Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6, 7 ir 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant šiuos įpareigojimus: per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 71 straipsniu R. G. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 eurų) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d., t. y. 14 parų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. G. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d., laikotarpyje nuo 13.01 val. iki 19.10 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pavartodamas psichinę prievartą terorizavo, sistemingai baugino sutuoktinę J. G., gim. (duomenys neskelbtini), rašydamas grasinančio pobūdžio žinutes mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), su grasinimais susidoroti, t. y. nužudyti, sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, o būtent: 2019 m. rugpjūčio 29 d. 13.01 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntė pranešimą sutuoktinei J. G., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jog: „Žinok kaip lengviau pasidarė kai surandi teisinga sprendimą, tenai pelenuose aš būsiu kaip ir su tavim, ko aš visą gyvenimą ir troškau, mylimoji mano svelnoliele žmonute. as daugiau nenoriu su niekuo susitikti, šįkart mano mano kelionė anapilin tikrai bus sėkmingesnė, atleisk už tau padarytas skriaudas“, taip pat 2019 m. rugpjūčio 29 d. 17.40 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntė pranešimą sutuoktinei J. G., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jog: „Kaip manai ar užteks 10 litrų benzino, kad sunaikintų mane ir pirtelė, manau užteks, net paskutiniam nusikaltėliui suteikimą teisę pasitaisyti net kalėjime, aš tokios megavatų nors nieko nenuzudziau, ar isprievartavau bet tau aš nusižengimai, lauk siurprizų savaitgalį, tai bus paskutiniai nemalonus siurprizai iš manęs, daugiau jų nebus“, taip pat 2019 m. rugpjūčio 29 d. 19.10 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, mobiliojo ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), išsiuntė pranešimą sutuoktinei J. G., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), jog: „Jin supleskes per savaitgalį su manim, kitokio pasirinkimo aš neturiu, nors kažką su savimi pasiimsiu“, toliau tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus 2019 m. rugpjūčio 29 d. apie 21.40 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kieme rankoje laikydamas plastmasinę tarą su benzinu, grasino sutuoktinei J. G., jog tuoj padegs namelį ir ją esančią viduje, kad laiko degtuką ir tuoj viskas užsiliepsnos, po to šliūkštelėjo benzino ant žolės prie laiptų ir, numetęs degantį degtuką, ją padegė bei, išspyręs terasos duris, įsibrovė į sutuoktinės J. G. motinai M. M., gim. (duomenys neskelbtini), priklausantį namą, kur, užsirakinęs viduje, grasino, kad padegs namą ir save, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimai gali būti įvykdyti.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti skunde nurodytais motyvais. Prokurorė neprieštaravo R. G. atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašė palikti pirmos instancijos teismo nustatytus įpareigojimus.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai, sprendžiant R. G. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. G. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi yra visos įstatymo numatytos sąlygos, o nuteistojo sūnaus Š. G. pozityvi įtaka sudarys pagrindą R. G. ateityje laikytis įstatymų ir nebenusikalsti.

6. Teisėjų kolegija pažymi, jog vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei be kitų sąlygų yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teisme toks prašymas pateiktas nebuvo, teismas savo iniciatyva šio klausimo dėl galimybės atleisti R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesprendė. Kadangi toks prašymas pateiktas apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija vertino galimybę šioje byloje taikyti R. G. BK 40 straipsnio nuostatas, atlikto įrodymų tyrimą, kaip galimą laiduotoją apklausė nuteistojo sūnų Š. G., taip pat apeliantą R. G.. Įvertinus apeliacinio skundo motyvus, apeliacinės instancijos teisme gautus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas naikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį dėl R. G. nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, baudžiamąją bylą R. G. atžvilgiu nutraukiant, R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiant pagal laidavimą (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas, BK 40 straipsnis).

7. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 1 dalis numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat, kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-196-697/2018). Teismo išvada šiuo aspektu turi būti pagrįsta objektyviais faktais, liudijančiais, kad nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinė kaltininko elgesio pasekmė, taip pat būtina įvertinti ir aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamos veikos tikslus ir motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

8. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste analizuojant nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad R. G. inkriminuota nusikalstama veika pagal BK 11 straipsnio 4 dalį priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Savo kaltę R. G. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto, kas skundžiamu nuosprendžiu buvo pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. G. patvirtino, kad R. G. jos atsiprašė ir ji priėmė šį atsiprašymą.

