Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Valdo Vitunsko,

nuteistajam A. B. (dalyvavimas užtikrintas vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo priemonėmis),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. (toliau – A. B.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie minėtu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. B. paskirta galutinė subendrinta 8 metų ir 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nukentėjusiojo V. Ž. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista solidariai iš A. B. ir G. P. nukentėjusiojo naudai 203,60 Eur turtinės žalos ir 70 Eur neturtinės žalos, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. B. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su G. P., savo naudai apgaulės būdu įgijo nukentėjusiajam V. Ž. priklausančius 200 eurų, o būtent: 2018 m. sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui naudojantis telefono numeriais (duomenys neskelbtini) paskambinus nukentėjusiajam V. Ž. į jo naudojamą telefono numerį (duomenys neskelbtini) ir melagingai prisistačius kredito įmonės atstovu, bei pasiūlius suteikti paskolą ar turimų paskolų refinansavimą, o V. Ž. sutikus su tariamu pasiūlymu ir 2018 m. sausio 23 d. bei 2018 m. sausio 25 d. atlikus dvi perlaidas po 100 eurų G. P., kuriuos ji, vykdydama A. B., atliekančio laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, nurodymus, atsiėmė AB Lietuvos pašto „PayPost“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir toliau vykdydama A. B. nurodymus, šiuos pinigus perdavė jo nurodytiems asmenims, taip bendrai apgaule savo naudai įgijo V. Ž. priklausančius 200 eurų.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

5. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas aukščiau aptartų BPK nuostatų, pakankamai išsamiai ir nešališkai ištyrė visas A. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl A. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja abejonių nekeliančią išvadą, jog sprendžiant A. B. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolų, byla apylinkės teisme buvo nagrinėjama gan ilgai, buvo apklausti ne tik nuteistieji bei kviestinų asmenų sąraše nurodyti asmenys, tačiau ir A. B. nurodyta liudytoja Ž. M., nustačius, jog liudytojas D. Š. miręs, jo parodymai buvo perskaityti BPK 276 straipsnyje numatytu pagrindu, todėl pagrindo teigti, jog byla buvo išnagrinėta paskubomis ir neobjektyviai (taip nurodoma skunde), nėra.

6. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, A. B. teigia, kad apylinkės teismas pažeidė rungtyniškumo principą ir neapklausė teisiamajame posėdyje liudytojų D. S. ir D. B., nors būtent šie buvo nusikaltimo iniciatoriai. Teisėjų kolegija, siekdama pašalinti visas abejones, atliko įrodymų tyrimą ir apklausė liudytojus D. B. ir D. S. bei nuteistąją G. P.

1.2. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas D. S. parodė, kad D. B. pažįsta, A. B. pirmą kartą pamatė teisme, anksčiau nepažinojo. Nurodymus nuvykti ir išgryninti pinigus ar perduoti juos kitiems asmenims yra gavęs iš D. B., yra kartu su juo vykęs išgryninti pinigų. Ar tokius nurodymus buvo kada davęs A. B. nežino. Dėl iš nukentėjusiojo V. Ž. gautų 55 eurų nepamena kieno nurodymus vykdė. Buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kai jis parodė, kad 2018 m. sausio 22 d. į jo telefoną paskambino D. B., jį atpažino iš balso, jam prisistatyti nereikėjo. D. pasakė, kad jis tuoj atsiųs pašto skyriaus ?Pay post? kodą, iš reikės paimti pinigus - 55 eurus. Tai nenustebino, nes tai ne pirmas sykis, kai D. jam liepė paimti pinigus iš pašto skyriaus. Kodą gavo SMS žinute, nuėjo į įtarime minėtą pašto skyrių ir paėmė 55 eurus. Paėmęs pinigus, paskambino D. ir pasakė, kad turi pinigus, kuris pasakė, kad tuoj atvažiuos jų paimti. Prie šalia esančios (duomenys neskelbtini) mokyklos atvažiavo tamsios spalvos automobilis, kurį vairavo apie 20-30 metų vyriškis, kuriam jis ir padavė visus 55 eurus. D. pažadėjo sumokėti, tačiau tikslios sumos neįvardino. Po šio karto ir prieš tai dar važiavo daug kartų nuimti pinigų. Ar tuo metu D. sėdėjo kalėjime, jis nežino. Kodėl jis pats nėjo pasiimti pinigų, nežino, neklausė. Asmenų, kurie atliktų laisvės atėmimo bausmes kalėjime, nepažįsta. D. telefono numerio nežino ir neišsaugojo, o jo siųstas žinutes ištrynė. Be to, jis skambindavo kiekvieną kartą iš kito telefono numerio. Prisipažįsta, kad paėmė pinigus iš pašto skyriaus, tačiau nežinojo, kad daro nusikaltimą (t.1, b. l. 170-171). Šiuos parodymus liudytojas patvirtino ir papildomai parodė, kad D. B. jam buvo sakęs, kad pinigai yra už akcijas, kurias perka internetu, kurių vertė vėliau pakyla ir tada jas parduoda. Mano, kad D. B. buvo sutikęs po 2018 m. sausio 22 d. laisvėje.

