priteisti penkių procentų dydžio procesinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (t. 2. b. l. 62). Tačiau pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo skundžiamame nuosprendyje neaptarė ir sprendimo dėl procesinių palūkanų nepriėmė. Neišsprendęs reikalavimo priteisti procesines palūkanas, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina (BPK 328 str. 4 p.).

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, kad skolininkas praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Kadangi pirmosios instancijos teismas iš V. B. ir A. S. nukentėjusiajai E. G. B. priteisė 1000 Eur neturtinės ir 4739,02 Eur turtinės žalos atlyginimo, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio, CK 6.210 straipsnio nuostatomis, iš nuteistųjų turi būti priteistos metinės penkių procentų palūkanos nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos, tačiau ne nuo to momento, nuo kurio prašo nukentėjusiosios atstovas.

Nukentėjusiosios atstovas remdamasis CK 6.210 str. 1 d. prašo procesines palūkanas priteisti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau pažymėtina, jog teismų praktika dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios civilinėse ir baudžiamosiose bylose skiriasi. Tai patvirtina ir Atskiroji nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kurioje pasisakyta, kad deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Išaiškinta, kad palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Civilinio kodekso nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Šiems santykiams būdinga tai, kad yra fiksuoti tam tikra teisine forma – sutartimi ar iš sutarties atsiradusia konkretaus dydžio prievole ir yra praleistas terminas piniginei prievolei įvykdyti. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdyti per nustatytą terminą. Išsakyta nuomonė, kad deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą. Taigi iš esmės nesutinkama su tuo, kad deliktinės atsakomybės atveju procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme, nes Civilinio kodekso XXII skyriaus trečiajame skirsnyje „Deliktinė atsakomybė“ nėra normos dėl procesinių palūkanų. Plečiamai išaiškinus CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažinus, kad deliktinės atsakomybės atveju nukentėjusysis turi teisę į procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme, būtų pažeistas procesinis šalių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje ir CPK 17 ir 42 straipsniuose. Remiantis tokiu teisės aiškinimu atsakovas deliktiniuose teisiniuose santykiuose būtų preziumuojamas skolininku nuo ieškinio priėmimo ir jam, priimant sprendimą atgaline data, būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo ieškinio pareiškimo, nepriklausomai nuo to, kiek užtruko teismo procesas ir kieno iniciatyva jis buvo tęsiamas. Pagal tokį teisės aiškinimą atsakovo kaip preziumuojamo skolininko teisinė padėtis būtų neapibrėžta ir dviprasmiška, nes jis iki sprendimo priėmimo nežino, ar ieškinys bus patenkintas, jei taip, tai kokio dydžio. Pagal tokį teisinį reguliavimą, siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Įtvirtinus tokį ginčo sprendimo būdą iš esmės pasunkinama atsakovo teisė ginčyti savo kaltę ir ieškinio dydį, o ieškovui sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti teise (Atskiroji nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Tokios praktikos yra laikomasi kasacinėse nutartyse Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010.

Taigi nors CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame procese visų pirma sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis, o tik įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kai tuo tarpu procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis), akivaizdu, jog teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš nuteistųjų V. B. ir A. S. priteistinos penkių procentų metinės palūkanos nuo E. G. B. priteistų 1000 Eur ir 4739,02 Eur žalos atlyginimo, kurios turi būti skaičiuojamos nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius Klaipėdos apygardos teismui pateikė prašymą iš nuteistojo V. B. valstybei priteisti 52,11 Eur, turėtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas, tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Apeliacinį skundą nagrinėjamu atveju padavė nukentėjusioji, o nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teisme yra privalomas. Valstybė turi užtikrinti galimybę nuteistajam gintis. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš V. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti:

priteisti iš V. B. ir A. S. E. G. B. penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo jai priteistos turtinės ir neturtinės žalos. Palūkanas skaičiuoti nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2015 m. gruodžio 31 d., iki visiško prievolės įvykdymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą iš V. B. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 52,11 Eur, atmesti.