9. Šių duomenų visumoje vertinant R. G. asmenybę, kurios įvertinimas, sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra itin aktualus, svarbu paminėti, kad praeityje jis neteistas (t.1, b. l. 96), nors administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus yra baustas (t. 1, b. l. 92-95), tačiau per paskutinius du metus administracinės nuobaudos jam nebuvo skirtos, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikaltimas iš esmės pasižymėjo atsitiktiniu pobūdžiu. Darant šią išvadą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad R. G. yra pensijinio amžiaus, turi pastovų darbą (t. 1, b. l. 90-91), priklausomybės ligų centro įskaitoje neregistruotas, VšĮ Respublikinės (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini) sektoriuje nesigydė (t. 1, b. l. 98, 100). Šių aplinkybių visuma neabejotinai teigiamai charakterizuoja R. G. ir leidžia pagrįstai spręsti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotas nusikaltimas nėra jam būdingo elgesio modelio dalis. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teigiamas R. G. elgesys stebimas ir po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Kaip jau buvo minėta, V. G. atsiprašė nukentėjusiosios ir ji priėmė jo atsiprašymą. Apklausiamas apeliacinės instancijos teisme apeliantas patvirtino, kad labai gailisi dėl savo veiksmų, dirba pagal verslo liudijimą, yra senatvės pensininkas, daugiau kaip mėnesį nebevartoja alkoholio, kreipėsi pagalbos į gydytojus, su nukentėjusiąja asmeninių ryšių nebepalaiko, skyrybų klausimais bendrauja tik per advokatą (t. 2 , b. l. 23-24). Duomenų apie R. G. atžvilgiu pradėtus naujus ikiteisminius tyrimus ar po šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įvykdytus administracinius nusižengimus, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje taip pat nėra, kas suponuoja pagrįstą išvadą, kad asmuo daro tinkamas išvadas dėl savo neigiamo elgesio pasekmių, geba savo elgesį koreguoti tinkama linkme.

10. Įvertinusi aukščiau išdėstytas tiek R. G. asmenybę, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančias aplinkybes, atsižvelgdama į jo požiūrį vertinant savo neteisėtus veiksmus bei jo elgesį tiek prieš padarant nusikalstamą veiką, tiek po jos padarymo, teisėjų kolegija neabejoja, jog R. G. atitinka visas baudžiamajame įstatyme numatytas ir aukščiau aptartas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygas, sudarančias pagrindą manyti, jog ateityje R. G. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų

11. Šios išvados kontekste svarbu paminėti ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

1.1. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad kartu su apeliaciniu skundu R. G. pateikė savo sūnaus Š. G. prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant R. G. jo atsakomybėn ( t. 2, b. l. 6-7). Abejoti Š. G. tinkamumu būti laiduotoju, įvertinus apeliacinės instancijos teismui pateiktus Š. G. charakterizuojančius duomenis, teisinio pagrindo nėra. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme Š. G. nurodė, jog su tėvu R. G. santykiai yra glaudūs, nuo pat vaikystės jie kartu dirbo, keliavo ir vis dar palaiko artimą ryšį. Apie įvykį sužinojo iš karto, buvo nuvykęs į tardymo izoliatorių, tačiau tą pačią dieną negalėjo pasimatyti su tėčiu. Vėliau su juo apie jo poelgį kalbėjo, neigiamai įvertino jo elgesį, patarė kreiptis pagalbos į medikus, žino, kad tėvas kreipėsi privačiai į kliniką pas psichologus. Kiekvieną savaitgalį grįžta iš Vilniaus, kartu su tėvu sportuoja, skatina jį ieškoti pozityvios veiklos. Skambučiais jie bendrauja kiekvieną dieną, nuolat teiraujasi kaip tėčiui sekasi, pasiruošęs jam bet kada padėti, tėtis atsižvelgia į jo nuomonę. Nežino tokių atvejų, kad dar kada nors tėtis kažkam būtų grasinęs, tai įvyko spontaniškai. Kalbėjo su tėčiu apie jo ydingą polinkį stresą malšinti alkoholiu, skatina jį kreiptis pagalbos. Stengiasi prižiūrėti, kad tėtis nevartotų alkoholio, kuris šiuo metu išvis nebevartoja alkoholio. Sutinka būti laiduotoju, tačiau be užstato, nes gauna nedideles pajamas (800 eurų, tačiau 350 eurų moka už būsto nuomą) ir užstato neturės finansinių galimybių sumokėti (t. 2, b. l. 22-23). Bylos duomenys patvirtina, kad Š. G. neteistas (t. 2, b. l. 9), dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 8). Šių duomenų visuma leidžia pagrįstai manyti, kad Š. G. asmeninės savybės ir elgesys gali turėti išimtinai teigiamos įtakos R. G. ir pasitarnauti tinkamai jo elgesio korekcijai, siekiant, jog ateityje jis laikytųsi įstatymų reikalavimų ir nedarytų naujų nusikalstamų veiksmų. Taigi, Š. G. nagrinėjamu atveju yra tinkamas laiduotojas, vertas teismo pasitikėjimo.