1.3. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistoji G. P. patvirtino savo parodymus duotus apylinkės teisme ir parodė, kad dėl pinigų išgryninimo telefonu bendravo tik su A. B., D. Š. nepažinojo. Kiek kartų tiksliai bendravo su A. B. dėl pinigų ji negali pasakyti, tačiau buvo daugiau nei tie du kartai dėl V. Ž. 200 eurų.

7. Įvertinus aukščiau aptartus D. S. ir D. B. parodymus, laikytina, kad tokie jų parodymai nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, reikšmingas sprendžiant A. B. kaltės, dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, klausimą. Tuo tarpu G. P. parodymai, duoti apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino jos parodymus duotus apylinkės teisme dėl bendrininkavimo su A. B..

9. Netikėti šiais G. P. parodymais, priešingai nei tai teigiama apeliaciniame skunde, teisinio pagrindo nėra. G. P. viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuosekliai nurodė, kad A. B. 2018 m. sausio mėnesį jai paskambino iš įkalinimo įstaigos ir paprašė nuimti pervestus pinigus, buvo gautos dvi perlaidos po 100 eurų iš V. Ž., kurias nuėmusi ji pervedė A. B. nurodytiems asmenims. G. P. parodymai viso proceso metu iš esmės sutapo, buvo nuoseklūs, esminių prieštaravimų jos parodymuose, teisėjų kolegija neįžvelgia, todėl atmesti juos kaip nepagrįstus ar nepatikimus ir nesivadovauti jais sprendžiant A. B. kaltės klausimą, kaip to prašoma apeliaciniu skundu, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Nors apeliantas ir nurodo, kad G. P. siekė jį apkalbėti dėl praeities nuoskaudų (neva jis prisidėjo prie skyrybomis pasibaigusių G. P. santykių su jo broliu), tačiau tokie nuteistojo A. B. teiginiai, kaip pagrįstai nurodė ir apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje, laikytini tik jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis. Kaip nepagrįstas atmestinas ir nuteistojo apeliacinio skundo teiginys, kad nors G. P. ir neigė bendravusi su D. Š., tačiau jis kartu su juo atlikinėjo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir girdėjo kaip D. Š. telefonu bendraudavo su G., kas patvirtina G. P. parodymų prieštaringumą. Su tokiu teiginiu teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti. Priešingai, kaip matyti iš D. Š. parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, jis nenurodė pažinojęs G. P., tačiau teigė, jog dėl pinigų išgryninimo jam skambino būtent A. B. (t. 2, b. l. 16-17). G. P. taip pat viso proceso metu nuosekliai teigė D. Š. nepažinojusi ir dėl pinigų paėmimo iš pašto skyriaus ir pervedimo kitiems asmenims bendravusi tik su nuteistuoju A. B.

10. Šios išvados kontekste pažymėtina, kad aukščiau aptartus G. P. parodymus patvirtina ir nukentėjusiojo V. Ž. parodymai, jog jo buvo prašoma įvykdyti pavedimus G. P. per AB „Lietuvos paštas“ PayPost skyrių, pristatant ją kaip finansininkę. Jis, siekdamas geresnių paskolos sąlygų, 2018 m. sausio 23 d. bei 2018 m. sausio 25 d. atliko dvi perlaidas po 100 Eur G. P., taip pat AB „Lietuvos paštas“ PayPost kvitai, iš kurių matyti, kad 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. sausio 25 d. nukentėjusysis atliko po 100 Eur perlaidas G. P., kurias G. P. pasirašytinai atsiėmė AB Lietuvos pašto „PayPost“ klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) ir dalimis pervedė kitiems asmenims (1 t., b. l. 3, 25, 27, 78, 92). Tarnybiniuose pranešimuose dėl asmenų, įvykdžiusių nusikalstamą veiką nustatymo ir dėl telefono numerių išklotinės analizės nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog nukentėjusiajam V. Ž. buvo skambinta iš telefonų numerių, kurių veikimo zona – (duomenys neskelbtini) mieste, t. y. toje zonoje, kur yra (duomenys neskelbtini) pataisos namai ir kuriuose tuo metu bausmę atliko A. B. Be to, G. P. naudojamas abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) bendravo su telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (laikotarpyje nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. sausio 26 d. net 34 kartus), o būtent iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) buvo skambinta ir nukentėjusiajam V. Ž. (t. 1, b. l. 112-119). Tuo tarpu kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų apylinkės teisme, jis neneigė turėjęs telefoną pataisos namuose, kurio pas jį prašydavo D. Š., tačiau telefono jis šiam neduodavo (b. l. 37, t. 3). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog A. B., bendrininkaudamas su G. P., padarė nusikalstamą veiką, už kurią jis skundžiamu nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nubaustas.

11. Atmetant nuteistojo apeliacinį skundą, teisėjų kolegija pažymi, jog A. B. inkriminuoti nusikalstami veiksmai buvo padaryti jam bendrininkaujant su G. P. Tuo tarpu bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų (dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas) ir subjektyviųjų (tyčia ir susitarimas padaryti nusikalstamą veiką) požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta atitinkamose BK 24, 25 straipsnių nuostatose. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais. Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. liepos 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271-303/2016). Atliekant nusikalstamas veikas bendrininkų grupėje visų bendravykdytojų veiksmai yra svarbūs pasiekti galutinį rezultatą. Tam, kad būtų padaryti tokie nusikaltimai, itin svarbūs kiekvieno dalyvaujančio asmens veiksmai. Būtent ši skirtingų asmenų atliktų veiksmų grandinė, kai kiekvienu atliekamu veiksmu praktiškai realizuojama dalis objektyviųjų nusikaltimo sudėties požymių ir yra esminė sąlyga padaryti tokias veikas.

12. Šios teismų praktikos kontekste analizuojant A. B. inkriminuotos veikos padarymo mechanizmą, akivaizdu, jog nuteistajam inkriminuotos veikos padaryti būtų buvę neįmanoma, jeigu nebūtų galimybės pervesti apgaule užvaldytų pinigų, pervestų pašto perlaida, nuimti tų pinigų neturint tai galinčio padaryti laisvėje esančio žmogaus, kuris galėtų juos paėmus pervesti kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju buvo atlikta pinigų pervedimo operacija pašto perlaida, o šios finansinės operacijos atlikimui būtina nurodyti konkretų asmenį, kuris atvykęs į atitinkamą pašto skyrių su asmens dokumentu ir turimu kodu galės pasiimti pinigus. Pažymėtina, kad A. B. tai žinodamas kreipėsi į G. P., teiraudamasis ar ši galėtų nuvykti į pašto skyrių ir paimti pašto perlaida jai pervestus pinigus, kuriuos turės pervesti jo nurodytiems asmenims. G. P. sutikus, jos duomenys buvo perduoti nukentėjusiajam ir šis padarė dvi pašto perlaidas. Vėliau nuteistasis prašė G. P., kad ši nuimtų pervestus apgaulės būdu gautus pinigus ir juos pervestų jo nurodytiems asmenims. Akivaizdu, jog A. B. suvokė, jog kartu su G. P. daro nusikalstamą veiką, kad G. P. veikia pagal jų bendrą susitarimą, pagal jo nurodytą veikimo modelį. Tokiais veiksmais A. B. sudarė sąlygas nusikalstamos veikos rezultatui pasiekti – apgaulės būdu įgyti svetimą turtą. Aplinkybės, jog byloje nebuvo nustatyta, kad A. B. asmeniškai skambino nukentėjusiajam ir prašė pervesti pinigus G. P., pats nedalyvavo pinigų nuėmime pašto skyriuje ar neatliko pinigų pervedimo operacijų kitiems asmenims, jo atsakomybės dėl nusikalstamų veiksmų nešalina. Dėl visų išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad apeliantas A. B. betarpiškai realizavo jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje objektyviosios pusės požymius, kurie atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia. Remdamasis aptartų įrodymų visuma, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog A. B. kaltė yra neginčijamai įrodyta, todėl jį išteisinti dėl aptarto nusikaltimo padarymo nėra jokio teisinio pagrindo.

13. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nusikaltimas nukentėjusiojo V. Ž. atžvilgiu apgaule išviliojant pinigus buvo pradėtas daryti D. S. ir D. B., tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju aukščiau išdėstytais įrodymais be jokių abejonių nustačius, kad A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, jam inkriminuotomis aplinkybėmis (dėl 200 eurų įgijimo) aplinkybė, jog nusikalstamos veikos padaryme nukentėjusiojo atžvilgiu (tame tarpe ir epizoduose už kuriuos apeliantas nėra nuteistas) galimai dalyvavo ir kiti nenustatyti asmenys, įvertinus visa kas buvo aptarta anksčiau, nešalina apelianto atsakomybės ir neturi reikšmės jo nusikalstamų veiksmų vertinimui.

14. Šiame kontekste pažymėtina, kad prokurorė apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė pakeisti skundžiamą apylinkės teismo nuosprendį nesunkinant A. B. padėties ir papildomai jam inkriminuoti apylinkės teismo iš kaltinimo pašalintas aplinkybes dėl bendrininkavimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis. Teisėjų kolegija pažymi, jog prokurorės apeliacinio skundo dėl šių aplinkybių nėra paduota, todėl negalint sunkinti nuteistojo padėties, dėl tokio prokurorės prašymo nepasisakoma. Juolab, kad pripažinus, jog A. B. bendrininkavo su G. P., minėtų aplinkybių inkriminavimas esminės reikšmės A. B. veiksmų kvalifikavimui ir bausmės skyrimui neturi, nes atsakomybę sunkinanti aplinkybė – bendrininkavimas, nuteistajam jau yra inkriminuota.

15. Išdėstytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo A. B. kaltės. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. B. kaltės bei jo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

16. Nors apeliaciniame skunde bausmės dydžio ar rūšies klausimas nėra keliamas, motyvai, susiję su paskirtos bausmės individualizavimu nenurodyti, tačiau įvertinus tai, kad apeliaciniu skundu prašoma nuteistąjį išteisinti, pasisakytina ir dėl nuteistajam paskirtos bausmės. Sprendžiant skundžiamu nuosprendžiu A. B. paskirtos bausmės individualizavimo klausimą, matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nenustatė A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau buvo nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimas padarytas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio1 dalies 1 punktas) bei būnant recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir A. B. charakterizuojančios aplinkybės – daug kartų teistas, tame tarpe ir už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas (t. 2, b. l. 78-87), nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (t. 2, b. l. 77, 78 - 86). Visos šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą ir rodo, kad A. B. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, ir nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, daroma išvada, kad apylinkės teismo parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jo dydį artimą vidurkiui, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 straipsnis ir 54 straipsnis). Apylinkės teismas, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu A. B. paskirtą bausmę su 2016 m. gruodžio 29 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, bausmių bendrinimo taisyklių, numatytų BK 64 straipsnio 1, 3 dalyse nepažeidė. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, bendrindamas skirtingais nuosprendžiais paskirtas bausmes, apylinkės teismas bausmes bendrino palankesniu nuteistajam – dalinio bausmių sudėjimo būdu ir pridėjo tik dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl paskirtą bei subendrintą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą (įvertinus tai, kad neatliktoji bausmės dalis skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu buvo 7 metai 4 mėnesiai 22 dienos) nėra jokio pagrindo.

17. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti jį apeliacinio skundo motyvais, pagrindo nėra. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 7 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o A. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.