12. Atsižvelgiant į išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą, įvertinus Š. G. finansinę padėtį, atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principų esmę, R. G. atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį Š. G. atsakomybėn, baudžiamąją bylą R. G. atžvilgiu nutraukiant.

13. Nustatydama laidavimo terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į byloje nustatytas R. G. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 59 straipsnio 1 straipsnio 2 punktas, 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), jo įvykdytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, įvykdymo aplinkybes, R. G. kaltės formą bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes ir daro išvadą, jog laidavimo 1 (vienerių) metų terminas bus pakankamas. Siekiant tinkamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimo, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, tame tarpe ir tai, jog nuteistasis dirba, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, R. G. skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (750 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikalstamų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius.

14. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi R. G. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. G. bei nesiartinti prie jos gyvenamosios vietos (t. 1, b. l. 167-169), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos (BPK 139 straipsnis).

15. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2019 m rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu paimta 20 l plastikinė talpa su skysčiu ir čiaupu, konfiskuotina kaip nusikaltimo padarymo priemonė ir sunaikintina (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2019 m. rugpjūčio 30 d. asmens kratos metu paimti daiktai – rankinė, ausinukai (2 vnt.), USB laidai (4 vnt.), pinigai (128,98 eurus), SEB banko kortelė, „Hercus“ banko kortelė, vairuotojo pažymėjimas, asmens tapatybės kortelė, įvairios korteles (22 vnt.), vaistų „Nebilet 5 mg“ plokštelė su tabletėmis, „C. H. L50 mg“ plokštelė su tabletėmis, „Zooft 50mg“ plokštelė su tabletėmis, mobilaus ryšio telefonas „One+“ su permatomu dėklu, USB atmintinės (2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina R. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, BK 40 straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo R. G. apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį dėl R. G. nuteisimo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, R. G., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, perduodant jį laiduotojo Š. G., gim. (duomenys neskelbtini), atsakomybėn ir baudžiamąją bylą R. G. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 15 (penkiolikos) MGL, t. y. 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) eurų įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant R. G. įmoką sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti R. G., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui Š. G., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

R. G. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartimi paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir į pareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios J. G. bei nesiartinti prie jos gyvenamosios vietos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2019 m rugpjūčio 30 d. įvykio vietos apžiūros metu paimtą 20 l plastikinę talpą su skysčiu ir čiaupu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies, 3 dalies nuostatomis, konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemonę ir sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 2019 m. rugpjūčio 30 d. asmens kratos metu paimtus daiktus – rankinę, ausinukus (2 vnt.), USB laidus (4 vnt.), pinigus (128,98 eurus), SEB banko kortelę, „Hercus“ banko kortelę, vairuotojo pažymėjimą, asmens tapatybės kortelę, įvairias korteles (22 vnt.), vaistų „Nebilet 5 mg“ plokštelę su tabletėmis, „C. H. L50 mg“ plokštelę su tabletėmis, „Zooft 50mg“ plokštelę su tabletėmis, mobilaus ryšio telefoną „One+“ su permatomu dėklu, USB atmintines (2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti R. G. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.